Geroji Naujiena: Jis nori, kad ir mes būtume švarūs

Raupsuotasis turi gyventi atskirtas, už stovyklos

Viešpats bylojo Mozei ir Aaronui:
„Žmogų, kuriam ant odos atsirastų patinimas ar išbėrimas, ar pašviesėjimas – tai raupsų ligos požymiai – reikia pas kunigą Aaroną arba pas kurį jo sūnų kunigų nuvesti. Raupsuotasis,­ tokios ligos ištiktasis, turi dėvėti įplėštais drabužiais, būti palaidais plaukais, prisidengęs burną ir šaukti; „Nešvarus! Nešvarus!“
Kol ta liga nepaliauja, tol jisai nešvarus; jisai nešvarus ir turi gyventi atskirtas; vieta jam gyventi yra už stovyklos“ (Kun 13, 1–2. 45–46).

* * *

Tu esi man prieglauda, išgelbėjęs džiaugsmais apipinsi

Laimingas, kam neteisybės atleistos,
kam Dievas uždengia kaltybes.
Laimingas, kurio nekaltina Viešpats,
kurio viduje nėr apgaulės.
Pasisakiau tau nusikaltęs,
nuodėmę lioviausi slėpęs.
Tariau: prisipažinsiu, Viešpatie, tau nusidėjęs,
ir tu man atleidai nelemtą kaltybę.
Džiaukitės jūs, kad Viešpatį turit,
jums, teisingieji, džiūgaut, didžiuotis,
nes širdys jūs tyros (Ps 31, 1–2. 5. 11).

* * *

Sekite mano pavyzdžiu, kaip ir aš seku Kristumi!

Broliai! Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei. Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo Bažnyčios, šitaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, ieškodamas ne savo naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti. Sekite mano pavyzdžiu, kaip ir aš seku Kristumi! (1 Kor 10, 31–11, 1)

* * *

Raupsai pranyko, ir jis tapo švarus

Pas Jėzų atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jeigu nori, gali mane padaryti švarų“.
Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“
Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo švarus.
Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir smarkiai prigrasino: „Žiūrėk, kad niekam nieko nesakytum! Eik pasirodyk kunigui ir už pasveikimą paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.
O šis bekeliaudamas pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti įvykį, jog Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste.
Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas jį (Mk 1, 40–45).

* * *

Dieve, tu žadėjai pasilikti tiesiose bei kilniose širdyse. Pasitikėdami Tavo pažadu meldžiame: savo malone nuvalyk nuo mūsų sielų nuodėmės raupsus ir padaryk tokius, kad mielai mumyse gyventum. Pradžiugink mus savo paguoda ir išmokyk nuolat trokšti to, kas įprasmina šį laikinąjį gyvenimą.

Kiekvienas asmeniškai ir/ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: dangiškasis Tėve, užgydyk ir mūsų tautos žaizdas, kad tapę naujais žmonėmis, vykdytume Tavo įsakymus ir laimėtume amžiną atpildą. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

* * *

Sigitas Tamkevičius. Jėzus ir raupsuotasis
6 eilinis sekmadienis

Jėzaus laikais raupsų liga sergantis žmogus būdavo išvaromas iš sveikųjų tarpo. Mozės įstatymas reikalavo, kad raupsuotasis gyventų nuošaliai nuo sveikųjų, ir jei kas nors bandytų prie jo artintis, jis turėjo šaukti: „Nešvarus, nešvarus!“ (Kun 13, 45). Raupsuotojo drabužis turėjo būti suplėšytas, o plaukai suvelti, kad sveikieji iš tolo atpažintų nelaimėlį.

Evangelistas Morkus pasakoja apie tokio raupsuotojo susitikimą su Jėzumi. Mirties ženklu pažymėtas vyras išdrįso prisiartinti prie Jėzaus ir maldavo: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų“ (Mk 1, 40). Tai malda žmogaus, kuris pažįsta savo nelaimę ir nori iš jos išsivaduoti. Raupsuotasis tiki, kad Jėzus gali jį išgydyti, tik nežino, ar panorės tai padaryti; dėl to jis sako: „Jei panorėsi.“ Dievas visada nori mus išgydyti, nes myli mus.

Pranašas Izaijas apie tai įtaigiai kalba: „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, aš tavęs niekuomet neužmiršiu“, – sako Dievas (Iz 49,15).

„Jėzus, pasigailėjęs raupsuotojo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo švarus“ (Mk 1, 41–42). Būdamas sveikas, šis vyras nebūtų patyręs Dievo gailestingumo stebuklo. Būdami silpni ir sužeisti, ir mes galime patirti Dievo gailestingumo malonę.

Raupsuotasis yra nuodėmės sunkiai sužeisto žmogaus paveikslas. Panašiai kaip raupsai liudijo, jog žmogus yra stipriai paliestas mirties, sunki nuodėmė taip pat liudija, jog einama mirties keliu, ir šis kelias gali pasibaigti amžinąja mirtimi – atsiskyrimu nuo Dievo ir visų išgelbėtųjų.

„Aš galiu artintis prie Viešpaties ne todėl, kad esu teisus, vertas, gražus ir geras. Kaip tik todėl, kad esu neteisus ir netyras, bjaurus ir nusidėjėlis, turiu teisę eiti tiesiai pas jį. Tai yra Evangelija, Geroji Naujiena, kuri mane gelbsti. Dievas mane myli todėl, kad myli. Mano vargingumas nėra kliūtis, o jo gailestingumo matas. Jis nėra mane teisiantis įstatymas; jis yra gyvybę dovanojantis Tėvas, kuris myli mane be jokių sąlygų tokį, koks aš esu. Mano blogis, mano nepatrauklumas jį traukia prie manęs su meile, kuri nežino kito mato, kaip mano poreikis“ (S. Fausti SJ).

