Bažnyčios socialinis mokymas

Arkivyskupas Gintaras Grušas: „Mūsų visuomenė pamiršo, ką reiškia solidarumas“

Netyla diskusijos dėl alkoholio suvartojimo ir kontrolės Lietuvoje. Ginčijamasi, ar tikrai mes pirmi pasaulyje (o gal ne pirmi? Gal antri ar treti?..)? Diskutuojama, ar alkoholio kontrolės priemonės turėtų paliesti tuos, kurie neturi alkoholizmo problemos. Viešoji erdvė įgarsina balsus tų, kurie sėkmingi, kurie laisvi, kurie moka saikingai gerti, verslininkų, scenos žvaigždžių – visų, kurie sako: „Tai jų, o ne mūsų problema.“

Iš šių diskusijų atrodo, kad mūsų visuomenė sveika, tik joje yra pavienių ligonių – jais ir reikia, kad kažkas pasirūpintų. Mūsų visuomenė pamiršo, ką reiškia solidarumas. Yra kovų, kurių nelaimėsime, jei stiprieji nesutiks prisiimti naštos kartu su silpnaisiais, sveikieji – su sergančiais.

Ar krikščionys laisvi kalbėti apie tai, kas jiems rūpi?

Jūsų dėmesiui siūlome Marijos radijo „Aktualijų“ laidą, kurioje svarstoma, ar krikščionys laisvi kalbėti apie tai, kas jiems rūpi. Universitetuose, mokyklose bei viešojoje erdvėje krikščionių atstovaujamos pozicijos dažnai yra marginalizuojamos, laikomos senamadiškomis, o Lietuva įvardijama kaip nuo vakarietiško progreso „atsiliekanti“ valstybė. Ar ištrūkę iš sovietinės sistemos galime sakyti, jog šiandien galime kalbėti nebijodami? Su kokiais sunkumais viešojoje erdvėje, Universitete ir valstybės gyvenime susiduria krikščioniškai pozicijai atstovaujantys asmenys Lietuvoje ir visose Vakarų šalyse? Laidos svečias – politologas Vytautas Sinica.

Lidžita Kolosauskaitė. Laužas švietimo sistemai: siekiamybė, būtinybė ar… sąmokslas?

Ko gero, dar niekados mokytojo institutas nebuvo taip devalvavuotas kaip pastaruosius metus.

Kas keli mėnesiai vis nuskamba koks nors skandalas, kaip kokia nors netikusi mokytoja ar direktorė užrūstino mokinius. Po to paskelbiama apie gėdingą viešą atleidimą iš darbo ir nuskamba kalbos apie tai, kad švietimo sistema valosi, kad tokie žmonės negali toliau dirbti.

O kas po to?

Skandalu išgarsėjusi Telšių mokytoja: reakcija man priminė sovietmetį

Alfa.lt | LNK

Daug diskusijų ir neigiamų reakcijų sukėlusios tikybos pamokos Telšiuose šokiravo ne tik politikus sostinėje, bet ir Lietuvos gėjų lygos bendruomenę, o Švietimo ir mokslo ministrė pareiškė, kad gėjus kanibalais vadinanti medžiaga negali pasiekti nei mokinių akių, nei ausų. 21-erius metus mokytojaujanti, tikybą ir lotynų kalbą dėstanti mokytoja Loreta Raudytė, kurios pamokose ir užfiksuotos skandalą sukėlusios skaidrės apie „gėjus-kanibalus“, nesitikėjo tokios reakcijos.

Šventasis Sostas ir religijos laisvė NE

Vatikano radijas

Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas Paulas Gallagheris Milano katalikiškame universitete kovo 30 dieną skaitytoje paskaitoje pateikė Bažnyčios minties raidą religijos laisvės klausimu per pastarąjį šimtmetį.

Arkivyskupas priminė, kad moderniais laikais religijos laisvės ir tolerancijos problemą iškėlė krikščioniškos vienybės subyrėjimas. Ši problema buvo dviguba: koks turi būti Bažnyčios ir valstybės santykis ir kokie turi būti krikščioniškų konfesijų santykiai. Kaip gerai žinoma, pagrindinė istorinė tendencija buvo kurti konfesines valstybes, o tarpusavio santykiai dažnai buvo netolerantiški. Tačiau pažymėtina, kad nei Apreiškimas, nei prigimtinis įstatymas neteikia konkrečių gairių apie valstybės organizavimą ir konkrečią institucijų formą.

Šventasis Sostas ir religijos laisvė

Vatikano radijas

Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas Paulas Gallagheris Milano katalikiškame universitete kovo 30 dieną skaitytoje paskaitoje pateikė Bažnyčios minties raidą religijos laisvės klausimu per pastarąjį šimtmetį.

Arkivyskupas priminė, kad moderniais laikais religijos laisvės ir tolerancijos problemą iškėlė krikščioniškos vienybės subyrėjimas. Ši problema buvo dviguba: koks turi būti Bažnyčios ir valstybės santykis ir kokie turi būti krikščioniškų konfesijų santykiai. Kaip gerai žinoma, pagrindinė istorinė tendencija buvo kurti konfesines valstybes, o tarpusavio santykiai dažnai buvo netolerantiški. Tačiau pažymėtina, kad nei Apreiškimas, nei prigimtinis įstatymas neteikia konkrečių gairių apie valstybės organizavimą ir konkrečią institucijų formą.

Kun. Robertas Skrinskas. Dvasios milžinas arkivyskupas Teofilius Matulionis

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju.

Lietuvos vyskupai ganytojiniu 2016 m. gruodžio 24 d. laišku 2017 m. paskelbė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais. Jų šūkis – „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32).

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio dvasinę didybę ir meilę Lietuvai parodo jo ganytojinis laiškas „Apie kovą su girtavimu“, pasirašytas 1944 metų gegužės 28 dieną.

Krikščioniško pilietinio veikimo forumas (II) V. Malinauskas: Kodėl be „bendrojo gėrio“ sąvokos krikščioniškas pilietinis veikimas yra neįmanomas?

Jūsų dėmesiui siūlome Krikščioniško pilietinio veikimo forumo konferencijos „Krikščioniškas veikimas bendrojo gėrio link“, vykusios kovo 4 d. Vilniuje, antrąją įrašo dalį – teisininko dr. Vyganto Malinausko pranešimą „Bendrojo gėrio samprata ir jos aktualumas“.

Su pirmąja Forumo dalimi galima susipažinti ČIA.

Kviečiame susipažinti ir su Forume priimta deklaracija (ČIA). Netrukus ją bus galima pasirašyti ir el. forma.

Scroll to Top