Šių metų gruodžio 16 dieną piliečių organizacija „CitizensGO“ išplatino kreipimąsi į „Netflix“ prašydama atšaukti Brazilijos menininkų sukurtą filmą pavadinimu „Pirmasis Kristaus gundymas“, kuriame Jėzus Kristus vaizduojamas homoseksualu.
Milda Vitkutė | bernardinai.lt
„Aplink mačiau neteisybę, žmonių supriešinimą (…). Nutariau pats mokytis ir mokyti kitus, kad žmonės tokie nepasidarytų. Aplinka padarė kovotoju“, – pasakoja Panevėžio vyskupas emeritas JONAS KAUNECKAS. Kalbamės apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios pogrindžio veiklą sovietmečiu, evangelizaciją suvaržymo sąlygomis ir drąsą bei įžūlumą veikti grasinimų akivaizdoje.
Juozapas Pričinas | bernardinai.lt
„Būdamas penktoje klasėje pradėjau rašyti antisovietinius eilėraščius. Baigęs septynmetę laisvalaikiu skaičiau grožinę literatūrą, kasdien parašydavau po eilėraštį ir pradėjau rašyti romaną „Kruvina pašvaistė“ – apie partizanų kovas“, – pasakoja disidentas, buvęs VSD vadovas, ateitininkas PETRAS PLUMPA. Antisovietinė kūryba paauglystėje, gyvenimas pogrindyje su netikra pavarde, draudžiamos literatūros spausdinimas ir bendradarbiavimas su Rusijos pogrindininkais – tai tik keli P. Plumpos gyvenimo momentai.
Dalijamės vysk. Algirdo Jurevičiaus, Kauno arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus, pagrindinėmis mintimis, pasakytomis 2019 metų liepos 23 dieną, per mons. Vincento Jalinsko laidotuvių Šv. Mišias.
Kviečių grūdas turi kristi į žemę ir apmirti. Tik taip jis duos derlių. – Ši Kristaus išsakyta tiesa taip pat galioja ir dvasiniame gyvenime. Kasdieną turime apmirti sau, savo egoizmui, mirti nuodėmei, kad labiau gyventume Dievui.
Šiandien meldžiamės už ištikimą Viešpaties vynuogyno darbininką – monsinjorą Vincentą Jalinską. Jis jau baigė šios žemės kelionę, o mes esame laimingi, kad jį sutikome savo gyvenimo kelyje, pasinaudojome jo sukauptais dvasiniais lobiais, buvome jo sustiprinti ir paguosti.
A†A Monsinjoras Vincentas Jalinskas
(1925–1958–2019)
2019 metų liepos 21 dieną, eidamas 95-uosius metus, Kaune mirė Kauno arkikatedros bazilikos altaristas monsinjoras Vincentas Jalinskas.
Monsinjoras Vincentas Jalinskas gimė 1925 metų gegužės 11 dieną Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaime. Jo tėvas Viktoras Jalinskas, kilęs nuo Kėdainių, po 1905 metų anticarinio judėjimo sukeltų neramumų buvo priverstas išvykti iš Lietuvos, apsigyveno Rygoje ir dirbo tramvajų mašinistu. Tai buvo apsišvietęs žmogus, mokėjo kelias kalbas. Rygoje buvo vedęs, tačiau vaikų nesusilaukė. Po žmonos mirties jis grįžo į Lietuvą, Užulėnio kaimą, kur susipažino su jauna našle Morta Praniene, ją vedė ir apsigyveno Užulėnyje. Iš pirmosios santuokos būsimojo monsinjoro motina turėjo keturis vaikus, o su Viktoru Jalinsku susilaukė dar keturių. Paaugus vyresniems vaikams prasidėjo trintis su pirmojo motinos vyro giminėmis, tad Vincento tėvai su keturiais jauniausiais vaikais išvyko į Taujėnus Rūpestingas tėvas dirbo visokius darbus, kad tik galėtų išlaikyti šeimą.
laisvavisuomene.lt
Kanados Konstitucija aiškiai garantuoja „religijos ir sąžinės laisvę“. Tačiau versdami savo piliečius rinktis tarp karjeros ir tikėjimo Kanados įstatymai vis mažiau toleruoja religijos laisvę.
Vytautas Sinica | Pro Patria
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje triukšmingai aptartas kelių kunigų viešas komentavimas apie tai, kaip katalikams derėtų rinktis Prezidento rinkimuose. Vienas tokių kunigų – antisovietinis rezistentas, Katalikų kronikos leidėjas Robertas Grigas. Kauno arkivyskupijoje su juo kalbamės apie krikščionių laikyseną rinkimų akivaizdoje, santykius su politika apskritai, tradicinių partijų krizę ir paties R. Grigo politinį įsitraukimą.
Vatikano radijas
Britų užsienio reikalų ministras Jeremy Hunt paskelbė apie vieno anglikonų vyskupo atliktą ataskaitą, kurią užsakė Didžiosios Britanijos vyriausybė. Situaciją padėjo sukurti ir „politkorektiškumas“.
Griūvant sovietų imperijai, religinis gyvenimas Lietuvoje pastebimai išlaisvėjo. Katedra ir kitos šventovės buvo grąžintos Bažnyčiai. Nepriklausomybės atkūrimas atvėrė duris į laisvąjį pasaulį. Džiaugdamiesi tikėjimo laisve, pasijutome vėl esą krikščioniškosios Europos dalimi. Tačiau greitai paaiškėjo, kad grįžome į dvasinę krizę išgyvenančią Europą. Politinis elitas Europos Sąjungoje nusprendė – krikščioniškoji kultūra nebereikalinga. ES Konstitucijoje net atsisakyta pripažinti krikščioniškas Europos šaknis. Abejingumo ir net priešiškumo religijai nuostatos pradėtos skleisti ir Lietuvoje. Galima pasakyti, kad prasidėjęs Lietuvos kaip valstybės religinis atgimimas užgeso iš esmės neprasidėjęs.
Tragiški įvykiai Šri Lankoje Velykų sekmadienį dar kartą patvirtino per pastaruosius keletą metų daug kartų iš popiežiaus Pranciškaus lūpų skambėjusius žodžius, kad mūsų laikais turime daugiau kankinių, negu pirmaisiais Bažnyčios istorijos amžiais.
