Geroji Naujiena: Broliai, seserys, gyvenkime ir mes tikėjimu, ne regėjimu

Žemą medį paaukštinu

Štai ką sako Viešpats:
„Paimsiu šakelę nuo aukštojo kedro viršūnės ir pasodinsiu. Iš jo viršūninių ūglių nulaušiu liauną šakelę ir ją pasodinsiu ant aukšto, ­užmatomo kalno. Izraelio kalno viršūnėje ją pasodinsiu. Ji išsišakos ir ves vaisius – išaugs į kedrą puikuolį. Po juo visokie paukščiai galės gyventi, jo šakų pavėsyje visokie sparnuočiai galės sau lizduoti. Visi lauko medžiai pažins, jog aš, Viešpats, aukštą medį pažeminu, o žemą – paaukštinu. Žaliuojantį medį nudžiūdau, o nudžiūvėlį – atželdau. Aš, Viešpats, tai pasakiau ir padarysiu“ (Ez 17, 22–24).

* * *

Kaip gera tave, o Viešpatie, šlovint

Kaip gera tave, o Viešpatie, šlovint,
skambinti tavo garbei, Aukščiausias,
skelbt naktimis ir rytmečiui brėkštant
tavo gailestingumą ir ištikimybę.
Teisuolis klestės sau kaip palmė,
kaip kedras Libano šakosis.
Viešpaties namuos pasodintas,
žydės jisai prieangiuos Dievo.
Jis vaisių duos net senatvėj,
žaliuos, bus sultingas.
Visiems jisai skelbs: „Koks Viešpats teisingas!
Jis priebėga mūsų, jame tu nerasi kaltybės“. (Ps 91, 2–3. 13–16)

* * *

Ar būdami namie, ar svetur, mes laikome sau garbe patikti Viešpačiui

Broliai! Mes visuomet gerai nusiteikę, nors žinome, kad, kolei gyvename kūne, esame svetur, toli nuo Viešpaties.
Mes čia gyvename tikėjimu, o ne regėjimu.
Vis dėlto esame gerai nusiteikę ir pasiruošę apleisti kūno būstinę ir eiti pas Viešpatį.
Štai kodėl, ar būdami namie, ar svetur, mes laikome sau garbe jam patikti.
Juk mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs – gera ar bloga (2 Kor 5, 6–10).

* * *

Jis esti mažiausias iš visų sėklų ir tampa didesnis už visas daržoves

Jėzus kalbėjo minioms: „Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo“.

Jėzus dar sakė: „Su kuo ­galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji – tarytum garstyčios grūdelis,­ kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga ir tampa didesnis už visas daržoves, išleidžia plačias šakas, taip kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“.

Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti.

Be palyginimų jiems jis nekalbėdavo, o savo mokiniams skyrium viską išaiškindavo (Mk 4, 26–34).

* * *

Pasitikėdami Jėzaus žodžiu kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje junkimės maldoje ir už Lietuvą Tiesoje, kad sutaikinti su Dievu ir Jo mylimi, kaip vieno vynmedžio šakelės, gailestingumo darbais ir tiesa – prisilietimu prie artimo ar bendruomenės žaizdų – būtume Prisikėlimo vaikais, Jo ramybės skleidėjais ir liudytojais.

Gailestingasis Tėve, duok, kad Prisikėlusiojo šviesa išsklaidytų mūsų tautą sloginančią nuodėmių tamsą ir sugrąžintų mums Dievo vaikų laisvę, atkurtų bendrystės dvasią, kad beišsivaikščiojanti mūsų Tauta sugrįžtų į savo namus ir visi sutelktai imtume griauti nemeilės ir netiesos tvirtoves, tiesintume savo kelius, kurtume bendrus namus. Tegul Šventoji komunija suvienija Tavyje, Viešpatie, tikinčiuosius ir tebrandina visos Bažnyčios vienybę. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Sigitas Tamkevičius. Dievo karalystės iššūkis
11 eilinis sekmadienis

Jėzus labai dažnai – tiesiogiai ir palyginimais – kalbėjo apie Dievo karalystę; ją kūrė, skelbdamas Evangeliją, gydydamas ligonius ir išlaisvindamas demono apsėstuosius. Dievo karalystės kūrimą Jėzus palygino su sėjėju, beriančiu dirvon sėklą. Išberta sėkla nepastebimai auga ir neša vaisių. Priėmę Jėzų į savo gyvenimą, mes tampame Dievo karalystės piliečiais.