Nors Jėzus draudė pagydytajam skelbti apie išgydymą ir tik liepė pasirodyti kunigams, kad būtų priimtas į sveikųjų tarpą, džiaugsmo kupinas vyras nepajėgė tylėti ir „bekeliaudamas pradėjo plačiai skelbti ir skleisti Žodį“. Jis asmeniškai patyrė Dievo gailestingumą ir dabar jį liudija kitiems tapdamas Gerosios Naujienos skelbėju.

Dievo žodis raupsuotojo pagydymu skatina mus pasitikrinti, ar nesame sužeisti mūsų gyvenimą ardančių nuodėmės raupsų. Jei taip, ar tuomet skubame pas Viešpatį maldaudami: „Jei nori, gali mane pagydyti!“? O gal šį susitikimą atidėliojame, nes sunku peržengti per savo puikybę ir pamatyti, jog esame silpni, o gal net sužeisti.

Mes gyvename mirties kultūros apsuptyje, kur nuodėmė yra įteisinama kaip gyvenimo norma, todėl esame nuolatiniame pavojuje užsikrėsti dvasiniais raupsais. Viešpatie, padėk mums, kai grės pavojus! Išgydyk, kai suklupsime!

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

* * *

Arnoldas Valkauskas. Kad niekas netrukdytų žvelgti į Viešpatį

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
40 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
AČIŪ

Kard. Sigitui Tamkevičiui už priminimą, kad ”

„Aš galiu artintis prie Viešpaties ne todėl, kad esu teisus, vertas, gražus ir geras. Kaip tik todėl, kad esu neteisus ir netyras, bjaurus ir nusidėjėlis, turiu teisę eiti tiesiai pas jį. Tai yra Evangelija, Geroji Naujiena, kuri mane gelbsti. Dievas mane myli todėl, kad myli.”

Kardinolas Sigitas perspėja, bet išganingai!:

„Mes gyvename mirties kultūros apsuptyje, kur nuodėmė yra įteisinama kaip gyvenimo norma, todėl esame nuolatiniame pavojuje užsikrėsti dvasiniais raupsais. Viešpatie, padėk mums, kai grės pavojus! Išgydyk, kai suklupsime!“
Taigi, broliai ir seserys, ne visa, kas ir Lietuvoje šiandien teisėta,
yra teisinga ir išganinga. Įteisinantys mirtinas nuodėmes ir jiems pritariantys, ne tik patys pasuka dvasinės mirties keliu,
bet ir savo artimus nukreipia myriop. Visomis išgalėmis kovokime ir neleiskime, kad artimųjų gyvenimas baigtųsi tragedija.

Mons. Adolfas Grušas

SUSITIKTI JĖZŲ Kai Jėzus įeina į žmogaus gyvenimą, jis priima visą žmogų: kūną, vargus, ribotumą… Jis nesilaiko fariziejiškų nuostatų: esu su tavimi, bet išlaikau reikalaujamą distanciją. Prie Viešpaties besiartinančio raupsuotojo žingsnis atrodo beprasmis ir laužantis nustatytą tvarką, tačiau Jėzus žino, kaip kenčia vargšo ligonio širdis, kaip ją drasko baimė ir abejonės, todėl irgi padaro tai, kas nustebina aplink esančius, kuriuos turėjo apimti pasimetimas, galbūt netgi atmetimas. Jėzus pasilenkia prie šitų visuomenės atmatų. Jis nebijo užsikrėsti, nes žino, kad iš tikrųjų tai, kas sutepa žmogų, išeina iš jo širdies. Jėzus yra šventas. Jis yra Dievas, ir todėl savo kūriniui turi tik vieną atsakymą: „Ateik!“ Nelaimingasis prisiartina prie Viešpaties ir puola ant kelių prieš Šviesą: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų.“ Kaip… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Pažeiskime taisykles dvigubu būdu Raupsuotieji, priminė Šventasis Tėvas tų laikų kontekstą, buvo laikomi nešvariais ir pagal Įstatymo nurodymus turėjo likti už gyvenvietės ribų. Jie buvo išstumti už žmogiškų, socialinių ir religinių ryšių ribos, negalėjo įžengti į maldos namus. O Jėzus leido, kad raupsuotasis prie jo prisiartintų, pasigailėjo ir net palietė. Tai ir yra Geroji Naujiena: Dievas yra artimas mūsų gyvenimui, jis nėra abejingas sužeistos žmonijos likimui ir ateina sugriauti kliūčių, kurios trukdo santykiui su juo, su kitais ir su savimi pačiais. Artumas, užuojauta, švelnumas – toks yra Dievo stilius. Popiežius Pranciškus išsamiau apžvelgė du susijusius taisyklių pažeidimus, padarytus prie Jėzaus prisiartinusio raupsuotojo ir jį palietusio Jėzaus. Normas visų pirma pažeidžia raupsuotasis, kuris nepaiso Įstatymo nurodymų, palieka savo izoliaciją ir ateina… Skaityti daugiau »

ah1

nu va ir Biblija byloja apie karantiną užkrečiamų ligų nešiotojams cit. cit. „Raupsuotasis turi gyventi atskirtas, už stovyklos”. Vienu žodžiu nieko naujo nuo Biblijos laikų ir nėra ko piktintis uždarytomis bažnyčiomis caronmečiu covidiniu.

