Geroji Naujiena: Jis yra mūsų amžinojo gyvenimo priežastis

Aš sudarysiu naują sandorą ir neatminsiu nuodėmės

„Ateina štai dienos, – tai Viešpaties žodis, – kada su Izraelio namais, su Judo namais, aš sudarysiu naują sandorą. Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jųjų tėvais, kada aš paėmiau juos už rankos, kad išvesčiau juos iš Egipto žemės. Jie gi sulaužė manąją sandorą, tuo tarpu aš buvau jų valdovas, – tai Viešpaties žodis. – Bet štai kokią sandorą aš sudarysiu su Izraelio namais, toms dienoms praėjus, – tai Viešpaties žodis: – Aš savo įstatymą įdėsiu į jų vidų, jiems įrašysiu į širdį; aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta. Ir jie nebemokys daugiau vienas kito, brolis brolio, ir nebesakys: ‘Pažinkite Viešpatį!’, bet visi, maži ir dideli, pažins mane patys, – tai Viešpaties žodis, – nes aš dovanosiu jiems kaltę ir daugiau neatminsiu jų nuodėmės“ (Jer 31, 31–34).

* * *

Sutverk širdį man tyrą, o Dieve

Pasigailėk manęs, Dieve:
tu didžiai gailestingas.
Gerumas tavo beribis,
naikinki mano kaltybę.
Grynai nuplauk mano dėmę,
numazgok mano kaltę!
Sutverk širdį man tyrą, o Dieve,
many nepalaužiamą dvasią atnaujink.
Vai, neatstumki manęs nuo savojo veido,
prarast tavo šventąją dvasią neleiski! –
Išgelbėk mane, ir būsiu laimingas.
Padaryk mane didžiadvasį!
Nedorėliams liepsiu keliu tavo eiti,
ir grįš pas tave nusikaltę (Ps 50, 3–4. 12–15).

* * *

Jis išmoko klusnumo ir tapo amžinojo išganymo priežastimi

Broliai! Kristus savo kūno dienomis siuntė savo prašymus bei maldavimus su balsiu šauksmu bei ašaromis į tą, kuris jį galėjo išgelbėti nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo pagarbumo. Būdamas Sūnus, jis savo kentėjimuose išmoko klusnumo ir, pasiekęs tobulumą, visiems, kurie jo klauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi (Žyd 5, 7–9).

* * *

Jei kviečių grūdas kris į žemę ir apmirs, jis duos gausių vaisių

Tarp atėjusių per šventes Dievo pagarbinti buvo ir graikų. Jie kreipėsi į Pilypą, kilusį iš Galilėjos miesto Betsaidos, prašydami: „Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų!“ Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui, paskui jie abu – Andriejus ir Pilypas – atėję pranešė Jėzui.
O Jėzus jiems tarė: „Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui. Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas. Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!’? Bet juk tam aš ir atėjau į šią valandą. Tėve, pašlovink savo vardą!“
Tuomet iš dangaus pasigirdo balsas: „Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!“ Aplink stovinti minia, tai išgirdusi, sakė griaustinį sugriaudus. Kai kurie žmonės tvirtino: „Angelas jam kalbėjo“. O Jėzus atsakė: „Ne dėl manęs, o dėl jūsų pasigirdo tas balsas. Dabar teisiamas šitas pasaulis. Netrukus šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan. O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“. Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi jam reikės mirti (Jn 12, 20–33).

* * *

Viešpatie, gailestingasis Dieve, savo didžia meile – auka ant Kryžiaus – patraukęs mus prie savęs, neleisk nuo Tavęs nusigręžti, į mirties šešėlį nuklysti.
Kiekvienas asmeniškai ir bendruomenėje meldžiamės ir už Lietuvą Tiesoje – duok mūsų tautai išminties savo apsisprendimais ir darbais Tave pasirinkti ir Tavo valią vykdyti. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Arnoldas Valkauskas. Nuodėmė iškreipia pažinimą

