Geroji Gailestingumo sekmadienio Naujiena: „Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20, 29)

Viena širdis ir viena siela

Visas tikinčiųjų būrys turėjo vieną širdį ir vieną sielą. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet jiems visa buvo bendra. Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa. Taipogi jų tarpe nebuvo vargšų. Kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, gautus pinigus sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo (Apd 4, 32–35).

* * *

Dėkokime Viešpačiui, nes jisai geras jis maloningas per amžius

„Jis maloningas per amžius!“
Tegu Aarono ainiai kartoja:
„Jis maloningas per amžius!“
Visi, kurie Viešpaties bijo, tesako:
„Jis maloningas per amžius!“ –
Dievo ranka parodė savo galybę!

Dievas dešinę savo pakėlė!
Aš nemirsiu: gyvensiu
ir skelbsiu Viešpaties darbus.
Nors Viešpats mane plakte plakė,
bet mirti neleido. –
Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį,

pačiu kertiniu pasidarė.
Taip Dievo nulemta,
ir mūsų akims tai nuostabą kelia.
Šią dieną laimingą Viešpats padarė,
džiūgaukim, kelkim linksmybes! (Ps 117, 2–4. 16ab–18. 22–24)

* * *

Kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį

Mylimieji! Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį. Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir jo įsakymus vykdome. Nes tai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti. O jo įsakymai nėra sunkūs. Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas! O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?! Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai paliudija, nes Dvasia yra tiesa (1 Jn 5, 1–6).

* * *

Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“

Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“

Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Pabaiga

Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą. (Jn 20, 19–31).

* * *

Šiandien, Antrąjį Velykų sekmadienį, Gailestingumo sekmadienį, skaitydami Evangeliją dalijamės mokinių džiaugsmu regint Prisikėlusįjį, dovanojantį esminę kiekvienam krikščioniui Dievo patirtį – Jo gailestingumą, Jo meilės iki galo slėpinį. Pasitikėdami Jo žodžiu kiekvienas asmeniškas ar bendruomenėje junkimės maldoje ir už Lietuvą Tiesoje: kartu su apaštalu Tomu patikėkime mirtį nugalėjusio Jėzaus žaizdų paliudyta Žinia – esame sutaikinti su Dievu ir Jo mylimi – ir gailestingumo darbais – prisilietimu prie artimo ar bendruomenės žaizdų – būkime Prisikėlimo vaikais, Jo ramybės skleidėjais.

Arnoldas Valkauskas. Dievas suteikia Dvasią

* * *

Popiežiaus Jono XXIII romumo dekalogas

Tik šiandien aš pabandysiu gyventi kaip niekada –
neketindamas išspręsti viso gyvenimo problemų.

Tik šiandien aš būsiu mandagus ir paslaugus –
nieko nekritikuosiu ir nesikėsinsiu ką nors pataisyti ar drausminti, išskyrus save patį.

Tik šiandien aš būsiu laimingas,
nes esu sukurtas laimei ne tik būsimame pasaulyje, bet ir šiame.

Tik šiandien aš prisitaikysiu prie aplinkybių,
nenorėdamas, kad jos paklustų mano užgaidoms.

Tik šiandien aš paskirsiu dešimt minučių gerai knygai,
prisimindamas, kad kaip maistas reikalingas kūnui, taip gera knyga – sielos gyvenimui.

Tik šiandien aš padarysiu gerą darbą ir apie tai niekam nepasakosiu.

Tik šiandien aš padarysiu nors vieną dalyką, kurio nenoriu,
ir jei būsiu įžeistas, aš pasistengsiu, kad niekas apie tai nesužinotų.

Tik šiandien aš susidarysiu smulkią dienotvarkę,
gal aš jos neįvykdysiu, bet ją vis tiek parašysiu.
Ir saugosiuos dviejų negandų: skubėjimo ir neryžtingumo.

Tik šiandien aš tvirtai tikėsiu (net jei aplinkybės bus priešingos),
kad Apvaizda rūpinasi manimi taip, tarsi daugiau niekas pasaulyje neegzistuotų.

Tik šiandien aš nesibaiminsiu
ir ypatingai nebijosiu gėrėtis tuo, kas gražu, ir tikėti gerumu.

Aš galiu daryti gėrį dvylika valandų ir nenuleisti rankų.
Bet jei galvočiau, kad turiu tai daryti visą gyvenimą – pritrūkčiau drąsos.

Iš pranc. k. vertė ses. Danguolė Gervytė RA

gailestingumas.com

* * *

Br. Jonas Chrizostomas. Palaiminti, kurie tiki nematę, bet palietę

Po prisikėlusio Jėzaus pasirodymo mokiniai Tomui kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“

Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Jėzus jam pasakė: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20, 19–29)

Per Didįjį Velykų tridienį, pakartodami liturginiais gestais mokinių kojų plovimą, Jėzaus kryžiaus kelio stotis, pagerbdami Kryžių, tikintieji, taip sakant, labai daug visko mato, girdi, paliečia. Po prisikėlimo Jėzus nebėra iš šio pasaulio, Jis duodasi sunkiai atpažįstamas tiek iš išvaizdos, tiek iš balso, Jis nebenori būti laikomas, liečiamas, na bent jau kaip mes esame įpratę paliesti rankomis…

Per Velykų laiką kiek sutrinkame, nes mūsų jausmai, juslės nebeturi už ko „užsikabinti“. Tai Tomo atvejis: jis, kaip ir daugelis mūsų, nematė kitiems draugams pasirodžiusio prisikėlusio Jėzaus. Jų liudijimo jam neužtenka, jis teigia patikėsiąs tik jei pats Jėzų pamatys ir Jį apčiupinės. Tomas reaguoja kaip normalus, sveikai protaujantis žmogus, ir vis dėlto prisikėlęs Viešpats jį kviečia žengti dar vieną žingsnį toliau. Mokinys Tomas reaguoja sveikai, nes matyti, o ypač liesti yra būdinga protu besivadovaujančiam žmogui. Pasitelkę regą įveikiame tolius, galime per atstumą tyrinėti žvaigždes, nepalikdami žemės.

Paliesti – kai šiame veiksme protas „susivienija“ su ranka – tai labiausiai patirti, kad kažkas tikrai yra, egzistuoja. Šiuo požiūriu visi kiti pojūčiai yra ne tokie patikimi ir ne tokie tikslūs (akis gali apsigauti matydama vandenyje „lūžtantį“ lazdos galą; skaniai užuosti galime ir tai, kas visiškai neskanu), tuo metu lytėjimas, nors ir iš košmaro būtume pabudę, mus nuramina, nes palietę savo lovą, spintą suvokiame, kad tikrai nesame atviroje jūroje, apsupti ryklių. Kaip proto vedamam žmogui, Tomui nieko negalima prikišti.

