Justina Kabakaitė | „Respublika“
Tarp kasdien girdimų prastų žinių apie euro zoną šią savaitę paaiškėjo ir dar viena prasta naujiena – tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pakeitė Europos Sąjungos skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Toks sprendimas reiškia, kad JAV reitingų agentūra gali sumažinti ES skolinimosi reitingą, kuris šiuo metu siekia AA+, per artimiausius dvejus metus.
Vokietijos Federalinis konstitucijos apsaugos biuras baudžiamojo persekiojimo ieškinyje „dėl valstybės išdavystės“ nurodė ne tik [em]Netzpolitik.org[/em] tinklaraštininkus, bet ir įstatymų leidėjus – devynis narius turintį Parlamento komitetą, turėjusius galimybę prieiti prie nutekintos informacijos, šeštadienį pranešė savaitraštis „Der Spiegel“.
Vokietijos teisingumo ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) antradienį nušalino iš pareigų generalinį prokurorą Haraldą Range dėl šio komentarų apie prieštaringai vertinamą bylą prieš tinklaraštį netzpolitik.org, apkaltintą valstybės paslapčių paviešinimu.
Kaip praneša BNS, tokį sprendimą teisingumo ministras priėmė po viešo susikirtimo su H.Range, apkaltinusio jį kišantis į teismo procesą, pradėtą prieš tinklaraštį netzpolitik.org, neva paviešinusį Vokietijos vidaus saugumo agentūros slaptus planus išplėsti sekimą internete.
Praėjusį ketvirtadienį paskelbta žinia apie tyrimą, pradėtą prieš netzpolitik.org, sukėlė protestų audrą visoje Vokietijoje. Solidarumą su portalu, pasivadinusiu skaitmeninių pilietinių teisių tinklaraščiu, išsakė žurnalistai, tinklaraštininkai ir politikai. Jų tvirtinimu, pradėtas tyrimas yra mėginimas nutildyti tiriamosios žurnalistikos darbuotojus.
Parama netzpolitik.org tinklaraščiui išsakyta ne tik socialiniuose tinkluose išplatinta žyma #Landesverrat (valstybės išdavystė), įvyko ir gatvės protestų, o internete siūloma pasirašyti peticijas, smerkiančias pirmąjį tokį tyrimą prieš Vokietijos žiniasklaidą per daugiau negu pusę šimtmečio.
Shahin Valée | 2015 m. liepos 27 d. | „The New York Times“
PARYŽIUS. Liepos 13 dienos susitarimas skirti didesnį finansavimą Graikijai buvo įvardytas „paskutinės minutės žingsniu atgal nuo bedugnės“, tačiau grasinimas „laikinu pašalinimu“ iš eurozonos, pasiūlytas Vokietijos koalicinės vyriausybės, sukrėtė euro pamatus daug stipriau negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Delfi.lt
Šią vasarą Vakarų Europos žiniasklaidoje jau ne sykį linksniuotos Rytų Europos valstybės, neskubančios dalintis kontinentą užgriuvusia pabėgėlių našta. Tačiau pabėgėlių bei imigrantų srautams neslūgstant, prieglobsčio politiką priverstos keisti ir senbuvės, ligi šiol garsėjusios svetingumu.
Garsaus vokiečių filosofo Peterio Sloterdijko manymu, didžiąją dalį dabartinio imigracijos srauto sukėlė neteisinga Europos šalių užsienio politika: „Europiečiai turėtų naujai pergalvoti savo patrauklumą pabėgėliams“ ir pamąstyti apie gynybines sistemas, – ragina filosofas.
Pirmasis žingsnis šia kryptimi – diferencijuotas požiūris į turtingose Europos šalyse prieglobsčio ieškančius žmones. Tiesa, Vakarų žiniasklaidoje bei politikų diskusijose ir toliau dominuoja „pabėgėlių“ sąvoka, linkusi ištvinti panašiai kaip ir patys imigrantų srautai.
