Intelektualų vaidmuo

Gary Saul Morson. Liguista teorija

Komentarų: 26 / Autorius /

„Literatūra ir menas“ | 2016 m. birželio 3 d. (Nr. 3570)

Prieš 150 metų, kai Dostojevskis išleido „Nusikaltimą ir bausmę“, Rusijoje kunkuliavo reformos, idealizmas ir neapykanta. Prieš ketverius metus „caras išlaisvintojas“ Aleksandras II (valdęs 1855–1881) pagaliau panaikino baudžiavą – vergijos formą, 90 procentų gyventojų pavertusią parduodama nuosavybe. Sušvelninta spaudos cenzūra, naujais nuostatais universitetams suteikta autonomija[1]. Pagarsėjusi teismų sistema, nuo kurios net slavofilams piestu stodavosi plaukai, buvo pertvarkyta pagal Vakarų modelį. Ir tai dar ne viskas: artėjo ir ekonominės modernizacijos pradžia. Kaip sakoma, Rusijos istorijoje arba visiškas sąstingis („Rusija turi būti užšaldyta, kad nesupūtų“, –­­ rašė vienas reakcionierius), arba revoliuciniai pokyčiai. Nuo Petro I (mirė 1725) iki 1917-ųjų revoliucijos niekas neprilygsta Aleksandro II valdymui. Tačiau būtent caras išlaisvintojas, ne griežtieji jo pirmtakas ir įpėdinis, buvo nužudytas reakcionierių.

Andrius Švarplys. Kodėl „milijardų ekonomistai“ renkasi kalbėti apie milijardus, o ne apie skurdo Lietuvą?

Komentarų: 47 / Autorius /

Ką daro rinką aptarnaujantis ekonomistas? Jis pradeda iš dangaus mėtyti milijardus.

Matėme, kaip visų galų ekspertas Rimvydas Valatka viską paaiškino Europos centrinio banko trilijonu euru. Nei kas tą milijardą Lietuvoje matė, nei kas jį čiupinėjo, bet jis nukrenta iš dangaus ir viską paaiškina. Nieko daug nereikia svarstyti. Jei gyveni skurde – tiesiog prisimink trilijoną ir nurimk.

Aušros Maldeikienės straipsnyje „Kalafiorų sukilimas“: kas slepiasi anapus? matome dar kitokius skaičius: pasirodo, 603 milijonais eurų per metus padidėjo darbo užmokestis, ekonomika išaugo 680 mln. eurų, dėl to atsiranda 13 milijardų eurų (!), kurie nusėda mišriose pajamose (ypač smulkiame versle!), dar emigrantai sumeta 700 milijonų, ir dar plius „ne vienas milijardas“ iš šešėlio. Na, tiesiog milijardų kraštas.

Tai kur vis dėlto mes gyvenam: ar skurdo Lietuvoje, ar milijardinių pajamų krašte? Kas matėte tą pajamų didėjimą? Kas pajautėte, kaip tie minimi milijardai realizuojasi didžiosios visuomenės dalies piniginėse?

Toks yra „milijardinių ekonomistų“ primetamas požiūris. Bet gal mums verta pagalvoti visai apie kitokį požiūrį?

Liudvikas Jakimavičius. Jie – ne mūsų valdžia

Komentarų: 56 / Autorius /

„Respublika“

Į Rimvydo Stankevičiaus klausimus atsako Liudvikas Jakimavičius

Kaip vertintumėte šiandienę Lietuvą nacionalinės savivokos aspektu? Nebaugina mintis, kad pernelyg išsitautinus, išsivietinus ir suglobalėjus, gali prasidėti negrįžtami mūsų tautos irimo procesai?

Klausimas labai bendras ir abstraktus. Norint į jį atsakyti, visų pirma reikėtų bent punktyru pasistengti apsibrėžti, kas turima galvoje sakant sąvoką „šiandieninė Lietuva“. Skirtingoms visuomenės grupėms ta sąvoka gali reikšti visiškai skirtingą, net priešingą tikrovę. Dabar kažkaip primiršta prieš keletą metų buvusi populiari „dviejų Lietuvų“ tema. Ypač referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams metu buvo gana aiškiai apčiuopta takoskyra tarp sistemai tarnaujančios visuomenės dalies ir „užribio“. Ta skirtis niekur nedingo, priešingai – ją gilino tiek politikai, tiek juos aptarnaujantis personalas , tiek teisėsauga ir teismai, tiek bestuburė žiniasklaida su armija parsiduodančių žurnalistų, išmokusių užuosti iš kur vėjas pučia ir ploti valdžiai katučių. Dviejų Lietuvų skirtis toli gražu nėra vien ekonominė. Takoskyros ir poliarizacija vyksta sąžinės įtampoje ir jos pagrindu.

