Kauno forumas
1. Ar einate į Europos Parlamentą sugriauti Europos Sąjungą?
Tai aktyviausiai apie mūsų komitetą ir konkrečiai apie Vytautą Radžvilą skleidžiamas mitas. Jis visiškai melagingas.
Esame įsitikinę, kad Europos Sąjunga pati rizikuoja žlugti, jeigu toliau nesireformuos, o jos vadovai aklai ragins duoti vis daugiau galių Briuselio institucijoms. Visur Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europoje didžiulė piliečių dalis nebenori gilesnės integracijos. Tą geriausiai rodo tam prieštaraujančių jėgų pergalės ir populiarėjimas. Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad demokratiškos šalys ignoruos visuomenių nuotaikas. Jeigu ES toliau sieks tapti federacija, kas dabar ir daroma, yra didžiulė rizika, kad britų pavyzdžiu išstos daugiau tautų. Lietuvai ir visam būtų regionui tai būtų pražūtinga. Privalome imtis reformų, kad ES galėtų išlikti, būti stabili, vieninga, o svarbiausia – palaikoma pačių europiečių.
2. Ar Vytautas Radžvilas į Europos Parlamentą eina didelės pensijos?
Vilniaus universiteto profesoriaus alga ir pensija tikrai nėra prasta, o visi ankstesni Radžvilo gyvenimo pasirinkimai aiškiai rodo, kad pinigai nėra jo prioritetas. 1988-ųjų birželį steigiant Sąjūdį dar niekas nebuvo aišku, o iniciatyvinės grupės nariai rizikavo viskuo. Lengvai galėdamas su Sąjūdžiu patekti į Aukščiausiąją Tarybą, o vėliau ne kartą įvairių partijų kviestas į Seimą Vytautas Radžvilas visada aiškiai laikėsi pozicijos dėstyti ir ugdyti gabiausią šalies jaunimą patriotine dvasia. Užaugo ištisos jo studentų kartos. Šiandien profesorius įsitikinęs, kad artimiausiu laiku spręsis ES likimas ir dabar arba niekada būtina sudalyvauti, o ne likti pasyviais stebėtojais.
3. Ar sąžininga kritikuoti Europos Sąjungą, iš kurios gavome tiek paramos?
Konstruktyvi kritika yra rūpestis pačia Sąjunga ir jos ateitimi. Jeigu žmogus serga, būtina įspėti apie jo ligą, o ne ją neigti ir slėpti, kad tik būtų ramus ir numirtų laimingas. Tas pats juo labiau galioja politikoje kalbant apie valstybes. Būtina kalbėti apie problemas, kad galėtume jas išspręsti. Tačiau mintis, kad už gautą paramą turėtume klusniai vykdyti visus ES sprendimus yra klaidinga iš principo. Lietuva nebuvo priimta ir apdovanota parama dėl ES altruizmo. Priimti buvusias sovietinio bloko šalis buvo naudinga pačiai Europos Sąjungai. Jos šalys senbuvės iš mūsų gavo milžiniškas rinkas ir milijonus žmonių –- imigrantų darbininkų, kurie palyginti lengvai integruojasi ir sunkiai, sąžiningai dirba, nekeldami tokių problemų, kokias kelia imigrantai iš ne Europos šalių. Turime aiškiai pasakyti sau ir kitiems: mes nieko neskolingi.
4. Ar neatėjo laikas į politiką užleisti jaunus žmones?
Mūsų sąraše ir komitete yra gausu visų grupių žmonių, tačiau politikoje svarbiausias ne amžius, o siūlomų idėjų turinys ir politikos išmanymas, gebėjimas tas idėjas perteikti ir atstovauti. Valstybės ateitimi besirūpinantis jaunimas visuomet laukiamas ir aktyviai įsitraukęs į mūsų judėjimą.
5. Nors apie tuoj Lietuvą ištiksiančią krizę kalbama jau dešimtmetį, ekonominė padėtis pagal duomenis tolydžio gerėja. Ar nedramatizuojate situacijos?
Didžiausia Lietuvą ir Europą krečianti krizė yra demografinė. Europiečiai, taip pat ir lietuviai, tiesiog nebenori egzistuoti, jiems nerūpi išsaugoti Europos sau. Jai gilėjant, ekonominė padėtis dėl besikaupiančios naštos valstybei ir darbingų žmonių trūkumo tik blogės. Apie tai niekas nenori girdėti, kol krizė netampa akivaizdi.
