Savivalda

Politinis rezervatas

Tomas Janeliūnas | „IQ“

Vilniaus ir Šalčininkų rajonai – tarsi uždara teritorija, skirta Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) išgyventi. Regioną nuo išorinio poveikio saugo ne tik patys Valdemaro Tomaševskio gerbėjai, bet ir kitos nacionalinės partijos, nenorinčios ardyti nematomų sienų šalyje.

Per daugiau nei 25 metus nė viena Vyriausybė nesugebėjo Vilniaus ir Šalčininkų rajonų integruoti į bendrą Lietuvos politinę sistemą. Tiesą sakant, net nebandė. Nors šiuose dviejuose rajonuose galioja tie patys įstatymai, rinkimai vyksta pagal formaliai vienodas taisykles, politiniu atžvilgiu tai – atskiri rezervatai, skirti vienai konkrečiai rūšiai, t. y. LLRA. Jokios kitos partijos negali ne tik lygiavertiškai konkuruoti su LLRA, bet net neturi galimybių suburti efektyvią opoziciją.

Seniūnų rinkimo idėja – politinis pokeris

„Valstiečių laikraštis“ | žurnalistas Valdas Kvedaras

Šiandien Vyriausybė turėtų svarstyti grupės Seimo narių parengtą Konstitucijos pataisų, kuriomis norima įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus ir nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą, projektą. Tam nepritaria ne tik Vidaus reikalų ministerija, bet ir Lietuvos seniūnų asociacija.

Guoda Azguridienė. Apie paprastąją tvarką

„Naujasis Židinys-Aidai“ | 2015 (4)

Net ir tie, kurie specialiai nesidomi politika, rinkimų rezultatus, politikų reitingus ar partijų likimus kartkartėmis aptaria. Jei rinkimų kampanija su intriga, aptaria ir dažniau. Tačiau sutikime, įvairių balsavimų rezultatai yra iškalbinga medžiaga bandant suprasti, kas žmonėms patinka ir rūpi. Esama paprastos versijos: manyti, jog žmonės balsuoja už partiją X, nes pritaria jos vertybėms, arba už politiką Y, nes juo pasitiki kaip asmeniu. Tačiau esti ir kitų versijų, kurios nebūtinai išryškėja iš karto.

Irena Vasinauskaitė. Taryba nauja. O tradicijos?

Birželio mėnesio Šiaulių miesto tarybos posėdį stebėjo mažne keturios dešimtys visuomenės atstovų, kitaip tariant, rinkėjų. Gal todėl 6-asis šios kadencijos posėdis buvo gana konstruktyvus, tradiciškai nukrypstant nuo svarstomų klausimų nereikšmingais „pasišpilkavimais“ bei skelbiant pertraukėles dėl stringančios garso ir kt. technikos. Taip, išrinktųjų populistinių triukų ir geriausia aparatūra kartais neatlaiko.

Irena Vasinauskaitė. Šiaulių tarybos opozicija mausto rinkėjus, arba Ką daryti, kai oponuojama nekonstruktyviai?

Buvau sau davusi žodį nerašyti apie šios kadencijos Šiaulių miesto Tarybos darbą. Maniau, bus etiška, jei patylėsiu – pati dalyvavau rinkimuose. Mūsų kandidatų sąrašas juos pralaimėjo, t.y. žmonės pasirinko kitus, tai nėra ko kritikuoti tų, už kuriuos balsavo šiauliečiai.

Persigalvojau, nes tokio jovalo, koks dabar yra Šiaulių miesto Taryboje, dar nemačiau per visą Nepriklausomybės laikotarpį.

Konstitucinis Teismas: GPM paskirstymo tvarka prieštarauja Konstitucijai, labiausiai pažeidžiami Vilniaus miesto savivaldybės interesai

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų Seimo narių grupės ir Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus, [url=http://www.lrkt.lt/lt/naujienos/teismo-naujienos/gyventoju-pajamu-mokescio-dalies-pervedimo-i-savivaldybiu-biudzetus-teisinis-reguliavimas-priestarauja-konstitucijai/429]ketvirtadienį priimtame nutarime pripažino[/url], kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo kai kurios nuostatos, kuriomis reguliuojamas savivaldybių biudžetams skiriamų lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas ir paskirstymas, prieštarauja Konstitucijai.

