Geroji Devintinių Naujiena: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius“ (Jn 6, 51)

Tai kraujas sandoros, kurią su jumis sudarė Viešpats

Atėjęs Mozė persakė tautai visus Viešpaties žodžius ir potvarkius.
Tauta vieningai pareiškė: „Mes vykdysim visa, ką Viešpats įsakė!“
Tada visus Viešpaties žodžius Mozė užrašė.
Pakilęs dar ankstų rytą, jis kalno papėdėje pastatė altorių ir dvylika akmeninių šulų sulig dvylika Izraelio giminių.
Po to jis pasiuntė jaunuosius Izraelio vyrus, ir tie aukojo deginamąsias atnašas ir pjovė kruvinąsias aukas – jautukus kaip išganymo auką Viešpačiui.
Paėmęs pusę kraujo, Mozė supylė į dubenį. Kita puse kraujo apšlakstė altorių.
Po to jis paėmė sandoros raštą ir balsiai perskaitė tautai.
Jie atsiliepė: „Laikysimės visko, ką Viešpats įsakė, ir būsime jam paklusnūs!“
Paėmęs kraujo, Mozė apšlakstė juo tautą, sakydamas: „Tai kraujas sandoros, kurią su jumis Viešpats sudarė visų šitų žodžių pagrindu“ (Iš 24, 3–8).

* * *

Išganymo taurę pakelsiu, Viešpaties vardą kartosiu

Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu
už visa gera, ką man padarė?
Išganymo taurę pakelsiu,
Viešpaties vardą kartosiu.
Viešpaties akyse didžiai brangūs
mirštantys jo teisieji.
Viešpatie, aš tavo tarnas, – sūnus tavosios tarnaitės.
Tu mano pančius sutraukei.
Aš Viešpačiui įžadus atitesėsiu
prieš visą jo tautą
Viešpaties būsto atšlainiuos,
vidury Jeruzalės miesto. (Ps 115, 12–13. 15–16. 18–19)

* * *

Kristaus kraujas nuvalys mūsų sąžinę

Broliai! Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, taipogi ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą. Ir jeigu ožių bei jaučių kraujas ir telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suteptieji, pašventina ir suteikia kūno švarumą, tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad galėtume tarnauti gyvajam Dievui. Ir todėl jis yra naujosios Sandoros tarpininkas, kad, įvykus mirčiai, kuria jis iškentėjo pirmojoje Sandoroje padarytiems­ nusikaltimams atpirkti, pašauktieji gautų žadėtą amžinąjį ­palikimą (Žyd 9, 11–15).

Tai mano kūnas, tai mano kraujas

Pirmąją Neraugintos Duonos dieną, kada aukojamas Velykų avinėlis, mokiniai sako Jėzui: „Kur ­paruošti tau Velykų vakarienę?“
Jis išsiunčia du mokinius, tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite iš paskos ir, kur jis nuves, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’ Jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Ten ir paruoškite mums.“
Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą.
Jie rado visa, kaip buvo sakęs Jėzus, ir paruošė Velykų stalą.
Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duonos sukalbėjo laiminimo maldą, laužė ją ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“
Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.
O jis jiems pasakė: „Tai mano kraujas, naujosios sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje.“
Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną (Mk 14, 12–16. 22–26).

* * *

Šiandien švęsdami Devintines – Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, realaus Jėzaus Kristaus buvimo Duonos ir Vyno pavidaluose slėpinį, dar ir dar kartą susivokime, kokia didžia meile esame mylimi savo Dangiškojo Tėvo.

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: duok, kad jos vaikai, pasotinti Gyvąja Duona, nužengusia iš dangaus, susitelktų į veiklios meilės bendruomenę ir arkurtų Lietuvą ant Tiesos ir Teisingumo pamatų. Duok, Viešpatie, jai ir kunigų – palaimintojo Teofiliaus Matulionio, vyskupo ir kankinio, sekėjų, kad Tavęs klausytume labiau nei žmonių ir drąsiai išpažintume tikėjimą.

Šiandien švenčiame ir Tėvo dieną, tad dėkokime ir už savo Tėvus – gyvybę dovanojusius, kelią pas Dievą parodžiusius, viltį ir tikėjimą stiprinusius, mylėti ir atleisti išmokiusius, o nuvylusiems atleiskime, kad ir mums būtų atleista. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo (Devintinių) šventėje melskime už visus tiesos alkstančiuosius ir teisingumo ištroškusius. Viešpatie, būki kukliųjų gynėjas ir nuolankiųjų užtarėjas, globok pasitikinčius Tavo gailestingumu. Duok, kad pasiliktume Tavyje dabar ir per amžius.
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: duok, kad jos vaikai, pasotinti Gyvąja Duona, nužengusia iš dangaus, susitelktų į veiklios meilės bendruomenę ir arkurtų Lietuvą ant Tiesos ir Teisingumo pamatų. Duok, Viešpatie, jai ir kunigų – palaimintojo Teofiliaus Matulionio, vyskupo ir kankinio, sekėjų, kad Tavęs klausytume labiau nei žmonių ir drąsiai išpažintume tikėjimą.
Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

* * *

Sigitas Tamkevičius. Dievo Sandora su žmonėmis
Devintinių sekmadienis

Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė primena įvykį, kai Jėzus prieš mirtį su mokiniais valgė vakarienę ir jos metu įsteigė eucharistinę savo Kūno ir Kraujo auką, kurią kitą dieną kruvinu būdu paaukojo ant kryžiaus medžio. Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo dėkojimo maldą, davė mokiniams valgyti ir sakė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“ (Lk 22, 19). Paskui sukalbėjęs padėkos maldą, davė mokiniams gerti vyno taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22, 20). Tai buvo Dievo Sandoros aktas, patvirtintas jo brangiausiu krauju.