Vis dėlto prisikėlęs Jėzus neleidžia savęs įsprausti į jokias proto ribas – štai kodėl pirmas dalykas, apie kurį kalba šio sekmadienio evangelija, yra Jėzaus įžengimas į užrakintą kambarį, kur buvo mokiniai. Jėzus „nesilaiko“ elementariausių gamtos dėsnių – jis eina kiaurai per duris: „Jėzus atėjo durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje“ (Jn 20, 19. 26). Ir būtent tai Tomas pirmiausia pamato! Netrukus Jėzus intelektualiajam Tomui leidžia save „pačiupinėti“: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną“ (Jn 20, 27). Tikrai, čia negali būti niekas kitas, kaip tik Jėzus – jo kūne įrėžtas aiškiausias parašas, kad tai jis, o ne koks fantomas, kurio pirštu nepaliesi! Tas Jėzus, kuris nebėra iš šio, materialaus, pasaulio, nes eina kiaurai sienas, uždarytas duris, vis dėlto turi tikrą paliečiamą kūną!

Tomas neprašo Jėzaus dėl to „pasiaiškinti“ ir viską logiškai išdėstyti, kaip tai gali būti. Modernų žmogų toks proto skandalas-nesąmonė (apčiuopiamas kūnas įeina pro užrakintas medines duris neužkliūdamas!) veikiausiai galutinai užblokuotų ir neleistų eiti toliau. Tomui svarbiausia buvo ne parašyti ateinančioms kartoms mokslinį traktatą apie prisikėlusių kūnų įstabias savybes, bet susitikti su Jėzumi, su tuo pačiu Jėzumi, kurį jis, Tomas, pažino iki nukryžiavimo. Kai protu atrandu, „paliečiu“, kad asmuo, apie kurį iki šiol girdėjau tik pasakojant, tikrai yra, antras dalykas, į kurį veda protas, yra susitikimas su tuo asmeniu. Kai realiai ir asmeniškai ką nors susitinku, galiu sakyti, kad „išėjo jį paliesti“. Kitaip tariant, protas tikinčiajam pagelbėja, kad tikėjimas nesiremtų nuogirdomis, abejotinais regėjimais, prietarais, taigi, kad tikėjimas būtų tikras, tvirtas.

Pasitelkęs protą tikėjimas paliečia tai, kas nematoma. Protas yra nepakeičiamas tikėjimo bičiulis arba tarnas, kuris, leidęs atpažinti realųjį Viešpatį, užleidžia vietą tikėjimui, t. y. mylinčiam ir pasitikinčiam santykiui su Dievu, asmeniškam susitikimui su Juo. Liuteris sakytų: „Tikiu, nes tai – absurdas“, apaštalas Tomas čia tarsi sako: „Tai nėra absurdas, todėl tikiu.“ Proto didybė ir yra – atradus, jog Dievas egzistuoja, kad šis Jėzus tikrai yra realus mano gyvenime, – pripažinti, jog jis, protas, per mažas suvokti Dievo begalybę, Jo didybę, kaip akis yra per silpna ilgai žvelgti į saulę ir nesudegti.

Jėzus mokiniams atskleidžia svarbią tiesą: tikėjimas proto nenuvertina, priešingai, protas, jei jis bendradarbiauja su tikėjimu, yra pakeliamas aukščiau, pasiekia šviesos palaimą: „Palaiminti, kurie tiki nematę.“ Tad prašykime Prisikėlusįjį mums tokio tikėjimo, kuris padėtų mums paliesti Dievo buvimą mūsų gyvenime.

lzinios.lt

* * *

Sigitas Tamkevičius. Dievo gailestingumo dovana
Atvelykio sekmadienis

Atvelykio sekmadienį skelbiama pati brangiausia žinia apie Dievo gailestingumą. Brangiausia dėl to, kad visi jo esame labai reikalingi.

Evangelistas Jonas pasakoja apie Jėzaus pasirodymą vienuolikai mokinių. Nelinksmos buvo mokinių mintys ir kalbos; daug vilčių jie buvo sudėję į Galilėjos Mokytoją, ir staiga jos žlugo. Jėzus ne kartą buvo kalbėjęs, kad Jeruzalėje jam teksią daug kentėti, bus nužudytas, po to prisikels, bet žiauri tikrovė ištrynė iš atminties šiuos Mokytojo žodžius. Slėgė baimė dėl savo pačių likimo.

Mokiniams besikalbant staiga jų tarpe pasirodė Jėzus ir pasveikino: „Ramybė jums!“ Jėzus nepriekaištavo, kad mokiniai išsigandę ir praradę viltį; jis sveikino ir apdovanojo dieviška galia atleisti nuodėmes: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23).

Ši velykinė dovana buvo skirta tiems, kurie įtikės ir susiburs į Kristaus įkurtą bendruomenę – Bažnyčią. Tai Dievo gailestingumo dovana, užantspauduota Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu. Jėzus palieka Bažnyčiai Sutaikinimo sakramentą, kad juo galėtų pasinaudoti kiekvienas tikintysis, nors būtų ir skaudžiausiai klydęs. Išpažindami ir apgailėdami nuodėmes, mes išgirstame nuodėmklausio tariamus žodžius: „Aš tave išrišu iš tavo nuodėmių vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“

Evangelija pasakoja, kad pirmą kartą pasirodžius Jėzui tarp mokinių nebuvo Tomo, kuris nenorėjo patikėti, kad Jėzus prisikėlė ir pasirodė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįdėsiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono –netikėsiu“ (Jn 20, 25). Akivaizdu, kaip Jėzaus mirtis ant kryžiaus supurtė Tomo tikėjimą; jo neįtikino draugų liudijimas, – jis pats turi paliesti Jėzaus žaizdas ir tik tuomet pajėgs įtikėti.

Dievo gailestingumas ieško geravalio žmogaus. Jėzus vėl pasirodo ir kreipiasi į Tomą: „Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“ (Jn 20, 27). Jaudinanti scena: Jėzus neprikiša Tomui jo netikėjimo, tik sako: „Paliesk mano šoną ir būk tikintis!“

Tikėjimas yra ne mūsų nuopelnas, bet Dievo gailestingumo dovana, kurią mes gauname per Bažnyčią, apjungiančią apaštalus ir į Jėzų įtikėjusius žmones. Šią dovaną gauname tuomet, kai jos ieškome. Tuomet kartu su apaštalu Tomu galime ištarti: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ (Jn 20, 28).

Šį Atvelykio sekmadienį Dievo žodis skelbia žinią apie Dievo gailestingumą. Jėzus apsireiškė Vilniuje gyvenusiai seseriai šv. Faustinai ir išsakė norą, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų švenčiamas kaip Dievo Gailestingumo sekmadienis. Popiežius šv. Jonas Paulius II šį Jėzaus norą išpildė, paskelbdamas Atvelykio sekmadienį Dievo Gailestingumo sekmadieniu.

Sesuo Faustina regėjime matė iš atverto Jėzaus šono sklindančius baltą ir raudoną šviesos spindulius. Jie primena iš atverto Jėzaus šono ištekėjusį kraują ir vandenį; pats Jėzus paaiškino Faustinai, kad tai gailestingosios meilės srovė, kuria jis nori apimti visą žmoniją.

