Ruošiuosi Kovo 11-ąją į eitynes už Lietuvą. Už Vytį – Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kur 1864 m. Rusijos caras nužudė sukilimo vadus.
Oras – tai saulė, tai pūga, bet nuotaika pakili.
„O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką, baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!“ – girdžiu partizanės Dianos Glemžaitės poeziją niūnuojant savo vyrą.
Skambinu senų laikų kolegai, raginu eiti kartu. Atsisako:
– Eisiu į eiseną, kuri bus valandą anksčiau. Negaliu su jumis – ten bus Juozaitis. O Juozaitis – tai Kremliaus spąstai. Eisiu tik su Radžvilu, – sako jis.
– Bet juk jų abiejų siekiai ir vertybės – identiškos. Juk abu Sąjūdžio pirmeiviai. Juk Lietuva ir Kovo 11-oji – viena ir ta pati, – sakau nieko nesuprasdama, kam minint ir skelbiant tą patį reikia dviejų eisenų.
– Juozaitis palaikė Brazauską ir partinę nomenklatūrą. Ką, nepameni, kaip jis su plyta stovėjo ant Mažvydo laiptų? – susijaudinęs porina bičiulis. – Jis labai nepatikimas.
– Bet juk Radžvilas šventai gina Marcinkevičių, – bandau suprasti kolegos logiką.
– O tu ką – prieš Marcinkevičių? Jis – didis poetas ir patriotas.
– Aš – už Marcinkevičių. Bet noriu suprasti, kodėl jums geras Marcinkevičius ir blogas Juozaitis? Juk Marcinkevičius kažkada buvo kandidatas į LKP CK narius ir prezidento rinkimuose palaikė Brazauską. Taip pat stovėjo ant Mažvydo laiptų šalia Juozaičio? – bandau suvokti kolegos logiką.
– Todėl, kad Juozaitis konkuruoja su Skverneliu, o iš to laimi Šimonytės elektoratas. Matei, už ką jis pasirašė? Už Juraitį! Jis dabar siejamas su Titovu! Tai Kremliaus spąstai. Ar mažai kartų jau mes esame apgauti? – kolegos temperatūra jau beveik siekia maksimumą.
– Bet Juozatis paaiškino, kad už visus pasirašė, kad nebijo nei vieno konkurento, kad už demokratiją. Ir čia tokia smulkmena, jei mes kartu už valstybių Europą, prieš Lietuvos išsivaikščiojimą…
– Tai Kremliaus spąstai, tu nieko nesupranti, – akivaizdžiai pyksta kolega, nes aš tikrai suprantu, kad nieko nesuprantu.
– Tai gal bent susitikim kavinėje po eisenos, jei nesu įrašoma į draudžiamųjų sąrašą, – nedrąsiai siūlau paliaubas.
– Jo, kavinėje susitikti galiu, negaliu tik, kur yra Juozaitis, – nudžiunga kolega ir išskuba į savo eiseną (kuri, kaip vėliau paaiškėja, taip ir neįvyksta).
Skambinu studijų laikų bičiulei konservatorei – ši tai tikrai eis už Vytį!
– Tu ką, ten bus Juozaitis! Tu ką – su komunistais, su Brazausku, su AMB, – girdžiu siaubu persmelktą draugės balsą.
– Na, baik, AMB seniai Amžinatilsį, o Juozaitis niekada nebuvo komunistu. Ar pamiršai, kaip buvai jį įsimylėjusi, kai jis kūrė Sąjūdį?
– Dar Titaniko laikus prisimink, – vis neatsigauna bičiulė. – Aš jo „Istorinės klaidos“ mirsiu – neužmiršiu.
– Bet balsavai už Grybauskaitę ir tau jos praeitis tiko…
– Balsavau ir vėl balsuočiau! Grybauskaitė – tai ne Juozaitis!
– Bet juk ji komunistė, aukštojoje kompartijos mokykloje ruošė okupacinius kadrus! Tai ji kompartijos Centro komitetui ruošė ir egzaminavo komunistus Kirkilą ir Paulauską. Kai Juozaitis kūrė Sąjūdį, o Brazauskas – savarankišką LKP, ji vis dar tupėjo savo partinėje mokykloje ir Burokevičiaus partijoje. Net po Kovo 11-osios!
