Dalius Stancikas. Kodėl šantažuojamas Istorijos instituto direktorius

Ištrauka iš Daliaus Stanciko knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“

Genocido tyrimo centrui paskelbus pažymą, [susijusią su kun. J. Borevičiaus liudijimu apie Jono Noreikos-Generolo Vėtros pogrindine antinacine veikla ir žydų gelbėjimu], Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis šią pažymą paskelbė…niekine.

Anot A. Nikžentaičio, „pažymos pagrindą sudaro kunigo Jono Borevičiaus paliudijimas JAV teisme, duotas 1986 m., t.y. praėjus daugiau nei 40 metų nuo tų įvykių, apie kuriuos buvo pasakojama.

Tokiais šaltiniais remtis yra labai pavojinga, nes žmogus tikrai negali atsiminti visų detalių, vykusių prieš tiek metų, o jo atsiminimuose neretai įsiterpia kita informacija, kurią jis gavo iš kitų šaltinių. Nebuvo įvertintos ir aplinkybės, kokiomis buvo duoti šie parodymai. Jie šiuo atveju yra svarbūs. XX a. 8–9 dešimtmetyje, atnaujinus ekstradicijos bylas prieš lietuvius JAV, Didžiojoje Britanijoje jų tautiečiai stengdavosi duoti tik naudingus kaltinamajam parodymus. Nebuvo išimtis ir J. Borevičius“.

Tačiau labiausiai istoriką A. Nikžentaitį šokiravo ne pats liudijimas, o „iš šio liudijimo daromos išvados“. Pasirodo, pagal A. Nikžentaitį, po 40 metų, kai nebėra jokių liudininkų, privalėjau išsiaiškinti pokalbio laiką, aplinkybes, asmenis, dariusius įtaką kunigui, ir pan. O kadangi tai neįmanoma (prisiminkime Jono Noreikos bendražygio žydų gelbėtojo Domo Jasaičio perspėjimą istorikams: „Slaptumas – didelė pagalba sėkmingai pogrindinei veiklai, bet didžiausias istorijos priešas, nes paprastai nepalieka dokumentuotų duomenų“), tai to fakto ir nėra.

A. Nikžentaitis: „Su tam tikromis išlygomis faktu galima laikyti įvykusį pokalbį tarp kunigo ir J. Noreikos, kurio metu jis išgirdo J. Noreikos prašymą padėti Šiaulių gete esantiems žydams. Žinoma, galima manyti, kad būtent po šio pokalbio kunigas J. Borevičius ėmėsi pagalbos Šiaulių geto žydams, tačiau galimai jo veiksmams įtakos turėjo ir kiti asmenys ar įvykiai. Tyrėjas šiuo atveju privalėjo pabandyti nustatyti galimą įvykusio pokalbio laiką, sulyginti tą data su J. Borevičiaus pagalbos žydams pradžia, išanalizuoti kitas istorines aplinkybes, galėjusias turėti įtakos kunigo apsisprendimui. […].

Akivaizdu, kad pažymos autorius yra neįsisavinęs net istorinių šaltinių kritikos pradžiamokslio, o dažnai nesugeba ir logiškai samprotauti. Tokių faktų šviesoje ir galutinė daroma išvada, esą J. Noreika aktyviai prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo, yra ne tik mano, bet ir daugelio kitų istorikų nuomone, niekinė.“

Ir taip samprotauja LDK laikų tyrėjas? Kokiais šaltiniais remiantis jis nustato, ką mūsų valdovai veikė XIV ar XV šimtmetyje? Kiek yra tų šaltinių? Ar savo šaltiniams taiko tokius pačius griežtus reikalavimus – juk tokiu atveju, greičiausiai, išvis neturėtume senosios Lietuvos istorijos? Kaip A. Nikžentaitis vertina Naująjį Testamentą, kuriame įvykiai užrašyti dar seniau nei Borevičiaus liudijimas – jis taip pat kaip niekinis?

Visą šią painią pono A. Nikžentaičio logiką būtų galima nurašyti į asmeniškumus arba į kitokią nuomonę, jei ne vienas momentas, verčiantis rimtai abejoti tyrėjo objektyvumu šia tema.

Prieš penkiolika metų savaitraštyje „Atgimimas“ buvo išspausdintas interviu pavadinimu: „A.Nikžentaitis: Pagal įstatymą būčiau pripažintas agentu.“ Šiame interviu Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis pasakoja, kaip sovietmečiu jį verbavo sovietų karinė žvalgyba GRU, bet jis neva atsilaikė. Tik kažkodėl pagal įstatymą, anot jo, vis tiek gali būti laikomas agentu.