Laisvūnas Šopauskas. Visi-kolaborantai ir Visi-patriotai: „tarybinės lietuvybės“ koncepcijos

Parašykite komentarą / Autorius /

Įvadas

Klausimas „Kaip vertinti sovietinę/komunistinę praeitį?“ yra tapęs centrine visų postsovietinių ir postkomunistinių visuomenių ideologine kontroversija. Jokia politinė organizacija, sambūris ar veikėjas, pretenduojantis svariai pasisakyti politiškai reikšmingais klausimais, negali išlikti neutralus šios kontroversijos atžvilgiu.

Lietuva nėra jokia išimtis. Požiūris į sovietinę praeitį yra tiek svarbus pasaulėžiūros aspektas, jog pagal teigiamą ar neigiamą jos vertinimą galima daug pasakyti apie asmenų ir socialinių grupių rinkiminį elgesį: sociologiniai tyrimai atskleidžia tamprią teigiamo sovietmečio vertinimo koreliaciją su balsavimu už vienas partijas ir neigiamo vertinimo tamprią koreliaciją su balsavimu už kitas.

Liudvikas Jakimavičius. Emausas kartojasi kasdien

Komentarų: 10 / Autorius /

Literatūros teorija yra geras pagalbininkas tirti ne tik poezijos, prozos, dramaturgijos ar kitų žanrų kūrinius, bet ir pačią tikrovę, kuri tais kūriniais mums papasakota. Kai sakoma, kad vienas ar kitas pasakojimas turi simbolinę prasmę, mes turime suprasti, kad tas siužetas yra ypatingas. Toks pasakojimas skiriasi nuo kitų, nes yra universalus ir besikartojantis – tarsi būtojo dažninio laiko fenomenas, įsikurdinęs nuolatinėje dabartyje.

Chapo Guzmán: Cirkas ir žurnalistika

Komentarų: 2 / Autorius /

Bernardinai.lt

Šiuo metu žurnalistika yra viena iš pavojingiausių profesijų pasaulyje. Kiekvienais metais specialių agentūrų suvestinėse pasirodo dešimtys reporterių, tyrėjų, fotografų ir straipsnių autorių, kuriuos pagrobia, nukankina ar nužudo religiniai fanatikai, diktatoriai, nusikaltėlių ir verteivų gaujos, laisvos ir nepriklausomos spaudos egzistavimą regintys kaip grėsmę jų interesams.

Tai, be abejo, paaiškina nepasitenkinimą, kurį sukėlė aktoriaus Šono Peno surengtas interviu su žudiku ir narkotikų prekeiviu meksikiečiu „el Chapo“ (isp. neūžauga) Guzmanu, kurio svaiginama sėkmė, pasak žurnalo Forbes, leido jam lygiuotis tarp pačių turtingiausių pasaulio vyrų (šiek tiek prieš tai, kai jis buvo suimtas Meksikos jūros pėstininkų). Interviu, pasirodęs žurnale Rolling Stone, yra siaubingas, nevaldomas ir pajaciškas narcisizmo demonstravimas, galiausiai per kraštus pilnas simpatijos ir supratimo multimilijonieriui ir negailestingam nusikaltėliui, kuriam, be nesuskaičiuojamų nusižengimų, tarp kurių didelis skaičius išžaginimų, priskiriamos beveik trys tūkstančiai mirčių.

Irena Vasinauskaitė. „Mūsiškių“ užkratas plinta?

Komentarų: 31 / Autorius /

Po filologo, žurnalisto, publicisto, politikos ir kultūros apžvalgininko, redaktoriaus ir visuomenės veikėjo Vidmanto Valiušaičio straipsnių serijos „Mūsiškiai“: estradinis šou – įspūdžiui sudaryti, ne istorinei tiesai atskleisti“ [1–6 dalys] supratau, kad apie vienos šou damos knygą susidariau teisingą nuomonę.

Ir aš ją primarginau skaitydama ir, be emocijos pliūpsnių, matematinių klaidų, ir, kaip paaiškėjo, sufalsifikuotų iliustracijų, nieko nauja neradau. Tiesiog R.Vanagaitė, atitrūkusi nuo istorinio konteksto, išleido populistinę knygelę tiems, kas Lietuvos istorijos nežino arba kam yra parankiau jos neprisiminti. Žodžiu, jaunajai kartai ir tiems, kurie jau beveik 80 metų įtikinėja lengvai įtikinamus, kad Lietuva vykdė žydų tautos genocidą – dar kartą perrašyti Lietuvos istoriją jiems nebus labai skausminga.

Scroll to Top