Atkreipkime dėmesį į šio įvykio svarbiausius kelis momentus. Jėzus sako, kad duona, kurią duoda valgyti, yra jo Kūnas ir vyno taurė, kurią duoda gerti, yra jo Kraujas. Jėzus pabrėžia, kad šis Kraujas yra naujosios ir amžinosios Sandoros Kraujas, ir įsako tai daryti jo atminimui, tai yra švęsti šią Sandorą, iki jis ateis amžių pabaigoje (plg. 1 Kor 11, 26).

Krikščionių bendruomenė nuo pat pradžių ištikimai vykdė šį Jėzaus paliepimą. Apaštalų darbų knyga pasakoja: „Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų. Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną“ (Apd 2,42.46).

Sandora yra Dievo meilės ryšys su žmonėmis. Šventasis Raštas, pradedant Išėjimo knyga ir baigiant Apokalipse, pasakoja apie šią Dievo sandorą. Dievas, nepaisydamas žmogaus neištikimybės, mezgė šį meilės ryšį su pirmaisiais tėvais, su Nojumi, Abraomu, Moze ir karaliumi Dovydu. Dievo Sandoros kulminacija buvo Dievo Sūnaus įsikūnijimas ir savęs paaukojimas ant kryžiaus. Sandorą su žmonėmis Dievas užantspauduoja savo krauju. Dabar šią kryžiaus auką sudabartiname, švęsdami Mišias. Jų metu dvasiniu būdu, bet realiai stovime po Jėzaus kryžiumi ir turime galimybę pasinaudoti Kristaus aukos vaisiais.

Žmogus yra laisvas atsiliepti į Dievo meilę. Galime stovėti po Jėzaus kryžiumi, kaip po juo stovėjo Jėzaus motina Marija, apaštalas Jonas, Marija Magdalietė arba kaip tas nukryžiuotas plėšikas, kurį palietė Dievo meilė ir jis sušuko: „Prisimink mane, kai būsi rojuje!“ Tačiau žmogus gali ir neatsiliepti į Dievo meilę ir likti ne Jėzaus aukos dalyvis, bet abejingas stebėtojas, panašus į smalsuolius Jėzaus nukryžiavimo metu. Jiems Jėzaus mirtis ant kryžiaus buvo tik spektaklis, po kurio jie liko nė kiek nepasikeitę į gera.

Kristaus Kūno ir Kraujo šventė beldžiasi į kiekvieno iš mūsų širdį su klausimu, kaip mes, kiekvienas asmeniškai, atsiliepsime į Dievo meilės Sandorą. Išėjimo knygoje skaitome: „Mozė atėjo ir pakartojo žmonėms visus Viešpaties žodžius ir visus įsakus. Visi žmonės vienu balsu atsakė, tardami: „Mes vykdysime visa, ką Viešpats pasakė“ (Iš 24, 3). Mūsų atsiliepimas į Jėzus prašymą Vakarienės metu – „Darykite tai mano atminimui!“ – gali būti panašus, kaip į laisvę keliaujančių izraelitų: „Mes vykdysime visa, ką Viešpats pasakė!“ Ir mes vykdome šį pasiryžimą sekmadieniais, o uolesnieji dar dažniau, kai su tikinčiųjų bendruomene švenčiame Mišias ir priimame Eucharistiją.

Tačiau visuomet yra pavojus, kad galime kaip izraelitai pasigaminti kokį nors „aukso veršį“ ir šokti apie jį, užmiršdami, kas Dievui buvo pažadėta. Nuo mūsų santykio su eucharistiniu Jėzumi visiškai priklauso mūsų tikėjimo kelionės rezultatai: ar išliks mūsų širdyse gyva Dievo meilė, ar iš jos liks tik pelenai.

Kristaus Kūno ir Kraujo šventės proga atnaujinkime Dievo meilės Sandorą ir pasiryžkime ją stiprinti dažnu bendravimu su eucharistiniu Jėzumi.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

* * *

Procesija

I stotis. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą

Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Jėzus prabilęs mokė: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti, kurie liūdi: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jei susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jei regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“ (Mt 5, 1–12a).

* * *

II stotis. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Morkų

Anomis dienomis, vėl susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė: „Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“. Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“ Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“ Jie atsakė: „Septynis“. Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti. Ir žmonės pavalgė iki soties, ir mokiniai dar surinko septynias pintines likučių. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių. Ir jis juos atleido (Mk 8, 1–9).

