Geroji Naujiena: „Ateikite ir pažiūrėkite, kur aš gyvenu!“ – kviečia Kristus

Kalbėk, Viešpatie, – tavo tarnas klauso!

Samuelis ilsėjosi Viešpaties šventykloje, kur buvo Dievo Skrynia.
Ir Viešpats sušuko: „Samueli!“
Tasai atsiliepė: „Aš čia!“
Paskui nubėgo pas Elį ir pakartojo: „Aš čia! Juk šaukei mane“.
Anas atsakė: „Nešaukiau. Eik ir miegok!“
Tasai nuėjo ir atgulė.
Viešpats ir vėl pašaukė Samueli.
Atsikėlęs Samuelis, nuėjo pas Elį ir tarė: „Aš čia! Juk šaukei mane“.
Tasai atsakė: „Nešaukiau, mano sūnau. Eik ir miegok“.
Samuelis dar nebuvo girdėjęs Viešpaties balso, jam dar nebuvo apreikštas Viešpaties žodis.

Viešpats ir trečią kartą pašaukė Samuelį.
Tasai atsikėlęs nuėjo pas Elį ir tarė: „Aš čia! Juk šaukei mane“.
Tada suprato Elis, jog Viešpats buvo šaukęs berniuką.
Ir Elis Samueliui pasakė „Eik ir gulkis miegoti. O jeigu­ ir vėl tave šauktų, tai atsiliepk: ‘Kalbėk, Viešpatie, – tavo tarnas klauso!’“.
Samuelis nuėjo ir atgulė į savo vietą.
Viešpats atėjo, atsistojo ir kaip pirma sušuko: „Samueli! Samueli!“
Samuelis atsiliepė: „Kalbėk, Viešpatie, – tavo tarnas klauso!“
Samuelis augo. Viešpats buvo su juo, ir todėl nė vienas jo žodis veltui nenuėjo (1 Sam 3, 3b–10. 19).

* * *

Ateinu, Viešpatie, vykdyti tavosios valios

Viešpaties aš laukte laukiau,
ir jis prie manęs pasilenkė meiliai.
Į mano lūpas naują giesmę įdėjo –
giesmę Dievui pagarbint.
Tau nepatiko nei kruvinos aukos, nei atnašos vaisių;
bet atvėrei mano ausis, kad klausytų.
Nenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų.
Tuomet aš tariau: „Ateinu!“ –
Knygoje apie mane yra parašyta:
„Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią;
tavo Teisynas meilus mano širdžiai“.
Tavo teisumą paskelbiau susirinkimui,
Viešpatie, tu žinai, kad aš netylėjau
lūpas sučiaupęs. (Ps 39, 2. 4. 7–10)

* * *

Jūsų kūnai yra Kristaus nariai

Broliai! Kūnas skirtas ne ištvirkavimui, bet Viešpačiui, o Viešpats – kūnui.
Prikėlęs Viešpatį, Dievas ir mus prikels savo galybe. Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai?
Taip pat, kas susijungia su Viešpačiu, tampa viena dvasia su juo. Saugokitės palaidumo! Bet kokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusikalsta savo kūnu.
Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventovė jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?
Iš tiesų esate atpirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu! (1 Kor 6, 13c–15a. 17–20)

* * *

Juodu pamatė, kur Jėzus gyvena, ir tą dieną praleido pas jį

Stovėjo Jonas Krikštytojas ir du jo mokiniai.
Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“

Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų.
O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekant, paklausė: „Ko ieškote?“
Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: ‘Mokytojau’), kur gyveni?“
Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“.

Tada juodu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį.
Buvo maždaug dešimta valanda.

Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus.
Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį“).
Ir nusivedė jį pas Jėzų.

Jėzus pažvelgė į jį ir pasakė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas“ (tai reiškia: Petras – „Uola“) (Jn 1, 35–42).

* * *

Dėkodami už Jėzaus dovaną – malonę pažinti ir įtikėti Tėvo meilę, kuria Dievas mus myli, – kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Dieve, atgręžk į save mūsų širdis, kad priimtume kiekvieną Tavo žodį klusnia širdimi, pagydyk ligonius, paguosk sielvartaujančius, o mirusiesiems suteik malonę kuo greičiau dalyvauti dangaus šlovėje. Prašome per Kristų, mūsų Viešaptį. Amen.

* * *

Sigitas Tamkevičius. Atsiliepti į Dievo kvietimą
2 eilinis sekmadienis

Evangelijoje yra pasakojimas apie pirmųjų vyrų pakvietimą tapti Jėzaus mokiniais. Tai buvo Jono Krikštytojo mokiniai Jonas ir Andriejus. Išgirdę savo mokytojo liudijimą, kad Jėzus yra Dievo Avinėlis, naikinantis pasaulio nuodėmę, kuris krikštys žmones Šventąja Dvasia, vyrai panoro artimiau susipažinti su nepažįstamuoju. Jie sekė Jėzų, nueinantį nuo Jordano, ir nedrįso jo užkalbinti; užkalbino pats Jėzus, pakviesdamas apsilankyti pas jį. Vyrai su džiaugsmu priėmė šį pakvietimą. Evangelistas Jonas, vienas iš tų dviejų vyrų, pastebi, kad jie pas Jėzų praleido visą dieną (plg. Jn 1, 39). Nežinome, apie ką tenai buvo kalbama, bet vyrai suprato, jog Jėzus yra ilgai lauktas Mesijas. Sugrįžęs iš susitikimo Andriejus broliui Petrui pranešė: „Radome Mesiją!“ Tokiu būdu šie trys vyrai tapo pirmaisiais Jėzaus mokiniais, ištikimai sekusiais paskui Jėzų ir vėliau po Jėzaus įžengimo į dangų skelbusiais Gerąją naujieną ir kūrusiais pirmąsias krikščionių bendruomenes.

Dievo žodis kviečia pamąstyti apie Dievo pakvietimą ir kaip į jį atsiliepti. Dievas mus myli ir nesiliauja mūsų kvietęs atsiliepti į jo meilę. Jis mus kviečia, bet neverčia; palieka laisvę apsispręsti, kaip pasielgti: atsiliepti į jo pakvietimą ar jį ignoruoti?

Tačiau kas nutinka, kad žmogus nebegirdi Dievo kvietimo? Mes matome daugybę žmonių, gyvenančių toli nuo Dievo. Vieni iš jų visiškai netiki ir gyvena, tarsi Dievas neegzistuotų, kiti tiesiog nepasigenda Dievo, nes jų gyvenimas yra pripildytas kitų dalykų. Nuodėmė yra didžiausia kliūtis, trukdanti žmogui girdėti Dievo kvietimą.