* * *

Sigitas Tamkevičius. Meilės ir išsižadėjimo kelias
5 gavėnios sekmadienis

Jėzus per visą viešosios veiklos laiką rengėsi savo misijos žemėje kulminacijai – mirčiai ant kryžiaus; rengė ir savo mokinius, kuriems Mokytojo žodžiai apie kančią ir mirtį buvo nesuprantami ir nepriimtini. Tik prisiminkime momentą, kai Jėzus ką tik buvo kalbėjęs apie savo kančią ir mirtį Jeruzalėje. Tuo metu du jo mokiniai svajojo apie išaukštinimą: Jėzaus žemiškoje karalystėje, apie kurią svajojo, vienas norėjo būti mesijo dešinėje, kitas – kairėje (plg. Mt 20, 20). Todėl, artėjant kančios metui, Jėzus vis dažniau kalbėjo ne tik apie savo kančią ir mirtį, bet ir apie būtinumą atsižadėti savęs ir nebijoti pražudyti savo gyvybės: „Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui“ (Jn 12, 25).

Ką reiškia mylėti savo gyvybę? Tai būti savimyla ir savanaudžiu, mąstančiu tik apie save ir savo įgeidžius, – apie egoistą turi suktis visas pasaulis. Sekuliari, vartotojiška kultūra nuo mažens formuoja tokius egoistus, kurių didžiausias siekis yra turėti daug pinigų, patirti kuo daugiau kūniškų malonumų ir žmonių dėmesio; jie jaučiasi nelaimingi, kai jų narciziški norai lieka neišpildę.

Nemylėti savęs – tai dalyti save kitiems panašiai, kaip tai darė Jėzus viešojo gyvenimo metu. Jis skelbė apie prisiartinusią Dievo karalystę, gydė, išvarinėjo demonus; nuolat buvo apsuptyje žmonių, kurie jam buvo labai brangūs ir kuriems kasdien tarnavo. Kiekvienas Jėzaus mokinys turi mokytis panašaus tarnavimo. Kaina, kurią reikia mokėti norint tapti tikru Jėzaus mokiniu, yra savęs išsižadėjimas ir kryžiaus nešimas. Apie tai Jėzus aiškiai kalba: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi (Mt 16, 24).

Toks aukštas reikalavimas gali gąsdinti. Ar negalima tapti Jėzaus mokiniu be šitokio savęs išsižadėjimo ir kryžiaus? Deja, negalima. Be išsižadėjimo ir mirimo sau galima tapti tik „popieriniu“ kataliku, apie kurio krikštą bus įrašyta parapijos metrikų knygose, bet negalima tapti nuosekliu, mylinčiu ir tarnaujančiu Jėzaus mokiniu, nors šiek tiek panašiu į Galilėjos Mokytoją.

Reikalavimas išsižadėti savęs būtų sunkiai pakeliamas tik tuomet, jei jis nebūtų laisvai pasirenkamas, bet būtume priversti tai daryti. Atkreipkime dėmesį, kad Jėzus mus tik kviečia sekti paskui jį, bet neverčia. Jis eina pirma mūsų, rodo išsižadėjimo bei meilės pavyzdį ir kviečia sekti paskui jį, tačiau palieka mums teisę rinktis egoizmo arba meilės kelią, ir mes renkamės vieną iš jų. Gerai suvokiame, kad meilės kelias, nors ir nelengvas, yra vienintelis tikras kelias, kurį verta pasirinkti. Mes jį renkamės labai panašiai, kaip moteris renkasi motinystės kelią, nors žino, kad jis pareikalaus daug savęs išsižadėjimo.

Kad klausytojai geriau suprastų savęs išsižadėjimo reikalingumą, Jėzus kalbėjo apie kviečio grūdą, numestą į dirvą: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ (Jn 12, 24). Ne iškart Jėzaus mokiniai visa tai suprato; jie tai iki galo supras tik vėliau, kai bus išgyvenę Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą.

Jeigu kada nors patirsime gundymų palikti išsižadėjimo ir tarnavimo kelią, prisiminkime, kad už tai yra pažadėtas prisikėlimas ir amžinasis gyvenimas. Tai dovana, dėl kurios galima daug ką pakelti. Mylintis daug ką pakelia; sunku tik tam, kuris nemyli. Taip pat neužmirškime Jėzaus žodžių: „Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“ (Jn 12, 26).