„Aš pasakysiu atvirai: kai svarsčiau pasakyti „taip“ arba „ne“, abiem atsakymams tada daviau po 50 procentų. Maždaug 1986–1987 m. prasidėjo tas vadinamasis „gundymo“ laikotarpis. Kas ta karinė žvalgyba, aš neturėjau ypač gero supratimo, bet man buvo įtartina… Tai, kad aš pasakiau „ne“, nulėmė visiškas atsitiktinumas. Mano vieno kolegos pusbrolis buvo vienas iš Vilniaus karinio komisariato vadų. Aš tiesiog jo paprašiau, kad jis pasidomėtų, ką tai reiškia. Atsakymas buvo toks: „Nežinau, bet man atrodo, kad jei jis sutiks, tai įklimps visam gyvenimui…“ Man būtent šitas motyvas, ta papildoma informacija ir nulėmė. Manau, kad buvau verbuojamas ne į KGB, o į GRU rezervą. Aš tada pasakiau, kad norėčiau pagalvoti, jog man duotų metus laiko apsispręsti. Ką aš tuo laimėjau? Paprašiau metus laiko pagalvoti ir jau maniau, kad jie mane užmiršo. Pasirodo, neužmiršo…

– Vadinasi, vėliau tie ryšiai tęsėsi. Norime to ar ne, tačiau dabartinis Liustracijos įstatymas numato, kad tokius ryšius turėjote skelbti oficialiai…, – klausia žurnalistas.

– Šis įstatymas yra gana kvailas, nes pagal jį aš taip pat galiu būti pripažintas KGB agentu. Nes įstatyme yra pasakyta, kad jei žmogus turėjo du ar daugiau ryšių su KGB, tada tai yra kaip įtarimo pagrindas… Tiesa, aš su jais susitikinėjau ne KGB rūmuose, o neutralioje aplinkoje. Buvau kviečiamas tris ar keturis kartus į susitikimą su operatyvininku… Dėl to ir sakau, kad reikia tiems žmonėms dar suteikti galimybę papasakoti, galbūt be jokių padarinių. Ši medžiaga būtų įdomi ir tyrinėtojams. […].

Žinau, kad kelis kartus buvo bandoma apie mane surinkti „kompromatą“. Tiesiog buvo mėginama mane šantažuoti ir net tokiu dalyku: 1988 m. vasario 16 dienos proga partijos komitete buvo sukviesta apie 300 žmonių, sovietinės spaudos atstovai ir t.t. Tos konferencijos tikslas buvo išaiškinti vadinamųjų „buržuazinių“ švenčių žalą, taip pat paneigti Ribentropo-Molotovo paktą ir pan. Visos šios 300 pavardžių minimos saugumo komiteto sąrašuose, tarp jų ir mano pavardė. Tačiau buvo vienas niuansas: aš ir dar vienas buvęs V. Adamkaus patarėjas atsisakėme ten dalyvauti. Aš pasakiau, kad man po poros mėnesių reikia gintis disertaciją ir taip gavau oficialų atleidimą. Šituo faktu mane buvo bandoma šantažuoti…

– Disertacijos gynimas, kiek įsivaizduoju, KGB operatyvininkui negalėjo būti joks argumentas nekviesti jūsų į susitikimus. Ar jūsų minėtas šantažas buvo su tuo susijęs? – abejoja žurnalistas.

– Taip, tų susitikimų dar buvo ir po šio minėjimo… Tačiau tam tikra moralumo riba buvo aiški ir tuo metu. Aš jutau didelę baimę dėl tų pokalbių su saugumiečiais, kad vėliau būsiu įtartas bendradarbiavimu…

Turėjau porą draugų, kuriems viską papasakodavau apie tuos susitikimus. Taip apsidraudžiau ateičiai. Ir tokia mano strategija labai padėjo. Kai tik atėjau į instituto direktoriaus vietą ir pakalbėjau žydų tema, buvo bandoma vėl eskaluoti KGB istorijas… Tada tie liudininkai buvo apklausti ir šantažuotojams nusviro rankos – jie suprato, kad tai beviltiška.“

Ponas A. Nikžentaitis tikrai teisus: „ši medžiaga būtų įdomi tyrinėtojams“. Ir todėl, kad A. Nikžentaitis vadovauja svarbiai valstybinei įstaigai, tyrinėjančiai istoriją, ir todėl, kad, kaip pats sako, pagal įstatymą turėtų būti pripažintas KGB agentu, ir todėl, kad, kaip pats tvirtina, jį pradėjo šantažuoti „pakalbėjus žydų tema“. Ir dar todėl, kad šis pasakojimas nenuoširdus, neįtikinantis ir vertintinas kaip niekinis.