Senojo Testamento Pirmojoje Samuelio knygoje pasakojama, kaip Sandoros palapinėje tarnavo Elis ir jo sūnūs. Šie „nepaisė nei VIEŠPATIES, nei kunigų pareigų žmonėms“ (1 Sam 2, 12), todėl Dievas nė vieno iš jų nepakvietė būti pranašu, o tik jauną Samuelį, nes jis buvo skaistus ir ištikimas Dievo įstatymui: „Samueliui augant, Viešpats buvo su juo“ (1 Sam 3, 19). Elio sūnūs buvo įklimpę į kūniškumo nuodėmes. Tokie žmonės susikuria stabus ir lieka kurti Dievo kvietimui.

Šitai labai gerai suprato apaštalas Paulius, todėl savo laiškuose dažnai ragino pirmuosius krikščionis saugotis palaido gyvenimo. Laiške korintiečiams rašė: „Sergėkitės palaidumo! Jokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusikalsta savo kūnui. Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventovė jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? Iš tiesų esate brangiai nupirkti. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!“ (1 Kor 6,18–20).

Ne mažesnė kliūtis, trukdanti girdėti Dievo kvietimą, yra puikybė, kuri neleidžia žmogui atvirai matyti savo sielos žaizdų. Puikybė žaizdų negydo, bet jas pridengia, ir žmogus lengvai patiki, kad yra mokytas, pažangus, todėl jam Dievo nereikia.

Ar yra išeitis iš šios aklavietės, iš kurtumo, kad girdėtume mumyse kalbantį Dievo balsą? Tikrai yra. Po krikšto Jordano upėje Jėzus pradėjo skelbti Evangeliją: „Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mt 1, 14).

Kvietimas atsiversti – tai, visų pirma, kvietimas keisti mąstymą. Tai drąsa matyti save nepagražintą, tokį, kokie iš tikrųjų esame. Reikia didelio nuolankumo nusileisti iš įsivaizduotos didybės į savo sielos skurdą, kurį sukuria nuodėmė, jį pripažinti ir jo akivaizdoje susigėsti. Toks nuolankumas yra didelė malonė, kurią gauname susitaikindami su Dievu ir Bažnyčia. Jėzus šią dovaną paliko; siųsdamas savo mokinius į pasaulį jis sakė: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 21 –23).

Tikrą atsivertimą turi lydėti visiškas atsigręžimas į Jėzaus skelbtąją Evangeliją. Todėl melskime Viešpatį malonės, kad turėtume drąsos atsisakyti savo susikurtų „tiesų“ ir gyvenimą grįsti Evangelijos tiesa.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
53 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Štai pavyzdys mūsų kunigams ir krikščionims:

Kartą naktį Dievas pranešęs Samueliui, kad kunigo Helio šeima bus nubausta
už jo sūnų piktadarybes. Taip ir nutiko: kai Helis mirė, Izraelį užkariavo filistinai, todėl žmonės nebetikėjo, kad Dievas jais rūpinasi.
Tuomet, kaip tautos išsigelbėjimą, būtent Samuelis ragino
sudaužyti savo stabus ir nusilenkti Dievui.
*****************************************************************
Šiandien net aklas, jei tik jis yra geros valios žmogus, negali nematyti,
kad Lietuvoje ir globaliu mastu platinamas stabmeldiškos kairuoliškos neoliberalizmo ideologijos užkratas ir steigiama ja besivadovaujančių tironija. Kaip nugalėti šį XXI a Leviataną?
– Sudaužykime stabus ir nusilenkime Dievui, kaip mokė Dievo pranašas Samuelis.

Taip,

Tikra tiesa, laikas mums visiems praregėti. Tačiau, jei patys negyvensime tiesoje, kaži ar kas nors pagerės. Privalu ne tik patiems nesielgti neteisingai, bet ir kitiems to neleisti daryti. Iš kur šis nežabotas valdžios melas? Mus, kaip tas varles pripratino prie šiltėjančio vandens tam, kad išvirtų? Juk mums iki kaulų smegenų yra svetima, tai ką jie mums bruka, negi su visu tuo susigyvensime? Tiesa ir tik tiesa padaro žmogų laisvą. Tad, ne smurtu, o tiesa ir grumu kovokime prieš blogį. Skambinkime, rašykime, kalbėkime apie tiesą, demaskuokime melą, nes velnias labai bijo viešumo. Būkime tie protingi apaštalai, kurie, kaip šios dienos Evangelijoje ne tik pasekė Jėzumi, bet šią gerąją naujieną pranešė savo artimiesiems.

Evangelijos mąstymas

Prašyti artimo santykio su Jėzumi pagilinimo Atsistosiu su mokiniais šalia Jono, kad kaip jie išgyvenčiau savo pirmąjį susitikimą su Jėzumi. „Štai Dievo Avinėlis“ – tai pirmieji žodžiai, kuriuos mokiniai išgirdo apie Jėzų, kai pamatė Jį ateinant. * Kada pirmą kartą savo gyvenime aiškiai pamačiau Jėzų? Kas man Jį parodė? Pabandysiu prisiminti žodžius apie jėzų, kurie labiausiai palietė mano širdį ir priartino mane prie Jo. Kada tai buvo ir kokiomis aplinkybėmis? * Įsivaizduosiu, kad kartu su mokiniais seku paskui Jėzų. Pastebėsiu, kaip Jėzus atsisuka, pažvelgia į mane ir klausia: „Ko ieškai?“ Sustosiu ties tuo klausimu. Kokie jausmai kyla manyje? Ko labiausiai ieškau savo gyvenime? * „Kur gyveni?“ Stebėsiu mokinius, su kokiu troškimu jie nori pažinti Jėzų. Ar manyje yra gyvas troškimas… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

IEŠKOTOJAI Tikriausiai kiekvienam yra tekę išgyventi neramių naktų, kai niekaip neįmanoma užmigti, o į galvą lenda mintys, į kurias taip ir nesugebame rasti atsakymo. Eina metai, bet tie svarbūs klausimai vis neapleidžia, beldžiasi į širdį, tarsi norėdami pasakyti, jog kiekvieną dieną reikia atsiliepti į mus šaukiančio Dievo balsą. Jis kviečia žmogų gyventi, tikėti, kovoti, įprasminti gyvenimą, išgyventi dar iki tol nesuprastą meilę… Dievas ateina bet kurią dienos ar nakties valandą, į tikinčiųjų ir ateistų, į gerųjų ir blogųjų gyvenimus. Jis kreipiasi į mus, taip parodydamas, jog nesiliauja buvęs mūsų visų Tėvu. Jis niekuomet nepavargsta priminti apie save, duoda ženklų, žadindamas mus iš miego. Pirmajame šio sekmadienio Mišių skaitinyje girdime pasakojimą apie būsimojo garsaus Senojo Testamento kunigo Samuelio pašaukimą. Dievas, nežiūrint… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