Žmogaus priešas velnias, prisidengęs šviesos angelu, taip pat kuria savo karalystę, kuri kartais įgyja tiesiog nežmoniškas formas. XX amžiaus žmonės matė dvi siaubingas ideologijas – fašizmą ir komunizmą, nusinešusias šimtus milijonų gyvybių ir pavertusias žmonių gyvenimą pragaru žemėje. Tačiau melo tėvas gali kurti savo karalystę, prisidengdamas pačiais gražiausiais laisvės ir žmogaus teisių lozungais.

Dievo karalystės programa labai gražiai suformuluota Kalno pamoksle. Jėzus laimino mylinčius neturtą ir tiesą, tyraširdžius, gailestingus, kuriančius taiką ir pakeliančius paniekinimus bei persekiojimus.

Šėtono karalystės principai visiškai priešingi: godumas, neskaistumas, ieškojimas džiaugsmo nuodėmėje, neapykanta, melas, suktumas, konfliktiškumas ir silpnųjų engimas. Šios karalystės apraiškų matome ir nūdienos Lietuvoje, ir šitai be galo liūdina. Kovojome už laisvę, išsivadavome iš išorinės priespaudos, o dabar daugelis leidžiasi pavergiami blogio. Patyrinėkime save: kokių principų laikomės savo kasdienybėje?

Kiekvieno žmogaus širdis yra dirva, kurioje gali nukristi ne tik Dievo, bet ir žmogaus priešo sėkla. Jėzus perspėjo: „Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. Kai želmuo paūgėjo ir išpláukėjo, pasirodė ir raugės“ (Mt 13, 25–26). Pradžioje gėrio ar blogio sėkla gali būti maža kaip garstyčios grūdelis, bet ji nepastebimai auga ir gali tapti dideliu medžiu (plg. Mk 4, 31–32).

Gyvybinis klausimas: kokiai sėklai leidžiame augti savo širdyje? Dvasinio gyvenimo žinovai pataria kasdien vakare patyrinėti sąžinę, kad laiku pastebėtume savo širdyje augančias net pačias gėrio ar blogio užuomazgas.

Dievo karalystės valdovas yra Kristus Karalius. Apreiškimo knyga jį vadina „karalių Karaliumi ir viešpačių Viešpačiu“ (Apr 19, 16). Šis Karalius nenaudoja prievartos, bet valdo ir traukia prie savęs žmones su meile, ir tą meilę jis parodė iki galo, paaukodamas save ant kryžiaus medžio.

Jėzus, skelbdamas Evangeliją, pradėjo burti žmones į Dievo karalystę, o po prisikėlimo pasiuntė savo mokinius į pasaulį tęsti jo misijos: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mt 28,19–20).

Jėzaus paskelbtoji Evangelija yra šviesa, apšviečianti žmonių protus ir įgalinanti susiorientuoti, kokios yra Dievo karalystės ribos, kurias peržengus patenkama į žmogaus priešo karalystę. Dėl šios priežasties Šventasis Raštas, ypač Naujasis Testamentas, turėtų būti kiekvieno krikščionio parankinė, kasdien skaitoma ir apmąstoma knyga.

Dievo karalystė kuriama visiškai laisvai. Kartais mums atrodo, kad Dievas, siekdamas savo karalystės augimo, galėtų žmones kažkiek priversti. Ne, Dievas šito niekuomet nedaro, nes tai nesuderinama su Dievo karalystės esminiu meilės principu. Mylėti gali tik laisvi žmonės. Jėzus atėjo į žemę išlaisvinti žmonių iš blogio vergijos ir paliko tam reikalingiausias priemones: Eucharistiją ir Susitaikinimo sakramentą; tik šiomis priemonėmis reikia dažnai pasinaudoti.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
36 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
hmm..

