Dešimtys tūkstančių žmonių ir dešimtys tarptautinių delegacijų rinkosi šeštadienį į Bosnijos miestą Srebrenicą pagerbti kruviniausių žudynių Europoje po Antrojo pasaulinio karo aukų. Per gedulingą ceremoniją Memorialiniame centre amžino poilsio atgulė ir 136 naujai rastų aukų palaikai – jie bus perlaidoti greta 6 000 kitų, jau anksčiau identifikuotų žudynių aukų, rastų masinėse kapavietėse. Nors nuo šio nusikaltimo žmoniškumui jau praėjo dvi dešimtys metų, vis dar neatpažinta daugiau nei tūkstantis palaikų.
Trejus su puse metų trukęs karinis konfliktas nusinešė maždaug 100 tūkstančių žmonių gyvybių, apie 2 mln. gyventojų tapo pabėgėliais – į namus iki šiol jų grįžo mažiau nei pusė. Tačiau didžiausias nusikaltimas žmoniškumui buvo įvykdytas 1995 metų liepos11 dieną, jau baigiantis Bosnijos karui, kai Bosnijos serbų pajėgos, vadovaujamos generolo Ratko Mladičiaus, užėmė musulmonų gyvenamą miestą, tuo metu Jungtinių Tautų saugomą anklavą, ir bejėgiškai stebint vadinamiesiems žydriesiems šalmams, pagrobė ir išžudė maždaug 8 tūkst. beginklių musulmonų vyrų bei berniukų nuo 13 iki 77 metų.
Nors nuo karo pabaigos jau praėjo dvi dešimtys, vis dar randama naujų masinių kapaviečių. Iki šiol buvo iškasta ir, pasitelkus DNR technologiją, identifikuota 6 930 tūkstančių aukų palaikų, surastų 93 bendruose kapuose arba tiesiog surinktų iš 314 žudynių vietų.
Bosnijai ruošiantis minėti niūriąsias Srebrenicos žudynių 20-ąsias metines, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba liepos 8 dieną, trečiadienį, balsavo dėl rezoliucijos, kurioje Srebrenicoje įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui pripažįstami genocidu. Už šią rezoliuciją balsavo dešimt iš 15-os Saugumo Tarybos narių, keturios šalys – Kinija, Nigerija, Angola ir Venesuela – susilaikė, o Rusija, kaip nuolatinė Jungtinių Tautų atstovė, pasinaudojo savo teise ir ją vetavo.
Mažai kas abejoja, kad šie 1995 metų liepos įvykiai Srebrenicoje yra žiauriausias karo nusikaltimas Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Lengvai ginkluoti olandų taikdariai, tuo metu saugoję Jungtinių Tautų anklavą, kuriame prieglobsčio ieškojo daugiau nei 40 000 žmonių, pasipriešinti 15 tūkst. serbų pajėgoms negalėjo. Atskyrę vyrus ir berniukus nuo moterų, serbų kariai suvarė juos į sunkvežimius ir, nugabenę į laukus prie Drinos upės, išžudė, o aukų kūnus suvertė į masinius kapus. Išlikę gyvi bosniai aprašo šias žudynes buvus „pasibaisėtinai metodiškas“.
Hagos karo nusikaltėlių tribunole Bosnijos serbų pajėgoms vadovavusiam generolui R. Mladičiui iš viso pateikta 11 įtarimų karo nusikaltimais, kuriuos jis padaręs 1992–1995 metais, įskaitant ir genocidą Srebrenicoje, ir artilerijos atakas prieš civilius gyventojus Sarajevo apsupties metu.
Srebrenicos žudynes genocidu yra pripažinę ir Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai, ir Tarptautinis Teisingumo Teismas. Šią savaitę tą norėjo padaryti ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Deja, Rusijos veto tai sutrukdė.
Dėstydamas Rusijos, kuri Bosnijos kare aktyviai palaikė Serbiją, poziciją šios šalies ambasadorius prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čiurkinas pavadino Didžiosios Britanijos parengtą rezoliuciją „konfrontacine ir politiškai motyvuota“ ir pareiškė, kad ji „kursto nesantaiką šiame regione“.
Nors Serbija ir yra pripažinusi, kad 1995 metų liepą buvo įvykdytas „žiaurus nusikaltimas“ ir 2010 metais Srebrenicos žudynes pasmerkė, tačiau ji vis dar atsisako laikyti jas genocidu. Trečiadienį, Rusijai vetavus JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius pareiškė, kad Serbijai ši diena buvo „didi“: „Ne tik buvo užkirstas kelias visos serbų tautos pasmerkimui genocido gėdai, bet Rusija šiandien parodė ir įrodė, kad ji yra tikra ir ištikima draugė“, – sakoma T.Nikoličiaus pareiškime.
Kad tai, kas įvyko 1995 metų liepos 11 dieną Srebrenicoje, vadintina genocidu, rezoliuciją rengusiems Jungtinių Tautų diplomatams abejonių nekelia. „Genocidas Srebrenicoje buvo. Tai teisinis faktas, ne politinis sprendimas. Tam nėra jokio kompromiso“, – pabrėžė britų ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pavaduotojas Peteris Wilsonas ir apkaltino rezoliuciją vetavusią Rusiją, kad ši palaikanti „tuos, kurie nenori pripažinti faktų šiandien“.
Jam pritarė ir Samantha Power, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Jungtinėse Tautose, dirbusi karo žurnaliste Bosnijoje. Rusijos poziciją dėl Srebrenicos žudynes smerkiančios rezoliucijos ji pavadino „veto gerai nustatytiems faktams“, kuris „daužo širdis“ aukų šeimoms.
Tad nors nuo Deitono susitarimų, užbaigusių karinį konfliktą Bosnijoje, jau praėjo du dešimtmečiai, Bosnija ir toliau yra labiausiai etniškai susiskaldžiusi Europos šalis, o kruvinosios Srebrenicos žudynės – vis dar negyjanti žaizda, politinių aistrų židinys.
Parengta pagal „New York Times“ publikacijas:
Russia’s Denial of Srebrenica Genocide
Srebrenica Massacre, After 20 Years, Still Casts a Long Shadow in Bosnia