Dievo žodis beldžiasi į kiekvieno mūsų širdį su Jėzaus klausimu: „Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!“ (Mt 16, 26). Ir pražudytų amžinąjį gyvenimą.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
26 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
V Gavėnios sekmadienis

Mąstymas Prašyti gilaus pasitikėjimo Jėzumi ir ištikimo ėjimo Jo keliais Meditacijos pradžioje paprašysiu Jėzaus, kad padėtų man pasitikrinti savo ryšį su Juo ir įvardinti tai, kas mane su Juo sieja. Kodėl tikiu Jėzumi? Kodėl Juo seku? * „Gerbiamasis, mes norime pamatyti Jėzų“. Pastebėsiu, koks didis yra graikų troškimas, kurie nori iš arti pamatyti Jėzų. Prisiminsiu savo pirmąją meilę, džiaugsmą, kurį tada išgyvenau. * Jėzus ruošia mokinius savo kančios patirčiai. Dėmesingai įsiklausysiu į Jėzaus žodžius apie grūdo apmirimą ir gyvybės praradimą. Kokie jausmai gimsta mano širdyje? Ką bijau savo gyvenime prarasti? Kokie prisirišimai manyje dar „nenumirė“? * „Kur aš esu, ten bus ir mano tarnas“. Ar galiu šiandien pasakyti, kad galėčiau visur sekti Jėzumi? Kokiose situacijose Jam esu labiausiai ištikimas, o… Skaityti daugiau »

V Gavėnios sekmadienis

Mons. Adolfas Grušas TOJI VALANDA Dievo laikrodis skaičiuoja lemtingas Jėzaus gyvenimo žemėje valandas… Jėzus žengia į išganymo istorijos atbaigimą. Ar Jis galėtų pabėgti? Tai būtų tarsi bėgimas nuo Meilės. Jėzus suvokia, jog Jis atėjo tam, kad išgyventų tą žiaurią ir lemtingą akimirką. Žinoma, jo siela nuliūdusi. Viešpats išgyvena gilią žmogišką krizę ir drauge jaučia savyje dieviškosios Meilės Ugnį. Jo siela nuliūdusi, nes Jo laukia mirtis. Jo siela nuliūdusi, nes nujaučia begalinį skausmą, reikalaujantį visiško savęs dovanojimo ant kryžiaus. Viskas iki paskutinio Meilės lašo… Jau ši akimirka, kai Jis suvokia save, kaip dovaną, nukryžiuoja Jėzų. Ją, skausmingą ir meilės kupiną akimirką, savo neišdildomu antspaudu pažymi dangaus Tėvas. Ją priimdamas ir išgyvendamas Sūnus yra Tėvo pašlovinamas. Jėzus yra kviečio grūdas, krintantis į… Skaityti daugiau »

Linas

Socialiniuose tinkluose pasirodė tikinčiųjų kreipimasis į Bažnyčią. Matydami viešus europarlamentarės Aušros Maldeikienės pasisakymus už Stambulo konvenciją, lyčiai neutralią partnerystę ir abortus, tikintieji prašo atskirti A.Maldeikienę nuo Bažnyčios. Kreipimesi, kuris skirtas Romos katalikų bažnyčios vyskupams Lietuvoje, rašoma, kad jį pasirašę tikintieji yra labai susirūpinę, kad A.Maldeikienė, būdama garsi politikė, dirbanti Europos Parlamente, atstovaujanti didelei grupei Lietuvos rinkėjų, būdama viešas įtakingas asmenuo, visuomenės informavimo priemonėse skelbia klaidingą informaciją apie Viešpaties Jėzaus Kristaus mokymą, Šventąjį Raštą, Bažnyčios mokymą ir klaidina ne tik savo rinkėjus, bet ir tikinčiuosius, viešais pareiškimais palaikydama sunkias nuodėmes. Tikintieji prašo atskirti nuo Bažnyčios A.Maldeikienę.