ar uztenka Susitaikinimo sakramento susitaikinimui su Dievu?..
ypac jei sis ritualas priimamas formaliai, nesuvokiant tikrosios prasmes?..

eretikas

„Kiekvieno žmogaus širdis yra dirva, kurioje gali nukristi ne tik Dievo, bet ir žmogaus priešo sėkla.”

na, mano kuklia nuomone kazin ar ta vieta sirdis, kuri vaizduojama atverta sventuose Jezaus paveiksleliuose?..
jau greiciau toji visokiu -izmu siuksliu deze – protas, ego dulkiu sluoksniu uzklojantis samone.

turiu dvi Evangelijas, viena anglu kalba ir viena lietuviu… skaitant angliskai atsiveria kitoks supratimas, nei skaitant lietuviskai.. ir ne vien del tokiu vertimo skirtumu, kurie irgi labai svarbus, kaip antai angliskoji sako, kad DIEVO KARALYSTE JAU YRA JUMYSE. Kai tuo tarpu lietuviskoji: DIEVO KARALYSTE YRA TARP JUSU.
ar tai rodo, kad musu materializmo paveikti dvasininkai nepakankamai susigaudo dvasiniuose slepiniuose, krikscioniskame misticizme?..

eretikas

kazin ar tie Jezaus palyginimai su seklom, skirti, kad suprastu paprastieji zmones,siandien besuprantami dvasininkams?.. jauvaikystej mane labai stebin, kaip tos sekliukes zino i koki madi ar darzove joms isaugti, kokia forma, ziedu spalva pasirinkti?.. tokiu egzistencijos klausimu jiems nekyla kaip zmogui del genderizmo ar kitokiu -izmu, kurie turetu „transformuot” zmogaus prigimti… gal Dievo karalyste augaluose – ju augaline siela?.. anot Aristotelio, mineralai turi zemiausiu vibraciju – mineraline siela, augalai -augaline ir mineraline, gyvunai – mineraline, augaline ir gyvuline, zmones stovntys i tarp gyvunu pasaulio ir aksteniojo angelu pasaulio, be visu anksteniu turi ir dieviska dvasia – siela, leidziancia kurti… kiekviena sekla turi luksta, kuri ja apsaugo ir kuria galima butu lygint su zmogaus ego. jei net imetus i tinkama dirva… Skaityti daugiau »

Jūsų Eminenecija,

Ačiū Jums už , kad nepailstate mus žadinti , aiškinti Dievo žodžių prasmę. Mums tai labai svarbu, nes pažinti velnią -besislepiančiu už gėrio skraistės, meluojančiu garsiai iš visų pakampių ir gundančiu judošiniais grašiais, kad išduoti tai, kas mus išgelbės,- šiuo laikmečiu yra labai sunku.

> eretikui

Jūs ne eretikas. Jūs tas, kuris ieško Tiesos, o Jėzaus žodžiuose – jų giliosios prasmės. Tai ir yra tikrasis Tikėjimas. Džiaugiuosi dėl Jūsų.

elfe

shabas… aha, buvo vakar.
siandien jau galima dirbti.. juk ne zmogus shabui…
tad nupjoviau zolele, apkarpiau kelis krumelius bumbulais… viena suformavau kaip Egipto piramide, apgenejau pusaites, kad per aukstos neisaugtu, sauleles neuzstotu…
o dabar lietuciui lynojant galima ir pamedituoti…
argi as ne panasi i etnografini zydu Penkiakbnyges Dieva Jahve? 🙂

elfe

tiesa, ar girdejot?
Ilija Trinkuniene laimejo musi del „pagoniu” religijos iteisinimo…
net per Strasbura..
taigi, sie patriotai mano, kad jei zydai turi etnografine religija, kuri jiems padejo islikt net praradus tevyne, nu tai ir lietuviams pats laikas ruostis gyvenimui diasporoj..

eretikas

dekui,
visgi grieztu teologu ar tik „pastudijavusiu”, kaip A.Maldeokiene, buciau priskirtas prie atskalunu ir kaip mat exkomunikuotas… is ju feisbuko… 🙂 Juk ji su tokia uzuojauta ziuri i tuos, kurie ner sumazine savojo „as” iki lytiniu kuno poreikiu…
o as manau, kad tai, kas taip gaivaliskai traukia i apacia galima nukreipt i virsu. ir tai taptu varomaja dieviskos kurybos jega.