Ale >>>

tamstos mentalitetas taip ir liko Kristaus laikų pagonių mąstymo. Kristus tam ir atėjo, kad keisti senuosius stereotipus, Jis juos tiesiog laužė ir mokė gyventi ne senolių papročiais, o širdies, meilės įstatimu.

VI eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodis

Skaitinys (Pr 4, 1–15. 25) Žmogus pažino savo žmoną Ievą. Ji tapo nėščia ir pagimdė Kainą. Ji sakė: „Iš Viešpaties susilaukiau vyriškio“. Ji dar kartą gimdė ir susilaukė jo brolio Abelio. Abelis buvo aviganis, Kainas – žemdirbys. Praėjus kiek laiko, Kainas atnašavo Viešpačiui žemės vaisių auką. Taip pat ir Abelis atnašavo savo bandos pirmagimių ir būtent jų taukus. Viešpats maloniai žvelgė į Abelį ir jo atnašą, o į Kainą ir jo atnašą jis nežiūrėjo. Todėl Kainas labai įniršo ir nudelbė galvą. Viešpats užkalbina Kainą: „Ko gi niršti ir kodėl delbi galvą? Jeigu teisingai elgiesi, ar tu nepakeli galvos? O jeigu elgies neteisingai, tada ar kartais netyko prie tavo durų nuodėmė, lyg koks žvėris, kuris tave nusižiūrėjo; bet tu jį sutramdyk!“… Skaityti daugiau »

VI eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodis

Psalmė (Ps 49, 1. 8. 16–17. 20–21) P. Padėkos auką Dievui aukoki. Aukščiausiasis Dievas, Viešpats, byloja, nuo Rytų ligi Vakarų šaukdamas žemę. Ne dėl aukų aš tave barsiu: deginamąsias aukas visuomet man aukoji. – P. „Kam dar įsakus mano skaičiuoji, kam dar tavo burna mano sutartį mini, jei tu mano tvarkos laikytis nenori, jei sviedi šalin mano žodį. – P. Kur pakliuvęs, liežuvauji ant savo brolio: nešlovę darai močios sūnui. Šitaip elgies ir manai – aš tylėsiu?! Manai, kad ir aš panašus į tave būsiu? O ne! Aš tave barsiu, tavo darbais akis tau badysiu“. – P. Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 6) P. Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, – sako Viešpats. – Niekas nenueina pas Tėvą… Skaityti daugiau »

VI eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodis

Evangelija (Mk 8, 11–13)

Priėjo fariziejai ir ėmė su Jėzumi ginčytis. Spęsdami jam pinkles, jie reikalavo ženklo iš dangaus. Atsidusęs iš širdies gilumos, jis pasakė: „Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai giminei nebus duota!“
Ir, palikęs juos, jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.
Katalikai.lt

VI eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodžio

Mąstymas Prašyti atviros ir paprastos širdies susitinkant su Jėzumi Pas Jėzų ateina fariziejai. Dėmesingai stebėsiu jų laikyseną. Įsiklausysiu į jų žodžius ir griežtą kalbos toną. Jie nori su Jėzumi susidoroti, spendžia Jam pinkles ir reikalauja iš Jo ženklo. Jų santykis su Jėzumi yra šaltas, nesąžiningas ir priekaištaujantis. Jie yra užsidarę nuo Jo žodžių. * Ką galiu pasakyti apie savo susitikimus su Jėzumi? Maldoje pabandysiu pažvelgti į savo asmeninį santykį su Jėzumi. Klausiu savęs Jo akivaizdoje: kokius pagrindinius bruožus matau savo santykyje su Jėzumi? * Parašysiu ant popieriaus lapo labiausiai dominuojančius dalykus mano santykyje su Jėzumi. Surašysiu atskirai neigiamus ir teigiamus bruožus. Kurie iš jų man teikia daugiausia džiaugsmo, o kurie liūdina ir kelia gėdą? Pasakysiu apie tai Jėzui. * „Atsidusęs… Skaityti daugiau »

VI eilinės savaitės pirmadienio

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas Po antrojo duonos padauginimo stebuklo, kurio metu Jėzus pamaitino apie 4 tūkstančius žmonių, Jis išplaukė su mokiniais į Dalmanutos sritį. Nors ši vietovė dar ir iki šiol nėra tiksliai identifikuota, tačiau mums kur kas yra svarbesnis šios dienos Gerosios Naujienos turinys, nei konkreti Genezareto krašto geografinė vietovė. Jėzus ir vėl eilinį kartą yra atakuojamas fariziejų. Kodėl jie taip elgiasi? Greičiausiai dėl to, kad Jėzus savuoju buvimu bei duonos padauginimo stebuklu jų nesužavi, nes jie yra perdėm savanaudiški. Galima spėti, jog jie jau žino apie Jėzaus poelgį ir dėl to taip staigiai ir drąsiai ima aiškinti Jam, ką Jis turįs padaryti. Jie puikiai suprato, kad tarp jų atsirado naujas autoritetas, o kartu ir naujas konkurentas.… Skaityti daugiau »

> Kunigui Ernestui

Prašydami ,,laisvės ženklo”, prašėme tarpukario Lietuvos sugrįžimo. Ji buvo idealas. Manėme, kad tokioje pat Lietuvoje, kokią praradom, ir patys būsim idealūs. Taip neatsitiko. Nes ir tarpukario Lietuva nebuvo ideali. Sirgo daugeliu dabartinių ligų. Dabar tos ligos tik supiktybėjo ir prisidėjo naujų, dar bjauresnių. O ar išsaugosim laisvę ir kokie būsime patys, priklauso nuo mūsų visų. Nuo kiekvieno. Nuo to, kokie būsime kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Kiekvienoje smulkmenoje. Jei suvoksime, kokiais privalome tapti ir ko turime atsikratyti, viskas bus gerai. Lengva nebus, bet viskas bus gerai. Nes jau pradedame suvokti, kas mumyse negerai.