Bažnyčia gavo misiją iki amžių pabaigos skelbti Dievo gailestingumą. Šiandien mes esame labai panašūs į Jėzaus mokinius, dėl žydų baimės užsirakinusius duris. Mus slegia grėsminga dabarties kultūra, kuri daug vietos skiria sukti verslams bei pramogoms, bet ignoruoja tikėjimą arba jį laiko atgyvena. Daug kalbama apie laisves ir žmogaus teises, kartais net abejotinas, bet tylima apie pareigas Kūrėjui, tarsi jis neegzistuotų; daugeliui gresia pavojus prarasti viltį.

Po Jėzaus kryžiumi stovėjęs apaštalas Jonas drąsina, tvirtindamas: „Kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį, – mūsų tikėjimas!“ (1 Jn 5, 4).

Popiežius Pranciškus kviečia: „Niekada nepavarkime ieškoti prisikėlusio Kristaus, kuris dovanoja gyvenimo pilnatvę jį sutikusiems. Velykos skelbia – Kristus yra gyvas, Kristus lydi mano gyvenimą, Kristus yra šalia manęs. Kristus beldžiasi į mano širdį, kad jį įsileisčiau.“

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
48 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Maldavimas

Viešpatie parodyk mums savo Gailestingumą. Labai prašau.

123.

tikėjimas ir intelektas nėra susiję.

Taip, taip

„Palaiminti, kurie tiki nematę, bet palietę”. Tai gali patvirtinti tas, kuriam buvo ta malonė duota, t.y. prisiliesti asmeniškai prie Jėzaus žaizdų. Po ko gavo net stigmas.

>>123.

„… tikėjimas proto nenuvertina, priešingai, protas, jei jis bendradarbiauja su tikėjimu, yra pakeliamas aukščiau, pasiekia šviesos palaimą..” Apie tai gali kalbėti tik tas, kuris pasiekia tokią šviesos palaimą. Patikėk, tai įspūdinga, nes tai tampa gyva patirtimi, kai žmogus tai patyręs nedvejodamas dėl to paaukos savo gyvybę, t.y. ji tampa nuliu prieš įvykusį faktą.

Ačiū

už Jono XXIII dekalogą. Paprasta, įvykdoma. Tai, kas svarbiausia. Ypač aktualu šiems laikams, bet tinka ir visiems laikams. Paprastas, nesudėtingas, ramus, bet tikras kelias į Amžinybę. Per šitą žmogų kalbėjo dieviškoji išmintis.

Mąstymas

Prašyti širdies išlaisvinimo iš abejonių ir gilesnio tikėjimo Jėzumi Pabandysiu įsivaizduoti save tarp mokinių, kurie yra užsidarę Paskutinės vakarienės kambaryje. Jie nėra tikri, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių. Tikėjimo ir pasitikėjimo trūkumas sukelia baimę, o baimė veda į užsidarymą „iš baimės“. * Ko aš bijausi savo gyvenime? Pabandysiu sužadinti savyje gilų tikėjimą, kad Jėzus pažįsta visas mano baimes. * Jėzus ateina durims esant užrakintoms ir atsistoja tarp išsigandusių apaštalų. Jis visada yra „mano silpnumo viduryje“. Jėzus sako man: „Ramybė tau“, kad savo ramybe gydytų mano baimes ir atvertų mane gyvenimui. Prašysiu ramybės dvasios, kad ji išlaisvintų mano širdį nuo mane paralyžiuojančio nerimo. * Stebėsiu Tomo elgseną, kuris, nepaisant jo draugų apaštalų liudijimo, netiki, kad Jėzus yra gyvas. Ar aš neužsidarau… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

GYVASIS DIEVAS „Jei nepamatysiu,… jei nepaliesiu,… … netikėsiu…“ Apaštalas Tomas elgiasi logiškai: jis nori bent kokių nors garantijų. Galėtume pasakyti, jog jis yra teisus, nes supranta, kad, jeigu Jėzus yra gyvas, tada viskas keičiasi. Tomas, kaip ir kiekvienas tikintysis, susiduria su tikėjimo sunkumais. Juk iš tikrųjų niekur Evangelijoje nėra parašyta, kad tikėjimas, nepatiriantis jokių abejonių, panašus į granito uolą, yra tikresnis ir saugesnis, nei tas, kuris yra nuaustas iš nuolatinių klausimų ir abejonių. Verta pastebėti, kad netgi Dievo Motina, apie kurią visuomet kalbame kaip apie ištikimo ir nuoseklaus tikėjimo pavyzdį, taip pat pradėjo ne nuo savo garsiojo „taip“, o nuo klausimo: „Kaip tai įvyks?“ Tikėjimas be klausimų ir abejonių tiesiog neegzistuoja. Verta pastebėti, kad Tomas, tegul ir abejodamas kitų apaštalų… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Tikėjimas be gailestingumo – sausas ir nevaisingas Prisikėlęs Jėzus mums dovanoja savo gailestingumą, kad ir mes būtume gailestingi. II. Kartu su ramybe ir atleidimu Jėzus dovanoja mokiniams savo žaizdas. Mes esame pagydyti jo žaizdomis (plg. 1 Pt 2, 24). Kaip žaizdos gali mus išgydyti? Pasak Pranciškaus, kontempliuodami žaizdas, mes, kaip apaštalas Tomas, galime savo rankomis paliesti Dievo gailestingumą. Žaizdos yra atviri kanalai tarp jo ir mūsų. Jos yra būdas, kurį Dievas mums davė, kad jaustume jo švelnumą, kad, palietę jį savo rankomis, suprastume, kas jis yra, ir nebeabejotume jo gailestingumu, kad kaip Tomas galėtume ištarti: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ (Jn 20, 28). Viskas kyla iš čia, iš mums suteikto gailestingumo. Nuo čia prasideda krikščionių kelionė, sakė Pranciškus. Jei pasikliautume… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Tikėjimas be gailestingumo – sausas ir nevaisingas Prisikėlęs Jėzus mums dovanoja savo gailestingumą, kad ir mes būtume gailestingi. I. Prisikėlęs Jėzus kelis kartus pasirodo mokiniams ir kantriai guodžia jų nusiminusias širdis. Jėzaus drąsinami ir palaikomi mokiniai pasikeičia. Anksčiau jie girdėjo daugybę Viešpaties žodžių ir matė daugybę jo darbų, tačiau šie nesugebėjo jų paveikti. Dabar, per Velykas, įvyksta kažkas nauja. Jėzus juos perkeičia savo gailestingumu. Jėzus juos apdovanoja trimis gailestingumo dovanomis: pirmiausia jiems suteikia savo ramybę, paskui – atleidimą ir galiausiai jis jiems padovanoja savo žaizdas, sakė popiežius ir toliau homilijoje komentavo šiuos tris gailestingumo aspektus. Pirmoji Jėzaus dovana – ramybė. Mokiniai buvo nuliūdę ir iš baimės užsidarę namuose. Juos slėgė ne tik baimė dėl savęs, bet ir sąžinės priekaištai: jie… Skaityti daugiau »

ah1

Naujienų naujiena : mokytojas ir mokiniai.