Visi, bent kiek įsisavinę istorinių šaltinių kritikos pradžiamokslį ir sugebantys logiškai samprotauti, suvokia, kad toks verbavimo atvejis, kokį papasakojo A. Nikžentaitis, būtų unikalus KGB, o tuo labiau vienos slapčiausių pasaulyje organizacijų GRU (užsienyje veikusi sovietų karinė žvalgyba) verbavimo istorijoje. Esmė ta, kad bet kokį verbavimo atvejį sovietų slaptosios tarnybos (ir ne tik sovietų) nurodydavo verbuojamiesiems laikyti griežtoje paslaptyje. O šiuokart, neįtikėtina, A. Nikžentaitis neva tarėsi – užsiverbuoti ar ne – su savo kolega, šis su savo pusbroliu – Vilniaus karinio komisariato vadu(!) ir t.t.

O toliau dar įdomiau: kaip alibi (prieš ką tas alibi – negi A. Nikžentaitis jau tada numatė SSRS žlugimą?) savo draugams neva pasakojo apie susitikimus su GRU darbuotojais ir – nieko: nei verbuojamam, nei komisariato vadui, nei draugams… Nors, kaip žinome, GRU už paslapčių nesilaikymą baudžia negailestingai: tai patvirtina vien buvusių GRU darbuotojų Aleksandro Litvinenkos ir Sergejaus Skripalio nuodijimai.

Vertinant šią istoriją pagal A. Nikžentaičio pateiktus tyrėjui reikalavimus, ponas A. Nikžentaitis turėtų paaiškinti šiuos loginius prieštaravimus: jei „moralumo riba ir tuo metu buvo aiški“, kodėl atsisakymą šnipinėti sovietams „nulėmė visiškas atsitiktinumas“? Jei jis nebuvo užverbuotas, kaip pateko į sąrašą įtakos agentų, 1988 m. vasario 16 dienos proga sukviestų partijos komitete? Kiek buvo susitikimų su GRU darbuotojais? Ar apie juos pranešė Lietuvos saugumui? Kur buvo ta „neutrali“ susitikimų aplinka? Kodėl bijojo būti įtartas bendradarbiavimu, jei nebendradarbiavo? Kaip nustatė, kad jį verbuoja ne KGB, o GRU? Kaip suprato, kad bus įrašytas „į rezervą“? Kodėl mano, kad jį šantažuoja „pakalbėjus žydų tema“? Jei jo tyrimų objektas yra LDK laikai, kodėl tiek daug reiškiasi tema, po kurios yra šantažuojamas? Ar jis pats, logiškai samprotaujantis, patikėtų tokiu pasakojimu, kurį išdėstė kitiems? Ar su tokia praeitimi, kuria galima šantažuoti, dera kandidatuoti į valstybės įstaigos direktorius?

Ir, galiausiai, kaip po tokio pasakojimo patikėti, jog A. Nikžentaitis – objektyvus istorijos tyrėjas ir sąžiningas žmogus?

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
68 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Ona

Štai ir atsakymas, kodėl toks uolus ir aršus Nikžentaitis genocido centro ir Stanciko atžvilgiu. Gėda

Prašalietis

Tokiuose pseudovalstybiniuose dariniuose kaip Lietuva, kurios pseudopatriotai nuo 1990 metų jai rašo „didingą istoriją” yra didelė retenybė kaip profesorius Nikžentaitais išdrįstantis viešai „istoriją” kuriantiems šouumenams kaip „patriotinis” Stancikas pasakyti, kas tai yra per daiktas. Kad Genocido centro „kuriamos istorinės” pažymos apie „praeityje galimai buvusius įvykius” yra niekinės, ir tai yra faktas suprantamas ir mažaraščiui išsivaikščiojusio kaimo bernui. Istorija yra ne šiandieninių „patriotinių gudručių daromos išvados”, o neginčijamais dokumentais ar daiktiniais įrodymais pagrįsti faktais. Noreika Vėtra buvo toks žydų „gelbėtojas” koks jis buvo „generolas”, Ramanauskas-Vanagas „buvęs valstybės vadovas”, V.Lansbergis „būsimas buvęs valstybės vadovas”, Tichanovskaja „išrinkta Baltarusijos prezidentė” ir t.t. Taip kad Stancikui bandant ką „protingai patrioksti” apie Nikžentaičio „logikos nebuvimą”, pačiam po keletų dienų paskaityti savo trioskalą, nes ir beviltiškam „patriotiniam”… Skaityti daugiau »

Žodžio laisvė...