VI eilinės savaitės antradienio Dievo Žodis

Skaitinys (Pr 6, 5–8; 7, 1–5. 10) Viešpats matė, kad žmonių blogumas žemėje buvo didelis ir visos jų širdies mintys bet kuriuo laiku buvo nukreiptos tik į pikta. Todėl jis ėmė gailėtis padaręs žemėje žmones. Ir su širdgėla tarė: „Žmones, kuriuos sutvėriau, aš išnaikinsiu nuo žemės paviršiaus; ir ne tik žmones, bet ir gyvulius, roplius bei padangių paukščius, nes gailiuosi juos padaręs“. Tik Nojus buvo radęs malonę Viešpaties akyse. Viešpats paliepė Nojui: „Eik su visa šeimyna į arką, nes aš tik tave iš šios padermės teradau teisų savo akyse. Visų švariųjų gyvulių pasiimk po septynias poras, o visų nešvariųjų – po vieną porą; taipogi paukščių po septynis patinėlius ir pateles, kad išliktų visoje žemėje gyvas jų prieauglis! Praeis septynios dienos;… Skaityti daugiau »

VI eilinės savaitės antradienio Dievo Žodis

Psalmė (Ps 28, 1–4. 9–10)

P. Viešpats laimins savąją tautą, teiks jai ramybę.

Jūs, Dievo sūnūs, šlovinkit Viešpatį,
šlovinkit Dievo didingąjį vardą,
garbinkit jį iškilmingai. – P.

Virš vandenų pasigirsta Viešpaties balsas!
Viešpats viršum vandenynų plačiųjų!
Viešpaties balsas galingas!
Skardus Viešpaties balsas! – P.

Dievo didybė sugriaudžia!
Ir jo šventovėj – „Šlovė!“ visi šaukia.
Viešpaties sostas virš tvano,
jis viešpataus kaip Valdovas per amžius. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 23)

P. Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, – sako Viešpats, –
ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P. Aleliuja.

VI eilinės savaitės antradienio

Evangelija (Mk 8, 14–21)

Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį. O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.
Jie pradėjo kalbėtis, kad nebeturį duonos.
Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos? Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate, jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“
Jie atsakė: „Dvylika“.
„O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų pintinių likučių?“
Jie atsakė: „Septynias“.
Tada jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“
Katalikai.lt

VI eilinės savaitės antradienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti radikalaus pasitikėjimo Jėzaus galia krizių metu Šiandien Jėzaus žodžiai skamba radikaliai ir vienareikšmiškai. Jie kviečia patikrinti mano santykių su Jėzumi brandumą. Karštoje maldoje kreipsiuosi į Šventąją Dvasią, kad padėtų man visa širdimi atsiverti evangelinei tiesai. * Įlipsiu su Jėzumi ir mokiniais į valtį. Pastebėsiu apaštalų susijaudinimą, kai pamato, kad per mažai pasiėmė su savimi duonos. Jėzus žino jų neramumo priežastį. Jis nori, kad jie šiek tiek atsitrauktų nuo to susirūpinimo. * Kokie rūpesčiai šiandien užima daugiausia vietos mano širdyje ir mintyse? Ar sugebu pažvelgti iš atstumo į savo problemas? Ar nešvaistau savo gyvenimo jėgų, energijos nesvarbiems dalykams? * Duonos trūkumas išaugo iki didelės problemos, kada apie tai buvo kalbama tik tarpusavy. Jie neįtraukė į pokalbį Jėzaus, kuris visiškai… Skaityti daugiau »

VI eilinės savaitės antradienio Evangelijos

Skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas Pamaitinęs 4 tūkstančius žmonių, kurie išties buvo labai maloniai nustebinti, bei atlaikęs fariziejų bandymą iš Jo pasišaipyti, Jėzus buvo nustebintas savųjų mokinių. Jie pamiršo su savimi į kelionę pasiimti duonos ir teturėdami vos vieną kepalėlį staiga iš Jėzaus išgirsta įdomų pamokymą – patarimą. Iš tiesų Jėzus savo mokiniams aiškina dvasiniu lygmeniu, tačiau mokiniai Jį supranta materialiuoju. Šioje vietoje mokinius galime palyginti su fariziejais, kurie Dalmanutoje visgi neperprato Jėzaus žodžių, o kartu ir Jo veiksmų. Ko mokiniai vis dar nesupranta ir kodėl jų širdys tokios bukos? Bene pirmą kartą Jėzus pasako jiems tuos pačius žodžius, kuriuos Jis taiko tiems, kurie Juo netiki: „Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?!“. Raugas Biblijoje simbolizuoja įvairius dalykus: neraugintą… Skaityti daugiau »

