15min.lt
Pastaruosius kelis mėnesius dėl įvairių priežasčių tenka gyventi kaime. Čia per trumpą laiką kelis kartus atsidūriau situacijose, kai girti piliečiai, pakankamai dramatiškomis sąlygomis, sukėlė tiesioginį pavojų ir sau, ir aplinkiniams.
delfi.lt
Sveiki sugrįžę į skerdžiamą Europą. Po teroro išpuolių Paryžiuje politikai baudėsi triuškinsią Islamo valstybę. Įdomu – kuo? Ėriukų tylėjimu? Deja, narsus ėriukų tylėjimas ir vėl neišgąsdino Hanibalo Lekterio – europiečius pietums valgančios ISIS. O juk daug kas turbūt tikėjosi, kad islamistai palūš ir maldaus pasigailėjimo, apšaudomi moderniais ilgojo nuotolio šūkiais: Je suis Charlie, je suis Paris. Dabar – je suis Bruxelles.
BNS
Blogiausia, kad teroro akto Briuselyje negalima pavadinti staigmena. Tie, kurie pastaruoju metu lankėsi Belgijos sostinėje, negalėjo nepastebėti prie svarbiausių institucijų išrikiuotų karių su kaukėmis ir koviniais ginklais.
Tai miestas, kuris prieš keturis mėnesius, iškart po Paryžiaus įvykių, buvo kuriam laikui aklinai uždarytas. Tai miestas, kuris ir vėl nebyliai ruošėsi būti užpultas. Užpultas ne iš išorės, o iš vidaus.
Europoje prasideda nauja Baimės epocha. Ją ženklina nuolatinis nerimas ir nesaugumo jausmas, o kartu – neišvengiamybės pojūtis, kurio aštriausius kampus nugludina didmiesčio rutina bei naivus tikėjimas, kad nelaimės vyksta kažkur toli, kažkur televizijos ekranuose.
Kovo 18 dieną Lenkijos Seimas priėmė vyriausybės programą 75+, pagal kurią asmenims, vyresniems negu 75 metų amžiaus, vaistai bus išduodami nemokamai. Už įstatymo projektą balsavo 297 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė – 139.
Pagal įstatymo projektą, nemokamus vaistus ir medicinos preparatus pagyvenusiems žmonėms išrašinės gydytojai ir pirmosios pagalbos medicinos seserys.
alkas.lt
2015 m. iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, tai 7,9 tūkst. (21,6 proc.) žmonių daugiau negu prieš metus. Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenimis, emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų, 2015 m. buvo 15,3 emigranto (2014 m. – 12,5).
Alfa.lt
Buvęs Algirdo Butkevičiaus patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas pateikia premjerui 13 klausimų, kurie dar kartą parodo, jog socialdemokratų valdžia yra neveikli ir nekompetentinga.
1. Kodėl premjeras neprieštaravo nuostolingam „Ūkio banko“ uždarymo modeliui, nors 2013 metų vasario 17 d. jam buvo pasiūlytas alternatyvus, naudingesnis valstybei sprendimas? „Ūkio banką“ suskaidžius į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus, o dalį jo turto dvigubai sumažintomis kainomis perdavus „Šiaulių bankui“, kreditoriai ir mokesčių mokėtojai patyrė šimtamilijoninius nuostolius.
2. Ar premjeras pripažįsta, kad jo nuolaidžiavimas stambiesiems komerciniams bankams, kuomet Vyriausybės rūmuose 2013 metų balandžio 16 d. buvo pristatytas valstybės kapitalo UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojimų pertvarkymo modelis, lėmė papildomus nuostolius mokesčių mokėtojams ir pakenkė valstybės reputacijai? Šios bendrovės veikla turėjo būti peržiūrėta dar 2004-2005 metais, kuomet Finansų ministerijai vadovavo pats dabartinis premjeras.
3. Ar premjeras supranta, kad jo paties dalyvavimas ir lėšų kaupimas antrosios pensijų sistemos pakopos fonduose nuo 2014 metų yra apmokamas dabartinių pensininkų lėšomis? Tokia situacija – visiškas finansinis ir politinis nesusipratimas, o dabartinė antroji pakopa niekaip nedera su socialdemokratiniais principais.
Turiu pripažinti, kad pastaruoju metu suaktyvėjusi alkoholio gamintojų ir juos atstovaujančių organizacijų veikla kelia pagarbią šypseną. Labai teisingai sakoma, niekada nenuvertink savo oponento ir priešininko.
Margaspalvė Raseinių tarybos valdančioji dauguma – nuo kairiojo politinio spektro iki dešiniojo bei centro dešiniojo [per vidurį įsimontavus visuomeninių rinkimų komitetų atstovams] – balsavo už sprendimą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis pateiktų išvadą, „ar savivaldybės Tarybos narys – meras Algirdas Gricius sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme nustatytų įgaliojimų“.
BNS
Keturios politinės Lietuvos partijos pernai turėjo daugiau kaip po 1 mln. eurų pajamų. Liūto dalį šių lėšų jos gavo iš valstybės biudžeto.
Daugiausiai pajamų surinko valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos praėjusių metų partijų finansinės ataskaitos.