Ar jums neatrodo,kad „prašalietis” ir yra Nikžentaitis???

stasys

Su genocido tyrimų tai nieko bendro neturi . Kuris čia iš tų tikrų istorikų luomo gali pasigirti nesutepta įtarimais reputaciją ? Jei tokį sutiksi būk atsargus tokio žmogaus atžvilgiu , vertink kritiškai jo darbus ir savęs klausk ar jis supranta ginčo esmę ?Man akivaizdu jog J.Boreviciaus liudijimai ną negali sugriauti ilgus metus puoselėto , kritiško požiūrio į J.Noreika . To neįmanoma pasiekti kai istorinių naratyvu pagalba tiek prieštaringų faktų apie J.Noreika surinkta per tokį ilgą laika. Reikia laiko surasti diomenis-liudijimus kurie matyt Lietuvoje jau seniai sunaikinti ir neegzistuoja o rasti galima tik trečiu asmenų pagalba . A. Nikzentaicio kritika gali remtis ir visai kitais motyvais ,nebūtinai politiniais , pav. esama akademinė istorikų bendruomenė gina ne tik savo mokslinius darbus ir… Skaityti daugiau »

DDD

Išėjo tik Raudonoji Armija, daugiau niekas. Kodėl stebimės? Juk visa (mažiausiai penkiaženklis skaičius) agentūra liko. Vieniems liepta veikti nuolat, kitiems liepta įsitvirtinti svarbiose vietose, verbuoti kitus ir laukti Dienos X.

Prašaliečiui

Dėl tokio vertinimo ir esate ne tik pasivadinęs, o tikras „prašalietis”. Tai ir eikite pro šslį, nestoviniuokite, kur Jūsų niekas nelaukia. Gero kelio link Nikžentaičio skleidžiamo melo ir klaidinimų….

StasySG

Parašė „stasys 2021-02-3 10:13
Su genocido tyrimų tai nieko bendro neturi „.
——————————–
Turi, labai turi. Nuo GtC sulaužymo ponulis Nikžentaitis turėjo nusišalinti. Nes pats prisipažino, kad buvo po sparnu KGB (dar blogiau GRU).

StasySG

Dar. Ponulis Nikžentaitis prisipažįsta 50:50. Taip sakant, viena koja jau buvo ten (KGB ar GRU):———– „„Aš pasakysiu atvirai: kai svarsčiau pasakyti „taip“ arba „ne“, abiem atsakymams tada daviau po 50 procentų. Maždaug 1986–1987 m. prasidėjo tas vadinamasis „gundymo“ laikotarpis. Kas ta karinė žvalgyba, aš neturėjau ypač gero supratimo, bet man buvo įtartina”. 1986 m jam jau buvo 25 metai ir jis dar nežinojo, kas KGB ar GRU? Tegul nepasakoja.

Kis

turejau garbes buti verbuojamai.Galiu nepatiketi ponu Nykzentaiciu,kad jis nera buves uzverbuotas vienai is organizaciju,kodel labai paprastas dalykas.Tos organizacijos verbavo tik tuos ,kuriuos mane,kad jis gali,turi pagrindo nuosirdziai tarnauti joms,aisku,ne baro padeveju,bet tas zmogus turejo laisvai apsispresti,kad ir per metus,nors tokiu terminu niekas neduodavo.O kad j8is neviena karta susitikdavo su tais smikiais ,tai tik irodymas,kad buvo pasakytas tas nelemtas „taip’antraip pasakius „ne”palikdavo ramybeje ir niekada antro karto nebuna.Ten publika buvo labai stropiai parenkama ir tik tie ,kurie nekele nei maziausiu abejoniu.Nykzentaiciui,paliko tik musu organizacijoms papasakoti kas jo prasyta ir ivykdyta ,gausi atleidima uz nuodems ir is instituto direktoriaus pareigu,nes siandiena kol kas nesi nuosirdus ir matomai ko gero lojalus lietuvis Lietuvai?

Pasaka

hmmmm

Pasaka

D. Stancikas šventu dedasi.

Apolitas Runkelis-Patvorinis

Reikia semti ir teisti už tėvynės išdavystę visokius Nikžentaičius, Vanagaites, Ivaškevičius ir t.t. Tada galės Gabriukas iškeisti juos į taip mylimą Navalną. Juk nepaliks bėdoje Rusijos režimas savo ištikimų sotrudnikų.
Deja to niekada neįvyks, nes teisėsaugą ir įstatymų leidybą Lietuvoje kontroliuoja tos pačios, tas pats, Rusijos režimas…

Rasa

Visas šitas Nikžentaičio istorijos pasakojimas tik patvirtina liaudies išmintį „kepurė ant vagies dega”. Iš Nikžentaičio šnekų man peršasi tokia mintis: ar tų makaronų prikabino iš baimės, kad jei koks dokumentas išlįs į viešumą, tai štai jums visiems paaiškinamasis-išteisinamasis žodis.