O kokios daugiabučio bendrasavininkių pareigos, Seimo nary Linai Balsy?

Šios kadencijos LR Seimas jau antrą kartą koreguoja Bendrijų įstatymą. Po kiekvieno patobulinimo daugiabučių bendrijoms rekomenduojama taisyti įstatus. Jei už įstatymdavystę Seimo nariai bei jų padėjėjai gauna solidžias algas iš mūsų visų kišenės, tai pagal jų sumąstytus norminius aktus turintys gyventi rinkėjai paprastai moka patys ir brangiai.

Liutauras Stoškus. Ar skirdami po 100 eurų pasiturinčioms šeimoms išspręsime darželių trūkumo problemą?

Vakar Vilniaus tarybos posėdyje meras Remigijus Šimašius pats asmeniškai pristatė vadinamąjį „100 eurų“ klausimą – paramą TĖVAMS, LEIDŽIANTIEMS VAIKUS Į PRIVAČIUS DARŽELIUS. Gražus pristatymas, aiškios skaidrės. Gal todėl ir lengva išskirti keletą išsakytų pozicijų, kurios, mano galva, kertasi tiek su mūsų koalicijos sutartimi, tiek su tuo, ką pats meras ne kartą buvo sakęs anksčiau.

Diskusija: Kuo nesisteminės partijos skiriasi nuo sisteminių? Koks yra komitetų vaidmuo mūsų politiniame žemėlapyje?

Politikams, žurnalistams ar politologams dėl sisteminių ir nesisteminių partijų tarytum viskas aišku. Sisteminės turi frakcijas Seime, jų atstovai sukasi žiniasklaidos konvejeryje, jos gauna finansavimą iš biudžeto, o kuo gyvos nesisteminės – ne žiniasklaidos ir politologų rūpestis. Valdžią aptarnaujanti žiniasklaida stengiasi įteigti visuomenei, kad tų skirtumų tik tiek ir tėra: vieni dirba, kuria Lietuvą, o nesisteminiai trukdo, kelia nereikalingą triukšmą ir įtampas visuomenėje.

Tuo pat metu „nesistemininkai“ teigia, jog skirtumai tarp sisteminių ir nesisteminių partijų negali būti redukuojami vien į finansavimo ar raiškos galimybių problemą. Jų manymu, skirtumai yra esminiai. Jie kaltina „sistemininkus“, kad šie yra korumpuoto ir nedemokratinio režimo modus vivendi. Anot tų „marginalų“, valdžią uzurpavęs režimas ir yra pagrindinis stabdis kuriant skaidrią ir demokratinę tvarką valstybėje – skliaustas, užskliaudžiantis valstybės ir visuomenės vystymosi perspektyvą.

Takoskyra gana aiški. Bent jau retorikoje. Tad visiškai logiška ir suprantama – „sistemininkai“ siekia iš politinio lauko eliminuoti „valstybės griovėjus“ priimdami įstatymus, trukdančius gauti legalių lėšų, bei keldami partijoms narių kiekio kartelę. Naikinimo būdas – elegantiškas, teisiškai nepriekaištingas. Prieš įstatymus visi turi būti lygūs.

Kas yra ta didžioji savivalda? Pradėkime nuo savęs (papildyta diskusijos vaizdo įrašu)

Lina Kiršaitė

Panevėžio pilietinio judėjimo KARTU ir Alytaus pilietinio judėjimo nariai bei savivaldos rinkimuose išrinkti šių judėjimų deleguoti nariai bei bendražygiai, apie šešios dešimtys žmonių, praėjusį savaitgalį, gegužės 9–10 dienomis, susitiko aptarti savivaldos rinkimų, pasidalinti gerąja patirtimi ir bendryste dvasingoje Troškūnų vienuolyno aplinkoje. Švč. Trejybės bažnyčioje melstasi kleb. Sauliaus Filipavičiaus aukojamose šv. Mišiose, multifunkciniame centre dalyvauta gyvoje diskusijoje, klausytasi Gedimino ir Ainio Storpirščių atliekamo koncerto, vienuolyno svetainėje stiprintasi ir šiltai bendrauta.

Scroll to Top