elfe

nepatikesit, is Seimo MeTOO isspirtas Kestutis Pukas jau lenkia musu kunigus. o jo radijas Marijos radija. Per savo radijo laida „Viskas bus gerai” , tarsi koks ismincius Vydunas, dvasiskai iskedena kiekviena aktualia tema, nuosirdziai bendraudamas su klausytojais atsakineja i ju klausimus bendravimo, sielos paslapciu temomis. Ir tai daro suprantama zmonems kalba. Gal, isties, nera to blogo kas neiseitu i gera, jei tik tai zmonems neatima paskutine vilti, bet prabudina? Ka reiskia „atsizadeti saves”?.. Ar to sventojo AS, kuris jungia mus su kitais Kristuje, ar to, kuris nuo kitu ir nuo Dievo atsiriboja – ego?.. „Nemylek saves” sako Tamkevicius, bet tarnauk kitiems, o uz tai bus tau atlyginta veliau. Negyvenk dabar. Aukokis, net jei Kremliaus cebata pajusi ant savo galvos, tarnauk… Skaityti daugiau »

>>>efe

„Ką reiškia atsižadėti savęs?” Kitaip sakant – pašalink iš savęs velnią, kad atsirastų vietos Dievui. O kai tai įvyksta, tada tik gali suvokti, kas yra tikroji meilė. Meilė sau ir kitiems. Pirmasis laiškas korintiečiams 1 Kor 13 Himnas meilei Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią: Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai,… Skaityti daugiau »

>>>efe

O, kaip pašalinti velnią?

Jėzus pasakė Poncijui Pilotui – sieki teisybės ir turėsi ramybę. O tai reiškia pasirinkti siaurąjį kelią, kuris bus apsunkintas kryžiaus našta. Tačiau, tuoj pajusi Jėzaus artumą ir pagalbą nešant tą kryžių.

Popiežius Pranciškus

Jei nori sutikti Jėzų, žiūrėk į kryžių „Norėtume pamatyti Jėzų“. Šiuos žodžius girdime iš graikų, kurie lankėsi Jeruzalėje, kai ir Jėzus su mokiniais buvo atvykęs į šventąjį miestą. Tie graikai, išgirdę apie Jėzų, panoro jį pamatyti. Visais laikais žmonės to paties prašo Bažnyčią ir kiekvieną iš mūsų, sakė popiežius sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą, kuri vėl buvo kalbama Vatikano rūmų bibliotekoje. Jėzaus atsakymas verčia susimąstyti: „Jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ (Jn 12, 24). Išgirdę šiuos žodžius, žmonės galbūt pamanė, kad Jėzus praleido negirdomis jų prašymą, tačiau šitaip Jėzus paaiškina, ką iš tiesų reiškia jį pamatyti ir su juo susitikti. Šiuo atsakymu Jėzus sako: jei norite mane… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės pirmadienis

Pirmasis skaitinys (Dan 13, 1–3. (4–9. 15–17. 19–30. 33–41). 41–62) II. Zuzaną pasmerkė mirti. Tada ji garsiai sušuko: „Amžinasis Dieve! Tu žinai slaptus dalykus; tu visa žinai pirma, negu tai įvyksta. Taipogi žinai, kad juodu neteisėtai prieš mane parodė. Dabar aš turėsiu mirti, bet nieko panašaus nesu padariusi, ką šitie vyrai man primeta!“ Viešpats išklausė jos šauksmą. Ją vedant mirti, Dievas pažadino šventą dvasią vienam jaunikaičiui, vardu Danieliui. Tas garsiai sušuko: „Aš niekuo dėtas dėl šios moters kraujo!“ Visi, atsigręžę į jį paklausė: „Ką gi tai reiškia, ką tu pasakei?“ Tada, atsistojęs tarp jų vidury, jis prabilo: „Nejaugi tokie jūs kvaili, Izraelio sūnus? Neapklausę ir neištyrę įrodymų, jūs pasmerkėte Izraelio dukrą! Grįžkite į teismo vietą! Juk tuodu seniūnai paliudijo prieš… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės pirmadienis