Jonas

ziurek i akis,i akis ziurek Nykzentaiti!

Radvilas

Tik jūrininkas gali patikėt, kad Nikžentaitis nebuvo ir nėra GRU ar KGB agentas. Visa jo veikla, kalbos, samprotavimai aiškiai rodo neapykantą Lietuvai, jos žmonėms, istorijai. Stebiuosi, kad tikri istorikai to nemato, arba prisimeta nepastebintys.

kakada stribai ir KGB-istai

stengdavosi kuo labaiu isniekinti zuvusius uz Lietuvos laisve, suguldydami juos Lietuvos miesteliu turgaus aikstese. Dabar ta daro tu paciu KGB-istu ir stribu palikuonys ar prekiautojai holokaustu niekzentaiciai, bruveriai, vinokurai, valatkos, vanagaites… laiminant seimo vadovybei, irgi tu paciu KGB-istau palikuonims. Sikart musu didvyriu isniekinimas labai rafinuotas- prisidengus „demokratija”.

bjž

Istoriją rašo nugalėtojai „istorikų” rankomis.Taip buvo ir taip bus.Amen.

stasys

StasySG 2021-02-3 10:36 … GtC dar nesulauze tik apkramte , ir tik nuo mūsų pastangu priklauso ar ta įstaiga dirbs sėkmingai ir toliau . A.Nikzentaitis ne to Lietuvos istorinio periodo tirinetojas , todėl ir kritika jo labiau kaip suinteresuoto asmens o ne mokslininko .

Prašalietis

Prašaliečiui 2021-02-3 10:28 Tik absuliutiems nemokšoms ar beviltiškiems idiotamas gali būti „melas” profesoriaus Nikžentaičio vertinimas istoriniu nieku Genocido centro „intelektualo padarytomis išvadomis” paremta pažyma apie Noreikos -Vėtros „suorganizuotą žydų gelbėjimo pogrindį”, apie kurį negirdėjo ne tik nė vienas „šio pogrindžio išgelbėtas” žydas, bet ir šio „pogrindžio dalyvis” neturėjo supratimo, kad jis yra Noreikos organizuotame pogrindyje. Genocido centro „intelektualo galutinių išvadų pagrindas” Noreikos didvyriškumui „įrodyti” pasidarė Latvių vienuolyno archyve „neeilinio gudručio” aptikta „JAV teismo dokumento kopija”, kurioje kunigėlis „net prisiekęs” JAV teisme apie Noreiką dviems sakiniais „pasakė, kad buvo…”…. Ką apie Noreiką-Vėtrą iš tiesų „sako” Šiaulių kalėjimo viršininko ekstradicijos byloje tikras JAV teismo dokumentas arba ką pasakoja kiti Noreikos „žydų gelbėjimo darbus” žinoję liudininkai, tame tarpe ir Noreikos anūkė, „savo išvadomis… Skaityti daugiau »

kas tas nikžentaitis?

KGB statytinis

stasys

Prašalietis 2021-02-3 12:28 … Jūs be abejo galėtumėte atsakyti ir į visus dominanti klausimą ? ar laikote lietuvius žydsaudziu tautą ? Jei vistik tam atsakymui ‘neprisirpote’ kas trukdo ? Va A.Nikzentaitis atsakyma jau žino ,tik matyt korektiškai tyli ir laukia savo progos tuo pasigirti .

"niekinis" Stanciko ar Valiušaičio faktas, po jo

dar – pusiauniekinis. Po kurio laiko – ir faktų atsiras. Manau, kad Stanciko „nefaktai” tik rodo, kad istorija tikrai tirtina, o ne niekintina ar uždarytina „tikrų istorikų”. Vat toks tikras faktas.

Klausimas

Stanicikams, rakučiams …
Kodėl kunigo Jono Borevičiaus paliudijimas JAV teisme, duotas 1986 m. yra vertas dėmesio, net praėjus 40 metų po karo, kai tuo tarpu žydo knygoje 1947 m aprašytas Europos čempionų dalyvavimas žydų šaudyme yra melas?
Melo Centras netiria: nėra lėšų ar nėra noro?

bet

Visi istorikai žino, kuo jis buvo. Nepaisant to, renka jį Istorijos instituto direktoriumi kelintai jau kadencijai. Tai kyla klausimas, kas ten tane institute dirba? Gal visi ten su tokia praeitimi?