* * *

III stotis. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Luką

Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo. Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje“. Paėmęs taurę, jis sukalbėjo padėkos maldą­ ir tarė: „Imkite ir dalykitės. Sakau jums, nuo šiol aš nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė“. Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“. Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22, 14–20).

* * *

IV stotis. Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Joną

Paskutinės vakarienės metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks ­jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai. „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus kad myliu. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau.“ (Jn 15, 4–14)

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
32 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Evangelija

Mąstymas Prašyti gilaus susivienijimo su Eucharistiniu Jėzumi Jėzus paliko man Gerąją Naujieną apie Eucharistijos įsteigimą, kad dažnai galėčiau sugrįžti prie to įvykio ir apmąstyti šią meilės dovaną. Mąstymą pradėsiu karštu prašymu, kad maldos metu manyje atsinaujintų tikėjimas ir meilė Eucharistijai. * „Kur paruošti tau Velykų vakarienę?“ Šios dienos Evangelijos žodžiai provokuoja mane, kad užduočiau sau tą klausimą Jėzaus akivaizdoje. Ar esu pasiruošęs priimti Jį Eucharistijoje? Kaip dažnai stengiuosi dalyvauti šventose Mišiose? * Įsiklausysiu į Jėzaus žodžius, kuris su nepaprastu rūpesčiu viską pramatė. Taip yra kasdien, kai ateinu į šventąsias Mišias. Jis visada pirmas manęs laukia ir viską turi man paruošęs. * „Paruošė Velykų stalą“. Dievo Žodis paruošia mane Eucharistijos išgyvenimui. Ar ruošiuosi tam? Ar stengiuosi medituoti Žodį, kuris yra skaitomas… Skaityti daugiau »

Diakonas Lukas SkrobLAS

Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė – atskleisti tikrąjį Dievo veidą II. Vis dėlto, Jėzus savo mirčiai suteikė naujosios Sandoros aukos prasmę, žodžiui „auka“ suteikdamas kitą prasmę. Ir čia jis įsirikiuoja į pranašo Ozėjo liniją: „Aš noriu ištikimos meilės, o ne aukos, ir Dievo pažinimas man mielesnis negu deginamosios aukos“ (Oz 6, 6). Sekant Ozėjumi, tikroji žodžio „aukoti“ prasmė yra pažinti Dievą ir su juo supanašėti, atliekant gailestingumo darbus. Jėzus atėjo parodyti iki kur siekia ištikima Dievo meilė ir gailestingumas – jis net atleidžia tiems, kurie nužudo Gyvenimo mokytoją. Norintys žvelgti į nukryžiuotąjį ir jame atpažinti Dievo veidą, tampa Kristaus broliai. Jie ima pažinti Dievą tokį, koks jis yra iš tikrųjų, ištikimos meilės ir gailestingumo Dievą, ir savo ruožtu jie gali… Skaityti daugiau »

Diakonas Lukas SkrobLAS

Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė – atskleisti tikrąjį Dievo veidą I. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės liturginio šventimo metu Bažnyčia iš naujo išgyvena Didžiojo Ketvirtadienio slėpinį Velykų šviesoje. Galima įsivaizduoti, kokioje atmosferoje Jėzus šventė paskutinę vakarienę. Visoje Jeruzalėje buvo ruošiamasi Velykoms. Daugybė avinėlių buvo papjauti Šventykloje ir vėliau pasidalinti šeimose. Namuose buvo pirmoji neraugintos duonos šventė. Moterys kruopščiai valė namus nuo bet kokio praėjusių metų raugo, kad po aštuonių dienų priimtų naująjį raugą. Šiomis apeigomis jau daugelį amžių buvo gyvai atmenamas išlaisvinimas iš Egipto nelaisvės. Tą dieną Viešpats „perėjo“ savo tautą, kad ją padarytų laisva tauta. Vėliau, prie Sinajaus kalno, Jis sudarė su ja Sandorą, o tauta šiai Sandorai įsipareigojo. Visoms ateinančioms kartoms švęsti Velykas – tai įžengti į šią… Skaityti daugiau »

Nebėra komentarų,

vietoj jų patys kunigai rašo, nes kas čia dar supras, kas ta Gyvoji Duona! „Nedaeina”. Tuo tarpu „krikščionis” nužudė Belgijoje musulmonę jos vaikų akivaizdoje: https://kavkazcenter.com/russ/content/2021/06/05/119929/v-belgii-sred-bela-dnya-zarezali-musulmanku-v-khidzhabe-s-mladentsem-na-rukakh–zapadnye-smi-druzhno-molchat.shtml Kadangi žudikas iš tų, kurių gyvybė „matters”, ir dar „krikščionis”, jis, suprantama, ne teroristas. Tokia tad „krikščionybė” Belgijioje. O Lietuvoje, šioje svetainėje, ne taip seniai mestas akmuo į Kalno pamokslą: neva kas per nesąmonę „romieji paveldės žemę” – melsis sudėję rankutes, kai tuo tarpu reikia kovoti! Toks tad pasisakymas iš save turbūt krikščioniu laikančio asmens. Neminėsiu pavardės, nes šlykštu. Ir niekas, joks krikščionis, nepastebėjo ir nepasipiktino tuo akmeniu į Kristų vardan bendros kovos už dar senovės pagonių vartybe laikytą šeimą. Jei mums tai krikščionybės viršūnė, tada ir anas belgas peiliu skelbė Kristų… Visiška tiesa, kad… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

