Darius Kuolys primena. Balys Sruoga: „Didelis daiktas išmokti žiūrėti istorijai į akis ir drauge ją justi savyje“

„Didelis daiktas išmokti žiūrėti istorijai į akis ir drauge ją justi savyje“, – sakė Balys Sruoga. Jo 125-ąjį gimtadienį šiandien (t.y. vasario 2-ąją) minime.

Dabartinių grumtynių dėl istorijos akivaizdoje Sruoga mums mėgina priminti gerokai esmingesnį dalyką – būtinybę užmegzti tvirtą ir sąmoningą bendruomenės ryšį su savo praeitimi, nes nuo šio ryšio, Sruogos įsitikinimu, priklausanti politinė tautos nepriklausomybė.

1935-aisiais straipsnyje „Istorinė teisybė dailiojoj literatūroj“ rašė:

„Dailiosios literatūros istorinio turinio veikalo uždavinys – gyvybės gijomis susieti dabartį su praeitim, – dabarties buitį sustiprinti praeities prasme. Šios literatūros uždavinys mūsų dienų gyvenimą parodyti, kaip permanentinį, šaknimis sodriai įsikerojusį žilosios senovės gilmenose.

Pasiremiant istorine teisybe, išraiškinti mūsų kultūrines tradicijas, sukonkretinti stiprybę, kurią iš praeities semti prisiekėme Kudirkai, – tai yra mūsų tautos gyvenime, šalia nepriklausomybės išlaikymo, gal pats svarbiausias uždavinys. Galimas daiktas, tai yra viena svarbiausių priemonių ir pačiai nepriklausomybei išlaikyti…

Kai mūsų rašytojai atgaivins mums praeitį, kai mes pajusime ją plastančią gyvą mūsų kraujuje, kai rašytojai įskiepys mums amžių vidujo patyrimo išmintį, mes gal tik tuomet teišmoksime skirti amžinuosius tautos sąmoningo gyvenimo pradus nuo šiokiadienės menkystos šiukšlių.

Didelis daiktas išmokti žiūrėti istorijai į akis ir drauge ją justi savyje. Didelis daiktas išmokti suprasti tautos istoriško gyvenimo teisybę…“

Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotraukoje – Balys Sruoga 1938-aisiais.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
StasySG

O ką pats p.Kuolys šiandien mums aiškina, pasiremiant šiuo tekstu? Deja, nieko.

Vaje! Vaje!

Netikejau, kol nepamaciau, kad lietuviu himnas parasytas slektu kalba!

Litwo naszych ojców
Ziemio bohaterów
Twoim synom daje siłę
Pamięć męstwa twego

Dzieci twoje niechaj zawsze
Idą drogą prawą
Niechaj praca ich dla ciebie
Służy wszystkim ludziom

Niech nam dzisiaj słońce Litwy
Ciemności rozproszy
A światło i prawda
Niech staną się nam godłem

Gerai, Dariau, kad Balį talkon kvietiesi:

„Didelis daiktas išmokti žiūrėti istorijai į akis ir drauge ją justi savyje“.
Deja, nei citatose, nei už kabučių neatrandame nieko apie tai,
kaip mokintis, kaip „išmokti žiūrėti istorijai į akis“?
Vadinasi, visa tai tėra bereikšmis žodžių šlamėjimas.
Tie, kurie šiandien nusitaikę į Nausėdą, yra „pažvelgę istorijai į akis“?
O nusitaikę į Juozą Ambrazevičių-Brazaitį, Kazį Škirpą ar Antaną Smetoną? Taigi.

P. DARIAU,

Jūs kaip visada slidus. Kalbate gražiai…ir kam čia parašėte Rakučiui ir Valiušaičiui ir jiems pritariantiems ar žydams, kurie užėjus pirmai sovietų bangai aktyviausiai sudalyvavo lietuvių šviesuomenės puolime, t.y. naikino nedidelės tautos geriausią mūsų genofondo dalį??? Pastebėjau: paprastai teisingai kalbate, paperkate klausytoją, bet tyliai padarote kitaip.

4
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top