Teisus

Prašalietis 2021-02-3 9:04
Pseudopatrijotai ligoti. Baisu, kad jie tai nesupranta ir tampa pajuokos objektais. Dar baisiau, kad ju daug.

nuomonė

Kiek teko matyti filmuose, JAV teismuose teisėjai klausia liudininkų,ar jie žino,kad už melagingą liudijimą gresia baudžiamoji atsakomybė? Manau,kad to buvo klausta ir tame 1986 m. teisme (tikriausiai tai yra parašyta to teismo protokole) ir tai žinodamas liudininkas,jei gerai suprantu, liudijo,kaip aprašyta to teismo dokumente?

DD plius DD

Dabar Nikžentaičio motyvai ne tiek jau svarbūs. Tik ką iš valdžios tribūnų pasigirdo bene pirmas blaivaus ir sveiko proto balsas. V.Čmilytė pirma išklausė A.Jakubausko ir nepuolė smerkti ar teisinti, o sakė, kad pirmiausia viską reikia gerai išsiaiškinti ir tik tada jau skelbti verdiktus. Po to, kai Nausėda nusiplovė, konservatorių lyderis Landsbergis susimovė, o pulkas aktyvistų Jakubauską ir Valiušaitį paprasčiausiai pjudė ir juodino, Čmilytės pozicija yra jau šis tas normaliau.

DD plius DD- nuomonė

Taip. Liudijo. Žinodamas atsakomybę.
Bet šiaip tuose Nikžentaičio išvinguriavimuose matau vieną pikantišką detalę. Teismui liudijimas abejonių nesukėlė. Sukėlė istorikui Nikžentaičiui. Suprask- ponas toks kietas istorikas, kad kažkokie amerikonų teismai jam ne rodiklis…

Patyrinėkim

Pasaulyje papūtė modernūs,nauji ir stiprūs marksizmo vėjai,kurie išpūs iš  pasaulio genocidų  centrų  dar ne vieną tyrėją.

“JAV Floridoje, Holokausto muziejuje
atidaryta ekspozicija pagerbti „black lives matter” „šventajį” nacizmo kankinį George’ą Floyd’ą.Taip,kas ne su mumis ,tas prieš mus>>Florida Holocaust Museum sparks fury by adding George Floyd exhibit

https://youtu.be/XRzePDXYCIE

tovarišč Nikžentaitis,

нарушаете подписку о неразглашении.

prajuokino

Nikzentaitis yra istorikas? Jis yra zmogus turintis istoriko diploma. Cia jo rysys su istorija, kaip mokslu, baigiasi. Jis yra vienas is pazymu, isvadu ir kitokiu reikaliuku tvarkytojas pagal uzsakovo pageidamima. Kartais del politiniu priezasciu, kartais del labai paprastu finansiniu naudeliu. Istoriku viesuomene ta gerai zino, tik kazkodel bijo prasizioti viesai, nors tarpusavyje pakalba

stasys

prajuokino ., Taip bobutė galėtų pasakoti gliaudant semkas kiemelyje , vienok čia reikėtų bent logikos tokiems teiginiams pateikti ?

Neprašalietis

Kažkoks pasivadinęs prašaliečiu varo kaip tikras kremliaus ruporas, nes jam ir Lietuva ne valstybė ir visi politikai niekiniai ir partizanai Cichanovskaja niekinė . Atsiskleidė Lukašenkos ir Putino paukštelis.Toliau visos jo kvailos paistalionės nevertos dėmesio.

Jules

Lietuvoje istorikų nėr – beveik nėr. O tuos, kurie yra, ant pirštų galima suskaičiuoti. Atlaikiusieji karą ir masinius civilių žmonių bombardavimus, ir atlaikę Holocaust’ą yra skirtingos žmonių kategorijos. Atlaikiusieji Holocaust’ą yra ypatinga žmonių kategorija ir su niekuo nelyginama, kaip mano Kapsukės prapiesoriai- Mokslinio Komunizmo ir jo Politekonomijos žinovai. Neskiria faktų nuo prasimanymų. Mūsų inteligentai su aukštais moksliniais laipsniais ir diplomais yra užhipnotizuoti (užburti arba KGB pakabinti) ir demoralizuoti, nutautinti ir privilegijuoti diletantų(runkelių) atžvilgiu. Yra Kapsukės prapiesorių aukos – „mutilés de Kapsukė”. Vokiečių tautai pritaikyta kolektyvinė atsakomybė ir mums bando tą patį pritaikyti, ypač konservatorių rankomis ir išpešti materialinę kompensaciją. Masinių bombardavimų ir Gulago aukos nė iš tolo negali prilygti Holocaust’o aukoms. Diletantams Kapsukės kolaboravimas su sovietais ir jų Mokslinių Komunizmu,… Skaityti daugiau »

