Kaip skelbia portalas teismai.lt, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (PTAK) atrinko keletą kandidatų į Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkus.
Septyni PTAK nariai – Eugenijus Laurinaitis (pirmininkas), Laimė Baltrūnaitė, Rūta Mickevičienė, Sergejus Muravjovas, Aurimas Perednis, Sigita Rudėnaitė ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis, į šią komisiją Respublikos prezidentės deleguotas kaip visuomenės atstovas, – vienbalsiai pripažino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Audrius Cininas, Andrius Verikas, Miroslavas Gvozdovičius, Inga Staknienė ir Mykolo Römerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės justicijos instituto profesorė Jūratė Usonienė yra tinkamiausi pretendentai Vilniaus apygardos teismo teisėjų pareigoms užimti.
Kadangi PTAK teigia, kad „savo sprendimus priima įvertinusi kandidatų asmenines ir dalykines savybes charakterizuojančius dokumentus, viešą informaciją apie kandidatus ir pokalbio metu išklausiusi pretendentų atsakymus į komisijos narių klausimus“, skelbiame poros kandidatų charakteristikas.
Štai kaip PTAK apibūdina teisėją Audrių Cininą:
Pretendentas Audrius Cininas turi dvidešimt dvejų metų teisinio darbo patirtį, iš jų dvidešimt – dirba teisėju. Jis specializuojasi nagrinėdamas baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija 2014 m. balandžio 15 d. išvadoje konstatavo, kad teisėjo jurisdikcinė veikla vertinama gerai. Komisija išvadoje pažymėjo, kad teisėjas šios komisijos posėdyje padarė patyrusio, aukštos profesinės kultūros, gerą teisinį išprusimą turinčio ir naujovėmis besidominčio teisėjo įvaizdį. Vilniaus apygardos teismo vadovybė pretendentą apibūdina kaip draugišką ir komunikabilų, palaikantį gerus santykius tiek su teisėjais, tiek su kitu teismo personalu, tiesų, galbūt kartais net tiesmuką, besidomintį naujovėmis, palaikantį atviro teismo idėją, kurią įgyvendina dalyvaudamas viešose diskusijose, rašydamas žinomu tapusį blog‘ą. Vilniaus apygardos teismo pirmininko teigimu, Audrius Cininas turi nemažą (nors dažnai neviešą) palaikymą teisėjų bendruomenėje. Teisėjas pasižymi ryžtu, nevengia viešų pareiškimų visuomenei svarbiais teismų veiklos klausimais, netgi tais atvejais, kai tokie klausimai yra aštrūs. Pažymėtina, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo nario prof. Vytauto Juozapaičio prašymą įvertinti teisėjo Audriaus Cinino elgesį etikos aspektu, buvo pateikusi išvadą, kad teisėjo vieši pasisakymai dėl sankcijų griežtinimo už žiaurų elgesį su gyvūnais neatitinka teisėjų etikos, tačiau Teisėjų garbės teismas pripažino Teisėjų etikos ir drausmės komisijos išvadą nepakankamai pagrįsta ir ją panaikino. Pretendentas nurodo, kad labai gerai moka rusų, gerai – anglų kalbas, turi lenkų kalbos pagrindus. Audrius Cininas nuolat kelia profesinę kvalifikaciją dalyvaudamas įvairiuose mokymuose (tarp jų ir tarptautiniuose). Pretendentas 2002–2008 m. laikotarpiu dėstė Mykolo Romerio universitete, yra parengęs mokslinį straipsnį tema „Aktualios įrodymų sampratos ir jų leistinumo problemos Lietuvos baudžiamojo proceso teorijoje ir praktikoje“, 2013 m. tarptautinėje viešojo sektoriaus efektyvumo konferencijoje skaitė pranešimą anglų kalba „Neapibrėžtumas teisminiame procese: kaip įveikti prietarus?“. Teisėjas yra gavęs Tarptautinės Apribojimų teorijos sertifikavimo organizacijos padėką už indėlį didinant Lietuvos bei ES šalių teismo procedūrų ir sprendimų efektyvumą bei Nacionalinės teismų administracijos padėką už indėlį į teismų komunikaciją ir ypatingą dėmesį teisiniam jaunimo švietimui.