Pirmasis skaitinys (Dan 13, 1–3. (4–9. 15–17. 19–30. 33–41). 41–62) Gyveno Babilone žmogus, vardu Joakimas. Jis buvo vedęs Zuzaną Hilkijo dukterį; toji buvo labai graži ir dievota. Jos tėvai taipogi buvo teisuoliai ir savo dukrą išauklėjo pagal Mozės įstatymą. Joakimas buvo labai turtingas; prie savo namų turėjo sodą. Pas jį paprastai sueidavo žydai, kadangi jis buvo visų įžymiausias. ————————– [ Teisėjais tais metais buvo išrinkti du liaudies seniūnai; jiems buvo galima pritaikyti Viešpaties žodį: „Neteisingumas išėjo iš Babilono – iš seniūnų teisėjų, kurie buvo laikomi tautos vadovais.“ Juodu tolydžio būdavo Joakimo namuose, ir visi, kurie turėdavo teisinę bylą, ateidavo pas juos. Apie vidudienį, žmonėms išsiskirsčius, ateidavo Zuzana pasivaikščioti po vyro sodą. Abudu seniūnai matydavo, kaip ji kasdien ateidavo ir vaikščiodavo;… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės pirmadienis

Atliepiamoji psalmė (Ps 22, 1–6) P. – Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu aš nebijosiu, nes tu drauge būsi. Mane Viešpats gano: man nieko nestinga. Jis mane veda, kur vešlios ganyklos žaliuoja, leidžia man atilsėti paversmy; manąją sielą gaivina. – P. Veda mane teisingais takais savo garbei. Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu, aš nebijosiu, nes tu drauge būsi. Tavo lazda vėzdas galingas, drąsą man duoda. – P. Tu man keli vaišes, o priešai sugėdinti žiūri. Kvepalais man patepi galvą, pili man sklidiną taurę. – P. Tavoji malonė ir meilė palydi kiekvieną mano gyvenimo dieną. Aš Viešpaties būste gyvensiu per amžius ilgiausius. – P. Posmelis prieš Evangeliją (Ez 33, 11) Noriu ne bedievio mirties, – sako Viešpats, – bet kad jis atsiverstų ir būtų… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės pirmadienis

Evangelija (Jn 8, 1–11) Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. Auštant jis vėl pasirodė šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie jo, o jis atsisėdęs juos mokė. Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai atveda moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją žmonių akivaizdoje ir kreipėsi į jį: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“ Jie tai sakė, spęsdami jam pinkles, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus pasilenkęs ėmė pirštu rašyti ant žemės. Jiems nesiliaujant kamantinėti, jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės. Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų. Galiausiai liko vienas Jėzus ir ten bestovinti… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės pirmadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti paprastos ir atviros širdies susitikimuose su Jėzumi Įsikarščiavę kaltintojai atvedė pas Jėzų nusidėjėlę. Atsistosiu vidury minios, kad galėčiau įsižiūrėti į išsigandusios ir susigėdusios moters veidą. * Toliau kontempliuosiu jautrumo ir švelnumo kupiną Jėzaus veidą. Pagalvosiu, kad Jėzus tokiu pat veidu kasdien žvelgia į mane. Atsistosiu prieš Jį, kaip ta tylinti moteris iš Evangelijos pasakojimo. * Į viešą moters kaltinimą Jėzus atsako tylėjimu. Pabandysiu pasinerti į Jėzaus tylą. Jis pažįsta kiekvieną širdį, taip pat ir mano. Stosiu prieš Jį tyloje su visu savo nuodėmingumu, kaip ši svetimautoja. Pagalvosiu, kad Jėzus žvelgia į mane ir pažįsta mane iki gelmių. Atkreipsiu dėmesį į manyje kylančius jausmus ir išsakysiu juos Jėzui. * Kaltintojai negalėjo ištverti tyloje, todėl nesiliovė Jo kamantinėti. Tyla… Skaityti daugiau »

Kard. Sigitas Tamkevičius

Žmonių ir Dievo teismas Evangelija pagal Joną pristato dramatišką situaciją, kurios centre yra moteris, sugauta svetimaujant. Be Jėzaus ir svetimautojos šioje istorijoje svarbūs veikėjai yra fariziejai ir Rašto aiškintojai. Fariziejai labai kruopščiai studijavo Įstatymą bei žodinę tradiciją, ir rūpinosi, kad izraelitai ištikimai laikytųsi šių normų. Nors Jėzus aiškiai sakė, jog atėjęs ne panaikinti Įstatymo bei pranašų, bet juos įvykdyti, tačiau fariziejams daug kas užkliūdavo. Tiesa, kai kurie fariziejai, kaip antai, Simonas, Nikodemas ir Juozapas iš Arimatėjos, Jėzaus atžvilgiu buvo labai geranoriški, tačiau dauguma jų oponavo jam ir laikė jį klaidatikiu. Jėzus gi, matydamas, kaip labai skiriasi fariziejų ir Rašto aiškintojų mokymas nuo jų gyvenimo, ne kartą prikišdavo jų veidmainystę. Nusidėjėlė moteris pakišo fariziejams galimybę Jėzų sukompromituoti. Fariziejai gerai žinojo apie… Skaityti daugiau »

