Europa

lrytas.lt

Šiek tiek aprimus įtampai ir aistroms dėl Graikijos išlikimo euro zonoje, galima pabandyti apibendrinti kas įvyko per pastarąsias tris savaites Graikijoje ir Briuselyje, ir kokios šios besitęsiančios Graikijos krizės pamokos Lietuvai.

Mūsų politikai, įskaitant ir Prezidentę, skelbia, kad pati Graikija kalta dėl dabartinės savo padėties ir turėtų imti pavyzdį iš Lietuvos, kuri laiku susiveržė diržus ir nepriekaištingai susitvarkė su krize.

DELFI.lt

[em]„Įsivaizduokite kaimynus, kurie skaniai valgo ir geria vyną, nedirba, ima kreditus, o paskui šeimoje demokratiškai nubalsuoja, kad skolų neišmokės,“ – kuria analogijas Europos, taip pat ir Lietuvos naujieji ezopai. Reakcija, kurios tikimasi, maždaug tokia: „Tinginius graikus reikia bausti ir daugiau neremti.“ Komentatoriai Lietuvoje mėgsta lyginti valstybę su namų ūkiu. Pats laikas liautis. [/em]

„IQ“

Kartais vyriausybėms reikia restruktūrizuoti skolas. Antraip gali kilti pavojus ekonominiam ir politiniam šalies stabilumui. Bet kai sprendžiant neišsimokančių valstybių klausimą nesiremiama tarptautine teisės viršenybe, pasaulis už restruktūrizaciją sumoka daugiau, nei turėtų. Dėl to šalių skolos rinka funkcionuoja prastai, be reikalo kivirčijamasi ir daug kainuoja delsimas spręsti kilusias problemas.

DELFI.lt

[em]Vengras Zoltanas Pogatsa – ekonomikos ir Graikijos finansų krizės specialistas – mano, kad buvusio Rytų bloko valstybės, dabar priklausančios euro zonai, griežtos Graikijai priešiškos pozicijos ėmėsi dėl galingiausių šalių daromo spaudimo, galingieji jas paprasčiausiai apkvailino. Joms peršama nuomonė, esą Atėnai kenkia jų ekonomikoms. Anot politinės ekonomikos specialisto iš Vengrijos, iš tikrųjų rytinių euro zonos valstybių pinigai niekada taip ir nepasiekė Graikijos – jie keliavo į Briuselį, kur buvo naudojami euro stiprinimui, rašo analyzegreece.gr.[/em]