Prašalietis

Neprašalietis 2021-02-3 16:56
Šiandieninis „patriotinis buduli”, pasidomėk rimtuose šaltiniuose kas yra valstybė ir kokie yra valstybę apibūdinantys valstybėms privalomi atributai. Tavo minima Baltarusijos namų šeimininkė sudalyvavusi Baltarusijos prezidento rinkimuose tik „batkos” dėka Cikanovskaja ir pasiliko namų šeimininke, o Seimas savo nutarimu, Stanciko metodu „padarė išvadą” ir „padarė istorinę tiesą”, padarė Cikanovskają „išrinkta Baltarusijos prezidente”… Nereikia nei Kremliaus ruporų, pažiūri ką „gudraus suveikia patriotiniai intelektualai” ir juokiesi iki apsikakojimo….

habilitās

Etiketes klijuoti daug proto nereikia, bet jei straipsnyje pateikta informacija yra tikroviška, tai A. Nikžentaitis jau šiandien turėtų būti nušalintas nuo pareigų ir jo atžvilgiu privalo būti atliktas nuodugnus tyrimas. Tik šios teritorijos problema ta, kad visuose postuose, kur turėtų būti priimami sprendimai, sėdi tokie pat, kaip Nikžentaitis – su labai miglota praeitimi. Jei atkreipti dėmesį į detales, tai žmogus, kuris analizuoja istorinius įvykius, nesuprato kas jį verbuoja: KGB ar GRU?! Net ne istorikas žino, kad KGB buvo partinė policija, kaip ir gestapas, vykdė politinę žvalgybą ir kontržvalgybą, o GRU, tai kariuomenės struktūra, rinkusi informacija apie priešo karinius pajėgumus. GRU kontržvalgybinė veikla buvo specifinė ir gana siaura, susijusi su karinius objektus aptarnavusiais asmenimis ir turėjusiais prieiga prie slaptos karinės informacijos.… Skaityti daugiau »

Kuo reikia būti, kad tiesa badytų akis?

Baideną prastūmęs, o dabar jį slėpdamas, antraip visi išvystų jo sunkų orientavimąsi įprastinėse situacijose (tai sakydamas jį labiau užjaučiu, nei smerkiu), globalus neokomunistinis gaivalas instinktyviai pajuto turįs užnugarį ir perėjo į lemiamą puolimą, nes būdamas demaskuotas pajuto artėjantį galą. Nikžentaitis ar prokremliška LŽB ir į juos panašių antikrikščioniškas antivakarietiškas raudonųjų-rudųjų-vaivorykštinių barbarų tinklas LIetuvoje be jokių didesnių intelektualinių svarstymų ir atožvalgos į sąžinės reikalavimus, pajuto atėjus lemtingai valandai. Tiesos ar žmogaus orumo spindesys tokiems visuomet kelia nepakeliamą skausmą ir neapykantą, tad, kaip stebime, „svetimųjų” šalinimo darbų imamasi skubos tvarka. Pradėjus valymo nuo „svetimųjų” darbus, aišku, dėl skubos pasipila daugybė klaidų ir, kas turi akis, vėl išvystame „emancipatorių” įkvėpėją – „nemarią komunizmo šmėklą”. Tiek istoriškai bandyta ir toliau bandoma persirengėlei puolusiai komunizmo… Skaityti daugiau »

Keista

bet pastauoju metu mus supa vien tik asmenys(ir jie visi vadovaujamuose atsakinguose postuose) antai kaip čmilyte, nikzentaitis, zingeris, semeška,kukliancki, baumila, bruveris ir kt. kurie akivaizdžiai susijė su kgb

Prašalieti,

ko čia vargsti svetimoje valstybėje? Važiuok pas batką, ir abu kaip nors apsiginsite nuo tos ,,Cikanovskajos”. O tai čia tuoj vėžį įsivarysi. Negaila, bet…

> Keista

Nieko keisto. Tiesiog jie turėjo daugiau informacijos, todėl lengvai susikūrė ,,stogus”, ir pan. O paskui jau – ranka ranką plauna. O pagrindinius jų veiklos metodus matote kaip tik dabar. Atėjo tiesos metas, tik mokėkime ją atpažinti.

Prašalietis

Prašalieti, 2021-02-3 18:08
„Patriotinis”bičiuli, pasakyk visiems kokioje eurosojūzo virtuvėje Seimo paskirta „baltarusijos prezidentė” Cichanovskaja skuta bulves ar plauna indus tuomet bus proga per „prieglobsčio atvažiavusius” savus bulbašus perduoti „batkai” žinią iš kurios pusės jam reikia „,be įsivarymo vėžio,saugotis galingosios” Cichanovskajos…

AWwde

Sprendžiant iš ponulio Nikžentaičio pastarųjų metų šnekų ir jo elgesio, velnią jis ten atsisakė bičiuliautis su ruskių žvalgyba…

Štai

ir aišku tampa, kodėl puolamas genocido centro vadovas.

