Istorija

Sutapo, kad ketvirtoji serijos „Pūtėme prieš vėją“ Edvardo Buroko knygos dalis „Krauju rašyta istorija“, tarsi apibendrindama pirmąsias tris dalis, išėjo lietuvių, rusų, anglų ir prancūzų kalbomis minint Vorkutos politinių kalinių 55 metų sukaktį. Ją išleido Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga. Taigi, minėdami Vorkutos lagerių sukilimo 60-metį, drauge minime ir nuo šviesios atminties knygos autoriaus Edvardo Buroko knygos pasirodymo penkmetį.

Pro Patria

Mano seneliai mirė anksti ir aš neturėjau progos gerai jų pažinti. O štai pažinti galėjau Aneliutę, jai dabar devyniasdešimt ketveri. Dešimtį metų ji stovyklavo Sibire. Pažinti galėjau Marytę – jai devyniasdešimt šešeri: septynerius metus ji nežinojo, jos vyras ir dukrelės tėvas – gyvas ar miręs. Vėliau, patyrusi, jog karo sūkuriuose jis per Vokietijos DP stovyklas atsidūrė Amerikoje, Dievui padedant, išvyko stovyklauti ten. Grįžo su vyru Lietuvon tik pastaraisiais metais. Monsinjoro Alfonso Svarinsko lagerio bičiulis[1] atsiminimuose rašo, kad Stalinui nudvėsus paleidžiamus politinius kalinius lagerio viršininkas palydėjo žodžiais: „Gana, pasisvečiavot, o dabar važiuokite namo…“ Monsinjorą Svarinską pažinau taip pat tik jo senatvėje.

Rūta Kupetytė, Ramūnas Grumbinas | LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Prieš 75 metus įvykę rinkimai į Liaudies Seimą, kurį sudarė 79 žmonės, pagal Maskvoje parengtą scenarijų nusprendę prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Tarybų Sąjungą, buvo organizuojami nesilaikant įstatymų, dalijant pažadus ir grasinant bei terorizuojant, o rezultatai buvo visiškai sufalsifikuoti, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas Jakubčionis. „Tarkim, buvo paskelbta, kad Pasvalio valsčiuje balsuoti atėjo 106 proc. Pasvalio valsčiaus gyventojų. Kadangi buvo duotas nurodymas parodyti, kad balsavo labai daug žmonių, koks nors mažaraštis ir parašė 106 proc.“, – pasakoja mokslininkas.

A. Jakubčionio žodžiais, marionetinis Liaudies Seimas iš tikrųjų buvo Sovietų Sąjungos vadovybės įrankis, padėjęs sovietizuoti Lietuvą, įtvirtinti okupaciją ir parodyti, kad mes, lietuviai, latviai ir estai, tai padarėme savo rankomis.

[em]Liepos 18-ąją, šeštadienį, mons. Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke buvo paminėtos pirmosios Jo mirties metinės. Tiesos.lt siūlo susipažinti su dukart politinio kalinio Petro Plumpos šiame minėjime pasakyta kalba. Ta proga primename ir jo atsisveikinimo žodį, ištartą Mūšios parke prieš metus.[/em]

Gyd. soc.m.dr. Ramunė Butkevičiūtė-Jurkuvienė | „XXI amžius“ | 2005 kovo 10 d.

Sausio 21 dieną [prieš dešimt metų – [em]Tiesos.lt red. past.[/em]] monsinjorui Alfonsui Svarinskui suėjo 80 metų.

Sveikinome plačiai Lietuvoje ir užsienyje žinomą kunigą, visuomenės veikėją, aktyvų kovotoją už Lietuvos laisvę. Noriu pastebėti, kad mūsų gyvenimas dažnai nešykšti paradoksų. Žmogus gali būti plačiai žinomas ir daugelis tariasi pažįstą jį. Bet ką reiškia pažinti žmogų?

Dešimtys tūkstančių žmonių ir dešimtys tarptautinių delegacijų rinkosi šeštadienį į Bosnijos miestą Srebrenicą pagerbti kruviniausių žudynių Europoje po Antrojo pasaulinio karo aukų. Per gedulingą ceremoniją Memorialiniame centre amžino poilsio atgulė ir 136 naujai rastų aukų palaikai – jie bus perlaidoti greta 6 000 kitų, jau anksčiau identifikuotų žudynių aukų, rastų masinėse kapavietėse. Nors nuo šio nusikaltimo žmoniškumui jau praėjo dvi dešimtys metų, vis dar neatpažinta daugiau nei tūkstantis palaikų.

Tomas Janeliūnas | IQ

Žlugus komunistiniams režimams beveik visoje Vidurio ir Rytų Europoje bandyta išviešinti buvusius komunistų partijos narius ir ypač komunistinį režimą aptarnavusius slaptųjų tarnybų bendradarbius ir agentus. Vienos šalys (Rytų Vokietija ar Čekijos Respublika) liustracijos ėmėsi iš karto – 1989 ar 1990 m. Kitose valstybėse pastangos užtruko bemaž dešimtmetį ar darbai iki šiol nebaigti.