Naujajam Konstitucinio Teismo (KT) teisėjui Vytautui Mizarui prisiekus, pagaliau baigėsi 15 mėnesių užsitęsusi Dainiaus Žalimo, KT teisėjo ir jo pirmininko, kadencija.
Ta proga DELFI.lt laidos „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ pašnekintas, D. Žalimas, beje, neatmetantis galimybės pradėti politiko karjerą, nepraleido progos pasisakyti ir apie referendumus, tiksliau – apie klausimus, kurie, jo teigimu, „apskritai negali būti sprendžiami referendumu“. Pateikė ir tokio klausimo pavyzdį: „Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasisakęs, kad klausimai, susiję su prigimtinių žmogaus teisių neigimu, jie negali būti sprendžiami jokiame referendume. Dauguma negali diktuoti mažumai ar atskiram individui, kas yra oru, o kas – ne“.
Todėl D. Žalimas įsitikinęs: referendumas dėl Partnerystės įstatymo įteisinimo, jei tik būtų surengtas, „labai abejotina, ar jis atitiktų Konstituciją“.
Ar mažuma gali diktuoti daugumai, atskiram individui, kas yra oru, o kas – ne, buvęs Konstitucijos sargas toliaregiškai nutylėjo.
Kaip nutylėjo ir tą faktą, kad Slovėnijoje, Airijoje, Tailande, Kroatijoje, kai kuriose JAV valstijose (Vašingtone, Meine, Merilande, Minesotoje) dėl vienalyčių asmenų santykių oficialaus įteisinimo vyriausybės organizavo referendumus, toks ruošiamas ir Šveicarijoje ir kt.
O gal manote, kad jis to nežino?
Beje, 2015 m. referendumui Airijoje pritarus gėjų santuokoms, kanclerė A. Merkel, paklausta, kada Vokietija įteisins gėjų santuokas, atsakė: „Tos pačios lyties asmenų santuoka nėra mūsų vyriausybės tikslas. Kiekviena valstybė kuria savo įstatymus. Vienos šalys renkasi vieną kelią, kitos – kitą. Vokietijoje eisime tuo keliu, kuris geriausiai tinka mūsų šaliai“.
Net įdomu – ar tokia politiko laikysena D. Žalimui yra ori ar vis dėlto… abejotina?