SAVE ATIDUODANTIS DIEVAS Vakarienės metu mokiniai susidūrė su dar viena naujove, kurią Jėzus atnešė į pasaulį. Tai žinia, kad Dievas nebenori vadovauti žmonėms, remdamasis tegul ir Jo paties duotais įstatymų kodeksais, bet trokšta perkeisti žmogų, dalydamasis savo paties gyvenimu. Naujovė glūdi tame, kad Dievas nieko nenaikina, tačiau verčiau atiduoda pats save, nereikalauja aukų, bet pats tampa auka, neišlieja ant žmonių savo rūstybės, o išlieja savo kraują, gyvybės šventovę. Tą vakarą duona, gyvenimas ir džiaugsmas buvo susieti pačiais glaudžiausiais ryšiais. Mes pernelyg dažnai Paskutinę Vakarienę suvokiame kaip liūdną besiartinančios kančios įžangą, tuo tarpu Jėzus elgiasi visiškai priešingai: jis jau paskelbtos mirties pasakojimą paverčia švente, kurioje minima gyvybės pergalė prieš mirtį. Toji vakarienė mums kalba apie prisikėlimą, parodo, kaip Dievas veikia pasaulyje:… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Eucharistija leidžia asimiliuoti Jėzaus gyvenimo būdą Pasak Pranciškaus, Jėzaus žodžiai ir veiksmai per Paskutinę vakarienę, apie kuriuos pasakoja Devintinių sekmadienio evangelija, paliečia širdį: Viešpats paima į savo rankas duoną, sukalba palaiminimą, ją laužo ir duoda mokiniams sakydamas: „Imkite, tai mano kūnas.“ Taip paprastai Jėzus mums padovanojo patį didžiausią sakramentą. Jėzaus gestas yra nuolankus dovanojimo ir dalijimosi gestas. Jis, pasiekęs savo gyvenimo viršūnę, neišdalija tiek duonos, kad pasotintų didelę minią, bet per Velykų vakarienę laužo ir dalija save patį. Jis parodė, kad gyvenimo tikslas yra savęs dovanojimas ir kad pats didžiausias dalykas yra tarnauti. Šitaip mes atrandame Dievo didybę duonos riekutėje – trapume, iš kurio per kraštus liejasi meilė ir dalijimasis. Jėzus – trapus ir pažeidžiamas kaip laužoma ir sutrupanti duona.… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės pirmadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (2 Kor 1, 1–7) Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus – Dievo bendrijai Korinte ir visiems šventiesiems, gyvenantiems visoje Achajoje. Tebūnie jums malonė ir ramybė nuo mūsų Tėvo Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo. Kaip mums gausiai tenka Kristaus kentėjimų, taip per Kristų mes kupini ir paguodos. Jei mes kenčiame priespaudą, tai jūsų paguodai ir išganymui; jei esame guodžiami, tai jūsų paguodai, kuri įdiegia jums ištvermę pakęsti tokius pačius kentėjimus, kokius mes kenčiame. Ir mūsų viltis jumis tvirta, nes mes… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės pirmadienio

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 33, 2–9) P. Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras. Visuomet aš Viešpatį gerbsiu, mano burna šlovins jį nuolat. Juo mano siela didžiuojas. Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias. – P. Su manimi visi šlovinkit Viešpatį, aukštinkim Viešpaties vardą, kaip vienas. Viešpaties ieškau, jis atsiliepia ir išvaduoja mane is baisybių. – P. Žvelkit į jį, ir jums nušvis veidas, nebeteks rausti iš gėdos. Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo, iš visų bėdų išvadavo. – P. Viešpaties angelas pylimu apjuosia dievobaimingus žmones, juos iš nelaimės vaduoja. Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras; laimė tam žmogui, kuris jo parama tiki. – P. Posmelis prieš evangeliją (Mt 5, 12) P. Aleliuja. – Būkit linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės pirmadienio

Evangelija (Mt 5, 1–12)

Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Jėzus prabilęs mokė:
“Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti, kurie liūdi: jie bus paguosti.
Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.
Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės: jie bus pasotinti.
Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.
Palaiminti taikdariai: jei bus vadinami Dievo vaikais.
Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės: jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje”.