„Sutikau meilę, radau gyvenimo prasmę“ Veiksmas vyksta prie Jordano upės, rytojaus dieną po to, kai Jėzus buvo pakrikštytas. Pats Jonas Krikštytojas dviem kartu su juo buvusiems vyrams nurodė Mesiją, sakydamas: „Štai Dievo avinėlis!“ Ir tie du, pasitikėdami Krikštytojo liudijimu, nusekė paskui Jėzų. Jis, matydamas juos, užkalbino: „Ko ieškote?“, o jie paklausė: „Mokytojau, kur gyveni?“. Jėzus neatsakė: „Aš gyvenu Kafarnaume ar Nazarete“, bet tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tai, pasak popiežiaus, ne formalus, mandagus atsakymas, bet kvietimas susipažinti. Tiedu mokiniai nuėjo su Jėzumi ir pas jį praleido visą pusdienį. Nesunku įsivaizduoti, tęsė Pranciškus, kaip jie kalbėjosi, kad turėjo jam daugybę klausimų, tačiau visų pirma jie jo klausėsi. Mokytojo žodžiai šildė jų širdis. Jie girdėjo žodžius, atliepiančius didžiausias jų viltis. Jie pamatė šviesą,… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

priminė pirmadienį prasidedančią maldos už krikščionių vienybę savaitę

„Rytoj svarbi diena“, – sakė Pranciškus. „Prasideda maldos savaitė už krikščionių vienybę. Šiais metais jos tema – Jėzaus žodžiai: „Pasilikite mano meilėje ir duosite daug vaisių“. Pirmadienį, sausio 25 d., ją užbaigsime švęsdami mišparus Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje kartu su kitų Romoje esančių Bažnyčių ir krikščionių bendruomenių atstovais. Šiomis dienomis melskimės kartu, kad išsipildytų Jėzaus troškimas, kad visi būtų viena. Vienybė visada geriau už nesantaiką.“

abc.

nustokit propoguot juodaskvernių haliucinacijas.

 II eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodis

Skaitinys (Žyd 5, 1–10) Kiekvienas vyriausiasis kunigas imamas iš žmonių tarpo ir skiriamas atstovauti žmonėms pas Dievą, kad atnašautų dovanas ir aukas už nuodėmes. Jis sugeba atjausti nežinančius ir klystančius, nes ir pats yra apgaubtas silpnumo ir dėl jo turi atnašauti aukas, kaip už tautos nuodėmes, taip ir už savo. Ir niekas pats nepasiima tos garbės, o vien tik tas, kuris Dievo šaukiamas, kaip Aaronas. Taip pat ir Kristus ne pats sau suteikė garbę tapti vyriausiuoju kunigu, bet tas, kuris jam pasakė: „Mano Sūnus tu esi, šiandien tave pagimdžiau“. Kitoje vietoje sako: „Tu esi kunigas per amžius kaip Melchizedekas“. Jis savo kūno dienomis siuntė savo prašymus bei maldavimus su balsiu šauksmu bei ašaromis į tą, kuris jį galėjo išgelbėti nuo… Skaityti daugiau »

 II eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodis

Psalmė (Ps 109, 1–4)

P. Tu Kunigas amžiais kaip Melchizedekas.

Dievas sako mano Valdovui: „Sėskis mano dešinėje,
aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų“. – P.

Dievas duos tau Siono kalne valdovo lazdą,
ir tu savo priešus valdysi. – P.

Nuo gimimo šventuose kalnuose viešpatausi,
iš pat įsčių, nuo aušros savo jaunystės. – P.

Viešpats yra prisiekęs, ir jis nesigaili:
„Tu Kunigas amžiais kaip Melchizedekas“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Žyd 4, 12)

P. Aleliuja. – Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas.
Jis teisia širdies sumanymus bei mintis. – P. Aleliuja.

 II eilinės savaitės pirmadienio

Evangelija (Mk 2, 18–22)

Tuo metu Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“
Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi prie savęs jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus.
Niekas nesiuva lopo iš nesuvelto milo ant palaikio drabužio; kitaip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir pasidarytų dar didesnė skylė. Taipogi niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“
Katalikai.lt

 II eilinės savaitės pirmadienio

Mąstymas Prašyti išsižadančios ir pasiaukojančios dėl Jėzaus širdies Atkreipsiu dėmesį į Jono mokinių ir fariziejų, kurie laikosi pasninko, elgesį. Jų pasninkas neatneša jiems širdies ramybės. Jų širdyje gimsta priekaištai, panieka tiems, kurie nepasninkauja. Pasninkas apsunkina jų širdis. * Ką galėčiau pasakyti Jėzui apie savo pasninkus? Kokia yra mano dvasios būsena pasninko metu? Kas ragina mane pasninkauti? Kokią reikšmę turi pasninkai mano dvasiniame gyvenime? * Jėzus pokalbyje su Jono mokiniais ir fariziejais išaiškina man tikrą pasninko reikšmę. Jis moko mane neprisirišti prie pačios pasninko formos. Primena man, kad pasninkas be Jėzaus neduoda ramybės. Galutinis viso, ką darau, tikslas yra meilė Sužadėtiniui. * Jėzus kviečia mane pasninkauti tada, kai savo gyvenime jaučiu jaunikio nebuvimą. Tikrasis pasninkas – tai ilgėjimasis Sužadėtinio. Pasninkas turi… Skaityti daugiau »

 II eilinės savaitės pirmadienio

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Deimantas Braziulis Dažnai tenka sutikti žmonių, kurie laikosi tam tikrų religinių reikalavimų ar tradicijų vien dėl to, kad jos yra arba todėl, kad taip daro kiti. Čia įeina krūva įvairiausių maldų, papročių, taip pat ir pasninkas. Paklausus, kam jie taip daro, dažniausias atsakymas būna, kad taip reikia. Ir apskritai įvairūs draudimai yra mieliau priimami ir noriau jų laikomasi, nes tai yra labai konkretus ir aiškus dalykas. Juk nepalyginamai lengviau nevalgyti mėsos, negu mylėti žmogų. Manau, reikėtų nebijoti klausti: kam aš tai darau? Kokia prasmė? Kam reikia pasninkauti? Kokia pasninko prasmė? Ir atsakymo reikia ieškoti ne pagal tai, ką jis reiškia kitiems, bet tai, ką jis reiškia man. O dar tiksliau – kaip jis pasitarnauja mano ir… Skaityti daugiau »

II eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis Skaitinys (Žyd 6, 10–20) Broliai! Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems. Todėl mes trokštame, kad kiekvienas iš jūsų iki galo rodytų ankstyvesnį uolumą ir neribotą viltį, kad neaptingtumėte, bet būtumėte sekėjai tų, kurie tikėjimu ir ištverme paveldi pažadus. Kai Dievas davė Abraomui pažadus, neturėdamas kuo aukštesniu prisiekti, prisiekė savimi ir tarė: „Iš tiesų, aš laiminte palaiminsiu tave, dauginte padauginsiu tave“. Ir Abraomas, kantriai laukdamas, gavo, kas buvo pažadėta. Žmonės prisiekia aukštesniais dalykais ir kiekvieno ginčo pabaigoje patvirtinimui vartoja priesaiką. Todėl Dievas, norėdamas stipriau pabrėžti pažado paveldėtojams savo valios nekintamumą, pridėjo priesaiką. Tad du nenuneigiami dalykai, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, ieškančius prieglobsčio mums… Skaityti daugiau »

II eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis
Psalmė (Ps 110, 1–2. 4–5. 9–10)

P. Amžiais atmena Viešpats sandorą savo.

P. Savo sandorą Viešpats atmena amžiais.

Visa širdimi Dievui dėkosiu
teisingųjų tarpe, didžioje jų bendrijoj.
Didingi Viešpaties kūriniai,
nuostabūs tiems, kas juos myli. – P.

Paliko veiklos stebuklingos paminklą
gerasis, maloningasis Viešpats.
Maitina kiekvieną, kas jo šventai bijo,
savo sandorą atmena amžiais. – P.

Jis gelbi savąją tautą,
amžiams jo sandora sudaryta.
Jo vardas šventas ir šiurpulingas.
Viešpaties gyrius tvers amžiais. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Ef 1, 17–18)

P. Aleliuja. – Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas
teapšviečia mūsų dvasios akis,
kad mes pažintume, kokia yra viltis,
į kurią mes esame pašaukti. – P. Aleliuja.

II eilinės savaitės antradienio

Evangelija (Mk 2, 23–28)

Vieną šeštadienį Jėzus ėjo per javų lauką, ir jo mokiniai eidami ėmė skabyti varpas. Fariziejai priekaištavo: „Žiūrėk, jie daro šeštadienį tai, kas draudžiama“.
Jėzus atsakė: „Nejau neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę; prie vyriausiojo kunigo Abiataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos ir davėjos valgyti savo palydovams, nors jos niekam nevalia valgyti, tik kunigams“.
Ir pridūrė: „Šeštadienis padarytas žmogui, ne žmogus šeštadieniui; taigi Žmogaus Sūnus yra ir šeštadienio Viešpats“.
Katalikai.lt

Evangelijos komentaras

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Deimantas Braziulis Dauguma žmonių, lankančių Bažnyčią tik per didžiąsias šventes, labai gerai žino, ko negalima daryti, kas yra draudžiama. Ir todėl visa ko esmė lieka tik tam tikrų normų ir formų laikymasis. Lengviau ir aiškiau yra laikytis draudžiamų dalykų ir daugiau nieko nedaryti, manant, kad to ir pakanka. Šioje Evangelijoje šabo įstatymas tampa savitikslis, tarsi užima Dievo vietą. Tačiau Jėzaus skelbiamas Dievas nėra toks sausas kaip šabas. Jis žvelgia į žmogaus vidinius ir esminius troškimus, poreikius. Alkis yra gyvenimo troškimas. Jei nejausčiau alkio ir nevalgyčiau, aš nusilpčiau, neturėčiau jėgų tęsti gyvenimo kelionę ir galop mirčiau iš bado. Taip pat čia yra ir meilės troškimo alkis, troškimo būti suprastu, priimtu, mylimu, pastebėtu. Jėzus, tai matydamas, pats tampa… Skaityti daugiau »

Evangelijos mąstymas

Prašyti vidinės jėgos viską deramai priimti Meditacijos pradžioje prisiminsiu Morkaus evangelijoje aprašytą įvykį. Žvelgsiu į mokinius, kurie eina su Jėzumi per javų lauką. Jie yra alkani. Jėzus, galintis padaryti duonos padauginimo stebuklą, leidžia mokiniams patirti alkį – duonos trūkumą. * Jėzus kviečia mane būti kartu su Juo, bet nepažada, kad nepatirsiu žmogiško vargo, nes Jis pats pasirinko paprastą ir pilną trūkumų gyvenimą. * Ko šiandien labiausiai alkstu, ko labiausiai stokoju? Atkreipsiu dėmesį į savo dvasinius ir psichinius išgyvenimus, kai ko nors stokoju. Ar sugebu apie tai pasikalbėti su Jėzumi? * Įsiklausysiu į Jėzaus ir fariziejų pokalbį. Atkreipsiu dėmesį į didžiulį požiūrių skirtumą, atsiliepiant į žmogiškus poreikius. Fariziejai žiūri į tai laikydamiesi įstatymo raidės ir pagal ją teisia. Jėzus remiasi meile… Skaityti daugiau »

Jan

Pati pagrindinė Dievo duona, tai MEILĖ. Tik meilė gali išgelbėti ne tik mus, bet ir visą pasaulį. Žmogus yra laimingas tik mylėdamas, tad kodėl jos neieškome ir neugdome savo širdyje? Tereikia šalinti iš savo širdžių neapykantą, pyktį, pavydą. Taip, tai pasiekiama valios jėgomis, t.y. ieškoti netinkamas mintis keisti meilės link. BŪKIME LAIMINGI, o tada jokios ligos mus nenugalės. Sveikoje dvasioje – sveikas kūnas!!!!!

Deivis

Jėzus Kristus yra išdavikas ir apgavikas

Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD

Pirmasis skaitinys iš Laiško žydams drąsina mus ir teikia vilties. Vakar pradėjome maldų už krikščionių vienybę savaitę. Gali kilti klausimas, kodėl meldžiamės už vienybę? Žinome, kad amžiams bėgant Bažnyčios istorijoje būta schizmų, susikaldymo. Bažnyčia nėra viena. II Vatikano susirinkimo dokumentas apie Bažnyčią kalba apie visuotinį pašaukimą į šventumą, t. y. į vienybę su Kristumi, kuris yra pasaulio šviesa, iš kurio visa kyla, per kurį gyvename ir kurio link keliaujame. Taigi, be išimties visi priklausome Dievui, esame Jo mylimi, tai yra mūsų džiaugsmas, viltis ir paguoda. Tačiau galbūt nekreipiame dėmesio į tą faktą, tą realybę, kad Dievas neatmeta nė vieno. Šiandien ir šią savaitę galime apmąstyti beribę Dievo meilę ir rūpinimąsi žmonija. Galime klausti: o kaipgi kitatikiai, nepripažįstantieji Dievo? Atsakymą girdime… Skaityti daugiau »

II eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis

Skaitinys (Žyd 7, 1–3. 15–17)

Broliai!
Melchizedekas, Salemo karalius, aukščiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraomą, kai jis grįžo, sumušęs karalius, ir palaimino jį. Abraomas jam atidavė nuo visko dešimtinę. Išvertus jo vardą, jis pirmiausia teisingumo karalius, paskui Salemo, arba ramybės, karalius, – be tėvo, be motinos, be kilmės sąrašo, neturintis nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos, panašus į Dievo Sūnų. Jis lieka kunigas per amžius.
Tai dar labiau paaiškėja, kai iškyla kitas kunigas, panašus į Melchizedeką, tapęs kunigu ne kūniško įstatymo teise, bet nesuardomo gyvenimo galybe. Juk liudijama: „Tu esi kunigas per amžius kaip Melchizedekas“.

II eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis

Psalmė Ps 109, 1–4)

P. Tu Kunigas amžiais kaip Melchizedekas.

Dievas sako mano Valdovui:
„Sėskis mano dešinėje,
aš patiesiu tavo priešus
tarsi pakojį po tavo kojų“. – P.

Dievas duos tau Siono kalne valdovo lazdą,
ir tu savo priešus valdysi. – P.

Nuo gimimo šventuose kalnuose viešpatausi,
iš pat įsčių, nuo aušros savo jaunystės. – P.

Viešpats yra prisiekęs, ir jis nesigaili:
„Tu Kunigas amžiais kaip Melchizedekas“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 4, 23)

P. Aleliuja. – Jėzus skelbė karalystės Evangeliją
ir gydė žmonėse visokias ligas. – P. Aleliuja.

II eilinės savaitės trečiadienio Evangelija

(Mk 3, 1–6)

Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiuvusia ranka. Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šeštadienį, kad galėtų apkaltinti.
Tuomet Jėzus tarė žmogui su padžiuvusia ranka: „Stok į vidurį!“ O juos paklausė: „Ar šeštadienį leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Bet anie tylėjo. Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų užsispyrimo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka atgijo.
Išėję fariziejai tuojau ėmė tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.
Katalikai.lt

II eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti jautrios ir drąsios širdies darant gera Atkreipsiu dėmesį į Jėzų, kuris yra sekamas piktų ir įtarių žvilgsnių. Jis yra ramus ir laisvas nuo žmogiškų nusiteikimų įtakos, visada yra savimi. Stengsiuosi persiimti Jo vidine laisve ir ramybe. * Ką galiu pasakyti apie savo laikyseną, kai esu įtarinėjamas, ir vidinę laisvę nuo kitų žmonių nuomonių įtakos? Ar turiu ramybę? Kas labiausiai trikdo mano laisvumą ir žadina neramybę? * Stebėsiuosi Jėzumi, kuris išlieka tiesus ir nuoseklus pagalbos reikalingo žmogaus akivaizdoje. Jėzus neslepia savo planų, nors žino priešišką fariziejų nusiteikimą. Jis yra įsitikinęs, kad daro gerai, ir to laikosi. * Atkreipsiu dėmesį į savo laikyseną, kai esu apkalbinėjamas, įtarinėjamas ir kritikuojamas. Ar sugebu stovėti tiesos ir gėrio pusėje, kada esu puolamas ir… Skaityti daugiau »

 Evangelijos komentaras

Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD Šiandienos skaitiniai pasakoja apie Dovydo ir Galijoto – galingo filistinų kario, kurio visi baiminosi, – kovą. Dovydas, dar vaikas, pasiryžta stoti į kovą. Iš pradžių karalius Saulius nesutinka, bet vėliau siunčia Dovydą, melsdamas jam Dievo palaiminimo. Įdėmiai įsiklausykime į Dovydo žodžius, kuomet jis pasisiūlo eiti į kovą ir jam atsakoma neigiamai – pastebėkime, koks jo pasitikėjimas Dievu ir atkaklumas! Jis atsako Sauliui: ,,Viešpats, kuris išgelbėjo mane nuo liūto ir meškos, išgelbės mane ir nuo to filistino“. Ar pasitikime Dievo pagalba savo gyvenime kaip Dovydas? Jo pasitikėjimas Viešpaties pagalba nesvyravo, nors netgi didysis karys juokėsi pamatęs tokį priešininką. Filistino žvilgsnis niekinantis: ,,Argi aš esu šuva, kad su lazda ateini prieš mane?“ Jo žodžiai… Skaityti daugiau »

Kūdikėlio Jėzaus  Marija Juozapa OCD

Pirmajame šiandienos skaitinyje sutinkame kitą Senojo Testamento figūrą – Melchizedeką, apie kurį žinome labai nedaug, išskyrus tai, ką girdime šiandienėje ištraukoje bei trumpai paminimą kitose Biblijos vietose. Atrodo, kad Melchizedekas buvo Salemo karalius ir Aukščiausiojo Dievo kunigas. Taip pat girdime, kad Salemas yra ramybė, ir Melchizedeko vardas reiškia teisumo karalius. Ištisas skyrius garbina Melchizedeko kunigystę, kuri yra Kristaus, tai girdime psalmėse: „Tu esi kunigas amžiams kaip Melchizedekas“ (Ps 104). Ramybė ir teisumas yra Aukščiausiojo Kunigo, taigi, Jėzaus, mūsų Aukščiausiojo Kunigo Melchizedeko būdu, savybės. Regime, kaip Jėzuje reiškiasi šios savybės jam bendraujant su savo laiko žmonėmis, kaip kad šiandien mums pasakoja Evangelijos ištrauka apie žmogų su padžiūvusia ranka. Jėzus buvo ir yra sklidinas atjautos, meilės ir švelnumo. Tuo tarpu Rašto aiškintojai… Skaityti daugiau »

,,mąstytojui"

Iš kur žinai, kad esi tiesos ir gėrio pusėje? Kiek jau kartų kreipeisi į Jėzų, o Jis nė karto neatsiliepė. Jei būtų kitaip, juk pasigirtum. Neveidmainiauk. Tai sunki nuodėmė.

Cha》》

Jėzus yra pasakęs – Nebarstyk perlų kiaulėms, nes vis tiek sutryps.