Dzeikas

eretikui:
gerai pastebejai.Juk sis netikslumas vertime gerokai keicia prasme. Angliskas vertimas suponuoja ,kad Dievo karalyste yra kiekviename is musu (jeigu yra, jeigu mes ja isileidziame), musu savastyje, asmenyj. O lietuviskas vertimas – kad Dievo karalyste tarsi kazkur tarp vienminciu , taciau tarsi uz musu samones ribu, tarsi mes jei nebutume grupeje tai lyg ir ne Dievo karalysteje.
Na tarsi imigrantai JAV , teise gyventi turi, bet nesi pilietis ir teises ir pareigas turi tik tol, kol esi JAV. Va toks interpretacinis skirtumas is to atrodo menkucio netikslumo vertime.
Beje, o koki vertima naudojai?

Dzeikas

hmm’ui
Man regis niekas negalioja priimant formaliai ir nesuvokiant prasmes. Krikstas taip pat.

>> 14:04

Strasbūre Dievas negyvena. Inija ne ten kreipėsi 🙂 .

Mons. Adolfas Grušas

KASDIENYBĖS ŽAVESYS Žiniasklaida kasdien mus bombarduoja įvairiausia informacija, ir kiekvienas leidinys tvirtina, jog tai yra labai svarbu. Kartais iš tiesų tai yra svarbūs pranešimai, bet dažniausiai tenka susidurti vien su paskalų lygio samprotavimais. Aišku viena: visuomet pristinga, bent jau mūsų požiūriu, kai kurių labai svarbių gyvenimo aspektų. Mes nemokame įvertinti daugybės mūsų akyse vykstančių stebuklų… Žavimės gražiu saulėlydžiu, žydinčiu sodu, egzotišku kraštovaizdžiu, bet ar bent kas nors stebisi, kad kiekvieną rytą pateka saulė, kad iš mažos sėklos išauga augalas, kad gyvūnas rūpinasi savo jaunikliais? Mokslas, siekdamas viską paaiškinti, tarsi pašalina poetiškąją gyvenimo prasmę, ir mes arba gyvename amžiname išsiblaškyme, arba mumis manipuliuoja tie, kurie žino, kaip nukreipti mūsų dėmesį nuo jiems nepageidaujamų dalykų. Šio sekmadienio Evangelija ragina mus iš naujo… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Palyginimas apie sėjėją moko, kaip išeiti gerai iš pandemijos Jėzus, kalbėdamas palyginimais – paprastais kasdienio gyvenimo vaizdais – atveria mums langus į Dievo slėpinį ir žmonijos gyvenimo reikalus. Jėzus kalbėjo lengvai suprantamu būdu, tikroviškais vaizdais iš kasdienio gyvenimo. Šitaip jis pamoko, kad Dievas slypi ir kasdienio gyvenimo dalykuose, kurie kartais gali atrodyti visiškai eiliniai, mums sunkiai suvokiami, tačiau turi prasmę. Mums reikia tokio atidaus žvilgsnio, kaip Jėzaus, kad žinotume, kaip ieškoti Dievo ir jį rasti visuose dalykuose, pasakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį komentuodamas vienuoliktojo eilinio sekmadienio Mišių Evangeliją. Jėzus palygino dangaus karalystę su garstyčios grūdeliu, kuris yra mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga ir tampa didesnis už visus medžius. Šitaip veikia Dievas. Kartais pasaulio triukšmas neleidžia mums atkreipti… Skaityti daugiau »

hm.. Dzeikui

gal tu baptistas?..
nepripazisti vaiku kriksto?..

eretikas > Dzeikas'ui

grizkim i Pradzios knyga.
ten sakoma, kad D.sutvere zmogu is molio, tarkim, mineralu, bet ipute jam savo dvasia – isunystes dvasia… kuria, tarkim, uzgoze ego, po ivykusio dualizmo.Simbolika – Ievute smalsioji paragavo vaisiaus nuo gerio ir blogio pazinimo medzio… Gal toks dualizmas ir reikalingas materialaus pasauio pazinimui, taciau D. blogio nesukuree… Ievute su Adomeliu paskendo ego iliuzijose… ir sitas ju sapnas tesiasi iki pat prabudimo… Pabudino ne Buda, bet Jezus…

eretikas > redakcijjai

siulau evangelizacijos tekstus ikelt penktadieniais ir palaikyt pirmose gretose iki pirmadienio…