de zeen

Bogotoje pastatė atvirą bažnyčią pamaldoms pandemijos metu:
https://www.dezeen.com/2021/04/10/colab-19-temporary-church-bogota/

II Velykų savaitė. Pirmadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Apd 4, 23–31) Paleisti Petras ir Jonas atėjo pas saviškius ir išpasakojo, ką jiems buvo sakę aukštieji kunigai ir seniūnai. Išklausę visi vieningai pakėlė į Dievą balsus ir taip meldėsi: „Viešpatie, tu sukūrei dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Tu esi taręs per Šventąją Dvasią savo tarno Dovydo lūpomis: ‘Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia? Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir jo Mesiją’. Taip. Šitame mieste iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio gentimis prieš tavo šventąjį tarną Jėzų, kurį tu patepei, kad įvykdytų, ką tavo galia ir valia iš anksto nusprendusi. O dabar, Viešpatie, atkreipk akis į grasinimus ir suteik saviesiems tarnams drąsos atvirai skelbti… Skaityti daugiau »

II Velykų savaitė. Pirmadienis

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 2, 1–3. 4–6. 7–9) P. – Laimingi, kurie prie tavęs, Viešpatie, glaudžias. Ko gi tos gentys maištauja, kodėl tautos tuščias užmačias rezga? Kyla žemės valdovai, kunigaikščiai sąmokslus daro prieš Viešpatį ir jo Mesiją: „Paversime skutais jų pančius, šalin jųjų varžtai!” – P. Danguje sėdintį juokas tik ima, iš jų tyčiojas Viešpats. Paskui jis rūsčiai prabyla ir balsiai išgąsdina savo rūstybe: „Argi ne aš pastačiau savo šventą valdovą ant Siono – savo šventojo kalno?!” – P. Aš paskelbsiu Viešpaties nuosprendį. Jis man sakė: „Tu mano Sūnus, pagimdęs esu tave šiandien. Tik paprašyk, ir kaip paveldą tautas tau atiduosiu, tau pavesiu visus pakraščius žemės; tavo lazda geležinė juos tramdys, kaip molio indus juos daužysi”. – P. Posmelis… Skaityti daugiau »

II Velykų savaitė. Pirmadienis

Evangelija (Jn 3, 1–8) Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų didžiūnas. Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų: „Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių stebuklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo”. Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės”. Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?” Jėzus atsakė: „Iš tiesų , iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia. Nesistebėk, jog pasakiau: jums reikia atgimti iš… Skaityti daugiau »

II Velykų savaitė. Pirmadienio

Evangelijos Mąstymas Prašyti gilaus džiaugsmo, kylančio iš Krikšto sakramento, ir jautrumo Dvasios veikimui Šią meditaciją galima atlikti nakties metu, jeigu matysiu, kad dvasiškai man tai yra naudinga. Vakare prieš užmigdamas pagalvosiu, kurią valandą atsikelsiu naktiniam mąstymui. Atiduosiu visus savo troškimus Jėzui. * Fariziejus Nikodemas ateina pas Jėzų naktį. Jis trokšta su Jėzumi pakalbėti, apie tuos dalykus, kurie jo širdžiai neduoda ramybės. Prisiartinsiu prie Jėzaus ir Nikodemo, kad galėčiau susikaupęs klausytis jų pokalbio. * Nikodemas su visišku paprastumu atveria savo vidų Jėzui. Jis nesigėdija pripažinti savo abejonių ir klausimų, nors ir yra „Izraelitų mokytojas“. Jis išgyvena dvasinės nakties kovą. Ko aš dabar norėčiau Jėzaus paklausti? Su kuo kovoju savo viduje? * Jėzus pokalbyje su Nikodemu paskelbė man didelę sakramentinę dovaną, kuri… Skaityti daugiau »

II Velykų savaitė. Pirmadienio

Evangelijos komentaro autorius – dr. Aurimas M. Juozaitis Nuo šiandien tris dienas skaitysime Jėzaus naktinį pokalbį su šv. Nikodemu. Fariziejumi, žydų didiku, slaptu Jėzaus mokiniu ir Jo rėmėju aukščiausiame žydų teisme – Sinedrione (Jn 7, 50–51), kuris kartu su šv. Juozapu iš Arimatėjos nuėmė Jėzų nuo kryžiaus ir kuris, atsinešęs 33 kg (karališkas kiekis!) miros ir alavijo mišinio, paruošė Jėzaus kūną laidotuvėms (Jn 19, 38–39). Įdomus yra šis, tik Evangelijoje pagal Joną minimas, slaptas Jėzaus mokinys. Žydų didikas su graikišku vardu, neįprasta… Jei tartume jį rabiniškai, jis turėtų skambėti kaip Nakdijmon, bet ne, Evangelijoje matome grynai graikišką jo vardą. Ką norėjo mums tuo perduoti Jonas? Juk kiekvienas vardas Biblijoje turi reikšmę ir gilintis į ją būtina, jei norime giliau suvokti… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Antradienis

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 4, 32 –37)

Visas tikinčiųjų būrys turėjo vieną širdį ir vieną sielą. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet jiems visa buvo bendra. Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa.
Taipogi jų tarpe nebuvo vargšų. Kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, gautus pinigus sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.
Juozapas, apaštalų pramintas Barnabu (tai reiškia: „Paguodos sūnus”), buvo levitas, kilęs iš Kipro. Jis turėjo žemės sklypą. Tą pardavęs, atnešė pinigus ir padėjo apaštalams po kojų.

 II Velykų savaitė (KV) Antradienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 92, 1–2. 5)

P. – Viešpats – Valdovas, apsisiautęs didybe.

Viešpats – Valdovas, apsisiautęs didybe.
Apsisiautęs Viešpats didybe, galia susijuosęs! – P.

Jis savo jėga žemę padarė taip tvirtą,
kad niekas jau jos nepakrutins.
Stiprus tavo sostas nuo amžių,
tu amžių amžiais gyvuoji. – P.