Tačiau nesibaigiančio antplūdžio sukeliamos milžiniškos išlaidos verčia tikrus pabėgėlius skirti nuo netikrų, nuo vadinamųjų ekonominių pabėgėlių. Net ir humaniškiausiai nusiteikę politikai pagaliau ryžtasi garsiai įvardinti savaime suprantamą dalyką: geresnio gyvenimo siekis dar nėra pagrindas politiniam prieglobsčiui.
„Vakaro žinios“
Pirmiausia Europa dar net nepradėjo spręsti migracijos problemų, kurios kaip buvo Afrikoje, taip ir lieka. Pagrindinis dalykas yra tas, kad ten nesprendžiami šie klausimai. Aišku, kaip visada, reikia nemažai laiko, kol ES pabunda, pradeda judėti ir priima bendrus sprendimus.
O klausimai aiškūs jau seniai. Reikia kalbėti apie nelegalius žmonių gabenimo maršrutus ir būdus, juos nustatyti ir pašalinti, labiau stiprinti legalią migraciją ir kovoti su nelegalia migracija, taip pat šalinti pačioje Afrikoje tos migracijos priežastis. Aš matau, kad kardinalių sprendimų Europoje nepriimta iki šiol.
„Žalioji Lietuva“
Paviešintas aktyviausių Transatlantinės prekybos sutarties (TTIP) lobistų dešimtukas, veikiantis Europos institucijose. Birželio 24 d. paskelbta statistika atskleidžia, kas skyrė itin dideles pinigų sumas siekdamas sau naudingų susitikimų su Europos Komisijos vadovais.
Bernardinai.lt
Tokį klausimą užduoda nuostabi Bo Lidegaardo knyga. Danijos žydai išgyveno Hitlerio valdymą Antrojo pasaulinio karo metais, o kitų Europos valstybių žydai buvo masiškai žudomi. Danai kaimynystėje gyvenančius žydus laikė savo tautiečiais. Nebuvo jokio pasidalijimo į „mes“ ir „jie“, buvo tik bendras „mes“.
Kai 1943 metų spalį gestapas nusprendė apsupti 7,5 tūkst. Kopenhagos žydų, Danijos policija nepadėjo jiems laužtis į svetimus butus. Bažnyčiose tikintiesiems buvo skaitomi protesto laiškai. Kaimynai padėjo ištisoms šeimoms pabėgti į kaimus prie Baltijos jūros, kur vietiniai žmonės suteikė žydams prieglobstį bažnyčiose, rūsiuose, vasarnamiuose, o vietiniai žvejai savo valtimis ir laivais nugabendavo juos į tuo metu neutralią Švediją.
Bernardinai.lt
Kai 1999 metais buvo įvestas euras, Europos lyderiai teigė, kad bendra valiuta yra neatšaukiama, ir ji paskatins gilesnę ekonominę bei politinę integraciją tarp valstybių narių. Amžinybės pažadas, kuriuo ilgą laiką abejojo euroskeptikai, šiandien atrodo kaip niekada mažai patikimas.
Nors euro zona laikinai išvengė Graikijos pasitraukimo, sunku suprasti, kaip susitarimas, reikalaujantis dar didesnio išlaidų apkarpymo, aukštesnių mokesčių ir suteikiantis tik aptakius pažadus dėl skolos palengvinimo, gali padėti atkurti suluošintą ekonomiką tiek, kad Graikija galėtų išlikti valiutos sąjungoje. Ketvirtadienį Graikijos parlamentas priėmė antrąjį paketą reformų, kurių reikalauja šalies kreditoriai. Kiek vėliau šiais metais turėtų būti įvesti ir kiti pakeitimai, tarp kurių yra ir aukštesni mokesčiai ūkininkams.
„Lietuvos žinios“
[em]Europos Sąjungos (ES) ministrams nepavyko susitarti, kaip paskirstyti iš viso 40 tūkst. migrantų, daugiausia iš Sirijos ir Eritrėjos, kad Italijai ir Graikijai būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta.[/em]
Ministrai sutarė, kad spalį bus pradėtas kiek daugiau nei 32 tūkst. pabėgėlių perkėlimas į kitas šalis, dar 8 tūkst. žmonių bus paskirstyti iki šių metų pabaigos.
