Teisėkūros iniciatyvos

Iš arti. Kaip Seimas svarstė Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą

Kaip jau skelbėme, Seimas po pirmojo svarstymo nusprendė grąžinti iš naujo komitete svarstyti Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1217, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, kad šeima kyla ir iš motinystės bei tėvystės, kad valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Šis įstatymo projektas Teisės ir teisėtvarkos komitete yra vilkinamas jau daugiau nei dvejus metus.

Daugiau apie šio įstatymo projekto svarstymą skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje.

Iš arti. Kaip Seimas svarstė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą: „Ar mes dievai, ar mes Seimo nariai?“

Ketvirtadienį, birželio 2-ąją, parlamentarai svarstė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, numatantį, jog vaikų susilaukti negalinčios šeimos galėtų tikėtis valstybės finansavimo brangioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms. Kaip ir anksčiau, diskusijos kilo tarp tų, kurie pasisako už ar prieš tai, kad embriono, apvaisintos kiaušialąstės, šaldymas būtų draudžiamas.

Iš arti. Nenumaldomai artėjant rinkimams parlamentarai balsuoja už Šeimos stiprinimo įstatymą

Siūlome pasidomėti, kaip parlamentarai gegužės 12 dieną svarstė Šeimos stiprinimo įstatymo projektą, kuriame nusakoma ir tai, kokia turėtų būti valstybės šeimos politika. Iniciatoriai sakosi jį parengę reaguodami į prastėjančią demografinę šalies situaciją.

Įstatyme, be kita ko, siūloma steigti ir naujas institucijas – nacionalinę šeimos tarybą bei Šeimos politikos komisiją.

Iš arti. Kaip valdžios partija Seime atmetė siūlymą padidinti piliečių pasitikėjimą valstybe

Gegužės 12 dieną parlamentarai nusprendė atmesti Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo buvo siūloma perpus sumažinti piliečių parašų skaičių, reikalingą Seimui teikti įstatymo projektą.

Šiuo metu Konstitucijoje numatyta, kad teikti įstatymo projektą Seimui gali ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkėjų. Tokį parašų skaičių būtina surinkta per du mėnesius. Naujajame projekte buvo siūloma įstatymų leidybos iniciatyvos teisę suteikti 25 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Tomas Bakučionis. Dvi istorijos – vienas požiūris į teisingumą ir valstybę

Balandžio 14-ąją Seimas papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, atsakomybę už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą. Už tai grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pataisą pateikusios socialdemokratės Irena Šiaulienė ir Rimantė Šalaševičiūtė iš pradžių siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, tik tada, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, tačiau Vyriausybė (Teisingumo ministerija) pasiūlė, kad būtų baudžiama už bet kokios medžiagos paviešinimą. Tokios pataisos be diskusijų ir buvo priimtos Seime 79 balsais „už“, vienam buvus „prieš“ ir 11 parlamentarų susilaikius. Įdomiausia tai, kad už šias pataisas balsavo Seimo opozicijos atstovai ir diskusijų dėl pataisų nebuvo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl šių pataisų jau spėjo pabendrauti ir su suinteresuotais žurnalistų atstovais, ir pareikšti, kad šios pataisos gėdingos.

Darbdavių rojų sukurianti sutartis: iškviesti galės bet kada, o socialinių garantijų nėra

Ieva Kazlauskaitė | balsas.tv3.lt

Seimui svarstymo stadijoje pritarus nenustatytos apimties darbo sutarčiai, numatančiai asmens įdarbinimą mažiausiai 8 val. per mėnesį, profsąjungos linguoja galva, kad ateis rojus darbdaviams. Mat dirbdamas pagal tokią sutartį žmogus neturi jokių socialinių garantijų, tačiau privalės būti pasiruošęs atvykti bet kada darbdaviui prireikus.

Iš redakcijos pašto. Vitalijus Balkus: Prezervatyvo principas darbo santykiuose

Štai atėjo mums visiems dovanų metas. Ir opozicijos liberalai, ir valdžioje esantys „kairieji socialdemokratai“ skuba padovanoti mums naujus ir „labai modernius“ Darbo Kodekso pakeitimus. Maža to, rimtų esminių prieštaravimų neišgirstame ir iš oficiozinių profsąjungų. Na, kaip tu paprieštarausi, jei rinkimai artėja ir gražios vietos socialdemokratų partijos rinkimų sąraše jau matomai paruoštos.

Todėl iš karto pamirškime viešoje erdvėje vykstantį nuobodų susistumdymą tarp iš esmės pritariančių liberaliems darbo santykiams ir pakalbėkime apie tai, kaip tie santykiai atrodo iš arti.

Vygantas Malinauskas. Kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos

2013 m. vasarą Užsienio reikalų ministerijos pasirašyta Stambulo konvencija valdžios koridoriais juda ratifikavimo link. Kas slepiasi už konvencijoje deklaruojamo siekio kovoti prieš smurtą prieš moteris?

Teisininkas, Laisvos visuomenės instituto valdybos narys Vygantas Malinauskas išdėsto argumentus, kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (Stambulo konvencijos).

Scroll to Top