„Didelis daiktas išmokti žiūrėti istorijai į akis ir drauge ją justi savyje“, – sakė Balys Sruoga. Jo 125-ąjį gimtadienį šiandien (t.y. vasario 2-ąją) minime.
Dabartinių grumtynių dėl istorijos akivaizdoje Sruoga mums mėgina priminti gerokai esmingesnį dalyką – būtinybę užmegzti tvirtą ir sąmoningą bendruomenės ryšį su savo praeitimi, nes nuo šio ryšio, Sruogos įsitikinimu, priklausanti politinė tautos nepriklausomybė.
1935-aisiais straipsnyje „Istorinė teisybė dailiojoj literatūroj“ rašė:
„Dailiosios literatūros istorinio turinio veikalo uždavinys – gyvybės gijomis susieti dabartį su praeitim, – dabarties buitį sustiprinti praeities prasme. Šios literatūros uždavinys mūsų dienų gyvenimą parodyti, kaip permanentinį, šaknimis sodriai įsikerojusį žilosios senovės gilmenose.
Pasiremiant istorine teisybe, išraiškinti mūsų kultūrines tradicijas, sukonkretinti stiprybę, kurią iš praeities semti prisiekėme Kudirkai, – tai yra mūsų tautos gyvenime, šalia nepriklausomybės išlaikymo, gal pats svarbiausias uždavinys. Galimas daiktas, tai yra viena svarbiausių priemonių ir pačiai nepriklausomybei išlaikyti…
Kai mūsų rašytojai atgaivins mums praeitį, kai mes pajusime ją plastančią gyvą mūsų kraujuje, kai rašytojai įskiepys mums amžių vidujo patyrimo išmintį, mes gal tik tuomet teišmoksime skirti amžinuosius tautos sąmoningo gyvenimo pradus nuo šiokiadienės menkystos šiukšlių.
Didelis daiktas išmokti žiūrėti istorijai į akis ir drauge ją justi savyje. Didelis daiktas išmokti suprasti tautos istoriško gyvenimo teisybę…“
Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotraukoje – Balys Sruoga 1938-aisiais.