Birželio 14 d. Pal. vysk. Teofilius Matulionis

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Žyd 10, 32–36; plg. knyga „Š“, psl. 351)
„Jūs ištvėrėte didžių kentėjimų kovą“

I š l a i š k o Ž y d a m s.

Broliai!
Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžių kentėjimų kovą, tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami.
Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį. Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.

Birželio 14 d. Pal. vysk. Teofilius Matulionis

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 30, 3cd–4. 6 ir 8ab. 16bc–17; P.: 6a; plg. knyga „Š“, psl. 355) P. Tau, Viešpatie, patikiu savo dvasią. Būk man prieglobsčio uola – mano tvirtovė, Galinga pilis man pasislėpti! Juk esi man ir uola, ir tvirtovė, – Vesk ir saugok mane dėl savojo vardo. – P. Tau patikiu savo dvasią, – Tu mane atperki, Viešpatie, ištikimasis Dieve. Džiūgausiu ir būsiu linksmas dėl tavo ištikimosios meilės, nes tu pažvelgei į mano kančią. – P. Gelbėk mane nuo priešų, nuo persekiotojų mano. Gerumo šviesa sužėrėk savo tarnui, gelbėk mane savo ištikimąja meile. – P. Posmelis prieš evangeliją (Jok 1, 12) P. Aleliuja. – Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką.… Skaityti daugiau »

Birželio 14 d. Pal. vysk. Teofilius Matulionis

Evangelija (Mt 10, 28–33; plg. knyga „Š“, psl. 358)
„Nebijokite tų, kurie žudo kūną“

Anuo metu Jėzus pasakė savo apaštalams:
„Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.
Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“.

Birželio 14 d. Pal. vysk. Teofilius Matulionis

Evangelijos skaitinį komentuoja ses. Onutė Petraškaitė MVS Nerandu geresnio padrąsinimo ir komentaro šiai Evangelijos ištraukai, kaip kalbėti palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiais (kurio atlaidus šią dieną minime): „Taip esi žmogus palinkęs savo ateitį nuo visokių netikėtų negandų apsaugoti, taip ima noras save nuo visokių nelaimių apdrausti. Bet ar tai galimas daiktas be Dievo. Vienas mažas mažmožėlis suardys visą tavo išsvajotą rūmą, vienas nereikalingas žodžio ištarimas, viena liga, vienas nedoras žmogus visą, ką esi su tokiu rūpesčiu daręs, tau sunaikins. Ar ne ramesnis esi žmogus, ar ne drąsiau žiūri į ateitį, kai visiškai su gyvu tikėjimu esi Dievo apvaizdai atsidavęs. Juk nė plaukas nenukrinta nuo mūsų galvos be Dievo valios, nė mažiausias paukštelis nepragaišta be Dievo žinios. Beeinant prie tikslo reikia viskas… Skaityti daugiau »

> eretikui

Tarp įvairių religijų nėra esminių skirtumų, ir religiniai karai nereikalingi. Nesutaikomi skirtumai atsiranda tada, kai įvairių mokymų esmė aprengiama žmogiškojo (žemiškojo) proto sukurtais rūbeliais. Tai, matyt, neišvengiama, nes involiucijos procese žmogiškasis ego augina iliuziją. Tačiau evoliucijos procese tie rūbeliai turi nukristi, ir žmogus turi sugrįžti Namo. Dualizmas reikalingas ir materialaus pasaulio pažinimui, ir tam, kad, turėdamas laisvą valią, žmogus galėtų rinktis. Šešėlis išryškina žmogiškosios kūrybos trūkumus, ir žmogus gali juos taisyti, rinkdamasis Šviesą ir artėdamas prie Esmės. Arba rinktis nebūtį (net iki grįžimo į mineralinę būseną). O tada – vėl per milijonus metų aukštyn… Nes Būtis nesibaigia. Tai ir yra Amžinybė.
Toks mano dabartinis supratimas. Sieksiu gilesnio.

