Vytautas Radžvilas. Pasaulio galybės ir mūsų regionas
NeRedaguota
Daugiapolis pasaulis ir įtampa. Istorinė struktūros. Filosofo žvilgsnis.
Užsienio politika
Dovilas Petkus. Vertybinė užsienio politika yra lošimas Lietuvos žmonių gyvenimais
laikmetis.lt
Nacionalinio saugumo raktas neretai slypi ne šalies viduje, o jos išorėje. Tik stabili, prognozuojama, nacionalinius interesus atitinkanti užsienio politika gali garantuoti tikrą saugumą ir užtikrintą šalies pažangą. JAV vis rečiau besižvalgant į Europą ir vis daugiau į Aziją, kaistant karinei padėčiai Ukrainoje, turėtume kaip niekada susirūpinti, kokią užsienio politiką šiandien vykdo mūsų valdantieji.
Lietuvoje užsienio politika gyventojų dažnai net nedomina, esą, ką ta Lietuva gali pakeisti didžiųjų žaidime. Reikia pasakyti, kad tokiom kalbom būta pagrindo anksčiau. Įstojus į NATO, rodėsi, atėjo užsienio politikos pabaiga.
Atvirai grasinančių šalių mums nebeliko, didžiojo brolio iš Vašingtono globa leido pernelyg nebegalvoti apie krašto apsaugos stiprinimą. De facto, nebuvo labai svarbu ant ko Lietuva pyksta, kokias grėsmes įvardija ar su kuo draugauja, visą tai niekaip negalėjo kažko itin suerzinti ar sumenkinti mūsų solidžių saugumo garantijų.
Rusija ir Kinija sutarė kartu stabdyti NATO plėtrą
laikmetis.lt
Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas paskelbė bendrą pareiškimą po susitikimo 2022 metų žiemos olimpinių žaidynių Pekine atidaryme. Vasario 4 d. Kremliaus interneto svetainėje paskelbtame pareiškime lyderiai pabrėžė savo solidarumą, pabrėždami „nepajudinamą“ jų strateginio bendradarbiavimo pobūdį.
Didelė pareiškimo dalis skirta jų bendriems tikslams, susijusiems įvairiomis temomis, įskaitant pasaulinį valdymą, tvarumą, daugiapoliškumą ir demokratiją. Aiškiai kreipdamos kritiką į JAV užsienio politiką, abi pusės teigė, kad „kai kurie veikėjai… ir toliau pasisako už vienašališką požiūrį į tarptautinių problemų sprendimą ir griebiasi jėgos“. Pareiškime pakartojama žiniasklaidos kritika dėl kišimosi į „kitų valstybių vidaus reikalus“ ir „jų teisėtų teisių ir interesų pažeidimo, trukdančio žmonijos vystymuisi ir pažangai“.
Dokumente ši kritika plėtojama siekiant tiesiogiai kreiptis į NATO, kurios „tolimesnei plėtrai“ abi pusės prieštarauja. Rusija ir Kinija „ragina Šiaurės Atlanto aljansą atsisakyti savo ideologizuotų šaltojo karo požiūrių“ ir prašo „gerbti kitų šalių suverenitetą, saugumą ir interesus, jų civilizacinio, kultūrinio ir istorinio pagrindo įvairovę.
Politika pagal principą kaip geriau užkasti nuodėmes po kilimu
rokiskiosirena.lt
Tik sunkūs laikai visuomenėje išryškina savus šventuosius ir savus niekšus. Savus lyderius ir savus beraščius. Ir tuos, kurie prisiminus seną pokštą apie psichiatrinę ligoninę, iš paprasto „čainyko“ evoliucionavo iki Napoleono. Tik mums su visu šituo balastu dar ir gyventi reikia. Blogiau, balastas valdo. Lietuvoje dar niekada neturėjome vaikučių pabiručių vyriausybės, kurios politikos paradigmos būtų keli vaikų darželio rateliai ir eilėraštukai. Kur madingų kostiumėlių ir baltandančių europietiškų šypsenų apdaila nubyra švelniam sunkumų vėjeliui pūstelėjus ir išlenda purvina homo sovieticus siela.
Nei karai, nei marai, nei kitokie sunkmečiai iš principo nėra kažkokia naujovė. Jie lydėjo žmoniją nuo jos lopšio, nuo pirmųjų pirmykščių bendruomenių. Ir krizės buvo. Politinės, karinės, ekonominės. Dabar turime naują krizių rūšį – komunikacines. Niekada iki šiol žmonijos istorijoje nebuvo tokių. Niekas nesakė, pavyzdžiui, kad Prancūzijos didžiosios revoliucijos priežastis – komunikacinė krizė, arba kryžiaus karų priežastis – komunikacinė krizė tarp krikščionybės ir islamo. O štai dabar pas mus visos krizės staiga tampa „komunikacinėmis“. Ar nekyla klausimas, kodėl?
Marijus Velička. Kinija
NeRedaguota
Lietuvos konfliktas su Kinija advokato akimis.
