Sveikatos apsaugos politika

Ekspertai atskleidė, kas ir ką melavo apie priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą

Bernardinai.lt

Vakar Prezidentė vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Jo šalininkai teigia, kad įstatymas „atitinka naujausius mokslo pasiekimus“, išlaiko aukštą embriono apsaugą, užtikrina nevaisingoms poroms galimybę susilaukti vaikų, o taip pat rūpinasi kiekvieno, pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko, interesus.

Liepos 4 dieną 12 val. prie Prezidentūros rinkosi pilietiškai nusiteikę įvairaus amžiaus žmonės, susirūpinę dėl sudaromo spaudimo Prezidentei, prašant vetuoti ilgus metus trukusių diskusijų Seime priimtą įstatymą.

Kviečiame pasirašyti peticiją, raginančią prezidentę Dalią Grybauskaitę pasirašyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

PETICIJA

DĖL ŽMOGIŠKĄ GYVYBĘ SAUGANČIO IR NEVAISINGŲ PORŲ BEI PRADĖTO VAIKO INTERESŲ PUSIAUSVYRĄ UŽTIKRINANČIO PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO PASIRAŠYMO

Mes, šią peticiją pasirašę asmenys, PRITARIAME Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, kurį 2016 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.

Martynas Pilkis. Vetuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – kaip to pasiekta?

Bernardinai.lt

Vakar Dalia Grybauskaitė vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, Seime priimtą po penkiolika metų užtrukusių diskusijų, sugrąžindama jį svarstyti parlamentarams. Šitaip apviltos nevaisingos šeimos, kurios be minėto teisės akto negalės gauti valstybės paramos brangioms procedūroms; apvilti ir tie, kurie tikėjo D. Grybauskaitės kampanijos pažadais apie etišką požiūrį į žmogaus gyvybę.

Panagrinėkime, kaip ir kodėl įstatymas buvo priimtas, kodėl jis nepatiko medicinos verslo atstovams ir kaip jie drauge su idėjiniais liberalais pasiekė savo pažadus išdavusios prezidentės veto.

Aurelijus Veryga. Gerai suplanuotas alkoholio kontrolės stabdymo ir „smegenų plovimo“ procesas įsibėgėjo

Bernardinai.lt

Smegenų plovimo sistema parengta ir paleista į darbą. Būtent taip būtų galima pavadinti jau kontūrus įgaunančią alkoholio pramonės viešųjų ryšių strategiją, kurios pagrindinis tikslas yra sukelti abejonių ir stabdyti Seime registruotas alkoholio kontrolės pataisas. Kadangi nemaža dalis jų paremta daugiau kaip 60 000 piliečių parašų, tai tradicinių pasakų, kad draudimais nieko neišspręsi, nebeužtenka. Komunikacija daug geriau apgalvota, profesionaliai parengta ir, galima sakyti, jau duoda apčiuopiamų rezultatų.

Naujai priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas: tarp mitų ir realybės

Bernardinai.lt

2015 m. gruodžio 8 d. Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, tačiau dabartiniam Sveikatos apsaugos ministrui Jurui Poželai pateikus projektą iš esmės keičiančias pataisas, kilo sudėtingos diskusijos tarp gyvybę nuo jos užsimezgimo pradžios ginančių ir liberalaus įstatymo projekto šalininkų.

Galiausiai, š.m. birželio 28 dieną buvo priimta galutinė šio įstatymo redakcija (projektas Nr. XIP-2502(6) ES), draudžianti embrionų šaldymą ir, anot jo šalininkų bei įvairių sričių specialistų, numatanti adekvačią gyvybės iki gimimo ir vaiko interesų apsaugą. Už naują įstatymą balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė taip pat 3. Įstatymas, pasirašius Prezidentei, įsigaliotų nuo 2017 metų.

Viešoje erdvėje kilus pasipiktinimo bangai ir sklandant teiginiams, kad priimto įstatymo trūkumai skaudžiai palies didelę visuomenės dalį, liberalaus įstatymo projekto šalininkai prašo Prezidentės vetuoti Seime priimtą įstatymą. Pateikiame priimtos konservatyvesnės ir siūlytos liberalesnės įstatymų redakcijų pagrindinius skirtumus, kurie, tikimės, padės susigaudyti situacijoje.

Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą

lrs.lt

Seimas posėdyje priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą (projektas Nr. XIP-2502(6) ES), kuriuo nustatytos moters pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir tvarka. Už naują įstatymą balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 3 parlamentarai (individualūs balsavimo rezultatai – ČIA).

Pagal įstatymą pagalbinį apvaisinimą atlikti bus leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės. Jis galės būti atliekamas tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims.

Agnė Širinskienė: „Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas nėra palankus nevaisingoms šeimoms“

Jurga Žiugždienė | Bernardinai.lt

Seime iš mirties taško pajudėjo Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kurio nepavyksta priimti 14 metų. Praeitą antradienį, birželio 8-ąją, parlamentarai vėl svarstė šio įstatymo projektą, kurio pataisoms pritarė dauguma balsavusiųjų, o po savaitės, birželio 14-ąją, Seimas jau pritarė ir pačiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui. Tiesa, tam, kad įstatymas būtų galutinai priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Tuoj pat po birželio 8-osios balsavimo Seime žiniasklaidoje pasirodė žinutė „Pacientų organizacijos: Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymas suteikė vilties“. Iš pirmo žvilgsnio visa tai skamba labai pozityviai. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?

Apie tai bei kitas su Pagalbinio apvaisinimo įstatymu susijusias peripetijas kalbamės su Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto docente, Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatine eksperte Agne Širinskiene.

Po svarstymo pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui

Seimas po svarstymo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui (Nr. XIP-2502(4) ES), kuriuo siekiama nustatyti moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises, skelbiama lrs.lt svetainėje.

Už įstatymo projektą balsavo 51 Seimo narys, prieš – 10, susilaikė 31 parlamentaras. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą (inividualūs balsavimo rezultatai – ČIA; balsavimas pagal frakcijas – ČIATiesos.lt past.).

Dr. Birutė Obelenienė. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas: ar tikrai jis atstovaus nevaisingų šeimų interesams?

Bernardinai.lt

Šiandien Lietuvos Respublikos Seime numatytas svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Jo kelias Seime prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Per tą laiką teko dalyvauti ne vienuose LR Seimo sveikatos reikalų komiteto surengtuose klausymuose ir ne viename posėdyje, kuriame buvo svarstomi šio įstatymo projektai. Klausantis įvairių nuomonių, o ypač emocijų, kuriomis jos būdavo iliustruojamos, nevalingai peršasi mintis, jog sutuoktiniai, negalintys susilaukti vaikų, yra tarsi anapus šių diskusijų. Jog jų tikrosios nevaisingumo priežasties niekas net nenori išsiaiškinti ir juo labiau išgydyti. Tarsi tvyrotų nerašyta nuostata: moteris nori vaiko, tai ir duokim jį greičiau. Yra keletas faktų, kurie verčia abejoti nuoširdumu tų, kurie „mušasi į krūtinę“ ir atkakliai įtikinėja, jog nori padėti nevaisingoms šeimoms.

Scroll to Top