eretikas > bevardziui

graziai paaiskinot. Auksta klase.
Tik kaip su tuo laiku amzinuoju?..jis rods ne horizontalus, ne istorinis, nepriklauso nuo zvaigzdziu, saules apsisukimu. Bet vertikalus, visada ta sventa akimirka cia ir dabar. Tad ir dvasiniai rastai regis kalba ne vien apie tai kas buvo, bet ir apie tai, kas vyksta?..

XI eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (2 Kor 8, 1–9) Pranešame jums, broliai, apie Dievo malonę, suteiktą Makedonijos bažnyčioms. Nors ir dideli vargai jas bandė, jos pasirodė kupinos džiaugsmo, ir jų baisus neturtas išsiliejo dosnumo turtais. Aš liudiju, kad jie pagal išgales ir virš išgalių, savo noru, prašyte prašė mus malonės leisti jiems dalyvauti, teikiant paramą šventiesiems. Jie net pranoko mūsų viltis ir Dievo valia aukojo patys save, pirmiausia Viešpačiui, paskui – mums. Štai kodėl mes prašėme Titą, kad, vienąkart pradėjęs, taipogi pabaigtų pas jus tą gerą darbą. Tad, būdami visa ko pertekę – tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir mūsų meilės, – pasirodykite pertekę ir dosnumo. Aš tai sakau ne liepdamas, bet norėdamas kitų uolumo mastu patikrinti ir jūsų meilės nuoširdumą.… Skaityti daugiau »

XI eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 145, 2. 5–9)

P. Mano siela, Viešpatį garbink!

Šlovinsiu Viešpatį, kolei gyvensiu!
Jam vis skambės mano giesmės, kol žemėje būsiu. – P.

Laimingas, kurį Jokūbo Dievas palaiko,
kas deda viltį į Viešpatį Dievą.
Jis dangų, žemę, jūrą sutvėrė
ir juose esančius daiktus. – P.

Amžiais jis laikos teisybės,
gina reikmes nekaltų prispaustųjų,
alkaniems parūpina duonos.
Kalinius iš pančių Viešpats vaduoja. – P.

Akliesiems šviesą Viešpats grąžina,
klumpantiems padeda Viešpats vėl atsistoti.
Myli Viešpats žmones teisingus.
Viešpats sergi svetimšalio žingsnį. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 13, 34)

P. Aleliuja. – Aš jums duodu naują įsakymą, –
sako Viešpats,–
kad jūs vienas kitą mylėtumėte,
kaip aš jus mylėjau. – P. Aleliuja.

XI eilinės savaitės antradienio

Evangelija (Mt 5, 43–48)

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir neapkęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti geriesiems ir blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.
Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, ką gi ypatingo nuveikiate? Argi to nedaro ir pagonys? Taigi būkite tokie tobuli,kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas”.
Katalikai.lt

XI eilinės savaitės antradienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti sugebėjimo mylėti neatsižvelgiant į asmenį ir išlaisvinimo iš nuoskaudų Prašysiu Meilės Dvasios, kad perimtų mane iki gelmių ir atvertų mano širdį Jėzaus žodžiams. Ko labiausiai norėčiau Jo paprašyti? * „Girdėjote …“. Jėzus primena mokiniams, kad jų mintys ir širdis nuolat yra įtakoje to, ką girdi: mylėti draugus ir neapkęsti priešų. Ką dažniausiai girdžiu šia tema šiandien? Kokią įtaką mano galvosenai ir laikysenai turi tokie pasakymai? * „O aš jums sakau…“. Jėzus duoda man suprasti, kad Jo mokslas dažnai būna priešingas visuomenės nuostatoms. Ar sugebu stovėti Jėzaus pamokymų pusėje net tada, kai tai nėra modernu ir priešinasi daugumos nuomonei? * „Mylėkite savo priešus…“. Pirmiausia turėčiau prisipažinti Jėzui ir sau, kad turiu savo gyvenime priešų. To nepripažinimas gali pagilinti nesantaikos… Skaityti daugiau »