Katalikai.lt

X eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Vladimir Solovej Veikiausiai tai pats gražiausias Evangelijos pagal Matą puslapis. Su visu tikrumu – labiausiai nenumaldomas. Jėzus skelbia palaimintaisiais – tikrai laimingais tuos, kuriuos mes laikome pralaimėjusiais ir nugalėtais. Jo žodis yra toks aštrus, kad tiesiog įpareigoja mus keisti savo perspektyvą: tikrai laimė neglūdi liūdesyje ar persekiojimuose. Palaiminimai kviečia mus žvelgti toliau nei graudulys ar persekiojimai, ieškoti įvykių interpretacijos rakto Dieve, o ne pasaulyje, kuris tokio rakto neturi. Žinoma, mes turime vengti liūdesio ir kančios, tačiau neturėtume to daryti bet kuria kaina. Tik sekdami Jėzų, pirmąjį palaimintąjį – tikrai laimingą, mes tampame pajėgūs būti romūs, turintys vargdienio dvasią, nuolankūs, taikdariai, autentiški liudytojai skirtingo nei šio pasaulio, visiškai netikėto, kadangi evangelinio – gyvenimo būdo. Bet kuria kaina… Skaityti daugiau »

Evangelijos

Mąstymas Prašyti stiprios valios, kad galėčiau eiti Jėzaus palaiminimų keliu Prisijungsiu prie minios, kuri spaudžiasi prie Jėzaus. Apaštalas Matas rašo, kad atnešė prie Jo daugybę įvairiausių ligų ir kentėjimų apimtų žmonių. Įsivaizduosiu save esant toje minioje ir pasistengsiu įsijausti į tą vargą ir skurdą. * Savo mintimis ir vaizduote seksiu Jėzų. Stebėsiu Jį – kaip kopia į kalną ir ten atsisėda. Atsisėsiu šalia Jo kartu su mokiniais, kad su meile galėčiau klausytis Jo žodžių. * Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus ištartą žodį „palaiminti“. Paprašysiu Jėzaus, kad padėtų man iki širdies gelmių išgyventi tiesą, kad Jis kasdien mane laimina. * Kelis kartus lėtai perskaitysiu visus palaiminimus. Kurie palaiminimai yra artimesni mano širdžiai? Kurie labiausiai svetimi ir žadina manyje vidinį pasipriešinimą? * Jėzus… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (2 Kor 1, 18–22)

Broliai!
Kaip Dievas mato, jums duotas mūsų žodis nebuvo kartu „taip” ir „ne”. Juk Dievo Sūnus Kristus Jėzus, kurį jums paskelbėme aš, Silvanas ir Timotiejus, anaiptol nebuvo ir „taip”, ir „ne”, bet jame buvo tik „taip”. Kiek tik yra Dievo pažadų, jie yra jame „taip”. Todėl per jį skamba ir mūsų „Amen” Dievo garbei.
Juk Dievas mus ir jus sutvirtino ir patepė Kristui; jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą.

X eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 118, 129–133. 135)

P. Viešpatie, pažvelk giedru veidu į savo tarną.

Tavo potvarkiai iš tiesų stebuklingi,
todėl mano siela juos sergi. – P.

Tavo žodžių skaidrumas apšviečia,
neišmanėlius gali pamokyt. – P.

Godžiai atveriu lūpas,
aš tavo įsakymų alkstu. – P.

Pažvelk į mane, man būk maloningas,
kaip esi pratęs daryti tiems, kurie tave myli. – P.

Kreipk žingsnius mano pagal savo mokslą,
tegu nedorybės manęs nepavergia. – P.

Pažvelk giedru veidu į savo tarną,
išmokyki mane savo mokslo. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 5, 16)

P. Aleliuja. – Taip tešviečia jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų
jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje. – P. Aleliuja

X eilinės savaitės antradienio

Evangelija (Mt 5, 13–16)

Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Jūs žemės druska. Jei druska nustotų sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.
Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia ryku degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.
Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje”.
Katalikai.lt

X eilinės savaitės antradienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti paprastumo ir drąsos liudijant Jėzų Įsivaizduosiu Jėzų, esantį mokinių būryje. Pasistengsiu surasti savo vietą jų tarpe ir atsistoti tarp jų. Stebėsiu mokinių veidus ir į Jėzų nukreiptus žvilgsnius. Visi nori išgirsti tai, ką dabar pasakys jiems Mokytojas. Jis patiki jiems gyvenimo užduotį. * „Jūs esate žemės druska“. Turiu būti ta druska, kuri duoda skonį ir apsaugo nuo gedimo. Ką galiu pasakyti apie save ir apie savo pašaukimą? Ar sugebu pastovėti, drąsiai pasisakyti už pašaukimo vertybes, kurias pasirinkau? Ar neprarandu pašaukimo „skonio“, pasiduodamas vidutiniškumui ir kompromisams? Ar mano gyvenimo liudijimas atneša „šviežumo“ ir „skonio“ į mano šeimą, bendruomenę, kurioje gyvenu? * „Jūs esate pasaulio šviesa“. Ar galiu pasakyti, kad mano gyvenimas liudija mano priklausymą Jėzui? Ar mano tikėjimas ir… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės antradienio Evangelijos