elfe

Taip, setonas /satana hebraiskai ir reiskia KALTINTOJAS.
Bet zmogaus sazine nera tas teisingas teisejas, Nes ir ji pati moka apkaltinti. Stai isipareigojau pati sau kai ka nuveikt, bet nepadariau, o sazine jau ir kaltina… O kaltes jausmas prasosi bausmes…
Gal ir butu idomi tema diskusijai, bet neber kas diskutuoja..

Šiaip, mano manymu,

Per sąžinę kalba Dievas. O kaltintojas kalba per protą. Štai ten jis pakiša mintį, po to paremia vaizdiniu, na, o galiausiai įsitvirtina jausmuose.

Kai švari sąžinė, ji būna rami. Ypač po apsivalymo klausykloje, tačiau piktoji dvasia, kiek vėliau, vis tiek priekaištauja, kad gal Dievas neatleido, o gal ne taip kunigui pasakiau ir t.t. Tik gilus tikėjimas leidžia priimti esamą situaciją be priekaištų.

V Gavėnios savaitės antradienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Sk 21, 4–9) Palikę Horo kalną, izraelitai patraukė link Meldų jūros, norėdami aplenkti Edomo kraštą. Kelionėje žmonės nustojo nuotaikos ir priekaištavo Dievui ir Mozei: „Kam gi mus išvedei iš Egipto? Kad tyruose mirtume? Duonos nėra, vandens nėra. Nuo lengvo tavo valgio mus ima šleikštumas!“ Ir pasiuntė Viešpats į tautą nuodingų gyvačių. Jos kąsdavo žmones, ir daug Izraelyje mirė. Tad ėjo žmonės pas Mozę ir sakė: „Mes nusidėjome, nes priekaištavome Dievui ir tau. Pasimelsk, kad Viešpats atimtų gyvates nuo mūsų!“ Ir Mozė meldė už tautą. Viešpats atsiliepė Mozei: „Padirbink gyvatę ir iškelk ją ant stulpo! Kiekvienas, kas įgeltas į ją pažiūrės, liks gyvas“. Tad Mozė padirbo iš vario gyvatę ir iškėlė ant stulpo. Kai žmogų įkąsdavo gyvatė,… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės antradienis

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 101, 2–3. 16–21) P. – Viešpatie, išgirsk mano maldą, mano šauksmas tave tepasiekia. Viešpatie, išgirsk mano maldą, mano šauksmas tave tepasiekia. Tu nebeslėpk nuo manęs savo veido. Mano sielvarto dieną atkreipk savo ausį. Skubiai išklausyki, kai į tave aš šaukiuosi. – P. Gerbs tavo, Viešpatie, vardą pagonys, tavo didybę – pasaulio valdovai, kai atstatys Viešpats Jeruzalės miestą ir su didžia šlove pasirodys. Vargšų maldų jis klausysis, jų prašymų jis nepaniekins. – P. Bus parašyta ateinančiai kartai, ir nauji žmonės Viešpatį garbins: „Pažvelgė Viešpats iš aukštojo sosto, pažiūrėjo iš dangaus žemėn. Aimanas išgirdo belaisvių, pasmerktus mirt išvadavo“. – P. Posmelis prieš Evangeliją Sėkla – tai Dievo žodis, sėjėjas – Kristus. Kas jį susiranda, bus gyvas per… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės antradienis