II eilinės savaitės ketvirtadienio Dievo Žodis

Skaitinys (Žyd 7, 25–8, 6) Broliai! Jėzus per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų. Mums ir priderėjo turėti tokį vyriausiąjį kunigą: šventą, nekaltą,tyrą, visiškai skirtingą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus. Jam nereikia, kaip kitiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirmiausia už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save. Įstatymas skirdavo vyriausiaisiais kunigais žmones su silpnybėmis, o priesaika, duota po įstatymo, pašaukė amžiams tobulą Sūnų. Bet mūsų svarstymų svarbiausias dalykas tas: mes turime tokį vyriausiąjį kunigą, kuris danguje atsisėdo Didenybės sosto dešinėje, kaip einantis kunigystės tarnybą šventovėje ir tikrojoje padangtėje, kurią pastatė ne žmogus, o Viešpats. Kiekvienas vyriausiasis kunigas skiriamas atnašauti… Skaityti daugiau »

II eilinės savaitės ketvirtadienio Dievo Žodis

Psalmė (Ps 39, 7–10. 17)

P. Viešpatie, aš ateinu įvykdyti tavo valios.

Tau nepatiko nei kruvinos aukos, nei atnašos vaisių;
bet atvėrei mano ausis, kad klausytų.
Nenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų.
Tuomet aš tariau: „Ateinu!“ – P.

Knygoje apie mane parašyta:
„Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią;
tavo Teisynas meilus mano širdžiai“. – P.

Tavo teisumą paskelbiau susirinkimui,
Viešpatie, tu žinai, kad aš netylėjau,
lūpas sučiaupęs. – P.

Tegu tavim džiaugias, didžiuojas, kurie tavęs ieško.
„Didis Viešpats!“, lai nuolat kartoja
visi, kurie ilgisi tavo pagalbos. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. 2 Tim 1, 10b)

P. Aleliuja. – Mūsų Išganytojas Jėzus Kristus sunaikino mirtį
ir nušvietė gyvenimą savo Evangelija. – P. Aleliuja.

II eilinės savaitės ketvirtadienio Dievo Žodžio

Evangelija (Mk 3, 7–12)

Jėzus su mokiniais vėl pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus. Tuomet Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtį, kad minia nesuspaustų.
Mat jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, ką tik vargino ligos, veržėsi, norėdami prisiliesti. Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų.
Katalikai.lt

Evangelijos

Mąstymas Prašyti tikėjimo ir atvirumo Jėzui silpnumo ir nuodėmingumo momentais Prisijungsiu prie Jėzaus ir Jo mokinių, kurie pavargę ieško nuošalios vietos, vienumos. Kartu su jais „pasitrauksiu prie ežero“. Kokia mano būsena? Ar jaučiu nuovargį? Koks mano širdies pajėgumas? Pasakysiu Jėzui, kaip aš jaučiuosi. * Atkreipsiu dėmesį į minią, kuri seka Jėzumi. Ateina žmonės iš įvairių kraštų. Braunasi prie Jo, norėdami Jį paliesti. Minia primena man mano poreikius, rūpesčius, kurie slegia mane ir neleidžia ramiai medituoti. Kas labiausiai „išmuša“ mane iš maldos? Apie tai pakalbėsiu su Jėzumi. * Matysiu save besispaudžiantį prie Jėzaus žmonių minioje. Ko aš trokštu? Kokiais troškimais gyvenu pastaruoju laiku? Ar ieškau Jėzaus savo gyvenime? Ar trokštu Jo savo širdies gilumoje? Ar Jo man labai reikia? * Įsimaišysiu… Skaityti daugiau »

Evangelijos komentaras

Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD Šiandienos skaitinys iš Laiško žydams teikia mums daug paguodos ir pasitikėjimo. Mums pasakyta, kad danguje kunigiškasis Jėzaus darbas yra užtarimas, kad Jėzaus kunigystė yra amžina, ir Jo galia išgelbėti yra visiškai tikra, nes Jis gyvena per amžius ir užtaria tuos, kurie per Jį eina prie Dievo (Žyd 7:25). Argi melsdamiesi Mišiose ir kitu laiku neužbaigiame maldos tardami: „Per Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius“? Kristus yra naujos ir didingesnės Sandoros Tarpininkas. Visose savo nelaimėse, abejonėse ar silpnume eikime pas Jėzų, kaip darė žmonės, apie kuriuos pasakoja Evangelija. Kuomet Jėzus su mokiniais pasitraukė prie ežero, paskui juos patraukė didelė minia iš Galilėjos ir aplinkinių vietovių. Evangelistas pasakoja, kad Jėzus… Skaityti daugiau »

Brolio žodis

Pamąstymai apie Evangelijos pagal Joną 15 skyrių – šių metų Maldos už krikščionių vienybę aštuondienio tekstą. Holgeris Lahayne yra Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios katechetas, Vilniaus parapijos antrasis dvasininkas. IV. Mes, evangelikai, Bažnyčią apibūdiname kaip „tikinčiųjų susirinkimą“. O kadangi Bažnyčią sudaro tikintieji, kurie yra daugiau ar mažiau silpni, tai, galima sakyti, kad mes turime ištisas „silpnųjų“ bendruomenes. „Silpnųjų“, kadangi tarp mūsų visada atsiras veidmainių ir netikinčiųjų; „silpnųjų“, kadangi visi darome klaidų ir tolinamės nuo Dievo žodžio. Dievo tauta žemėje tradiciškai vadinama „kovojančia Bažnyčia“ – ir visų pirma ji kovoja būtent su savo silpnybėmis bei ydomis. Pandemija parodo, kokios yra silpnos Lietuvos Bažnyčios. Dabartinė krizė tik dar labiau patvirtina, kaip esame vieni kitiems reikalingi; patvirtina, kad tas brolis ar ta sesuo, kuri… Skaityti daugiau »

Brolio žodis

Pamąstymai apie Evangelijos pagal Joną 15 skyrių – šių metų Maldos už krikščionių vienybę aštuondienio tekstą. Holgeris Lahayne yra Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios katechetas, Vilniaus parapijos antrasis dvasininkas. III. Evangelijos pagal Joną penkioliktame skyriuje Jėzus du kartus įsako savo tikėjimo brolį mylėti. O tikrai mylėsime jį tuomet, jeigu nešime jam Kristaus žodį, padėsime įsišaknyti tame Žodyje ir taip pasilikti Kristuje bei duoti tikėjimo vaisių. Vieniems kitus raginti ir drąsinti, guosti ir mokyti, paklusti ir išpažinti nuodėmes – šie Naujojo Testamento nurodymai paaiškina, ką konkrečiai reiškia tikėjimo broliams mylėti vieniems kitus. Be šio palaikymo rato, be vietinės bendruomenės, krikščioniškas gyvenimas yra neįmanomas. Deja, dabartiniai pandemijos draudimai riboja šią tikinčiųjų bendrystę ir kenkia būtent tokiam plačiam abipusiškumui. Tiesa, virtualiai galima bendrauti, galima… Skaityti daugiau »