Tikrai tikėti verti tavo žodžiai,
Šventa turi būti kiekvienam, Viešpatie, tavo buveinė
per visus amžius. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 3, 15)

P. Aleliuja. – Žmogaus Sūnus turi būti iškeltas, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą. – P. Aleliuja

 II Velykų savaitė (KV) Antradienis

Evangelija (Jn 3, 7–15) Jėzus pasakė Nikodemui: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jums reikia atgimti iš aukštybės. Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios”. Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?” Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, tik jūs nepriimate mūsų liudijimo. Jei netikite mane kalbant apie žemės dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius? Niekas nebuvo pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus. Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogus Sūnus, kad kiekvienas, kuris… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Antradienio

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytenis Vaškelis Į Jėzaus žodžius įsiklausymas ir jų vykdymas: „Jums reikia atgimti iš aukštybės“ (Jn 3, 7) prasideda nuo geros žmogaus valios. Ją turėjo fariziejus Nikodemas. Nors jis atėjo pas Jėzų nakčia ir turbūt buvo pasirengęs su Juo dėl religinių dalykų pasiginčyti, bet jam daugiau teko klausytis nei kalbėti. Tai teisinga pozicija. Nes kai prabyla Dievas, tuo metu verčiau žmogaus liežuvis ilsisi, o štai jo ausys tegul būna budrios. Kai Jėzus kalbėjo apie radikalų vidinį virsmą, Nikodemas kažkiek abejodamas klausė Jį: „Kaip tai gali būti?“ Kristus savo ruožtu klausė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?“ Gerai, kad į šiuos Viešpaties žodžius Nikodemas neatsiliepė. Nes jei būtų pradėjęs kaip nors teisintis, būtų tik dar labiau suirzęs,… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Antradienio

Evangelijos Mąstymas Prašyti visiško atsidavimo Šventosios Dvasios įkvėpimams Atkreipsiu dėmesį į Nikodemą, kuris kalbasi su Jėzumi naktį. Nikodemas yra tautos mokytojas ir sąžiningai ieško tiesos. Jis turi daug klausimų, kuriuos „atneša“ Jėzui. * Ką galiu pasakyti apie savo tiesos ieškojimą? Ar jaučiuosi atsakingas už asmenis, kuriuos Dievas davė man šeimoje, bendruomenėje, kuriuos auklėju arba mokau? Pas ką einu ieškoti atsakymų į svarbiausius savo gyvenimo klausimus? * Jėzus atkreipia Nikodemo dėmesį į Šventosios Dvasios veikimą jo gyvenime. Ji vienintelė gali pakeisti jo gyvenimą ir padaryti jį nauju žmogumi, tik reikia atsiduoti Jos veikimui. * Ką galiu pasakyti apie savo asmeninį ryšį su Šventąja Dvasia? Ar tikiu, kad Ji yra mano kasdieniame gyvenime? Ar esu pasiruošęs visą save atiduoti į Jos rankas?… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Trečiadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Apd 5, 17–26) Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų partijos. Degdami neapykanta, jie suėmė apaštalus ir įmetė į viešą kalėjimą. Viešpaties angelas naktį atidarė kalėjimo vartus, išvedė juos ir tarė: „Eikite ir , atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms viską apie šį naująjį gyvenimą“. Jie paklausė ir, auštant nuėję į šventyklą, ėmė mokyti. Tuo metu vyriausiasis kunigas ir jo šalininkai sukvietė aukščiausiąją teismo tarybą bei visą izraelitų vyresnybę. Jie nusiuntė į kalėjimą tarnus, kad atvestų apaštalus. Nuėję tarnai neberado jų kalėjime. Tad sugrįžę jie pranešė: „Mes radome kalėjimą saugiai užrakintą ir sargybinius stovinčius prie vartų. Bet, atidarę duris, nieko viduje neradome“. Išgirdę tokį pranešimą, šventyklos viršininkas ir vyriausiasis kunigas sumišę klausinėjo, ką tai galėtų… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Trečiadienis

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (2–3. 4–5. 6–7. 8–9) P. – Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo. Aš visuomet Viešpatį gerbsiu, Mano burna šlovins jį nuolat. Tuo mano siela didžiuojas. Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias. – P. Su manimi visi šlovinkit Viešpatį, Aukštinkim Viešpaties vardą kaip vienas. Viešpaties ieškau, jis atsiliepia Ir išvaduoja mane iš baisybių. – P. Žvelkit į jį, ir jums nušvis veidas, Nebeteks rausti iš gėdos. Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo, iš visų bėdų išvadavo. – P. Viešpaties angelas pylimu apjuosia Dievobaimingus žmones, Juos iš nelaimės vaduoja. Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras; Laimė tam žmogui, kuris jo parama tiki. – P. Posmelis prieš evangeliją (Jn 3, 16) P. Aleliuja. – Dievas taip pamilo pasaulį, jog… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Trečiadienis

Evangelija (Jn 3, 16–21)

Jėzus kalbėjo Nikodemui:
„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.
Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve“.
Katalikai.lt

 II Velykų savaitė (KV) Trečiadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti malonės, kad galėtume daryti deramus gyvenimo pasirinkimus Įsivaizduosiu, kad aš, kaip Nikodemas, naktį ateinu pas Jėzų, kad užduočiau Jam svarbiausius savo gyvenimo klausimus. Kokie tie klausimai? Ar sugebu apie tai kalbėtis su Jėzumi? * Jėzus nori kalbėtis apie mano tikėjimą, nes nuo jo daug kas priklauso. Visų pirmiausia Jis nori, kad patikėčiau, jog Tėvas taip mane pamilo, kad atsiuntė Jėzų man. Jėzus yra asmeniškai man duotas ir mirė dėl manęs. Ar tuo tikiu? * Jėzus garantuoja, kad jeigu tikėsiu Tėvo ir Jo meile, nepražūsiu. Žinojimas, kad esu labai mylimas, labai pagerina mano gyvenimą. * Su kokiu rūpesčiu Jėzus stengiasi atverti mane Dievo tiesai, nes nenori mano pasmerkimo! Jis trokšta man gyvenimo. Paklausiu savęs, koks yra mano Dievo… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

NAKTIES MALONĖ Naktį lengviau pasislėpti… Drauge naktį nereikia slėptis, galima duoti valią jausmams, nesibijant, kad kas nors išjuoks ar paniekins. Nikodemas yra nakties žmogus. Jis bijo ir kartu jaučia begalinį gelmės troškimą. Jis eina pas Mokytoją, kuris kasdien vis labiau žavi jį, kai kalba, vaikščiodamas keliais, ir daro stebuklus, ypač padėdamas tiems, kurie neturi jokių galimybių patekti pas šio pasaulio galinguosius. Nikodemas renkasi naktį, nes bijo, kad jį gali pamatyti kolegos iš Sinedriumo, kas reikštų karjeros pabaigą. Naktį įvyksta ir jo nuoširdus susitikimas su Viešpačiu. Nikodemui reikia Jėzaus. Jis nežino, kodėl taip yra, ir, svarbiausia, net nenutuokia, kuo gali baigtis toks susitikimas. Vis dėlto jis leidžiasi kelionėn, atsargiai eidamas skersgatviais pro smalsių akių pilnų namų mūrus. Galime tik įsivaizduoti, kaip… Skaityti daugiau »