PELENŲ DIENA. Dievo Žodis

Pirmasis skaitinys (Jl 2, 12–18) Dabar, sako Viešpats, – iš visos širdies atsiverskite į mane pasninku, verksmu ir raudojimu. Persiplėškite širdis, o ne drabužius. Atsiverskite į Viešpatį, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, atlaidus ir geraširdis, jautrus dėl nelaimės. Galbūt jis atsigręš, galbūt ir pagailės – sugrąžins palaimą valgių ir gėrimų atnašoms, kurias jūs aukojate Viešpačiui, savo Dievui. Ant Siono kalno pūskite ragą, paskelbkite šventą pasninką, suruoškite pamaldas! Surinkite tautą, pašvęskite bendriją! Sukvieskite senelius, suveskite vaikučius, suneškite ir žindomus kūdikius! Tepalieka jaunikis savąjį kambarį, ir nuotaka – savo alkierių. Tarp prieangio ir altoriaus terauda Viešpaties tarnai kunigai ir tešaukia: „Pagailėk, Viešpatie, savo tautos – neatiduok gėdai savo paveldėtinės, kad iš jų nesityčiotų pagonys. Kam gi turėtų tautos kalbėti: ‘O… Skaityti daugiau »

PELENŲ DIENA. Dievo Žodis

Atliepiamoji psalmė (Ps 50, 3–6. 12–14.17)

P. – Pasigailėk mūsų, Viešpatie, mes esame tau nusidėję.

Pasigailėk manęs, Dieve: tu didžiai gailestingas.
Gerumas tavo beribis, – naikinki mano kaltybę.
Grynai nuplauk mano dėmę,
numazgok mano kaltę. – P.

Aš savo kaltybę pažįstu,
man vis akyse mana nedorybė.
Aš tau, ir tiktai tau esu nusidėjęs:
dariau, ką laikai tu piktybe. – P.

Sutverk širdį man tyrą, o Dieve,
many nepalaužiamą dvasią atnaujink.
Vai, neatstumki manęs nuo savojo veido,
prarast tavo šventąją dvasią neleiski. – P.

Išgelbėk mane, ir būsiu laimingas.
Padaryk mane didžiadvasį.
Tu mano lūpose, Viešpatie, būsi,
manoji burna tave šlovins. – P.

PELENŲ DIENA. Dievo Žodis

Antrasis skaitinys (2 Kor 5, 20 – 6, 2)

Broliai!
Kristaus vietoje mes einame pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu mes maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“ Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu.
Kaip Dievo bendradarbiai, mes norime jus įspėti: neimkite Dievo malonės veltui! Jis sako: „Aš išklausiau tave priimtinu metu, aš tau pagelbėjau išganymo dieną“. Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 94, 8ab)

O, kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“

PELENŲ DIENA. Dievo Žodis

Evangelija (Mt 6, 1–6. 16–18) Jėzus bylojo savo mokiniams: „Venkite daryti savo geruosius darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, taip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, te nežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.… Skaityti daugiau »

PELENŲ DIENA. Dievo Žodžio

Mąstymas Prašyti gailestingumo darbų, maldos ir pasninko gilaus troškimo Maldos pradžioje patikėsiu Dievui visas Gavėnios dienas, kurias dar kartą gaunu iš Jo. Sužadinsiu gilų atsivertimo troškimą. Klausiu Jėzaus, ko jis laukia iš manęs per šį laikotarpį? * Jėzus man duoda tris atramos taškus tam, kad tinkamai išgyvenčiau permainų laiką: gailestingumo darbai, malda ir pasninkas. Kokią vietą jie užėmė ligšioliniame mano gyvenime? Kurį iš jų dažniausiai praktikuoju, o kurį labiausiai apleidžiu? * Karštoje maldoje prašysiu Jėzaus, kad padėtų man maldoje permąstyti prisimintas tris gavėnios vertybes bei uždegtų mane troškimu atnaujinti jas savo gyvenime. * Jėzus kviečia mane į slaptą gėrio darymą. Tėvas visa mato. Kiekvienas meilės darbas, nors ir labai paslėptas, yra Jam matomas. Kokios mintys bunda manyje, kai galvoju apie… Skaityti daugiau »

PELENŲ DIENA. Dievo Žodžio

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM „Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje“ (Mt 6, 6). Kai Dievas, prieš mums pradedant melstis, prašo mūsų uždaryti duris, tai jis nori priminti, kad pirmiausia turime atsiriboti savo širdyje nuo išorinės veiklos, nuo troškimų, nuo daiktų, nuo žmonių, nuo rūpesčių, nuo baimių. Šis atsiskyrimas yra lygus mirčiai. Kitais žodžiais tariant, kai uždarome už savęs duris, tai turime laikyti save mirusiais kūniškam pasauliui ir stoti priešais Dievą. Tai nėra lengva. Todėl yra labai verta, prieš įeinant į savo kambarėlį, nuolankia ir sugraudinta širdimi prašyti Dievo pagalbos ir pasigailėjimo. Uždaryti savo kambarėlio duris, reiškia numarinti visa tai, kas priklauso regimajam pasauliui: „Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška“… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