Skaitinį komentuoja kun. Vitas Kaknevičius Jėzus vartojo kasdienius druskos ir šviesos įvaizdžius ir perteikė savitas tiesas. Kaip druska ir šviesa mus moko apie Dievą ir Jo viešpatavimą žemėje? Šiandien ypač svarbu prie visų šios dienos Jėzaus žodžių pridėti klausimą: Kada? Žemės druska, pasaulio šviesa, ant kalno esantis miestas, degantis žiburys – Kaip? Jėzus vartojo druskos įvaizdį ir apreiškė, kaip Jo sekėjai turi gyventi pasaulyje. Druska apvalo, saugo ir suteikia skonį. Taip ir Kristaus sekėjas – druska žmonių visuomenėje – privalo apvalyti, saugoti ir suteikti Dievo teisumo, taikos ir gailestingumo prasiveržimą pasaulyje. Jėzus sakė: Esate – čia ir dabar – visi, kurie dar ne kažką teišmano ir ne kažką tesupranta, kurie jaučiasi silpni ir reikalingi Dievo pagalbos: Turėkite savyje druskos (Mk… Skaityti daugiau »

Popiežius kunigams

Humoras yra šventumo bruožas Popiežius Pranciškus birželio 7 dieną priėmė prancūzų kunigų bendruomenę, prisišliejusią prieš Šv. Liudviko bažnyčios Romos centre. Daug jos narių į Romą atvyko studijų tikslais. Tačiau jie dalyvauja ir prancūzų piligrimus priimančios Šv. Liudviko bažnyčios sielovadoje ir kitoje veikloje. „Individualizmo, savęs įtvirtinimo, abejingumo paženklintoje visuomenėje jūs mokotės gyventi kartu ir spręsti kasdienius uždavinius“, – sakė Šventasis Tėvas, linkėdamas bendruomenės nariams brolybės dvasios. Šiais šv. Juozapui skirtais metais verta atskleisti šį tikėjimo vyrą, švelnų tėvą, kuris ištikimai ir pasitikėdamas stengėsi išpildyti Dievo sumanymą. Taip pat ir tada, kai jautė nerimą, sumaištį, savo silpnumą, trapumą ir baimes. Tikėti į Dievą taip pat reiškia pasitikėti, kad jis veikia ir tokiomis aplinkybėmis. Todėl nereikia ignoruoti silpnumo, nes tai yra teologinė ir… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės trečiadienio

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (2 Kor 3, 4–11)

Broliai!
Tokį pasitikėjimą mes turime Kristaus dėka. Ir ne todėl, kad būtume savaime tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo, kuris mus įgalino būti tarnais Naujosios Sandoros – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę.
Jeigu tarnavimas mirčiai, iškaltas raidėmis akmenyse, buvo toks garbingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo švytėjimo, kuris turėjo išblėsti, tai nepalyginti didesne garbe bus apgaubtas tarnavimas Dvasiai. Jeigu pasmerkimo tarnystė tokia garbinga, tai teisumo tarnystė dar garbingesnė. Tenykštis garbingumas visai nebegarbingas, palyginti su viską nustelbiančia garbe. Ir jeigu laikinas dalykas spindėjo garbe, tai kur kas garbingesnis nelaikinas.

X eilinės savaitės trečiadienio

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 98, 5–9) P. Didžiai šventas esi, mūsų Viešpatie Dieve! Aukštinkit mūsų Viešpatį Dievą, kniubkite prieš jo sosto pakojį, nes jis yra šventas. – P. Jo kunigai buvo Mozė ir Aaronas, ir Samuelis tarp Dievo gerbėjų; jie šaukėsi Dievo, ir Dievas išklausė. – P. Jiems Viešpats iš debesio stulpo kalbėjo, ir jie sergėjo, kas jo apreikšta, laikės įstatymo duoto. – P. O mūsų Viešpatie Dieve! Ko jie prašė, tu išklausei, buvai gailestingas, bet baudei jų nedorybes. – P. Aukštinkit mūsų Viešpatį Dievą! Pulkite kniūpsti prie jo švento sosto, nes didžiai šventas mūs Viešpats Dievas. – P. Posmelis prieš evangeliją (Ps 24, 4–5) P. Aleliuja. – Viešpatie, išmokyk mane takais tavo eiti. Vesk mane savo tiesa, tu… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės trečiadienio

Evangelija (Mt 5, 17–19)

Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.
Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.
Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje”.
Katalikai.lt

X eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti bekompromisinio Dievo Įstatymo priėmimo Prisiartinsiu prie Jėzaus, kuris moko ant kalno. Atsisėsiu šalia Jo, kad galėčiau klausytis pamokymų. Jau pirmieji Jėzaus žodžiai yra griežti ir bekompromisiniai. Jie kalba apie Dievo Įstatymų priėmimą ir laikymąsi. * Turiu stipriai laikytis Dievo žodžio, kuris man leidžia suvokti, kad Dievo Įstatymas yra mano gyvenimo pamatas, kurio negaliu kaitalioti pagal savo asmeninį suvokimą bei norą. Jėzus moko mane pagarbos nekintančioms Įstatymo vertybėms. * Jėzus įtikinėja mane, kad visada remčiausi Dievo Žodžiu. Visos ideologijos, filosofijos, mokslai kinta, tik Jo Žodis išlieka amžiams. Jėzus man yra nepakeičiamas atramos punktas. * Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus žodžių griežtumą ir bekompromisiškumą, kai jis perspėja dėl Dievo Žodžio iškraipymo. Negalima pakeisti to, kas pagal Dievo nustatymą yra nekintama. *… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Jacekas Paszenda SDB Gal esame girdėję Heraklio posakį Pantharhei, tai yra ‘viskas juda’, viskas keičiasi, gyvenime nėra pastovumo. Jis buvo teisus. Keičiasi ne tik mūsų gyvenimas, papročiai, tradicijos, technologijos, mokslas, bet ir įstatymas. Keitėsi ir religijos, ir mūsų liturgija ar pasninkų supratimas. Pakeitimai vyksta savaime arba yra žmonių suplanuojami. Reikia pakeisti tai, kas nebetinka. Tiesa, pokyčiai ne visada išeina į gera. Bet į mūsų prigimtį yra įrašytas gebėjimas pakeisti viską, kas neatitinka mūsų poreikių. Jėzaus asmuo šiame kontekste žydams tampa problema. Žydai, o ypač fariziejai, manė, jog savo elgesiu ir mokymu Jis nori pakeisti Įstatymą bei pranašus, t. y. Žydų teisę bei papročius, nes kartais Jo elgesys išties juos šokiravo. Jėzus jiems atsako, kad atėjo ne… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės ketvirtadienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (2 Kor 3, 15–4, 1. 3–6) Broliai! Iki šios dienos, kada tik skaitomas Mozė, gaubtuvas tebedengia Izraelio vaikų širdį. Bet vos tik žmogus atsigręžia į Dievą, gaubtuvas nukrinta. Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė. Mes visi, atidengtu veidu Viešpaties šlovę atspindėdami, daromės panašūs į jo atvaizdą ir vis augame garbingumu, Viešpaties Dvasios veikiami. Štai kodėl, iš Dievo gailestingumo turėdami šią tarnystę, mes nenuleidžiame rankų. Jeigu mūsų Evangelija tebėra paslėpta, tai ji paslėpta vien tik einantiems į pražūtį, netikintiesiems, kuriems šio pasaulio dievaitis apakino protus, kad jie neišvystų Kristaus šlovės – Evangelijos šviesos; ogi Kristus yra Dievo atvaizdas. Mes ne save pačius skelbiame, bet Kristų Jėzų kaip Viešpatį, save telaikydami jūsų tarnais dėl… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės ketvirtadienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 84, 9–14)

P. Dievo garbė sugrįš į mūs šalį.

Noriu išgirsti, ką Viešpats Dievas byloja:
jis skelbia ramybę savo žmonėms – savo bičiuliams.
Tikrai jis tuos netrukus išgelbės,
kurie jo šventai bijo,
ir Dievo garbė sugrįš į mūs šalį. – P.

Susitiks ten Gailestingumas ir Ištikimybė,
pasibučiuos Taika su Teisybe.
Žemėje dygs Ištikimybė,
iš dangaus pažvelgs meiliai Teisybė. – P.

Visokių gėrybių duos Viešpats,
derlinga bus mūsų žemė.
Teisybė jo akivaizdoj vaikščios,
o josios pėdom seks Dievo palaima. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 13, 34)

P. Aleliuja. – Aš jums duodu naują įsakymą, – sako Viešpats,–
kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. – P. Aleliuja.

X eilinės savaitės ketvirtadienio

Evangelija (Mt 5, 20–26) Jėzus bylojo savo mokiniams: „Jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę. Jūs esate girdėję,kad jūsų protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi!’, turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: ‘Kvaily!’, tas smerktinas į pragaro ugnį. Jei neši dovaną prie altoriaus ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie altoriaus, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada, sugrįžęs, aukok savo dovaną. Greitai nusileisk savo ieškovui, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės ketvirtadienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti sužeistų santykių išgydymo ir susitaikymo malonės Būsiu kartu su Jėzumi, kuris moko ant kalno. Jis trokšta, kad patikrinčiau savo santykį su Dievo Įstatymu ir pačiu savimi: ar nesu užsikrėtęs „fariziejų laikysena“, kurie yra įsitikinę savo teisumu? * Giliau pažvelgsiu į save. Ar leidžiu, kad Žodis manyje atskleistų mano neištikimybes ir nusigręžimus nuo Įstatymo? Ar neslopinu savyje raginimo atsiversti? Kur, į ką pastaruoju metu kviečia mane Dievo Žodis? Kaip atsiliepiu į tą kvietimą? * „Jūs esate girdėję…, o aš jums sakau…“. Kaip refreną Jėzus kartoja žodžius, kurie turi mane raginti didesniam evangeliniam radikalumui mano pašaukime. Jie moko mane bekompromisinio gyvenimo evangelinėmis vertybėmis. * „Jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme“. Ar pykstu ant ko nors? Ar su… Skaityti daugiau »