Popiežiaus Pranciškaus katechezė

Bažnyčia meldžiasi ir moko melstis II. „Malda yra tai, kas atveria duris Šventajai Dvasiai, kuri įkvepia eiti pirmyn. Pokyčiai Bažnyčioje be maldos nėra Bažnyčios pokyčiai, tai tik grupės pokyčiai. Ir kai priešas, kaip minėjau, nori kovoti su Bažnyčia, tai daro nusausindamas jos šaltinius, trukdydamas melstis ir skatindamas siūlyti pokyčius be maldos“, – sakė popiežius Pranciškus. Kai malda nutrūksta, kurį laiką dar gali atrodyti, kad viskas eina pirmyn, kaip įprasta, iš inercijos, bet po kurio laiko Bažnyčia susivokia, kad tapo tik tuščiu kiautu, kad prarado kertinę atramą, kad nebeturi šilumos ir meilės šaltinio. Šventųjų, moterų ir vyrų, gyvenimas nėra lengvesnis už kitų, priešingai, jie susiduria su savo problemomis ir su kitų pasipriešinimu. Tačiau malda yra jų stiprybė, tarsi vanduo iš neišsemiamo… Skaityti daugiau »

Popiežiaus Pranciškaus katechezė

Bažnyčia meldžiasi ir moko melstis „Bažnyčia yra didelė maldos mokykla. Daugelis iš mūsų išmoko sukalbėti pirmąsias maldeles ant tėvų ar senelių kelių. Galbūt saugome atsiminimus apie mamą ar tėtį, kurie mus mokė sukalbėti maldą prieš užmiegant. Dažnai per šiuos susikaupimo momentus tėvai gali išgirsti iš vaikų diskretiškų klausimų ir duoti jiems Evangelijos įkvėptų patarimų. Vėliau, brandos kelyje, įvyksta kitų susitikimų, su kitais maldos liudytojais ir mokytojais (žr. KBK, 2686–2687) Naudinga juos atsiminti“, – balandžio 14 dienos trečiadienio bendrojoje audiencijoje kalbėjo popiežius Pranciškus, tęsdamas katechezių apie maldą ciklą. Parapijos ir kiekvienos krikščioniškos bendruomenės gyvenimas vyksta liturgijos ir bendruomeninės maldos ritmu. Tada galime suprasti, kad vaikystėje tokiu paprastu būdu gauta dovana yra dalis nepaprastai didelio ir turtingo paveldo, kurį verta vis geriau… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Ketvirtadienis

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 5, 27–33)

Atsivedę apaštalus, jie pastatė juos prieš teismo tarybą. Vyriausiasis kunigas metė jiems kaltinimą: „Mes jums drauste uždraudėme mokyti tuo vardu, o štai jūs užtvindėte Jeruzalę savo mokslu ir dar norite ant mūsų galvų užtraukti to žmogaus kraują”.
Petras ir apaštalai atsiliepė: „Dievo reikia klausyti labiau nei žmonių. Mūsų protėvių Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabindami ant medžio. Dievas išaukštino jį savo dešine, kaip vadą ir išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą. Ir mes esame tų įvykių liudytojai, taipogi ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė tiems, kurie jo klauso”.
Išgirdę šituos žodžius, jie baisiai įširdo ir norėjo juos užmušti.

 II Velykų savaitė (KV) Ketvirtadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 33, 2. 9. 17–18. 19–20)

P. – Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo.

Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
Mano burna šlovins jį nuolat.
Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras;
Laimė tam žmogui, kuris jo parama tiki. – P.

Nuo piktavalių nusigręš Viešpaties veidas,
Ir nieks nebeminės žemėj jų vardo.
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta,
Iš visų nelaimių juos gelbi. – P.

Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai,
Išvargintas sielas pagydo.
Daugel bėdų ištinka teisuolį,
Bet išvaduoja jį Viešpats. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 20, 29)

P. Aleliuja. – Tomai, tu įtikėjai, nes pamatei.
Palaiminti, kurie tiki nematę! – P. Aleliuja.

 II Velykų savaitė (KV) Ketvirtadienis

Evangelija (Jn 3, 31–36)

Jėzus kalbėjo Nikodemui:
„Kas iš aukštybių ateina, tas už visus viršesnis, o kas iš žemės gimė, – žemiškas pats ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, tas už visus viršesnis. Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs, tik niekas jo liudijimo neklauso. O kas jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas teisus, nes ką yra Dievas atsiuntęs, tas kalba Dievo žodžius. Dievas teikia jam Dvasią be saiko. Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į jo rankas. Kas tiki Sūnų, įgyja amžinąjį gyvenimą, o kas nenori Sūnaus tikėti – gyvenimo nematys: virš jo kybos Dievo rūstybė”.
Katalikai.lt

 II Velykų savaitė (KV) Ketvirtadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti gilaus supratimo, kad Tėvas atidavė mane Jėzui Sužadinsiu gilų troškimą klausyti Jėzaus. Priglusiu prie Jo ir karštai prašysiu suteikti man savo išminties, kai mąstysiu apie Jo žodžius. Pagalvosiu, kad kiekviename Jėzaus žodyje slypi didelis rūpestis manimi. * Jėzus trokšta, kad aš suprasčiau, jog Jis yra virš visko ir viską valdo. Jis yra tikrasis mano gyvenimo Viešpats, nes viskas yra Jo rankose. Atiduosiu Jam visus savo rūpesčius, dėl kurių jaučiuosi bejėgis. Kuo labiausiai abejoju Jėzaus viešpatavime? * Ženklas, kad turiu ryšį su Dievu, yra gyvenimas Jo žodžiu. Per žodį Dievas suteikia man savo Dvasios. Jo žodis yra Šventosios Dvasios „tabernakulis“. Kiek kartų su tikėjimu priimu Dievo žodį, priimu Dvasios jėgą ir išmintį. * Kokiais Šv. Rašto žodžiais Dievas… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Ketvirtadienis

Evangelijos skaitinį komentuoja s. Vitalija Fedaravičiūtė PAMI Šiandienos Evangelija pabrėžia, kad meilėje nėra „vidurio kelio“: arba myli, arba ne, arba priimi meilę ir atsiliepi į ją tuo pačiu, arba ją atmeti ir lieki be meilės… Mylėti „tik truputį“ – kiek man patogu – ,arba „tik kartais“ – reiškia nemylėti visai! „Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į jo rankas“ – tai dieviškos meilės matas – meilės iki galo, visiškos, absoliučios, nieko sau nepasiliekančios, todėl turinčios teisę tikėtis tokio paties atsako. Būtent tokią meilę paliudyti ir dovanoti atėjo Tėvo siųstasis Sūnus. Ta meilė teikiama Šventosios Dvasios be saiko – nes meilės saikas yra mylėti be saiko! Ji pati – Dievo Dvasia – yra meilė, ir ji pati, toji meilės Dvasia,… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Penktadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Apd 5, 34–42) Taryboje pakilo vienas fariziejus, vardu Gamalielis, visos tautos gerbiamas Įstatymo mokytojas. Jis įsakė trumpam išvesti apaštalus ir prabilo: „Vyrai izraelitai! Gerai pagalvokite, kaip pasielgti su šitais žmonėmis. Juk prieš kiek laiko buvo iškilęs Teudas, kuris save laikė kažkuo nepaprastu. Jis subūrė apie keturis šimtus šalininkų, bet buvo užmuštas, visi jo bičiuliai išsisklaidė ir nuėjo niekais. Po to, gyventojų surašymo dienomis, atsirado Judas Galilėjietis ir patraukė dalį žmonių paskui save. Jis taip pat žuvo, o visi jo sekėjai buvo išblaškyti. Todėl aš ir dabar jums sakau: palikite šituos žmones ramybėje ir paleiskite juos. Jei šis susibūrimas ir ši veikla iš žmonių, – jie žlugs savaime, o jeigu jie iš Dievo, tai jūs nepajėgsite jų… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Penktadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 26, 1. 4. 13–14)

P. – Labiausiai iš Viešpaties trokštu, – kad Viešpaties būste gyvenčiau.
A r b a: Aleliuja.

Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano:
ko man bijotis?
Viešpats gina mano gyvybę: ko man drebėti? – P.