Gal tokia charakteristika ir pagrįsta: teisėjas iš tiesų „pasižymi ryžtu“, nevengia „viešų pareiškimų“ ir „efektyvių sprendimų“. „Naujovėmis besidomintis teisėjas“ A. Cininas pagarsėjo tuo, kad teisė mirusį žmogų Andrių Ūsą, kaip pats pripažino, nagrinėdamas tik tiek bylos medžiagos, kiek prokuratūra pateikė, ir nedrįsdamas jos paprašyti daugiau. Šioje byloje jis „ryžtingai“ priėmė sprendimą, jog jokios pedofilijos nebuvo. Dar ryžtingiau jis įveikė prietarą, kad esant gyviems liudytojams ir galimoms nusikaltimo aukoms juos būtina išklausyti teisme, ir priėmė „efektyvų“ sprendimą – atsisakė išklausyti nukentėjusios Deimantės Kedytės parodymų, taip Lietuvos teismų praktikoje įtvirtindamas savitą precedentą. „Efektyviai“ pabaigęs A.Ūso bylą, teisėjas A. Cininas ryžosi ypatingai drąsiam „viešam pareiškimui“: esą galimos aukos, mažametės mergaitės „atmintis ištrinta“. Tiesa, kaip įmanoma žodžiu „ištrinti atmintį“ nei teisėjas, nei jam advokataujantys psichiatrai visuomenei paaiškinti iki šiol nesugebėjo.
VSD užsakymų vykdytoją Miroslavą Gvozdovičių, be jokio pagrindo sankcionavusį Eglės Kusaitės kardomuosius suėmimus ir slaptus pasiklausymus, PTAK apibūdina kaip „jautrų ir jausmingą“, „nepraradusio kiek idealistinio požiūrio į darbą, paprastai būdingo tik neseniai pradėjusiems eiti pareigas“:
Tarp tinkamiausių pretendentų užimti Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas Atrankos komisija įvardijo ir devyniolikos metų teisinio darbo patirtį turintį, iš jų devynerius metus dirbusį prokuroru, o pastaruosius šešerius metus teisėju dirbantį Miroslavą Gvozdovičių. Pretendentas specializuojasi nagrinėdamas baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teisėjo nagrinėjamų bylų statistiniai rodikliai (pvz., apskųstų procesinių sprendimų stabilumas, bylų nagrinėjimo trukmė) yra aukštesni už statistinius vidurkius Respublikos apylinkių teismuose. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija 2014 m. balandžio 15 d. išvadoje teisėjo jurisdikcinę veiklą įvertino labai gerai. Tiek šios komisijos, tiek Atrankos komisijos posėdžių metu Miroslavas Gvozdovičius padarė nuoširdaus, taktiško, padoraus, aukštos profesinės kultūros, gerą teisinį išprusimą turinčio teisėjo įspūdį. Vilniaus miesto apylinkės teismas pretendentą apibūdina kaip darbštų, pareigingą, drausmingą, komunikabilų, palaikantį labai gerus santykius su teisėjais ir kitu teismo personalu. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, susitikęs su pretendentu, pastebėjo, kad jis yra labai dideliu atsakingumu ir sąžiningumu pasižymintis teisėjas, turintis ir kitų gerų teisėjui reikalingų asmeninių bruožų – nuoširdumą, gebėjimą analizuoti ir daryti išvadas. Sukuria tiesaus, jausmingo asmens, nepraradusio kiek idealistinio požiūrio į darbą, paprastai būdingo tik neseniai pradėjusiems eiti pareigas, įspūdį. Pažymėtina, kad pretendentas didelį dėmesį skiria profesiniam tobulėjimui, todėl aktyviai kelia kvalifikaciją dalyvaudamas įvairiuose mokymuose (tame tarpe ir tarptautiniuose). Teisėjas nurodė, kad laisvai kalba, skaito ir rašo lenkų ir rusų kalbomis, yra baigęs anglų kalbos B (Slenksčio 1) lygio kursą.
Apie kitus atrankoje dalyvavusius teisėjus, pretendentų surinktus balus ir PTAK pasirinkimo motyvus daugiau skaitykite ČIA.
Ar šie ir kiti atrankoje dalyvavę ir geriausiai įvertinti kandidatai bus paskirti į konkrečias pareigas, nuspręs prezidentė Dalia Grybauskaitė asmeniškai susitikusi su PTAK pasiūlytais teisėjais ir gavusi atitinkamą Teisėjų tarybos patarimą.