II. Gavėnia – kelionė atgal pas Dievą Kitas popiežiaus paminėtas pavyzdys – Jėzaus pagydytas raupsuotasis, kuris sugrįžo padėkoti. Mes visi sergame dvasinėmis ligomis, negalime patys jų išsigydyti. Visi turime giliai įsišaknijusių ydų, vieni jų negalime išnaikinti. Visi turime baimių, kurios mus paralyžiuoja, patys negalime jų nugalėti. Turime maldauti pagalbos, kaip tas raupsuotasis. Mums reikia, kad Jėzus mus pagydytų. Turime parodyti jam savo žaizdas ir sakyti: „Jėzau, štai aš su savo nuodėmėmis ir vargais. Tu esi gydytojas, gali mane išvaduoti. Pagydyk mano širdį“. Pelenai barstomi ant mūsų galvų primena, kad esame dulkės ir į dulkes grįšime. Tačiau žinome, kad į šias dulkes Dievas įpūtė savo gyvybės Dvasią. Dėl to mes negalime gyventi vaikydamiesi dulkių, šiandien egzistuojančių ir rytoj nykstančių dalykų. Turime… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

I. Gavėnia – kelionė atgal pas Dievą „Grįžkite pas mane visa savo širdimi“ (Jl 2, 12), – Mišių pirmajame skaitinyje iš pranašo Joelio lūpų skamba Dievo mums skirtas raginimas. „Gavėnia – tai kelionė atgal pas Dievą“, – sakė Mišių homilijoje popiežius Pranciškus. Mes, visą dėmesį sutelkę į savo kasdieninius rūpesčius, dažnai sakome Viešpačiui: „Aš grįšiu pas tave, tik ne dabar, o truputį vėliau… Šiandien neturiu laiko, bet nuo rytojaus aš tikrai imsiu melstis, tikrai kažką nuveiksiu kitų labui…“ Gyvenime visada mes turėsime ką veikti ir visada rasime pasiteisinimų, dėl to ne rytoj, o jau dabar turime suvokti, kad atėjo laikas grįžti pas Dievą. Gavėnia, sakė Pranciškus, yra kelionė, apimanti visą mūsų gyvenimą, visą žmogų. Atėjo laikas patikrinti mūsų kelionės kryptį,… Skaityti daugiau »

Dienos po Pelenės (KV) Ketvirtadienis

Dievo Žodis Skaitinys (Įst 30, 15–20) Mozė bylojo Izraelio tautai: „Štai pateikiu tau gyvenimą ir laimę, mirtį ir nelaimę. Jeigu klausysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos aš tau skelbiu šiandieną, – mylėsi Viešpatį, savo Dievą, vaikščiosi jo keliais ir vykdysi jo įsakymus, įstatymus bei nuostatus, – tada tu gyvensi ir pagausėsi, ir Viešpats, tavo Dievas, laimins tave žemėje, kurion tu žengi, kad ją užvaldytum. Bet jei savo širdį nugręši ir nepaklausysi, jei duosies suvedžiojama ir imsi garbinti svetimus dievus ir tarnauti jiems, tai šiandien jums skelbiu, kad būsite išnaikinti. Tada jūs ilgai negyvensite žemėje, kurion tu žengi per Jordaną, kad ją užvaldytum. Šiandieną šaukiu prieš jus liudytojais dangų ir žemę, kad tau pateikiu gyvenimą ir mirtį, palaimą ir prakeikimą. Tad… Skaityti daugiau »

Dienos po Pelenės (KV) Ketvirtadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 1, 1–4. 6)

P. – Laimingas žmogus, kuris Viešpačiu tiki.

Laimingas, kuris neklauso piktų patarimų,
nestoja ant paklydėlių kelio,
nesėda su nepraustaburniais.
Viešpaties mėgsta teisyną, mąsto jį dieną ir naktį. – P.

Jis – kaip tas medis, prie upelio sodintas,
duos gerą derlių, metui atėjus,
nevysta jo lapai;
visi jo darbai sėkmingi. – P.

Ne taip su bedieviais, ne taip!
Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
Į teisiųjų gyvenimo kelią Viešpats žiūri maloniai,
o kelias bedievių į pražūtį veda. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Mt 4, 17)

Atsiverskite, – sako Viešpats, – nes dangaus karalystė čia pat!

Dienos po Pelenės (KV) Ketvirtadienis

Evangelija (Lk 9, 22–25)

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti. Jis bus seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels“.
Jis pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, praras ją, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės. Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?!“

Dienos po Pelenės (KV) Ketvirtadienis

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius Trumpa šios dienos Evangelija, bet daug ko galime iš jos pasimokyti. Pirmiausia Jėzus savo mokiniams pasakoja, kas Jo laukia:“ reikės kentėti, bus atmestas, nužudytas …. „Petras, kuris ką tik buvo išpažinęs, kad „Tu esi Dievo Mesijas“, išgirdęs, kad Jėzui reikės kentėti, surinka: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti.“ Jėzus atsisukęs subarė Petrą: „Eik iš mano akių, šėtone!“ (Mt.16:22–23). Ar nepasitaiko, kad ir mes, būdami gana „religingi“, bandome Dievui duoti nurodymus? Toliau Jėzus duoda nurodymus visiems, paaiškindamas kaip Jį sekti. Trys keliai: išsižadėti savęs, nešti kasdien savo kryžių ir sekti Jį. Išsižadėti savęs – tai su Šventosios Dvasios pagalba apvalyti savo širdį nuo nuodėmingų polinkių, garbės ieškojimo ir stengtis rodyti meilę ir padėti kitiems. Nešti… Skaityti daugiau »

Pasibarstyti pelenais – tai

tarsi atlikti viešą išpažintį. Kitaip tariant, pasibarstymas pelenais yra viešas atgailos aktas, kuris per tą dulkėtą medžiagą įspėja apie Dievo teismą, bet taip pat primena jo gailestingumą. Tas, kuris pripažįsta savo menkumą, išgirsta nugalėjusio nuodėmę ir mirtį Mesijo pažadą:
„[Viešpats] pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams. Paskelbti Viešpaties malonės metų, – mūsų Dievo atpildo dienos, paguosti visų liūdinčiųjų. Suteikti liūdintiems Zione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo, šlovės skraistę vietoje bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu,
Viešpaties sodintu, kad apreikštų jo šlovę.“ (Iz 61,1-3).