Brolio žodis

Pamąstymai apie Evangelijos pagal Joną 15 skyrių – šių metų Maldos už krikščionių vienybę aštuondienio tekstą. Holgeris Lahayne yra Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios katechetas, Vilniaus parapijos antrasis dvasininkas. II.Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu“ (4 eil.). Kaip tai padaryti? Pasiliksime Kristuje, jeigu Jo žodžiai pasiliks mumyse (7 eil.). Tikintis žmogus gyvena iš Dievo žodžio. Vokiečių teologas Dietrichas Bonhoefferis rašo: Jeigu tikinčio žmogaus „kas paklaustų: kurgi tavo atpirkimas, tavo išganymas, tavo teisumas?, jis niekada neturėtų rodyti į save, o vien tik į Dievo žodį Jėzuje Kristuje“ (Gemeinames Leben). Anot Bonhoefferio, šį Žodį tikintysis „gali gauti tik iš išorės“ – pirmiausia, kai jis skelbiamas bažnyčioje. Paskui Bonhoefferis sako: „Toks Dievo noras, kad Jo gyvojo žodžio ieškotume ir rastume jį brolio liudijime,… Skaityti daugiau »

Brolio žodis

Pamąstymai apie Evangelijos pagal Joną 15 skyrių – šių metų Maldos už krikščionių vienybę aštuondienio tekstą. Holgeris Lahayne yra Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios katechetas, Vilniaus parapijos antrasis dvasininkas. I. Evangelijoje pagal Joną pasakojama, kaip Jėzus, prieš Jį suimant, pasako ilgą kalbą savo apaštalams. Šie Jo žodžiai išliko per tūkstantmečius ir šiandien kalba mums, krikščionims, šių laikų Jėzaus mokiniams. Evangelijos dešimtame skyriuje Jėzus lygina save su ganytoju, o tikinčiuosius – su avelėmis. Penkioliktame skyriuje Jis vartoja kitą palyginimą: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“ (5 eil.). Geroji naujiena yra ta, kad toks vynmedis – gyvybės šaltinis – tikrai egzistuoja. Ir Jis visiems yra gyvybiškai… Skaityti daugiau »

Kad redakcija

nuolat rodydama savo krikšioniškumą kad ir kassavaitiniais sekmadienio pamokslais paliko Deivio 2021-01-19 16:53 įžeidimą Kristui, nenuotabu, nes visa siniciška kikščionybė remiasi tautiškumu, kuomet ji visuotinė – bet plg. daugmaž autentišką islamą, kuriame už islamą niekinantį komentarą komentatorius būtų fiziškai sunaikintas ir dar klausimas, kaip baigtųsi redaktoriui, nors tautiškumo ten niekas neneigia, tik jis pajungtas Aukščiausiojo valiai, ne priešingai. Islamas „labai blogai”, o „gerai”, kad krikščionybės išpažinėjai visai nereaguoja į Kristaus paniekinimą? – plg. abc. 2021-01-17 18:57, kuris neniekino, bet pademonstravo savo netikėjimą, gavo bent 8 minusiukus, o šioje baisiausioje vietoje – apgailėtini 2! Vargu ar Deivis priklauso tradicinio rabinizmo fanatikams, kurie net ir teisėtai nekęsdami krikščionybės už tūkstantmetį engimą ir žudynes, niekad nebūtų viešai parašę niekinimo, kuris išprovokuotų tik didesnį… Skaityti daugiau »

kRikščionybė

yra iš esmės visuotinė, negalinti būti tautiška, kaip pagonybė.

II eilinės savaitės penktadienio Dievo Žodis

Skaitinys (Žyd 8, 6–13) Broliai! Jėzus užima juo prakilnesnę tarnystę, juo yra tarpininkas aukštesnės Sandoros, besiremiančios svarbesniais pažadais. Jeigu pirmoji Sandora būtų buvusi be trūkumų, nebūtų reikėję ieškoti vietos antrajai. Jis sakė, peikdamas juos: „Štai ateis dienos, – sako Viešpats, – ir aš su Izraelio namais ir su Judo namais sudarysiu naują Sandorą. Ne tokią Sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmiau juos už rankos, norėdamas išvesti iš Egipto žemės. Jie neišsaugojo mano Sandoros, ir aš juos apleidau, – sako Viešpats. Ir štai kokia bus Sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: – Aš duosiu savo įstatymus jų protams ir juos įrašysiu jų širdyse, aš būsiu jiems Dievas, o jie bus… Skaityti daugiau »

II eilinės savaitės penktadienio Dievo Žodis

Psalmė (Ps 84, 8. 10–14)

P. Susitiks Gailestingumas ir Ištikimybė.

Parodyk mums, Viešpatie, savo gerumą,
suteik išganingą pagalbą.
Tikrai jis tuos netrukus išgelbės, kurie jo šventai bijo,
ir Dievo garbė sugrįš į mūs šalį. – P.

Susitiks ten Gailestingumas ir Ištikimybė,
pasibučiuos Taika su Teisybe.
Žemėje dygs Ištikimybė,
iš dangaus pažvelgs meiliai Teisybė. – P.

Visokių gėrybių duos Viešpats,
derlinga bus mūsų žemė.
Teisybė jo akivaizdoj vaikščios,
o josios pėdom seks Dievo palaima. – P.

Posmelis prieš evangeliją (2 Kor 5, 19)

P. Aleliuja. – Dievas Kristuje sutaikino su savimi žmones
ir patikėjo mums sutaikinimo žinią. – P. Aleliuja.

II eilinės savaitės penktadienio

Evangelija (Mk 3, 13–19)

Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas jį. Ir jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio ir jie turėtų galią išvarinėti demonus.
Paskyrė Dvylika: Simoną, pavadinęs jį Petru; Zebediejaus sūnų Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną (juos pavadino Boanergės, tai yra „griaustinio vaikai“); Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą, Tadą, kananietį Simoną ir Judą Iskarijotą, kuris vėliau jį išdavė.
Katalikai.lt

II eilinės savaitės penktadienio

Evangelijos mąstymas Prašyti gilaus tikėjimo ir džiaugsmo, jog Jėzus pašaukė mane tam, kad būčiau su Juo Įeisiu į būrį žmonių, einančių paskui Jėzų. Įsivaizduosiu, kaip Jis užlipa ant kalno ir iš minios šaukia Dvylika vardais. Jėzus pakvietė tuos, kurių pats norėjo – įžiūrėjo juos savo širdyje. * Aš gyvenu, kadangi Jis pats atrado mane savo širdyje, dar prieš pasaulio sukūrimą. Gilinsiuosi į šią tiesą ilgesnį laiką. Ką išgyvenu? Pasakysiu apie tai Jėzui. * „Jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su Juo“. Tai yra jų pirmas ir svarbiausias pašaukimas: būti su Juo, turėti gyvą ryšį su Jėzumi, gyventi Jo gyvenimu. Kiekvienas apaštališkasis gyvenimas ir jo vaisiai priklauso nuo šio santykio. * Ką galiu pasakyti apie savo santykį su Jėzumi? Kokią… Skaityti daugiau »

