Į skaudžios datos paminėjimą klaipėdiečiai negalėjo neateiti – ši data tapo riba, kai valdžia nusigręžė nuo žmonių, nuo žmogiškumo. Tarsi du pasauliai: mes – suniekinta, pažeminta tauta ir jie – valdžios žmonės, nusavinę mūsų teisę dalyvauti priimant sprendimus, valdantys mus menkinančią žiniasklaidą.
Ateini paminėti gėdingos datos, pasiimi bendraminčio parengtą plakatą ar atsineši savo, bendrauji su praeiviais. Žinoma, būna skaudu, kai praeivis nė nesusimąstydamas piktai kartoja, ką girdi kalbant per televiziją, radiją. Tada ir supranti – skilome ir mes, piliečiai: tą lemtingą gegužės 17-ąją vieni išlaikė žmogiškumo išbandymą ir iki šiol atvira širdimi kelia esminius klausimus, kas vis dėlto vyksta su Lietuva ir su mumis, piliečiais, bet yra ir tokių, kurie liko prie televizoriaus – šiltai ir saugiai piktintis tuo, kuo piktintis jiems nurodo miliūtės, valatkos, jakilaičiai ir pan.
Į aikštę ateina ir tie, kurie ir patys tapo sistemos aukomis. Plakatą su užrašu „Lietuva – nedemokratinė ir neteisinė“ laikė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės pirmininkės, psichiatrų savivalę trečią savaitę patiriančios Ingos Žinienės mama.
Išsiskirdami tvirtai žinojome – į Vienybės aikštę rinksimės ir gruodžio 17-ąją.
Nuotraukos – autorės.