[…] Pradėsiu net ne nuo vienmandačių naikinimo, bet nuo gerokai rimtesnės žinios – konservatoriai ir jų politiniai sąjungininkai ketina vėl liberalizuoti ir leisti juridinių asmenų paramą, kuri būtų nutaikyta ne tik į ateitį, bet, mano nuomone, skirta ir šiuo metu vykstančiai politinės korupcijos bylai. Visi girdėjote taisyklę, kad įstatymas atgal negalioja. Tačiau ši taisyklė turi vieną esminę išimtį – baudžiamieji įstatymai galioja atgal, jei jais yra dekriminalizuojama kokia nors nusikalstama veika arba jei jais yra lengvinama kaltininko padėtis (pvz., numatoma mažesnė bausmė, susiaurinama atsakomybė). Tas pats taikoma ir administracinei atsakomybei.
O šiuo metu vykstančioje politinės korupcijos byloje, prokuratūros pusėje, yra keli stiprūs momentai ir vienas, mano nuomone, silpnas. Stiprūs – yra užfiksuotas pinigų perdavimas, pinigai sužymėti ir rasti kratos metu. Silpnas – prokuratūrai, mano nuomone, gana sunkiai sekasi įrodinėti, už ką šie pinigai buvo sumokėti. Jei gerai atsimenu, R. Kurlianckis jau yra bylos nagrinėjimo metu prisipažinęs, kad šiuos pinigus jis skyrė E. Masiulio rinkiminei kampanijai.
Tai štai, jei minimoje politinės korupcijos byloje prokurorams nepavyks įrodyti, kad šie pinigai buvo skirti už konkretų veikimą ar neveikimą, o R. Kurlianckio pozicija, kad pinigai buvo skirti E. Masiulio ir LRLS politinei kampanijai, teismą įtikintų, dabar dar konservatoriams nustačius, kad juridinių asmenų parama tampa vėl leidžiama, E. Masiulis, LRLS ir visi kiti iš tos bylos išeitų pasišvilpaudami ir susikišę rankas į kišenes.
Važiuojam toliau – vienmandačių naikinimas. Sena konservatorių svajonė. Visų pirma dėl to, kad konservatoriai turi labai ištikimą ir lojalų elektoratą, kuris rinkimuose nuolat dalyvauja labai aktyviai, todėl daugiamandatėje konservatoriai visuomet pasirodo geriau, nei realiai turi elektorato. Tačiau lygiai tuo pačiu likusi elektorato dalis konservatorių labai nekenčia ir, kuomet išeina konservatorių kandidatas prieš kitą kandidatą vienas prieš vieną, visi kiti rinkėjai nubalsuoja už tą kitą, net jei jis ir nepatiktų. Taigi, tokiu savo planu konservatoriai akivaizdžiai siekia sustiprinti savo stiprybes bei eliminuoti silpnybes. Visų antra, vienmandatėse išrinkti Seimo nariai turi du viršininkus – partiją ir rinkėjus, o juos atleisti iš darbo gali tik rinkėjai. Todėl labiau klauso rinkėjų, o ne partijos ir jos pirmininko – tą labai gerai pamatėme ir balsavime dėl Partnerysčių įstatymo. Jei liks tik daugiamandatė bei galimybė būti išrinktam tik pagal sąrašą, Seimo narys turės tik vieną viršininką, kuris jį galės atleisti – partiją ir jos pirmininką. Kas taip pat reiškia, kad tokių balsavimų, kaip matėme dėl Partnerysčių įstatymo, daugiau nebepamatysime niekada, o visi frakcijos nariai stropiai ir pareigingai balsuos pagal partijos pirmininko „parėdymą“. Gražu?
Tęsiam toliau: rinkiminių komitetų ir partijų reglamentavimo suvienodinimas savivaldos rinkimuose. Ką gi, žiūrime, ką turime. Per praeitus savivaldos rinkimus konservatoriai rinkiminių komitetų buvo švariai iššluoti iš didžiųjų miestų, o didžiausias miestas, kuriam vadovauja konservatorių meras, yra Palanga (16 pagal dydį). Net LVŽS turi merą didesniame mieste (Visagine). O konservatoriai šiaip jau yra laikoma didžiųjų miestų partija. Tai čia konservatoriai irgi nusprendė, kad „reikia kažką daryti“. Beje, prieš kelis mėnesius buvo „NeRedaguota“ laida su Andriumi Vyšniausku, kuriame ponas Vyšniauskas, klaidindamas žiūrovus, irgi daug kalbėjo apie rinkiminius komitetus, kad, maždaug, partijas VRK gali bausti per dotacijų netekimą, o rinkiminių komitetų – ne. Tik nepaminėdamas, kad rinkiminių komitetų tokiu būdu VRK bausti negali, nes jie ir taip valstybės dotacijos negauna. Visiškai ir jokios. Tiesa, vėliau A. Vyšniauskas laidoje paminėjo, kad ir rinkiminiams komitetams būtų, neva, galima skirti dotaciją. Jo, kaip? Nes rinkiminis komitetas susikuria prieš konkrečius savivaldos rinkimus, o po jų nustoja egzistuoti. Tai kam būtų skiriama dotacija? Ir dar pamiršdamas paminėti, kad dotacija skiriama tik toms politinėms partijoms, kurios surenka bent 2 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Rinkiminis komitetas dalyvauja tik vienos savivaldybės rinkimuose. Ir kaip vienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujantis rinkiminis komitetas galėtų surinkti 2 proc. visų rinkėjų balsų?
Na, o apie dovanas rinkėjams, A. Tapino iniciatyvų legalizavimus ir politinių kampanijų tęsimą iki pat rinkimų ar net jų metu man net komentuoti nėra ką. Čia būtų laukinių Vakarų grąžinimas į mūsų rinkiminę sistemą.
Summa summarum: man net rankos dabar iš pykčio dreba. Mačiau Brazauskinius „vsio zakonno“, mačiau Darbo partijos reikalų tvarkymus ir juodosios buhalterijos bylą, bet tokių dalykų aš nemačiau ir neatsimenu. Nenustebčiau, jei tokius dalykus pamatyčiau kur nors Rusijoje, bet tikrai nesitikėjau, kad tokius dalykus kada nors pamatysiu per savo gyvenimą mūsų Lietuvoje.
UPD: sulaukiau pono Mažvydo Jastramskio komentaro, kuriame ponas Mažvydas paminėjo, kad alegoriją su vienmandačių rinkėjais-viršininkais yra paminėjęs jis savo įraše prieš kelias savaites, o aš neatsimenu, kur šią alegoriją esu perskaitęs, bet atsimenu, kad kažkur esu, todėl pripažįstu pono Mažvydo Jastramskio šios alegorijos apie rinkėjus-viršininkus autorystę. Tai kaip ir papildomas „argumentas į autoritetą“ šiame įraše.