Labiausiai iš Viešpaties trokštu,
to vieno prašau, –
kad Viešpaties būste gyvenčiau visas savo dienas,
kad patirčiau Viešpaties palankumą,
kad jojo šventovę lankyčiau. – P.

Tikiuosi pamatyti Viešpaties gėrį
toje šalyje, kur gyvybė.
Tu Viešpaties lauki ir vyriškai elkis,
turėk tvirtą širdį, Viešpačiu remkis! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Mt 4, 4b)

P. Aleliuja. – Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų. – P. Aleliuja.

 II Velykų savaitė (KV) Penktadienis

Evangelija (Jn 6, 1–15) Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. Jį lydėjo gausi minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos jis darė ligoniams. Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. Artėjo žydų šventė Velykos. Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia gausybė pas jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?” Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį”. Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: „Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!” Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!” Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Penktadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti pasitikėjimo ir atsidavimo Jėzui visame kame gilios patirties „Įsimaišysiu“ į minią, kuri traukia paskui Jėzų. Daugelis prisimena nesenus Jo išgydymus. Jie yra pilni nuostabos. Žvelgsiu į jų veidus, akis. Jie spaudžiasi prie Jėzaus. * Prisiminsiu dienas, kada glaudžiausi prie Jėzaus, stebėjausi Jo asmeniu, troškau su Juo būti. Kas traukė mane prie Jo? Kas traukia mane šiandien? * Atsisėsiu arti Jėzaus. Jo rūpestingos akys mato alkanus žmones. Jis pirmas pastebi žmonių poreikius, pirmiau, nei kiti apie tai pagalvoja. Kontempliuosiu Jėzaus nuoširdų rūpestį. * Įsisąmoninsiu, kad Jėzus kasdien rūpestingai žvelgia į mane, žino visus mano poreikius. Jis pirmasis žino, ką reikią padaryti, pirmiau nei aš pats spėju pagalvoti. Ar tikiu Jėzaus kasdiene pagalba? Ar ją jaučiu? * Atkreipsiu dėmesį… Skaityti daugiau »

 II Velykų savaitė (KV) Penktadienis

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytenis Vaškelis „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ – klausė Mokytojas mėgindamas savo mokinį Pilypą. Ne tik jis vienas, bet ir visi kiti Jo mokiniai tąkart neišlaikė egzamino. Nors iš jų galvų dar nebuvo išblėsę prisiminimai apie Jėzaus stebuklingą Galilėjos Kanoje vyno padauginimą ir išgydymą Betzatoje, tačiau nė vienam iš jų netoptelėjo į galvą mintis drauge su Jėzumi pasimelsti ir paprašyti Tėvą, kad Jis vienaip ar kitaip pasotintų dėl maisto stokos urgzti bepradedančius izraelitų pilvus. Tada Tu, Viešpatie, ėmeisi iniciatyvos ir tuos tik penkis miežinės duonos paplotėlius ir dvi žuvis liepei išdalyti visiems žmonėms, susėdusiems ant žolės (buvo vien vyrų penki tūkstančiai!). Žinoma, prieš pradedant tuos kelis duonos trupinius dalyti išalkusiai miniai, Tu, Jėzau, padėkojai Tėvui už… Skaityti daugiau »

II Velykų savaitė (KV) Šeštadienis

Pirmasis skaitinys (Apd 6, 1–7)

Mokinių skaičiui augant, kilo graikiškai kalbančiųjų nepasitenkinimas vietiniais žydais, esą kasdieniniame aptarnavime būdavo aplenkiamos jų našlės.
Tuomet Dvylika sušaukė mokinių susirinkimą ir pareiškė: „Nedera mums apleisti Dievo žodį ir tarnauti prie stalų. Todėl, broliai, išsirinkite iš savo tarpo septynis vyrus, turinčius gerą vardą, pilnus Dvasios ir išminties. Mes juos paskirsime tam darbui, o patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio tarnybai”.
Šis pasiūlymas patiko visam susirinkimui. Jie išsirinko Steponą, vyrą kupiną tikėjimo ir Šventosios Dvasios; Pilypą, Prochorą, Nikanorą, Timoną, Parmeną ir Mikalojų, Prozelitą iš Antiochijos. Juos pristatė apaštalams, o šie melsdamiesi uždėjo ant jų rankas.
Dievo žodis klestėjo, ir mokinių skaičius Jeruzalėje greitai augo. Netgi didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui.

II Velykų savaitė (KV) Šeštadienis

Atliepiamoji psalmė (Ps 32, 1–2. 4–5. 18–19)

P. Viešpatie, būki tu mums gailestingas, mes gi taip tavim tikim.
A r b a: Aleliuja.

Džiūgaukit, Viešpačiui teikdami šlovę, teisieji;
teisiesiems garbinti dera.
Kankliais Viešpatį skelbkit,
dešimtstyge jam skambinkit arfa. – P.

Viešpaties žodis teisingas,
tikras jo darbas kiekvienas.
Brangi jam teisė ir teisingumas,
o jo malonių pilna yra žemė. – P.

Viešpaties akys žvelgia į tuos, kur jo bijo,
kurie tikis jojo malonės.
Jis jų gyvybę nuo mirties saugo
ir bado metu pamaitina. – P.