Dievo Žodis Evangelija (Jn 8, 21–30) Jėzus kalbėjo fariziejams: „Jau greit aš pasitrauksiu, o jūs ieškosite manęs ir numirsite su savo nuodėme. Kur aš einu, jūs negalite nueiti“. Tada žydai ėmė klausinėti: „Nejaugi jis ketina nusižudyti, kad sako: „Kur aš einu, jūs negalite nueiti?“ Jėzus atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio, o aš – ne iš šio pasaulio. Dėl to aš jums sakiau, kad jūs numirsite su savo nuodėmėmis. Tikrai! Jeigu jūs netikėsite, kad Aš Esu, – jūs numirsite su savo nuodėmėmis“. Tuomet jie paklausė: „Kas gi toks esi?“ Jėzus atsakė: „Kaip tik tas, ką aš jums sakau! – Daugel turėčiau apie jus kalbėti ir smerkti, bet tiesakalbis yra mano Siuntėjas,… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės antradienio

Evangelijos mąstymas Prašyti malonės gerai išgyventi Didžiosios savaitės slėpinius Jėzus žino, kad artinasi Jo kančios ir mirties laikas. Kontempliuosiu Jo susirūpinimą dėl manęs, kad aš neiššvaistyčiau, neprarasčiau malonės laiko. Įsiklausysiu į Jėzaus kalbą. Jis duoda man Žodį, kuris paruoš mane vaisingam Didžiosios Savaitės išgyvenimui. * „Aš pasitrauksiu, o jūs ieškosite manęs“. Jėzus paruošia mane savo išėjimui. Jis visada aplenkia mane savo malone. Jis eina numirti už mane, kad aš turėčiau jėgų sekti Juo iki galo. * „Jeigu jūs netikėsite, kad Aš Esu, numirsite savo nuodėmėje“. Apaštalui Jonui „įtikėti“ reiškia priglusti, būti glaudžiame ryšyje su Jėzumi. Jėzus pasiima ant savęs nuodėmes, kurios buvo sunaikinę mano ryšį su Juo. Iš mano pusės yra reikalingas tikėjimas Jėzaus meile ir jos priėmimas. * „Jūs… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės antradienio Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Jacekas Paszenda SDB Jėzus nėra pigus populistas. Tiesa, viešai gydė, maitino minias, prikeldavo mirusiuosius – visa tai ne tam, kad pelnytų populiarumą, bet kad parodytų savo meilę. Ir šiandien Jam visiškai nesvarbu, ar Jo besiklausantiems patiks, ką sako, ar ne. Fariziejai spėjo iš karto, kad Jėzus kalbėjo apie savo mirtį, kad Jis yra kas nors daugiau, negu jie mato. Jie nesuprato, nors Jėzus ne vieną kartą buvo sakęs, kad Jis – Dievo Sūnus, kad svarbiausias dalykas – tai Dievo karalystė, tai neprarasti amžinojo gyvenimo, kad Jo misija yra dvasinė. Fariziejams ir apskritai kiekvienam žmogui sunku suprati dvasinius, nematomus dalykus. Fariziejai gerai suprato, kad Jėzus, sakydamas apie save ‘AŠ ESU’, pasivadino Dievo vardu, kad lyginosi su Dievu.… Skaityti daugiau »