XI eilinės savaitės antradienio Evangelijos

skaitinį komentuoja kun. Mindaugas Malinauskas SJ Šiandienos Evangelijos ištraukoje Jėzus kaip dieviškojo įstatymo davėjas žengia labai naują ir unikalų žingsnį. Kalba apie tai, kas svarbiausia gyvenime, ir dar labiau – svarbiausia amžinybėje: tai yra meilė, apglėbianti net priešus. Pasirodo, kad Dievas, kuris išsirinko tautą, išskirdamas ją iš visų kitų, rodydamas palankumą ir asmeniškai atsiliepdamas į jos maldas bei prašymus, iškeldamas ir sureikšmindamas jos vertę, pasirodo, dabar lygiai taip pat myli visus ir kiekvieną, net ir savo išrinktosios tautos priešą. Pasirodo tas, kuris atrodė nenorimas, priešiškas ir net trukdantis dieviškajai tvarkai, yra mylimas. O ir tie, iki šiol susipratę Dievo išrinktieji, įgauna naują užduotį: mylėdami priešus parodyti jiems Dievo meilę. Prasiplečia perspektyva – nuo asmeninio susiformuoto pasaulio iki dieviško žvilgsnio –… Skaityti daugiau »

XI eilinės savaitės trečiadienio

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (2 Kor 9, 6–11)

Broliai!
Kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus. Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.
O Dievas gali jus gausiai apdovanoti įvairiomis malonėmis, kad visuomet ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir galėtumėte dosniai imtis bet kokio gero darbo, kaip parašyta: „Jis pažėrė, padalijo vargdieniams; jo teisumas amžiais išlieka”.
Tasai, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, parūpins jums sėklos, padaugins ją ir padės subręsti jūsų geradarybės vaisiams. Jūs visais atžvilgiais tapsite pasiturintys ir galėsite būti dosnūs, kad mes turėtume už ką dėkoti Dievui.

XI eilinės savaitės trečiadienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 111, 1–4. 9)

P. Laimingas, kas Viešpaties bijo.

Laimingas, kas Viešpaties bijo,
kas jo įsakymus myli.
Jo ainiai bus žemėj galingi.
Teisingųjų kartai – palaima. – P.

Jo namuose – ištaiga, dideli turtai,
Jo teisumas amžiais laikysis.
Jis nušvinta geriesiems lyg šviesa tamsybėj,
švelnus, gailestingas, teisingas. – P.

Jis vargšams dovanas duoda, dalija,
jo teisingumas amžiais nežūsta.
Jo didybė skaidriai nušvinta. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 23)

P. Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio,– sako Viešpats,–
ir mano Tėvas jį mylės;
mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P. Aleliuja.

XI eilinės savaitės trečiadienio

Evangelija (Mt 6, 1–6. 16–18) Jėzus bylojo savo mokiniams: „Venkite daryti savo geruosius darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. Kai meldžiatės, nebūkite tokie kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. Kai… Skaityti daugiau »

XI eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti romios ir paprastos širdies santykiuose su Dievu ir žmonėmis Jėzus pasakoja man apie Tėvą, kuris mato slaptoje ir myli mano paslėptą gyvenimą. Prašysiu, kad padėtų man suvokti ir patirti paslėpto Dieve gyvenimo vertę. * Jėzus manęs klausia apie mano gerų darbų intenciją ir motyvus, perspėja mane dėl tuštybės ir savo asmeninės garbės ieškojimo. Ką galiu pasakyti apie savo gerų darbų intencijas? * Kuris iš mano gerų darbų buvo kilniausias ir labiausiai reikalaujantis pasiaukojimo? Ar nesigailiu šiandien, kad jį padariau? Ar galėčiau jį pakartoti iš naujo, nors ir niekas nebūtų jo įvertinęs arba jo nuopelnai būtų priskirti visai kitam žmogui? * Klausysiuosi Jėzaus, kuris aiškina man paslėptos maldos vertę. Prisiminsiu savo maldas „uždarytame kambarėlyje“, tas sunkiausias, kuriose jaučiausi vienišas… Skaityti daugiau »

