Bažnyčios socialinis mokymas

Tomas Viluckas. Apie Bažnyčios krizę ir bendrą atsakomybę

laikmetis.lt

Įprasta karantino nuostolius matuoti ekonominiais rodikliais, tačiau pandeminiai suvaržymai padaro neišmatuojamos žalos ir kitiems, dvasiniams, lygmenims. Karantino apribojimai nukreipti ne tik į judėjimo laisvę, bet riboja mūsų dvasinę, kultūrinę ir socialinę raišką. Kalbama apie tai, kas savo esme mus daro žmonėmis.

Maldos akcija už šeimą: Nelaisvė prasideda dvasine okupacija. Kaip įgyti imunitetą ideologijai? Kard. Sigitą Tamkevičių kalbina Audrius Globys

Šiandien baigiasi maldos akcija „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“, kurią inicijavo įvairios katalikų organizacijos ir šeimos.

Jūsų dėmesiui siūlome šeštojo susitikimo, vykusio šių metų vasario 12-ąją nuotoliniu būdu, vaizdo įrašą. Audrius Globys kalbina kardinolą Sigitą Tamkevičių tema: „Nelaisvė prasideda dvasine okupacija. Kaip įgyti imunitetą ideologijai?“.

NEBE Maldos akcija „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“: Ką katalikui, turinčiam polinkį į homoseksualumą, reiškia gyventi tiesoje?

Tęsiasi maldos akcija „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“, kurią inicijavo įvairios katalikų organizacijos ir šeimos.

Šiandien Jūsų dėmesiui siūlome ketvirtojo susitikimo, vykusio šių metų sausio 29-ąją nuotoliniu būdu, vaizdo įrašą.

Jo tema: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8,32).
Ką katalikui, turinčiam polinkį į homoseksualumą, reiškia gyventi tiesoje?
Eimantą Gudą kalbina Audrius Globys.

Kaip dalydamasis savo paskyroje šiuo įrašu pakomentavo Tomas Viluckas, tai – tikra „bomba“.

Tad kviečiame visus, kuriems yra svarbi homoseksualių žmonių padėtis Lietuvoje ir Bažnyčioje, atidžiai pasiklausyti šio liudijimo.

Vygantas Malinauskas. Šiuo metu Lietuvoje katalikų laisvė dalyvauti šv. Mišiose nėra ribojama – ji tiesiog atimta

Pastaruoju metu prieš tikinčiuosius, kurie nori turėti galimybę laikantis protingų saugumo reikalavimų dalyvauti šv. Mišiose, pasitelkiami įvairūs moralizavimai: „tikintieji neturi reikalauti sau išskirtinių teisių“, „jie turi solidarizuotis su tauta“, „ar katalikai turi atskirą savo sveikatos apsaugos sistemą“, „ar jie pagalvoja apie gydytojus ir jų pacientus“ ir pan. Taip suteikiant „moralinį“ pateisinimą valdžios norui spręsti pandemijos problemą tikinčiųjų teisės į religijos laisvę sąskaita. Beje, šiems moralizuotojams neįdomu, kad tikintieji nereikalauja „neribotos susirinkimų laisvės“, o prašo tik galimybės dalyvauti šv. Mišiose laikantis protingų saugumo reikalavimų, palyginamų su kitomis žmogaus egzistencijai esminėmis gyvenimo sritimis.

Gintautas Vaitoška. Gender ideologija: prieš moters vertę (I dalis)

Laisvos visuomenės institutas

2018 m. gruodžio 4-ą dieną JAV Baltimorės „LBGT komiteto teisės ir politikos padalinys“ iš savo gretų pašalino p. Juliją Beck. Save lesbiete laikanti 25 metų moteris pasisakė už įkalintų moterų teisę nebūti patalpintoms kartu su „transmoterimis“, t.y. vyrais, kurie galvoja esą moterys. Trys kalinės Teksaso valstijoje pasiskundė Federaliniam apygardos teismui, kad dušuose ir tualetuose „transmoterys“, tebesididžiuojančios savo pilnai vyriškais kūnais, atvirai demonstruoja seksualinį geismą neapsirengusioms „paprastoms“ moterims.[1]

Lietuvos vyskupų ganytojiškas laiškas: „Skirtingų lyčių papildomumas – esminė šeimos atsiradimo sąlyga“

Lietuvos vyskupų ganytojiškas laiškas „Kalėdų belaukiant“

Brangieji,

Šie metai mus visus ir pasaulį suvienijo netikėtu būdu. Pandemijos sukeltas egzistencinis nerimas neaplenkė nei vieno iš mūsų. Viruso grėsmė verčia susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir trapumą, apie visuomenės solidarumo ir savitarpio pagalbos reikšmę. Negalime slėpti – asmeniškai kiekvienam tai sunkus laikas. Jaučiamės nesaugūs, persekioja nerimas dėl ateities, dažnas išgyvena bendrystės stoką. Tačiau, kaip žmonijos istorinė patirtis rodo, kiekvienoje krizėje slypi ir naujų galimybių atradimas. Iššūkiai ir išbandymai tarsi pabudina žmonių jėgas, protus ir kūrybiškumą naujai pažvelgti į mūsų tikrovę. Pastarieji metai tapo mokykla ir jauniems, ir vyresniems: atradome virtualaus mokymosi bei komunikacijos galimybių, patyrėme nuotolinį darbą, pravėrėme elektroninių parduotuvių duris, o svarbiausia – šis laikas tapo proga lavinti mūsų gebėjimą atjausti ir padėti vieni kitiems. Dar geriau suvokėme, kad esame viena žmonių šeima. Tikime, kad pasaulį šios pamokos teigiamai veiks ir įveikus pandemiją.

Scroll to Top