Vakar į mano duris pasibeldė paštininkė ir įteikė storą registruotą Dočio laišką. Laiške Dočys prašo tekstą paviešinti „Žirmūnų žiniose“, nes „Lietuvos rytas“ atsisako protingas Dočio mintis skelbti ir skleisti. Net visuomeninis LRT neleidžia Dočiui prisėsti šalia Laučiaus su Bieliniu ir politinių debatų pakomentuoti. Tad, manau, bus pravartu visuomenę supažindinti su vertingomis Dočio mintimis.
Dočys rašo: „Įdėmiai stebėdavau visas rinkimines kampanijas. Stebiu ir šią. Priešrinkiminis laikas man pats įdomiausias. Tiesiog kvapą gniaužia partijų ir kandidatų debatai, transliuojami per visus TV kanalus. Aišku, gaila, kad negali stebėti visų iš karto. Tarkim, per LRT ginčijasi Kristina Brazauskienė su Algiu Čapliku dėl šilumos kainų, o per „Lietuvos ryto TV“ tuo pat metu Algis Čaplikas su Valentinu Mazuroniu aptarinėja naujos Visagino atominės jėgainės uždarymo klausimus. „Kol neišspręstas klausimas, kur sandėliuosime ir laidosime panaudotą naujos atominės jėgainės taikų atomą, apie jos uždarymą arba statymą negali būti nė kalbos“, – aiškina vienas. Kitas prieštarauja: „Kol vyksta nevaldoma atominė reakcija, nėra reikalo laidoti resursus, gaminančius pigią šilumą visai Lietuvai.“ Įdomu nenusakomai. Visa Lietuva sėdi palinkusi prie žydrųjų ekranų ir piktinasi, kodėl negalima būtų padaryti debatų maratono kiaurą parą ir kitą dar kiauresnę parą, savaitę, mėnesį, metus ir apskritai – nuolatos vykstančius debatus be jokių pertrūkių ir reklamos intarpų.
Visuomenė nori žinoti, geidžia būti nuolatos informuojama, ką vienu ar kitu klausimu mano politikai, politologai ir garbingi valdžios žmonės. Tačiau yra ir tokių rinkėjų, kurie nesidomi valstybės reikalais, televizoriaus nežiūri ir į rinkimus neina. Jiems visai nerūpi, kokia kitais metais bus minimali alga – tūkstantis ar du tūkstančiai eurų, ar nebus sukurta tiek darbo vietų, kad pritrūksime darbo rankų, ir reikės kviestis brangią nekvalifikuotą darbo jėgą iš Afrikos. Ką darysim su imigrantų bangomis į Lietuvą iš trečiųjų šalių, kai Uspaskicho vyriausybė už 11 ar 101 dienos sukurs gerovės valstybę. Kur juos visus apgyvendinsim, kuo pamaitinsim? Problemų gausybė, o rinkėjas kol kas vangus. Ne gana to, kad jis neskaito „Lietuvos ryto“, „15 minučių“, nežiūri LTV ir neklauso radijo debatų, jis neišeina net ir į kiemą susitikti ir pabendrauti su gyvu kandidatu į Seimą, neatidaro jam durų, kai tasai beldžiasi. Todėl kyla gausybė klausimų, kaip tokį pilietį suaktyvinti, kad jam imtų rūpėti valstybės klausimai. Taigi todėl ir siūlau kiekvienam rimtam ir save gerbiančiam Kandidatui „DOČIO ATMINTINĘ“.