 Dienos po Pelenės (KV) Penktadienis

Dievo Žodžio skaitinys (Iz 58, 1–9a) Viešpats pranašui sako: „Šauk visa gerkle, neperstok! Teskardi tavo balsas tarytum trimitas! Prikišk mano tautai jos nusikaltimus, Jokūbo namiškiams jų nuodėmes. Diena iš dienos jie ieško manęs, norėdami mano kelius sužinoti. Lyg būtų tauta, kuri vykdo teisumą ir neatsisako Dievo teisyno, jie iš manęs reikalauja sprendimo ir nori, kad Dievas prie jų priartėtų: ‘Kodėl mes pasninkaujame, o tu nematai to? Kodėl atgailaujame, o tu to nepastebi?’ Štai tavo pasninko dienomis jūs tvarkote reikalus ir verčiate dirbti visokį darbą. Pasninko metu jūs riejatės ir ginčijatės, puolate žiauriai su kumščiu. Todėl jūsų pasninkas nėra dabar toks, kad jūsų šauksmas būtų išklausomas aukštybėse. Argi tada yra pasninkas, kokį aš mėgstu, argi tada bus tikroji diena atgailos, kai… Skaityti daugiau »

 Dienos po Pelenės (KV) Penktadienis

Dievo Žodžio atliepiamoji psalmė (Ps 50, 3–6. 18–19)

P. – Graudžios, nuolankios širdies tu, Dieve, neatstumsi.

Pasigailėk manęs, Dieve, tu didžiai gailestingas.
Gerumas tavo beribis, – naikinki mano kaltybę.
Grynai nuplauk mano dėmę,
numazgok mano kaltę! – P.

Aš savo kaltybę pažįstu,
man vis akyse mana nedorybė.
Aš tau, tiktai tau esu nusidėjęs:
dariau, ką laikai tu piktybe. – P.

Juk džiaugsmą tau daro ne aukos:
jei deginčiau auką, tu nepriimtum.
Mano, Dieve, auka – tai širdis sugrudus.
Graudžios, nuolankios širdies tu neatstumsi. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Am 5,14)

Siekite gėrio, ne blogio, tada jūs gyvensite, ir Viešpats bus su jumis.

 Dienos po Pelenės (KV) Penktadienis

Evangelija (Mt 9, 14–15)

Prie Jėzaus priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai pasninkaujame, o tavo mokiniai nepasninkauja?“
Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol jų tarpe yra jaunikis? Ateis diena, kai jaunikis bus atskirtas nuo jų, ir tada jie pasninkaus“.

Katalikai.lt

 Dienos po Pelenės (KV) Penktadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti pasninko malonės, kuri sustiprina ryšį su Jėzumi ir artimu Atsistosiu tarp Jono Krikštytojo mokinių. Jie atėjo pas Jėzų su savo nerimu. Pastebėsiu nuostabą jų akyse ir nesupratimą jų veiduose. Įsiklausysiu į tai, ką jie kalba. * Prisiminsiu gyvenimo situaciją, kurioje mane neramino koks nors klausimas, kai nesugebėjau ko nors suprasti arba su kuo nors sutikti. Ar kalbėjausi apie tai su Jėzumi? Ar ieškojau pas jį atsakymo? * Jono mokiniai ir fariziejai daug pasninkavo. Jie reikalavo to iš savęs ir kitų. Vis dėlto atrodo, kad jų pasninkas nepadėjo jiems patirti buvimo su Jėzumi džiaugsmo. * Ką galiu pasakyti apie savo pasninko praktiką? Ar stengiuosi jo laikytis? Ar jis mane artina prie Jėzaus ir prie kitų žmonių? Kokią įtaką… Skaityti daugiau »

Evangelijos komentaras

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius Jono mokiniai stebėjosi, kodėl Jėzus su savo mokiniais nepasninkauja. Žydų religijoje visuotinai nustatytų pasninko laikotarpių nebuvo, tačiau buvo pasninkaujama dėl atgailos ir apsivalymo. Iš to, kad žmogus pasninkauja, yra matoma, jog jis siekia dvasinių tikslų, nori tapti labiau priimtinas ir artimas Dievui. Artumas Dievui yra viso tikėjimo ir religijos siekis, todėl Jono mokinių klausimas, kodėl Jėzaus mokiniai nepasninkauja, turėjo tikrąją, vidinę, prasmę: kodėl jie nesiekia artumo su Dievu? Jėzaus atsakymas labai aiškus ir paprastas, o kartu klausiantiesiems visiškai nesuprantamas: jis pats yra Dievas, todėl jo mokiniai jau dabar yra su Dievu, ir jiems nereikia specialių priemonių, kad prie jo priartėtų. Įdomu, kad patys mokiniai dar nesuvokia, kad bendrauja su Dievo Sūnumi, tačiau išties bendrauja,… Skaityti daugiau »

