Šeimos politika

Santa Kančytė. Dirbtinio apvaisinimo įstatymas: vaikas teisės augti stabilioje šeimoje nebeturės

Komentarų: 4 / Autorius /

Pro Patria

Birželio 26 d. Vyriausybė nutarė pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomiems Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto taisymams. Rimantės Šalaševičiūtės vadovaujamos ministerijos pateiktose pastabose nuskamba siūlymai iš valstybės biudžeto finansuoti dirbtinio apvaisinimo procedūrą ne tik santuokoje gyvenančioms poroms, neriboti vieno apvaisinimo metu sukuriamų embrionų skaičiaus ir leisti juos šaldyti bei pašalinti iš įstatymo projekto embrionų redukcijos draudimą, nes šis esąs diskriminacinis.

Skubama keisti net lytį

Komentarų: 13 / Autorius /

Rūta Juknevičiūtė | respublika.lt

Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlo įteisinti lyties keitimo operacijas Lietuvoje. SAM net yra parengusi tvarką, kaip būtų gydomas lytį pakeisti užsimanęs asmuo. Esą iš biudžeto lėšų operacijos nebūtų atliekamos. Psichoterapeutas Gintautas Vaitoška sako, kad lytinės tapatybės sutrikimas yra psichikos liga, kurios gydymas peiliu yra tolygu žmogaus žalojimui.

Norvegija: griežtinama atsakomybė už savo vaikus kovojantiems tėvams

Parašykite komentarą / Autorius /

Norvegijos žiniasklaida paskelbė, kad šalies Vyriausybė parlamentui pateikė įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sugriežtinti atsakomybę už vaikų išvežimą iš Norvegijos, jei tėvai yra patekę į „Barnevernet“ akiratį ir jiems yra atimta globos teisė, praneša „Vakaro žinios“.

Už bandymą išsivežti vaiką iš šalies grėstų bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų – už tai baudžiama ir dabar, tačiau naujajame įstatymo projekte numatytos baudos kur kas švelnesnės.

Andrius Navickas. Įstatymas reikalingas, tačiau ne bet koks

Komentarų: 11 / Autorius /

Bernardinai.lt

LR Seimo Rudens sesijoje turėtų būti svarstomas Dirbtinio (ar pagalbinio) apvaisinimo įstatymo projektas. Net sunku patikėti, kad per daugiau nei dvylika metų nuo to, kai pirmą kartą buvo pasiūlyta, kaip derėtų reglamentuoti dirbtinio apvaisinimo sritį, nesugebėta to padaryti. Diskusijos buvo itin emocingos, politikai varžėsi, kas labiau nori padėti žmonėms, tačiau, regis, visa energija būdavo išeikvojama ginčams, o ne pastangoms įteisinti bent tas reglamentacijas, dėl kurių visi sutaria. Tikrai keista, kai bandoma aiškinti, jog esą Lietuva konservatyvus, katalikiškas kraštas, kad Bažnyčia esą daro spaudimą politikams. Dera pabrėžti, kad Katalikų Bažnyčios Lietuvoje hierarchai, kurie išreiškė pilietinę poziciją diskusijose, niekada neprieštaravo tam, jog reglamentacija šioje srityje būtina, tačiau jie atkreipė dėmesį, kad ši reglamentacija turėtų būti persmelkta pagarbos gyvybei dvasia, o ne žvelgtų į vaiko pradėjimą kaip į išskirtinę techninę problemą, pasitelkus vartotojiško mentaliteto žodyną.

Gillis Harp. Korporacijų Amerika – šeimos draugas?

Komentarų: 6 / Autorius /

Pro Patria

Vienas iš įdomiausių dalykų neseniai JAV vykusiuose viešuosiuose debatuose dėl tos pačios lyties „santuokų“ buvo tas, jog jas vieningai palaikė didžiosios Amerikos korporacijos. Šis palaikymas reiškėsi ir kritika įvairiems valstijų religinę laisvę užtikrinantiems įstatymams, sukurtiems saugoti tikinčiuosius. Žurnalas [em]Fortune[/em] neseniai tai pavadino „precedento neturinčiu kritikos srautu“, kelių kompanijų nukreiptu į Indianos religinės laisvės įstatymą. „Stambusis verslas ėmėsi vadovauti šių įstatymų puolimui ir pasisakė prieš juos greitai ir stipriai“, – teigiama žurnale. Tarp šių kompanijų buvo [em]Apple[/em], [em]Marriott[/em], [em]Eli Lilly[/em], [em]GAP[/em], [em]Levi Strauss[/em] ir daugelis kitų. Kai kuriuose šių korporacijų pasisakymuose religiniai argumentai apie tai, kas dar visai neseniai buvo laikoma prigimtine žmogiškąja norma, yra pristatomi kaip paprasčiausia diskriminacija, esą nesiskirianti nuo kadaise egzistavusių rasistinių Jimo Crow įstatymų. Kai kurie kompanijų vadovai, tokie kaip [em]Goldman Sachs[/em] vadovas Lloydas Blankfeinas vienalytėms „santuokoms“ palaikymą išreiškė jau 2012 metais.

Gera žinia Norvegijoje auginantiems vaikus – Norvegijos parlamentas pritarė Hagos konvencijai vaikų klausimu

Komentarų: 4 / Autorius /

norvegijosnaujienos.info

[em]Norvegijos parlamentas pritarė 1996 m. Hagos Konvencijos daliai dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimui. Norvegijoje gyvenanti teisininkė Sandra Latotinaitė yra viena iš žmonių, kurie daug dirbo ir siekė, jog ratifikavimas įvyktų. Teisininkė sako, kad nepaisant gerų žinių dar būtina ir Lietuvos bei Norvegijos dvišalė sutartis, tačiau tam reikia, kad Lietuvos valdžios struktūros suvoktų tikrąjį problemos mastą. Apie tai, ką šio dokumento ratifikavimas reikš, pasakoja S.Latotinaitė.[/em]

J. Ramonienė: „Šeimos politikos tikslą reikia įvardinti aiškiai ir visuomenei suprantamai“

Komentarų: 4 / Autorius /

Bernardinai.lt

[em]Neseniai baigėsi „Šeimos instituto“ ir Lietuvos teisės instituto organizuotas diskusijų ciklas „Koks turėtų būti šeimos politikos tikslas Lietuvoje“. Savo mintimis apie tai, kas buvo pasiekta šių diskusijų metu, kokių padaryta išvadų ir atrasta įžvalgų, dalijasi viena pagrindinių renginio organizatorių „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramoniene.[/em]

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Partnerystė prieš šeimą (II)

Komentarų: 6 / Autorius /

[em]Pirmąją straipsnio dalį skaitykite [url=http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kristina-zamaryte-sakaviciene.-partneryste-pries-seima-i]ČIA[/url].[/em]

Kai 2011 m. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“, ir išaiškino, jog šeima yra grindžiama tam tikrais „ryšiais“, nujautėme, kad šis išaiškinimas turi gilesnę prasmę nei vien santuokos, kaip šeimą kuriančio juridinio fakto, sumenkinimas. Anot Teismo, ne patys žmonės sudarydami santuoką laisvai nusprendžia tapti šeima, bet valstybė, įvertinusi sugyventinių vidinius ryšius, imperatyviai nurodo, kas ir kada, savo ar ne savo noru tapo šeima. Apsipratus su nuo santuokos laisva, bet prievartine sugyventinių šeimos samprata, buvo žengta toliau – Seimo narių grupė pateikė Civilinio Kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti sugyventinių teisę į registruotą „partnerystę“ (toliau – Projektas).

Scroll to Top