X eilinės savaitės ketvirtadienio Evangelijos

Skaitinį komentuoja kun. Vitas Kaknevičius Meilė artimui Šios dienos Evangelijoje pagal Matą kalbama apie meilę broliui. Šis ryšys labai svarbus, nes Dievas, prieš priimdamas auką, įsakmiai primena: ,,Eik pirmiau susitaikinti su broliu“ (Mt 5, 24). Viešpats rūpinasi žmonių gerove: iškreipti giminystės, draugystės, bičiulystės ryšiai provokuoja sunkius nusižengimus sąžinei. Kai pyktis užvaldo žmogaus vidų, širdis niršta, akys paklaikusios nuo neapykantos ir rūstumo, tai kaip galima tokiam nešvariam nešti auką Dievui? Tai ir tiesiogine, ir perkeltine prasme suvokiamas dalykas. Broliu vadinamas kiekvienas žmogus, nes katalikai vieni į kitus kreipiasi: ,,broliai“, ,,seserys“. Jie yra Dievo kūriniai, Tėvo vaikai. Tėviška meilė yra teisinga, nes ji siejama su rūpesčiu, paprastumu ir nuoširdumu, kartais net griežtumu. Kai vaikas auga, didėja ir jo poreikiai, negavęs to, ko… Skaityti daugiau »

III penktadienis po Sekminių ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIS

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Oz 11, 1b. 3–4. 8c–9)

Štai ką sako Viešpats:
„Kai Izraelis jaunas buvo, jį aš mylėjau ir iš Egipto pasišaukiau savąjį sūnų. Išmokiau Efraimą vaikščioti, jį ant rankų nešiojau. Bet jis nesuprato, kad aš juos globojau. Juos traukiau žmogiškumo ir meilės saitais. Elgiausi su jais kaip su kūdikiu, kai tėvai jį glaudžia prie skruosto. Lenkiausi prie jo, jį maitindamas.
Štai verda manoji širdis, ir mano jausmai užsidegę. Bet aš neišliesiu liepsnojančio pykčio, neimsiu naikinti Efraimo! Juk aš – ne žmogus, o Dievas, Šventasis tarp jūsų. Todėl neateisiu ūmai įniršęs“.

III penktadienis po Sekminių ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIS

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Iz 12, 2–6)

P. Džiaugdamies semsite vandenį iš versmių išganingų.

Štai mane gelbėja Dievas;
juo pasikliausiu ir nedrebėsiu.
Viešpats – mano jėga ir stiprybė, –
jis mane išgelbėjo.
Džiaugdamiesi semsite vandenį iš
versmių išganingų. – P.

Dėkokite Viešpačiui! Šaukitės jo vardo!
Skelbkit tautoms didingus jo darbus,
aukštinkite jo kilnųjį vardą! – P.

Šlovinkite Viešpatį: nuostabių darbų jis padarė;
tegul visa žemė tai žino.
Džiūgauki, krykštauki, Sione,
didis tavyje Izraelio Šventasis! – P.

III penktadienis po Sekminių ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIS

Dievo Žodis Antrasis skaitinys (Ef 3, 8–12. 14–19) Broliai! Man, iš visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus ir atskleisti visiems, kaip turi išsipildyti šita paslaptis, nuo amžių uždengta Dieve – visų dalykų Kūrėjuje, – kad dabar per Bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje daugeriopa Dievo išmintis. Tai atitinka amžinąjį nutarimą, padarytą mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. Jį tikėdami, mes drąsiai ir su pasitikėjimu einame prie Tėvo. Dėl to aš klaupiuosi prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą, kad iš savo šlovės lobio suteiktų jums stiprybės jo Dvasios galia tapti vidiniais žmonėmis, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra… Skaityti daugiau »

III penktadienis po Sekminių ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIS

Evangelija (Jn 19, 31–37)

Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus šeštadienį, – nes tas šeštadienis buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti. Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jo blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.

Regėjusis tai paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad ir jūs tikėtumėte. Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: „Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas“. Vėl kitoje vietoje Raštas sako: „Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė“.
Katalikai.lt

III penktadienis po Sekminių ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIS

Evangelijos skaitinį komentuija kun. Ernestas Maslianikas Šiandien švenčiame Švč. Jėzaus Širdies iškilmę. Šios iškilmės viena iš pagrindinių priežasčių – meilė. Meilė, kuri kyla iš Jėzaus Širdies. Mes tikriausiai gerai žinome tai, jog Dievas sukūrė kiekvieną žmogui tam, kad jis būtų laimingas. Todėl ne veltui mūsų širdyse vyrauja laimės ilgesys, o mūsų gyvenimuose – nuolatinis jos ieškojimas. Tačiau kaip tą tikrąją laimę žmogus gali pasiekti? Bažnyčia mus moko, jog tikrąją laimę ir ramybę gali surasti tas, kuris tikėjimo dėka sugeba sujungti savąjį gyvenimą su Jėzaus Kristaus asmeniu. Tačiau mes puikiai žinome, kad tai nėra itin lengvai įgyvendinamas dalykas. Puikiai šv. Augustinas yra pasakęs, jog: „Nenurims žmogaus širdis tol, kol ji nesuras atilsio Dieve“. Savo kasdienybėje mes visi daugiau ar mažiau susiduriame… Skaityti daugiau »

32
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top