 Dienos po Pelenės (KV) Šeštadienis

Dievo Žodis Skaitinys (Iz 58, 9b–14) Štai ką sako Viešpats savo tautai: „Padaryk savo tarpe priespaudai galą, netiesk savo pirštų, nekalbėk užkerėjimo žodžių! Paduok alkaniems savo duonos ir pavalgydink, kurie skursta! Tada tamsoje nušvis tavo šviesa, ir tavo tamsa bus šviesi kaip diena. Tau nuolat vadovaus Viešpats Dievas; jis sotins tave sausringoje žemėje, stiprins tau sąnarius. Tu būsi tada tarsi laistomas daržas, tarytum šaltinis, kurio vanduo neišsenka. Tavo vaikai prikels iš griuvėsių senąsias sodybas, ir tu atstatysi senovėje mūrytas sienas. Tu būsi vadinama plyšius užtaisančia mūrininke, atnaujintoja, kuri griuvėsius padaro gyvenamus. Jeigu šeštadienį kojos nekelsi ir mano šventadienį darbo nedirbsi, jeigu šeštadienį vadinsi ‘džiaugsmu’ ir Viešpačiui pašvęstą dieną – ‘garbe’, jeigu ją gerbsi, – jokių reikalų netvarkysi, niekuo nesiversi, nevesi… Skaityti daugiau »

 Dienos po Pelenės (KV) Šeštadienis

Dievo Žodis
Psalmė (Ps 85, 1–4. 6)

P. – Mokyk mane, Viešpatie, kad tavojo kelio laikyčiaus, pagal tavo teisingąjį mokslą gyvenčiau.

Viešpatie, kreipk savo ausį, mane išklausyki:
aš – vargšas, beturtis.
Saugok mano gyvybę: aš tau atsidavęs;
mano Dieve, gelbėki tarną, kuris tavim vilias. – P.

Viešpatie, manęs pagailėki,
be paliovos į tave aš šaukiuosi.
Tu savo tarno sielą palinksmink,
į tave, o Viešpatie, keliu savo dvasią. – P.

Viešpatie, tu meilus, maloningas
ir gailestingas visiems, kurie tavęs šaukias.
Viešpatie, mano maldos paklausyki,
pasidomėki, ko garsiai maldauju. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ez 33, 11)

Noriu ne bedievio mirties, – sako Viešpats, – bet kad jis atsiverstų ir būtų gyvas.

 Dienos po Pelenės (KV) Šeštadienis

Evangelija (Lk 5, 27–32)

Jėzus pastebėjo muitininką, vardu Levį, sėdintį prie muitinės stalo, ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ Tasai, viską palikęs, nusekė paskui jį.
Levis savo namuose iškėlė jam didelį pokylį. Prie stalo susirinko gausus būrys muitininkų ir kitų svečių. Fariziejai ir jų Rašto aiškintojai murmėjo ir prikaišiojo jo mokiniams: „Kam jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?“
O Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“.

Katalikai.lt

 Dienos po Pelenės (KV) Šeštadienio Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej,/b. Apaštalo Levio-Mato pašaukimo aprašyme Evangelijoje pagal Luką fariziejai piktinasi ne Jėzaus, kaip tai aprašo evangelistai Matas ir Morkus, bet mokinių elgesiu. Tai labai Gera Naujiena. Tai Geroji Naujiena apie Bažnyčią, kuri būdama kartu su savo Viešpačiu su Juo supanašėja, gyvena kaip Jis ir puoselėja Jo santykį su žmonėmis, ypač atmestaisiais ir niekinamais. Tai Bažnyčia, kuri verčiau kartu su Jėzumi iškęs atmetimą ir pasmerkimą, nei kad spaudžiama pasipiktinusių švaruolių ir kanonų teisės teisuolių neutralizuos Evangelijos aštrumą. Santykis su nusidėjėliu, su žmogumi, paskendusiu blogyje, ar gal net darančiu nuodėmę, pagarba tam, kurio nuodėmė tapo vieša, gebėjimas susitikti su priklausomybėse tūnančiu žmogumi, nuteistu kalėti, elgetaujančiu gatvėje – yra mūsų individualių ir bendruomeninių nuostatų evangelinis matas. Galbūt tai… Skaityti daugiau »

 Dienos po Pelenės (KV) Šeštadienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti radikalaus atsivertimo malonės Prisiartinsiu prie Levio, kad kartu su juo išgyvenčiau susitikimą su Jėzumi. Jėzus, išeidamas iš miesto, pastebėjo jį. Sustosiu ties Jėzaus žvilgsniu, kuris iki gelmių perveria Levio širdį, jo silpnybes, prisirišimus bei jo nešvarią sąžinę. * Paprašysiu Jėzaus, kad Jis pažvelgtų į mane tokiu pat žvilgsniu, kokiu žvelgė į Levį, kad Jo žvilgsnyje galėčiau pamatyti savo nesutvarkytus prisirišimus, moralines ir dvasines ligas. * Jėzus pažvelgė ir tarė: „Sek paskui mane“. Jėzaus žvilgsnis ir žodžiai sugrąžina gyvenimo vertę ir prasmę, leidžia pamatyti gyvenimo pašaukimą. Gavėnios laikas ypatingu būdu kviečia mane kontempliuoti Jėzaus veidą ir gilintis į Jo žodį. Kaip noriu atsiliepti į šį paraginimą? Ką pasiryšiu daryti? * „Jis viską paliko ir nusekė paskui Jį“. Pašaukimas visada… Skaityti daugiau »

40
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top