Apie dabartinę ES būklę jau prieš kelis dešimtmečius kalbėjo ir R. Ozolas, kurio tuometinės pranašystės daugeliui galėjo atrodyti kliedesiais. Šiandien aiškiai matome, kad Vakarų Europoje apie ES krizę atvirai šnekama jau kurį laiką. Kalbant apie Lietuvą, ekonominis pagerėjimas Lietuvoje pasiekia mažą gyventojų dalį. Likusiems lieka tik augančios kainos. Todėl faktinis ekonomikos augimas valstybės lygiu konkretiems žmonėms reiškia perkamosios galios mažėjimą. Gyvenimas nuo tokio augimo negerėja.
6. Kas leidžia teigti, jog rinkimai į EP yra svarbesni už kitus šalyje šiemet vykstančius rinkimus?|
Jų svarba akivaizdi visiems ES vadovams, užsienio žiniasklaida mirga nuo pasisakymų, kad šie rinkimai lems visos ES likimą. Vardan kosmopolitinių vizijų ES vadovai išsižadėjo savo valstybių piliečių interesų. Nuolatos auga atotrūkis tarp federacijos siekiančio elito ir daugiau galių valstybėms norinčių Europos šalių piliečių. Vadinamuosius populistus visur Europoje vienija pagarba nacionalinių valstybių išlikimo siekiui. Šių žmonių Europos Parlamente bus labai daug, o diskusijos apie Europos ateitį pirmąkart bus atviros ir realios.
7. Ar įmanoma pasiekti rimtų pergalių EP, jeigu ši institucija neturi didelės faktinės įtakos ir jokios vykdomosios galios? Kaip tokioje institucijoje įgyvendinsite žadamus idėjinius ir net struktūrinius pokyčius?
Šiais metais EP neišvengiamai išaugs pokyčių Europos Sąjungoje siekiančių politinių jėgų skaičius. Dabartinio Europos Parlamento formalios galios mažai reikšmingos, nes esant aiškiai politinei valiai gali būti iš esmės keičiamas pats institucijų veikimas. Tokie klausimai kaip migracija, suverenitetas, pagarba tautų kultūrai bus iš esmės sprendžiami.
Aiškiai pasisakysime už Europos Sąjungą kaip laisvų Tautų sąjungą ir bendradarbiausime su tomis politinėmis jėgomis, kurios sieks tokios ES išsaugojimo reformų keliu.
8. Kodėl į politiką V. Radžvilas grįžta tik dabar, kai, kaip teigia, Lietuvoje ir Europoje pasiektas lūžio taškas?
Po Sąjūdžio pergalės Vytautas Radžvilas tris dešimtmečius buvo atsidavęs akademinei, ugdomajai ir visuomeninei veiklai. Be atitinkamo visuomenės parengimo jokie politiniai pokyčiai nėra įmanomi ir buvo būtina tai padaryti. Dėl įvairių priežasčių vis daugiau žmonių tik dabar pradėjo aiškiau matyti didžiausias šalies problemas, kurių egzistavimą tačiau vis dar pasyviai stebi šalies politikai.
9. Kodėl oficialiai neapjungiamos ar abipusės paramos nepaskelbia „Lietuva yra čia“ ir Vytauto Radžvilo komitetas?
Norint apjungti jėgas bendram veikimui, būtinas bendras idėjinis pagrindas bei sutarimas dėl tikslo. A. Juozaitis ir jo judėjimas nuo pat pradžių buvo susitelkę į Prezidento rinkimus, mūsų komitetas – į Europos Parlamento rinkimus. Neskaidėme balsų ir jokia prasme netrukdėme šiam kandidatavimui. Lygiai taip pat nusprendėme neišreikšti oficialios paramos nė vienam iš kandidatų. Tą padarėme ir matydami, jog tarp komiteto narių nėra sutarimo dėl vieno remiamo kandidato, ir suprasdami, kad bet kokia parama kandidatui galima tik pirma sutarus dėl konkrečių remiamo kandidato programinių įsipareigojimų. Deja, A. Juozaičio pasisakymai ir nuostatos yra nederinami ir neprognozuojami.