XI eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius Atsivertimas – tai atsigręžimas į Dievą, o ir į save Jo akivaizdoje. Esame Dievo sukurtieji žmonės, todėl mums yra sava daryti gera, o ne bloga. Jeigu padaręs kažką gero, stengsiuosi tai išviešinti tarsi ypatingą dalyką, kartu pareikšiu, kad man tai nėra būdinga, kadangi neįprasta. Tačiau kodėl gero darymas krikščioniui turėtų būti nebūdingu, nepaprastu dalyku? Malda – tai nuoširdus bendravimas su Dievu, dažniausiai vykstantis dvasinio pokalbio forma. Kaip mūsų bendravimas su žmonėmis, kartais pasireiškiantis vieša ir iškilminga forma, minint jubiliejus, šventes ir svarbius gyvenimo įvykius, taip ir bendravimas su Dievu kartais yra labai viešas ir iškilmingas. Tačiau dažniausiai tai vyksta tarp dviejų asmenų, todėl nėra viešas dalykas. Didžioji maldos dalis turėtų būti intymi ir privati,… Skaityti daugiau »

XI eilinės savaitės penktadienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (2 Kor 11, 18. 21–30) Broliai! Kadangi daug kas giriasi kūno dalykais, tai pasigirsiu ir aš. Bet jei kas drįsta kuo nors didžiuotis,– tai sakau iš kvailumo,– drįstu ir aš. Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš. Jie Kristaus tarnai? Iš kvailumo sakau: aš juo labiau! Aš daug daugiau įdėjau triūso. Kur kas daugiau kalėjau. Esu gavęs nepalyginti daugiau rykščių ir daugel kartų buvęs mirties pavojuje. Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio. Tris kartus gavau lazdų, vienąkart buvau apsvaidytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau atviroje jūroje. Dažnai būdavau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo savo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, miesto… Skaityti daugiau »

XI eilinės savaitės penktadienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 33, 2–7)

P. Dievas gelbi teisiuosius iš visų nelaimių.

Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
mano burna šlovins jį nuolat.
Tuo mano siela didžiuojas,
Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias. – P.

Su manimi visi šlovinkit Viešpatį,
aukštinkim Viešpaties vardą kaip vienas.
Viešpaties ieškau, jis atsiliepia
ir išvaduoja mane iš baisybių. – P.

Žvelkit į jį, ir jums nušvis veidas,
nebeteks rausti iš gėdos.
Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo,
iš visų bėdų išvadavo. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 5, 3)

P. Aleliuja. – Palaiminti dvasingieji vargdieniai:
jų yra dangaus karalystė. – P. Aleliuja.

XI eilinės savaitės penktadienio

Evangelija (Mt 6, 19–23)

Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukite sau lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.
Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu. O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje. Taigi, jei tavyje esanti šviesa tamsi, tai kokia baisi toji tamsa!”

XI eilinės savaitės penktadienio

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytenis Vaškelis Kaip bekompromisiškai Viešpats Jėzus mus moko pirmenybę teikti ne žemiškų gėrybių kaupimui, o pastangoms nuolat turtėti kiekvienu Jo žodžiu ir Jo asmeniniu pavyzdžiu. Kristaus įspėjimas: „Nekraukite sau lobių žemėje, į kuriuos taikosi vagys“ (plg. Mt 6, 19) yra užuomina apie artėjančią mirtį, kuri (kartais atsėlina nelauktai kaip vagis) ateis kaip ugnis, sudeginanti visas veidmainystės kaukes ir atskleidžianti tikrąją žemėje gyvenusio žmogaus darbų prasmę. Jei žmogaus gyvenimas pilnas gėdingo nuodėmių nuogumo (plg. Apr 16, 15), ir Viešpats pernelyg akivaizdžiai mato, kad šio nelaimėlio egzistencijos kreivė nesiliaujamai sminga į žemyn, tuomet Jis (dėl beribio savo gailestingumo) gali jam suteikti, pavyzdžiui, sunkią ligą, kuri pasirodytų esanti tikras dangaus lobis, nes per kančią pagaliau tą ligonį apšviestų suvokimas,… Skaityti daugiau »

36
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top