1. Rinkėjo lankymas namuose
Kandidatas į Seimą privalo aplankyti visus rinkėjus jo namuose. Paskambinti į kiekvieno duris – nesvarbu dieną ar naktį. Žinia, dieną ne kiekvieną namuose surasi. Lietuvoje yra dirbančių žmonių, kurie gali būti ne namie, o darbo vietoje. Darbo vietoje rinkėjo irgi gali nesurasti, nes kai kurie yra įdarbinti fiktyviai, tad geriausias laikas aptikti rinkėją namuose yra naktis – geriau po vidurnakčio. Į duris reikia skambinti ilgai ir įkyriai. Rinkėjas pabunda apdujęs. Ta rinkėjo būsena yra labai gera įdiegti jo sąmonėn savo rinkiminę programą. Kai rinkėjas praveria buto duris, tarpdurin reikia sprausti koją, kad rinkėjas jų neužtrenktų. Tada iš visų jėgų stumtelėti duris ir įeiti į rinkėjo butą. Tik rinkėjo bute Kandidato ir rinkėjo pašnekesys gali duoti apčiuopiamų rezultatų, nes bus ir intymesnis, ir dalykiškesnis. Jei rinkėjas duris praveria užsikabinęs grandinėle, Kandidatas bendravimo kliūtį turi pašalinti akumuliatorine „bulgarke“. Bėda ta, kad laiko mažai, o rinkėjų daug. Pas kiekvieną gali ir nespėti. Todėl siūlau kitą būdą – susitikimą su rinkėjų grupėmis.
2. Rinkėjo išrūkinimas
Kandidatas į Seimą naktį privalo patekti į gyvenamojo daugiabučio rūsį, į vamzdyno šachtą ir joje padegti kelias padangas. Jei gyvenamojo namo bendrija tvarkinga, kaip mat įsijungs avarinės sirenos, ir rinkėjai su apatiniais išbėgs į kiemą. Ar gali būti geriau? Pilnas kiemas panikuojančių rinkėjų. Kažkokie žmonės (Kandidato agitatorių brigada) rinkėjams dalina šiltus apsiaustus. Į kiemą įvažiuoja gaisrinė mašina, ugniagesių gelbėtojų brigada mikliai išvynioja žarnas ir, kol gesina rūsyje degančias padangas, yra gražaus laiko užsilipus ant gaisrinės bako išdėstyti rinkėjams savo rinkiminę programą. Už tokį Kandidatą-gelbėtoją rinkėjas tikrai balsuos nedvejodamas.
3. Rinkėjo iškvietimas į gatvę
Šis rinkėjo suaktyvinimo būdas tinkamiausias likus dviem – trim dienoms iki rinkimų. Esamo ir (be abejo) būsimo Seimo deputatai, nesvarbu, atstovaujantys pozicijai ar opozicijai, bendru sutarimu turėtų priversti Vyriausybę trigubai pakelti kainas būtiniausiems maisto produktams, šildymui, elektrai, transportui, panaikinti kompensuojamųjų vaistų sąrašą, suspenduoti pensijų ir socialinių išmokų mokėjimą, sumažinti algas valstybės ir privataus sektoriaus darbuotojams trečdaliu bei įvesti sausą įstatymą. Atlikus šią reformą, be abejo, rinkėjai plūstelės prie Seimo šimtatūkstantinėmis miniomis. Esamo ir būsimo Seimo 141 deputatas tuomet visu korpusu išeina iš Seimo pas suplūdusius įtūžusius rinkėjus ir ima koneveikti Vyriausybę, kurią čia pat, Seimo aikštėje, atstatydina ir sugrąžina buvusias kainas, pensijas, algas bei panaikina sausą įstatymą. Rinkėjas mato, kad Seimo narys, kandidatuojantis ir kitai kadencijai, yra patikimas jo interesų gynėjas ir už tokį tikrai atiduos savo balsą.
Tiesa, šis planas turi ir spragų. Rinkėjų minios po tokios reformos gali patraukti ne prie Seimo ir Vyriausybės, o į oro uostus. Tad kartu su reforma būtina atšaukti ir visus tarptautinius oro skrydžius.
Visi šie trys darbo su rinkėju būdai yra labai veiksmingi ir efektyvūs. Naudojantis jais visais paeiliui rinkėjo dalyvavimas rinkimuose garantuotas, o rezultatai nuspėjami.
Jūsų Dočys“