II eilinės savaitės penktadienio

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Deimantas Braziulis Visada jaudina pašaukimo istorijos pasakojimai; jie būna unikalūs ir nepakartojami. Dievas tai daro taip unikalaliai, kad negali likti abejingas, kai tai pastebi. Šioje Evangelijoje irgi matome Dvylikos pašaukimą, kuris yra bendras, kolektyvinis. Bet tarp eilučių ir kiekvieno žodžio telpa ištisas žmogaus gyvenimas, jo ieškojimai, klaidžiojimai, bandymai suprasti, atsiliepimas… Va šitie dalykai ir teikia prieskonį. Jėzus šaukia tuos, kuriuos nori. Ko gero, tikrai ne dėl jų vertumo (tai sakau žiūrėdamas į save), bet duoda meilės ir pasitikėjimo šansą į ateitį. Pašaukimas yra kaip Dievo investicija į žmogų. Šioje Evangelijos vietoje išryškinama pašaukimo esmė: būti kartu su Jėzumi, skelbti žodį, išvarinėti demonus. Šie trys dalykai yra pašaukimo branduolys. Pirmiausiai bendrystė su Jėzumi yra visos veiklos išeities… Skaityti daugiau »

>>>Kad redakcija       2021-01-22 3:35

Jūs visiškai este teisus/teisi. Patikėkite, išbandžiau įvairius būdus, bet … vis tik, manu, kad geriausias yra nesureaguoti į netikusį komentarą, nes troliai, tai tikrai trolis, to ir siekia, nes tada yra nukreipiama trolio primetama bendravimo kryptimi, ko jie ir siekia, nes jų tokia funkcija ir yra primesti savo taktika. Krikščionybė tuo ir skiriasi nuo visų kitų tikėjimu, kad eina meilės keliu, priimdama visus išbandymus. Ar nėra gražu, kad niekas nesureagavo pykčiu ir paliko garsius vertinimus, bet atsidavė Dievo Valiai? Velnio gudrumas yra 1000 kartų didesnis už žmogaus, juk ir Ieva su Adomu nuklydo vien tik todėl, kad ėmė diskutuoti su velniu. Džiaugiuosi, kad šiame portale galiu kasdien pasiskaityti tiek Dievo Žodį, tiek iš pasaulio ateinančių, bet jau kokybiškai parinktų straipsnių,… Skaityti daugiau »

Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD

Šiandienos skaitiniai kalba apie santykio su Dievu pasikeitimą: Laiško žydams autorius atskleidžia naują santykį dėl Jėzaus Kristaus kaip Aukščiausiojo Kunigo tarnystės tikrojoje padangtėje, kuri yra Naujosios Sandoros įvykdymas. Jo Krauju bendruomenė yra nuplauta ir tyra. Pagrindinė šios ištraukos mintis – mes turime tobulą Aukščiausiąjį Kunigą, tobulą Sūnų aukštybių soste, tarnaujantį šventų šventojoje, tikrojoje padangtėje, kurią padarė ne žmogus, bet Dievas. Ir Evangelijoje Jėzus pasišaukia mokinius: Jis užkopė į kalną, veikiausiai tam, kad melstųsi, nors čia ir nėra to pasakyta, bet žinome, kad Jėzus dažnai kopdavo į kalną pabūti vienumoje ir melstis. Ką Jis dar veikia? Jis pasišaukia išsirinktus žmones. Kvietimas sekti Jėzų yra asmeniškas. Jėzus pasirenka kiekvieną asmeniškai, dovanodamas pašaukimą kunigystei ar vienuoliniam gyvenimui, idant artimiau Jį sektų. Jis taip… Skaityti daugiau »

II eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodis

Skaitinys (Žyd 9, 2–3. 11–14)

Broliai!
Buvo pastatyta padangtė: priešakinė dalis, kur buvo žvakidė, stalas ir padėtinės duonos kepalai, vadinosi „šventoji“. Už antrosios uždangos buvo padangtės dalis, vadinama „šventųjų šventoji“.
Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, taipogi ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą.
Ir jeigu ožių bei jaučių kraujas ir telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suteptieji, pašventina ir suteikia kūno švarumą, tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad galėtume tarnauti gyvajam Dievui.

II eilinės savaitės šeštadienio Dievo Žodis

Psalmė (Ps 46, 2–3. 6–9)

P. Kai žengė Dievas aukštyn – linksmybė aidėjo,
gaudė trimitai, Viešpačiui žengiant.

Plokite delnais, visos tautos,
džiaugsmo šauksmais šlovinkit Dievą!
Vai, šiurpulinga Dievo didybė –
tai visos žemės aukščiausias Valdovas. – P.

Kai žengė Dievas aukštyn – linksmybė aidėjo,
gaudė trimitai, Viešpačiui žengiant.
Vai, skambinkit Dievui, giedokit!
Skambinkit… skambinkit… mūsų Valdovui! – P.

Dievas – visos žemės Valdovas!
Giedokit, kaip tik išmanot!
Dievas – tai tautų Viešpats,
jis sėdi savo šventajame soste. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Apd 16, 14b)

P. Aleliuja. – Viešpatie, atverk mūsų širdį
tavo Sūnaus žodžiams. – P. Aleliuja.

II eilinės savaitės šeštadienio

Evangelija (Mk 3, 20–21)

Jėzui su mokiniais sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo, sakydami, kad jis kaip galvos netekęs.
Katalikai.lt

Evangelijos komentaras

Komentuoja kun. Deimantas Braziulis Saviškiai dažnai linkę pasisavinti. Tai nereiškia, kad namiškiai nori kažko blogo – jie tiesiog elgiasi taip, kaip mano, kad bus geriau. Sukuria saugią aplinką, kuri izoliuoja žmogų ir žmogus tampa savitikslis. Tai yra didelė pagunda ir sunkumas, ypač kunigui, kada viena ar kita grupė nori perdėtai rūpintis kunigo gyvenimu. Ir jiems norėtųsi, kad kunigas sėdėtų su jais, valgytų ir daugiau niekur neitų ir nieko nedarytų. Tai kyla ir dėl to, kad jie nesuvokia kunigo misijos. Sunku priimti saviškiams, kad kitas žmogus yra skirtas ne tik jiems, bet ir visiems. Taip būna ir su Dievu, kurį kartais norime nusavinti. Į kurį tarsi tik mes turime išskirtinę teisę. Bet jis ir mano, ir tavo, ir mūsų, ir visų.… Skaityti daugiau »

53
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top