>Kuo reikia būti, kad tiesa badytų akis? 17:58

Ką ir reikėjo įrodyti (trinami pasipriešinimo sovietams pėdsakai): „Vilniaus miesto apylinkės teismas sausio 29 dieną priėmė sprendimą iškeldinti A. Kentrą ir jo įkurtą „Miško brolių“ draugiją iš pastato Totorių g.9 /Labdarių g. 10 Vilniuje ir atmetė „Miško brolių” priešieškinį, kuriuo ši prašė draugiją pripažinti dalies šio statinio statytoju ir naujai draugijos pastatytą statinio dalį leisti įregistruoti draugijos vardu. […] Vyriausybės nutarimo pagrindu draugija juos įregistravo ir tvarkė kaip savo nuosavybę – talkomis išvalė griuvėsių teritoriją, parengė statinio rekonstrukcijos projektą, rūpinosi užsienio lietuvių lėšų pritraukimu bei Vyriausybės parama. Faktiškai draugija pastatė naują pastatą – Lietuvos laisvės kovų „Miško brolių” draugijos rūmus. […] Draugija naujai sukūrė maždaug 80 proc. pastato dalies, o 20 proc. šio pastato yra buvęs turtas, kurį valstybė 1992… Skaityti daugiau »

klausimas

laukiu atsakymo (2021-02-3 13:48)

Komentare str. apie Grant A. Gochin

buvo pastebėta, kad kai per LRT Aktualijų studiją vieno tabaluojančio rago turėtojas M.Jackevičius kartu su klaniniais VU istorikais demaskavo situaciją LGRTC, kaip “iškiliausio” mokslininko etalonas Arūno Streikaus (VU) įvardyta Monika Kareniauskaitė.
Tada LGRTC direktorius perklausęs, o ką “iškiliausioji” net per 10 m. darbo LGRTC publikavusi, išskyrus savo daktaro disertaciją? – Stojusi nejauki tyla.
Po šiandieninio Monikos Kareniauskaitės straipsnio lrt.lt – stebėtinai bergždžios žodelienos – neaišku net, kaip ji galėjo išvis pati parašyti ir pati apsiginti disertaciją?: (https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1336422/monika-kareniauskaite-atminties-karuose)

Taip

Aukštybių Valdove,apsaugok Lietuvą nuo a.nikžentaičių,- tai didžiojo ,,istoriko”šoumeno A.Bumblausko auklėtinis,deja.Kyla klausimas: kaip toks daugeliu atveju nevykėlis istorikas pateko į Lietuvos istorijos instituto vadovo postą?
Gaila Lietuvos istorikų bendruomenės, gaila lietuvių,piliečių.

Na ir atvirumas to Prašaliečio,

prisipažįstančio, kad apsikakoja, net kai juokiasi:
2021-02-3 17:29 „pažiūri ką “gudraus suveikia patriotiniai intelektualai”
ir juokiesi iki apsikakojimo….“.
Matai, Prašalieti, ir atskleidei savo lytinę orientaciją,
nes dėl kitų priežasčių (išskyrus išdraskymą) vyrams taip paprastai nesidaro.

Monika Kareniauskaitė (LRT)

,,Manau, kad p a v i e š i n u s žudikus, visų pirma būtų įvykdytas simbolinis teisingumas dėl Holokausto siaubo. Be to, žinodami nusikaltėlius, žinotume, kiek žmonių Lietuvoje iš tiesų prisidėjo prie Holokausto, kitų represijų. Šis namų darbas istorikų, tokių kaip Arūnas Bubnys, yra pradėtas – bet vis dar neužbaigtas.

Kitas labai svarbus aspektas – dekomunizacija. Liustracija ir KGB bendradarbių į s l a p t i n i m a s atgimstant Lietuvai atrodė iš tiesų prasmingas.”

https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1336422/monika-kareniauskaite-atminties-karuose

Madame Monika Karen iš dezi LRT,

mes gi žinome, kas yra Vokietijos miestų masinių bombardavimų autorius. Ogi Frederick Alexander Lindemann, 1st Viscount Cherwell, a English physicist who was prime scientific adviser to Winston Churchill in World War II. Tad ko pačiai dar reikia? Imk ir temk į teismą. Nežinai ar tyčia apsimeti nežinančia, kaip sudega civiliai masinių bombardavimų metu? Nežinai, kokios nacionalinės kilmės buvo šitas ponas draugas, ane?

68
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top