Prikelti Chruščiovą
„Post Scriptum“
Lietuvos miestų mikrorajonuose žiojinti pilkuma yra niūrus niveliuojančios socialistinės utopijos priminimas. Tačiau ar įmanoma jį užglaistyti taip, kad kadaise blokinių namų (dažnai vadinamų tiesiog „chruščiovkėmis“) virtuvėse vykęs socialinis gyvenimas persikeltų į tų pačių mikrorajonų viešąsias erdves? Daugiabučių rajonų estetika yra tik viena medalio pusė: ką daryti, kad jie taptų aktyvesnio socialinio, kultūrinio gyvenimo, geros kaimynystės židiniais?