Religija ir filosofija

Enciklika „Laudato Si“ kritikuoja ne verslą, o jo savitiksles ir godžias formas

„Vatikano radijas“

Jau buvo progų ne kartą patikslinti, kad popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato Si“ apie rūpinimąsi bendrais namais nėra „ekologinė“, „politinė“ ar „ekonominė“ – ji yra „socialinė“ enciklika, atitinkanti Bažnyčios socialinę doktriną, kuri kristalizavosi 19 amžiaus pabaigoje. Popiežius Pranciškus pasinaudojo per daugiau nei šimtą metų vystytos doktrinos principais, taip pat remdamasis popiežių išdėstytu mokymu, tarp jų – ir savo tiesioginiu pirmtaku Benediktu XVI.

Andrius Navickas. Įstatymas reikalingas, tačiau ne bet koks

Bernardinai.lt

LR Seimo Rudens sesijoje turėtų būti svarstomas Dirbtinio (ar pagalbinio) apvaisinimo įstatymo projektas. Net sunku patikėti, kad per daugiau nei dvylika metų nuo to, kai pirmą kartą buvo pasiūlyta, kaip derėtų reglamentuoti dirbtinio apvaisinimo sritį, nesugebėta to padaryti. Diskusijos buvo itin emocingos, politikai varžėsi, kas labiau nori padėti žmonėms, tačiau, regis, visa energija būdavo išeikvojama ginčams, o ne pastangoms įteisinti bent tas reglamentacijas, dėl kurių visi sutaria. Tikrai keista, kai bandoma aiškinti, jog esą Lietuva konservatyvus, katalikiškas kraštas, kad Bažnyčia esą daro spaudimą politikams. Dera pabrėžti, kad Katalikų Bažnyčios Lietuvoje hierarchai, kurie išreiškė pilietinę poziciją diskusijose, niekada neprieštaravo tam, jog reglamentacija šioje srityje būtina, tačiau jie atkreipė dėmesį, kad ši reglamentacija turėtų būti persmelkta pagarbos gyvybei dvasia, o ne žvelgtų į vaiko pradėjimą kaip į išskirtinę techninę problemą, pasitelkus vartotojiško mentaliteto žodyną.

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius“

Žydai ėmė murmėti, kad Jėzus pasakęs: „Aš duona, nužengusi iš dangaus“. Jie sakė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: ‘Aš esu nužengęs iš dangaus’?“

Jėzus jiems atsakė: „Liaukitės tarpusavyje murmėję! Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną. Pranašų parašyta: [em]Ir bus visi mokomi Dievo[/em]. Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą.

Aš esu gyvybės duona. Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų.

Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“.

Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ (Jn 6,41–52)

Nepaisant skandalo, JAV Planuotos tėvystės organizacija ir toliau bus finansuojama valstybės

Pro Patria

Nors dauguma JAV senatorių balsavo už tai, kad Planuotos tėvystės organizacija nebebūtų finansuojama valstybės, nepavyko pasiekti reikiamo 60 balsų skaičiaus, kad įstatymas būtų laikomas priimtu.

53 senatoriai balsavo už, 47 – prieš, vienas senatorius susilaikė.

Net jei įstatymas ir būtų priimtas, šalies prezidentas Barackas Obama teigė, kad yra pasiruošęs jį vetuoti. Tam, kad įstatymas būtų priimtas nepaisant prezidento veto, reikia bent 66 senatorių balsų.

Peter Kreeft. Keturios pagrindinės dorybės, arba Atgal į ateitį!

Keturias pagrindines dorybes: teisingumą, išmintį (protingumą), drąsą (tvirtumą) ir nuosaikumą (susivaldymą, santūrumą) – išskyrė ne tik Platonas ir kiti graikų filosofai. Jos minimos Šventajame Rašte. Jos pažinios žmogaus prigimčiai, kurią sukūrė ne Platonas, o Dievas. Platonas tik jas įvardijo, bet jo nuopelnai dorai tokie, kokie Niutono: atrasti ir surašyti reiškiniui būdingi dėsniai.

Šios dorybės vadinamos pagrindinėmis, kardinaliomis (lot. cardo – vyris, ašis). Apie jas sukasi visos kitos dorybės. Ir smulkesnės, kylančios iš pagrindinių, ir didesnės (trys „teologinės dorybės“), šių dorybių žiedas.

Geroji Naujiena: „Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!“

Sužinoję, kad užežerėje nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“

O Jėzus prabilo į juos: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties. Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs.“

Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė.“ Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: ‘Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus‘.“

Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę.“

Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ Jėzus atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.“ (Jn 6, 24–35)

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje tikėjimu priimkime į savo gyvenimus Tėvo dovaną – Jėzų Kristų ir nebealksime, ir nebetrokšime.

Sergejus Chudijevas. Žmogaus atsakomybė

Bernardinai.lt

Stačiatikio mąstytojo apmąstymai apie tikėjimo pagrindus ir krikščionių požiūrį į gyvenimą, pačius save ir supantį pasaulį.

Mūsų pasaulis sukurtas Dievo – jame yra tikslas ir sumanymas, viltis ir paskirtis. Žmogui skirta viešpatauti – tai yra jo sprendimai sukelia realių pasekmių jam pačiam ir visam pasauliui. Mes galime griauti ir kurti, gelbėti ir pražudyti. Mums suteikta laisvė ir atsakomybė.

Scroll to Top