– Meluoji! – šaukia bičiulė.
– Paskaityk pati – Vikipedijoje rašoma: dėstė kompartijos aukštojoje mokykloje iki 1990 m. birželio. Vadinasi, per visas Kremliaus blokadas ji ruošė jam partinius kadrus…
– Jau sakiau – pamiršk tuos Titaniko laikus, – bičiulė pyksta taip, lyg kalbėčiau apie ją pačią. – Žiūrėkim, kas buvo po Kovo 11-osios.
– Žiūrėkim: taigi LDDP valdžios metu Grybauskaitė padarė karjerą Užsienio reikalų ministerijoje, Brazausko vyriausybėje buvo jo dešinioji ranka – finansų ministrė, Brazauskas nusiuntė ją komisare į Europos Komisiją ir vėliau parėmė prezidento rinkimuose. Ir vis tiek už ją balsavai?
– Nieko tu nesupranti, – kerta bičiulė. O aš ir vėl suprantu, kad nieko nesuprantu: – Ta politika nešvarus reikalas. Geriau sakyk, ar matei, koks siaubas dabar valdys Vilnių? Ar matei kokį vyrą, persirengusį moterimi, į Vilniaus tarybą atsivedė Šimašius? Kas darosi toj mūsų Lietuvėlėj: visai kaip Norvegijoj vaikus iš normalių šeimų atima ir tokiems neaiškios lyties atiduoda. O dar vadinamės krikščioniška šalimi. Visiškas pasileidimas eina iš to Briuselio.
– Pagal savo šnekas tu pati gryniausia juozaitininkė, tu tiesiog agituoji už Juozaičio programą –jis irgi nori krikščioniškas ir tautines vertybes išsaugoti, – tikrinu bičiulės reakciją.
– Tu ką, pablūdai – už Juozaitį?! Aš tik už Šimonytę! Aš gimiau ir mirsiu konservatore!
– Bet juk Šimonytė Seime balsavo už gėjų partnerystės įteisinimą, ji už tai, kad dabartinis Vaikų apsaugos pagrindų įstatymas nebūtų keičiamas, kad Europa turėtų bendrą biudžetą, o tai reiškia, kad taptų viena valstybe!
– Meluoji, – jau visai nebesivaldo bičiulė. – Tu pati už gėjus! – ir meta ragelį.
Už lango pūga staiga nurimsta, išlenda saulė. Einame už Vytį, mojuojam trispalvėm, dainuojam „Augo kieme klevelis“.
„O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką, baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!“, – iš tribūnos deklamuoja vyras.
Prieky mūsų kažkokie užsieniečiai laiko nematytą vėliavą: juoda– balta– raudona. Spėliojome – iš kur jie? Kitą dieną Makaraitytė per LRT praneša, kad tai neonacių vėliava, šalia kurios žygiavo kandidatas į prezidentus Juozaitis (gaila, nebuvo šalia Juozaičio – būčiau bent pakalbėjusi). Tas pats LRT kitoje vietoje parašo, kad tai ne visai nacių vėliava, kad tokia iki 1918 m. buvo Vokietijos valstybinė vėliava, bet kadangi ją trumpam laikui atgaivino būsimi naciai, todėl straipsnio pavadinimas toks: „Kovo 11-osios eitynėse mojavo su neonaciais siejama vėliava“.
Visai pasimetu: su kuo aš nuo šiol būsiu „siejama“ po šios keistos Kovo 11-osios: su komunistais, AMB, neonaciais, tautininkais ar Kremliaus spąstais?
O juk ėjau už Vytį!
Mano patarimas: kitą kartą, kai eisite už Vytį, atidžiai apsidairykite, ar nėra eisenoje – skaitau Vikipediją – Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojo, Sąjūdžio pradininko, „Sąjūdžio žinių“ redaktoriaus ir kūrėjo, Sąjūdžio Seimo tarybos nario, vieno iš savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ steigėjų, 12 pjesių autoriaus, mokslų daktaro ir t.t. Arvydo Juozaičio.