Lenkų profesorius: nei Prancūzija, nei Vokietija Rusijos agresijos atveju pasitikėti negalime
laikmetis.lt
Politikos mokslų profesorius Przemysławas Żurawskis vel Grajewskis pabrėžė, kad dvi stipriausios ES šalys gali pataikauti Rusijai vykstant Kijevo ir Maskvos konfliktui.
„Tie, kurie dabar valdo Vokietiją ir Prancūziją, gali atiduoti Ukrainą Kremliui“, – sakė jis. Kaip prancūzų ir vokiečių nuolankumo pavyzdžius jis įvardijo Vokietijos paramą dujotiekiui „Nord Stream 2“, ginklų tiekimo Ukrainai embargą ir Prancūzijos prezidento raginimus surengti atskiras derybas dėl ES ir Rusijos strateginės partnerystės, kuri neįtrauktų JAV.
„Būtent to Maskva ir nori“, – pabrėžė profesorius.
Madrido konferencijos dalyviai: pusė Europos atsisako mirti
laikmetis.lt
Žymiausi Europos žemyno nacionalistinių ir konservatyvių partijų lyderiai savaitgalį rinkosi Ispanijos sostinėje Madride, siekdami toliau kurti vieningą dešiniųjų antiglobalistų aljansą, kuris, kaip trečia pagal dydį jėga Europos Parlamente, pakeltų dešiniųjų politinę įtaką.
VOX prezidento Santiago Abascal (Santjago Abaskalio) kvietimu aukšto rango partijų atstovai iš Europos parlamentinių grupių „Identitetas ir demokratija“ (ID) bei Europos konservatorių ir reformistų (ECR) susitiko Madride aptarti metodų, kaip apginti Europą nuo užsienio ir vidaus priešų, priešintis ES federalizacijai ir integracijai ir saugoti tradicinę Europos kultūrą, tapatybę bei krikščionybę.
Be kalbų apie tradicionalizmą, nacionalinį suverenitetą, apsisprendimą ir perdėtą Briuselio kišimasi į vidaus politiką, kitos pagrindinės dvi dienas trukusio viršūnių susitikimo temos buvo Europos demografinis nuosmukis, masinė migracija, prieglobsčio politika, didėjanti krizė prie Rusijos ir Ukrainos sienos ir žemyno energetinė priklausomybė.
Jungtinė Karalystė imasi Breksito laisvių dokumento, kad paspartintų ES teisės panaikinimą
Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Borisas Džonsonas (Boris Johnson) išdėstė planus, susijusius su Breksito laisvių dokumentu, kuriuo siekiama panaikinti specialų ES teisės statusą ir sudaryti sąlygas vyriausybei lengviau pakeisti ar panaikinti pasenusią ES teisę.
Antrųjų Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos metinių proga Dauningo gatvė (Downing Street, Ministro pirmininko ir valstybės kanclerio rezidencijų vieta) atskleidė planus, kurie, kaip teigiama, palengvins reguliavimo naštą ir 1 mlrd. svarų sumažins su biurokratija susijusias išlaidas JK įmonėms, nors nepatikslino, kaip ši suma buvo apskaičiuota.
Nepaisant Brexito, daugelis ES įstatymų ir kitų teisės aktų buvo išlaikyti JK įstatymų knygoje, kad būtų užtikrintas teisinis tęstinumas.
JK vyriausybė anksčiau aiškiai nurodė, kad ketina ilgainiui pataisyti, pakeisti arba panaikinti visus galiojančius ES teisės aktus, kuriuos mano esant „netinkamus JK“.
Vytautas Sinica. Ozolo pranašystė Europai
Ištrauka iš V. Sinicos įvado Romualdo Ozolo straipsnių rinktinei „Pasaulis grįžta namo. Eurorealisto mąstymai“.
Paviršinis Romualdo Ozolo skaitymas veda į paradoksus ir klystkelius. Menkai su jo mintimi pažįstamiems žmonėms Ozolas yra visų pirma arba Sąjūdietis, arba prieš narystę Europos Sąjungoje pasisakęs „euroskeptikas“. Dauguma iki šiol braidžioja seklumoje, skaitydami Ozolą lozungais, kaip politiką, o ne kaip filosofą.
Romualdas Ozolas nebuvo principinis Lietuvos narystės ES priešininkas. Jis teigė, kad lietuvių tauta ir ypač valstybei vadovaujanti politinė klasė nėra pasirengusios gyventi tokioje Sąjungoje. 1999 metais Lietuvos mokslų akademijoje jis piktinosi, kad „dėl buvimo [Europos] Sąjungoje prasmės net nekalbama – tai laikoma nekorektiška“, ir retoriškai klausė: „Ar ne laikas mums užuot vien daužius Europos Sąjungos duris, pagalvoti ir pakalbėti taip pat ir apie kitokį Sutarties dėl narystės Europos Sąjungoje pobūdį?“ Tai klausimas, kurio nedrįstama iškelti ir praėjus dar dvidešimčiai metų.