Agnė Širinskienė
Trijų veto atmetimas vienu ypu, į posėdžių salę susirinkus absoliučiai visiems valdantiesiems – ne tik galios pademonstravimas prieš Prezidentą, bandant eilinį kartą jį be jokių diskusijų ir sutarimo paieškų „pastatyti į vietą“. Vienas iš trijų veto slėpė ir triušį kepurėje, kuris, tris Prezidento veto suplakus į vieną krūvą, nublanko, užsimaskavo ir prasmuko pro visų akis.
Taigi, apie viską iš pradžių.
NeRedaguota
Valstybė ir piliečiai atominės nelaimės atveju?
Dovilas Petkus
Vilniaus išvadavimo diena. Vieniems tai – Stalino dovana Lietuvai ir preliudas į sovietinę okupaciją, kitiems – milžiniško lietuvių pasiaukojimo ir užsispyrimo rezultatas atgaunant valstybės sostinę.
Ką šiandien esame pamiršę apie Vilniaus krašto okupaciją ir kodėl, pašnekovo teigimu, tai yra tema tabu Lietuvos istorikams? Kokie fragmentai apie lietuvių gyvenimą tarpukariu Vilniaus krašte vis dar nėra minimi mūsų knygose ir vadovėliuose? Vilniaus lenkų integracijos problemos yra istorinio susipriešinimo palikimas, o gal sukurstytos politikų šiais laikais? Kodėl Lietuvoje nepritariama asmenvardžių rašybai ne valstybine kalba ir kaip apie pietryčių Lietuvą kalbėtis su svarbiais geopolitiniais partneriais – lenkais? Apie visą tai pokalbyje su politologu Vytautu Sinica:
Savo Varpinė
Šiandien nauju ir pirmuoju reguliariu formatu „Pasaulis ir Lietuva” – Pasaulio svarbiausių įvykių apžvalga . Dar kol kas laida įraše , bet bus ateityje tiesioginė , o štai laikas kas sav. pasimatyti jau panašu aiškus tai sekmadienis 16 val.
Šiandien kalbėsime apie gausias karines pratybas / Trečio Pasaulinio karo nuojautas/ Kinijos ir JAV konkurenciją/ Naują Vokietijos Bundestago sudėtį / Minsko ir Maskvos propagandistų karą bei Tichanovaskajos akibrokštą / Lenkijos išmetimą iš Europos Teismų Tarybos ir t.t.
Laida pilotinė, formatas mums su Algiu kiek neįprastas, taigi LABAI tikimės aktyvumo tiek žiūrint tiek teikiant pastabas ir pasiūlymus .
Savo Varpinė
Štai ir atėjo laikas, kuomet Lietuva iš ponios Tichanovskajos sulaukė, galima sakyti, padėkos už Baltarusijos „demokratizavimo pastangas“ . Tiksliau šioji dideliame naujame interviu Rusijos radijo stočiai aiškiai įvardino ką mato tarpininku galimose derybose tarp jos ir Aliaksandro Lukašenkos. Be abejo tiems , kas stebi įvykius pas kaimynus gal ir nebus didelio atradimo, tačiau telieka pareikšti gilią užuojautą dar prieš metus kliedėjusiems „europietiška Baltarusija“ , revoliucija ir kitais mūsų propagandos primestais niekais. Šioje laidoje taip pat sužinosite koks tikrasis „paskutinio Europos diktatoriaus“ bei pačios ponios Tichanovskajos populiarumas Baltarusijoje remiantis nutekinta žinybine apklausa.
Dovilas Petkus
Lietuvos URM ir jos lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, jog mūsų šalis vykdo “vertybinę užsienio politiką”. To pasekoje Lietuva tampa pagrindine Baltarusijos priešininke, kyla įtampa ir su Kinija. Kuo naudinga Lietuvai tokia politika?
Šiandien su rašytoju dr. Vytautu Rubavičiumi kalbamės apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus, kiek vertybės yra svarbu tarptautinėje arenoje, kokie geopolitiniai pokyčiai mūsų laukia, kokią kaiminystę mes turėtume kurti ir ko dabartinėje situacijoje turėtų imtis šalies vadovas?
voruta.lt
Pabėgėliai, nors jų vos per 4200 kirto sieną, baigia išbalansuoti ne tik Lietuvos ekonomiką, bet ir teisinę sistemą, supriešinti ją su Europos Sąjunga. Prieš šešerius metus, kai Europą užplūdo milijonas migrantų, o Lietuva sutiko priimti daugiau kaip 1000, mūsų pastangos atrodė tokios geranoriškos, kad Briuselis mus net pagyrė. Dabar gi jis Vilniui grasina…
Kviečiame pasiklausyti pokalbį tinklalaidės „Neredaguota“ pokalbio su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu Šarūnu Liekiu apie Lietuvos santykius su Kinijos Respublika (Taivanas) ir Kinijos Liaudies Respublika.
„Neredaguota“ pokalbis su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu Šarūnu Liekiu
Kas mane labiausiai piktina, kai girdžiu neoliberalaus Lietuvos režimo atstovus kalbant apie užsienio politiką? Labiausiai mane piktina kalbos apie „vertybes“.
Lietuvoje aiškiai juntama auganti įtampa. Jau trečią mėnesį tęsiasi mūsų rytinės sienos apgultis migrantais; katastrofiška karinė padėtis Afganistane gresia peraugti į dar vieną milijoninį migrantų antplūdį, kuris, tikėtina, palies ir mūsų šalį.