Reikšminga, jog apie mūsų dalyvavimą EP rinkimuose A. Juozaičio štabo nariai žinojo nuo praėjusio rudens, todėl jų sprendimą po mūsų komiteto pasiskelbimo kelti dar vieną EP rinkimuose vertinome kaip siekį skaldyti mūsų komitetą ir galimus jo rėmėjus. Sveikiname brandų ir valstybinį mąstymą rodantį A. Juozaičio judėjimo sprendimą atsisakyti tokio skaldančio kandidatavimo vieniems prieš kitus. Laikomės nuostatos, kad jei kalbos apie vienybę bent ko nors vertos, neturėtume vieni kitiems trukdyti jokiuose rinkimuose.
10. Kodėl priešinatės Europos federacijai? Ar glaudesnė ir gilesnė integracija į ES nesudarytų geresnių sąlygų lietuviams kitose šalyse?
Pirma, svarbiau už pačią integraciją yra tai, su kokia sąmone ji vyksta – ar save laikome savarankiška ir save gerbiančia tauta ir valstybe, ar einame pataikauti didžiosioms valstybės ir ES biurokratų sprendimams. Lietuva privalo turėti ne tik formalų balsą ir drąsos juo naudotis. Antra, federacija panaikintų valstybes, jų savarankiškumą, suverenumą, buvimą visavertėmis tautomis. Tauta miršta, kai netenka savo valstybės, kad ir kaip tai būtų padaryta – okupacija ar sutartimi. Europoje niekada negalima sukurti valstybės JAV pavyzdžiu, nes JAV jungėsi vienos tautos nariai, o Europoje jau egzistuoja istoriją, tapatybę, kultūrą, kalbą ir papročius turinčios tautos. Jos privalo išlikti. Trečia, ypač Vakarų Europos šalys su senomis valstybingumo ir demokratijos tradicijomis niekada nesutiks su federacija. Priešingai, visur Vakarų Europoje auga dalis gyventojų, norinčių atsiimti galias iš ES institucijų. Bandymai tai ignoruoti ir kurti federaciją per jėgą sugriautų pačią ES.
11. Ką politikoje gali nuveikti teoretikai akademikai ir praktinės patirties tokioje veikloje neturintys asmenys?
Pirmiausiai, sėkmei politikoje būtina gebėti suderinti ir teoriją, ir praktiką. Metai iš metų stebime kaip išdidūs praktikai varo mūsų šalį į pražūtį, o gyventojus į susvetimėjimą, nusivylimą ir emigraciją. Veikla be mąstymo politikoje visada kenksminga. Tačiau Vytautas Radžvilas nėra vien teoretikas. Tai vienas svarbiausių Sąjūdžio organizatorių, ne tik kūręs Sąjūdžio grupes visoje LIetuvoje, dalyvavęs organizuojant Sąjūdžio laimėtus rinkimus, bet ir atstovaujant Lietuvą įvairiausiuose tarptautiniuose formatuose, derybose ir susitikimuose. Tai jis darė sunkiausiu metu, kai reikėjo visam skeptiškam pasauliui įrodyti, kad turime teisę į nepriklausomybę. Pagaliau komitetui priklauso ir Radžvilo komandoje dirba gausus būrys jaunų politologų, profesinėje veikloje rengusių ir laimėjusių ne vienus rinkimus, patarinėjančių šalies politikams, dirbančių ministerijose ir kitur. Profesionalesnio komiteto nepavyktų rasti.
12. Ar Europoje paplitusios dešiniosios jėgos nekelia pavojaus Lietuvai dėl savo prorusiškumo? Ar bendradarbiavimas su panašiomis organizacijomis nebūtų pražūtingas?
Kremlius siekia skaldyti Europą ir kai kurie Vakarų šalių dešinieji tam pasitarnauja, tačiau nesąžininga ir pavojinga apsimesti, kad tokią grėsmę kelia tik vadinamoji radikali dešinė. Flirtu su Kremliumi vis labiau pasižymi ir Vokietijos, Prancūzijos nuosaikiosios partijos – nuo socialistų iki krikščionių demokratų. Pagaliau situacija daug sudėtingesnė nei atrodo: ES griūties grėsmę kelia ne jos ydas kritikuojantys dešinieji, o visuomenes ignoruojantys federacijos kūrimo šalininkai. Jeigu Europos nebus aklai kuriama federacija, jokie ES priešininkai nebus nei reikalingi, nei populiarūs. ES skaldymo grėsmę kelia tie politikai, kurių siaubingos klaidos ir iškelia alternatyvias jėgas dešinėje.
Pasirašyti galima ČIA.