Posmelis prieš evangeliją

P. Aleliuja. – Prisikėlė Kristus, kuris visa sutvėrė ir žmonių giminės pagailėjo. – P. Aleliuja.

II Velykų savaitė (KV) Šeštadienis

Evangelija (Jn 6, 16–21)

Atėjus vakarui, mokiniai nusileido prie ežero, sulipo į valtį ir plaukė kitapus ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos. Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas.
Nusiyrę nuo kranto dvidešimt penkias – trisdešimt stadijų, jie pamato Jėzų, einantį ežero paviršiumi ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando. O jis sako: „Tai aš. Nebijokite!” Jie norėjo jį pasiimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.
Katalikai.lt

II Velykų savaitė (KV) Šeštadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti stipraus tikėjimo, kad Jėzus yra galingas ir gali įveikti visus mano rūpesčius Dievo Žodis, kurį šiandien pateikia Bažnyčia, man yra ypatingas Dvasios veikimo parodymas. Dvasia įkvepia Žodį, veda mane į artimą susitikimą su Jėzumi, kuris yra gyvenimo Viešpats. Prašysiu, kad būčiau klusnus Šventosios Dvasios įkvėpimams. * Kontempliuosiu sceną, kurią aprašo apaštalas Jonas. Artėja vakaras. Įsivaizduosiu, kad kartu su mokiniais einu ežero pakrante. Atsisėdu kartu su jais į valtį. Jėzaus nėra kartu su mumis. Sutemo. Plaukiame audringu ežeru. * Ežeras yra mano gyvenimo ir pasaulio, kuriame aš gyvenu, simbolis. Sutemos primena man sunkius momentus: vienišumo jausmą, netikrumą ir baimę. Stiprus vėjas – tai problemos, su kuriomis grumiuosi. Kaip apibūdinčiau dabartinę savo gyvenimo situaciją? Pasakysiu apie tai Jėzui. *… Skaityti daugiau »

Evangelijos

Komentaro autorius – dr. Aurimas M. Juozaitis Jėzus, prieš pasitraukdamas nuo sočiai padauginta duona prisivalgiusios minios į vienumą (plg. Jn 6, 15), priverčia savo mokinius irtis į kitą krantą. Nors apie tai Jonas ir nekalba, tik tepasako, kad „mokiniai nusileido prie ežero“ (Jn 6, 16b), bet šį primygtinį Jėzaus reikalavimą aprašo tiek Matas (Mt 14, 22), tiek Morkus (Mk 6, 45). Taigi, mokiniai išplaukia, o Jėzus, pasišalinęs nuo minios, pakilęs į kalną, meldžiasi Tėvui. Įdomi ta malda. Paprastai, kuomet meldžiuosi vienumoje, tai keliu sau reikalavimą maksimaliai susikoncentruoti ties pačia malda, kreipimusi į Dievą, tarsi visai atitrūkti nuo aplinkos, kurioje esu. Taip paprastai suprantu tylą, į kurią turiu panirti vienumoje. Tačiau, jei skaitome visas keturias Evangelijas apie šį Jėzaus stebuklą, tai… Skaityti daugiau »

Alexis Molde

DR Ilekhojie yra labai galingas, tikras ir unikalus žmogus, turintis ypatingų galių. Bandžiau gauti pagalbą iš daugelio vietų ir šaltinių, kad sugrąžinčiau savo vyrą, bet niekas nepadėjo, bet kai susisiekiau su DR Ilekhojie, jis man pasakė, kad viskas bus gerai ir turėčiau būti optimistiškas, kad mano vyras grįš. jis davė man instrukcijas, kurių reikia laikytis, ir aš jų laikiausi. didžiausią nuostabą, mano vyras man paskambino kitą dieną ir pradėjo manęs maldauti ir verkti telefonu, kad atleisčiau jam, aš jam atleidau ir priėmiau savo vyrą atgal, o dabar mes gyvename labai laimingi kaip šeima, dr. Ilekhojie vėl privertė mane nusišypsoti. mano vyras per 24 valandas grįš pas mane su savo ypatingomis galiomis … Jei susiduriate su santuokos, santykių problemomis ir turite… Skaityti daugiau »

Catherine Markovic

Šiandien esu laimingiausias žmogus žemėje, nes šiandien mano penkerių metų bėgantis meilužis grįžo pas mane ant kelių su ašaromis akyse ir maldavo man atleisti ir priimti jį atgal. Mačiau jo dėkingumo įrašą internete, kur mergina paskelbė apie tai, kaip daktaras Ilekhojie padėjo jai susitaikyti su 5 metų meilužiu. Nusprendžiau su juo susisiekti ir jis man pasakė, kad viskas bus gerai, nes jis ketina už mane atlikti susitaikymo maldas. Per vieną maldos naktį Phelanas, kuris mane beveik metus ignoravo, pirmasis paprašė mūsų eiti į pasimatymą, kuris vėliau baigėsi labai smagiai. dabar mes laimingi kartu ir gyvename kartu. Tai tarsi svajonė, bet aš ją išgyvenu. Jei buvote mano batai ir jums reikia pagalbos, rašykite el. Paštu daktarui Ilekhojie (gethelp05@gmail.com) arba siųskite jam… Skaityti daugiau »

Amber Luke

Kelis kartus Kenny grasina išsiskirti su manimi, jei išdrįsiu jo paklausti apie jo romaną su kitomis merginomis, buvau visiškai nusiminusi ir sutrikusi, kol vienas mano senas draugas man papasakojo apie burtininką internete dr. Ilekhojie, kuris padeda žmonėms santykių ir santuokos problema dėl meilės burtų, iš pradžių abejojau, ar toks dalykas kada nors egzistuoja, bet nusprendžiau pabandyti. procesus ir patikino mane savo noru. „Wiithin 28 Hours“ Kenny paskambino man ir pradėjo atsiprašyti, kad pabudo apmąstydamas viską, ką man padarė. Buvau labai sukrėstas, nes Kenny ne visada yra tas, kuriam nieko gaila, bet nuo to laiko jis tapo mylintis ir rūpestingas. Jei jums reikia panašios pagalbos, čia yra jo kontaktas .. SKAMBINTI/WHATSAPP/VIBER: +2348147400259 arba el. (gethelp05@gmail.com)

Erica Pablo

Aš esu čia, norėdamas girti dr. Ilekhojie, kuris išpildė mano troškimą. Prieš pandemiją aš ir mano 5 metų vyras turime problemų ir jis išsikraustė iš namų. Tai buvo pragaras būti vienam tuo metu, nes aš buvau viena su savo vaikais ir jie visais būdais norėjo savo tėčio. Aš verkiau visą naktį ir turėjau aiškintis, kai mano vaikai paprašė tėvo, o po kelių mėnesių jis man įteikė skyrybų dokumentus ir tai mane sulaužė. Vieną iš savo dienų parke sutikau Melissą, kuri man suteikė kontaktą su daktaru Ilekhojie. Pasikalbėjusi su juo, turėjau mažai ramybės ir užtikrintumo, kai jis pažadėjo, kad mano vyras grįš po kelių dienų. Aš padariau viską, ko jis paprašė, ir parūpinau viską, ko jam reikėjo. Praėjus lygiai trims dienoms,… Skaityti daugiau »

Hanah

Tai veikia! Mano buvęs užblokavo mane visose platformose. Tai užtruko šiek tiek laiko, maždaug du mėnesius, bet jis mane atrakino tik po kelių valandų po to, kai užkalbėjo DR ILEKHOJIE! Nepasiduok! TAI VEIKIA! kreipkitės pagalbos į daktarą Ilekhojie. mes vėl kartu. Pasitikėk šiuo procesu..Čia jo kontaktas..Kas jam skirtas: +2348147400259 arba parašyk jam elektroniniu paštu: (gethelp05@gmail.com)

48
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top