Kun. Povilas Narijauskas

Mąstymas Šios dienos evangelijos žodžiai sukėlė sąmyšį žmonių protuose. Tiek daug galingų žodžių, kurių prasmės nepavyksta suprasti, tokios keistos pranašystės, kurias norisi interpretuoti pagal save. Tiek daug žemės prie kelio, ant kurios nedygsta grūdas. Tačiau pilnai tikėtina, kad grūdas nukritęs ant šios žemės kuriam laikui apmirė, tačiau nepradingo. Iš Jeruzalės išsineštas grūdas liko daugelio žmonių širdyse iki dienos, kai sudrebėjo žemė, iki ryto, kai mirtis buvo nugalėta ir pasmerktasis tapo laimėtoju. Daugybė žmonių Sekminių dieną prisijungs prie apaštalų. Kiek iš jų girdėjo šiuos dar nesuprantamus Jėzaus žodžius, kurie vėliau tapo gyvybe juose? Skaityti ir nesuprasti Dievo Žodžio nėra bėda, Žodis veikia net tada, kai protas negali suprasti ir neužtenka žinių. Bėda yra tada, kai mylimieji nevertina Mylimojo laiško, Žodžio tekančio… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės trečiadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Dan 3, 14–20. 49–50. 91–92. 95) Nebukadnecaras klausė: „Šadrachai, Mešachai ir Abed Negai, ar tai tiesa, kad jūs negarbinate mano dievų ir nenusilenkiate mano pastatytajai auksinei statulai? Tad, jeigu jūs pasiruošę, kai tik išgirsite ragų, švilpynių ir citrų, arfų, liutnių ir dūdų, ir visų kitų instrumentų skambesį, tuoj pat parpulti ant žemės ir pagarbinti mano padirbintą statulą, tai bus gerai. O jeigu jos nepagerbsite, – tą pačią valandą jūs būsite įmesti į liepsnojančią krosnį. Ir koks gi Dievas tada begalės jus išgelbėti iš mano rankų?“ Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas atšovė karaliui Nebukadnecarui: „Nėra mums reikalo tau atsakyti. Jeigu iš viso kas nors mus išgelbėti gali, tai mūsų Dievas, kurį mes garbiname; taipogi iš degančios krosnies… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės trečiadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Dan 3, 52–56)

P. – Garbė ir šlovė Tau per amžius!

Garbė tau, Viešpatie, mūsų protėvių Dieve,
garbė ir šlovė tavo šventajam vardui. – P.

Garbė tau, Viešpatie, garbingoj šventovėj! – P.

Garbė tau, Viešpatie, karališkam soste! – P.

Garbė tau, Viešpatie, dangaus ir žemės Valdove! – P.

Garbė tau, Viešpatie, dangaus aukštybėse! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (plg. Lk 8, 15)

Palaiminti, kurie išsaugo Dievo žodį geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu.

V Gavėnios savaitės trečiadienio

Evangelija (Jn 8, 31–42) Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“. Jie atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?“ Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. Bet vergas neamžinai namuose lieka, tik sūnus lieka ten amžiams. Jei tad Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi. Aš žinau, kad jūs Abraomo vaikai. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodis neranda atgarsio jumyse. Aš kalbu, ką esu matęs pas Tėvą. O jūs darote, ką girdėjote iš savojo tėvo“. Jie atsikirto: „Mūsų tėvas Abraomas!“ Bet Jėzus tęsė toliau: „Jei… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės trečiadienio

Evangelijos Mąstymas Prašyti malonės pamilti tiesą ir išsilaisvinti iš nesutvarkytų prisirišimų Įsiklausysiu į Jėzaus pokalbį su žydais. Jie turi apsispręsti, ar nori būti tikri Jo mokiniai. Jie gali tapti mokiniais tik tada, jeigu laikysis Jo mokslo. * Prisiartinsiu prie Jėzaus ir Jo akivaizdoje paklausiu savęs apie savo gyvenimą ir pašaukimą. Ant kokio mokslo, ant kokių vertybių pamato statau savo gyvenimą? * Jėzus užtikrina man, kad jeigu ištikimai Jo laikysiuosi, pažinsiu tiesą. Paklausiu savęs apie savo atvirumą Dievui ir sau pačiam. Ar galiu stoti prieš Dievą ir save visiškoje tiesoje? Ar ko nors nenutyliu? * Jėzus įtikinėja mane, kad jeigu atsiversiu tiesai, patirsiu tikrą laisvę. „Įeisiu“ į save ir atkreipsiu dėmesį į savo širdies būseną. Kas leidžia man jaustis laisvam, o… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės trečiadienio

Evangelijos skaitinį komentuoja kard. Sig. Tamkevičius Tiesa padarys jus laisvus Jėzus, kalbėdamas savo tautiečiams, pasakė labai svarbią tiesą, peržengiančią Izraelio ribas: „Kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.“ Iš šios vergystės gali išvaduoti tik ištikima Jėzaus mokinystė. Jėzus kalbėjo: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 31). Tačiau ne kiekviena tiesa išlaisvina. Žmonių sukuriamos tiesos kartais gali atnešti didelę vergovę. Kadaise Engelsas paskelbė tiesą, ko reikia, kad žmonių visuomenė būtų laiminga – sunaikinti religiją bei šeimą ir panaikinti privačią nuosavybę. Po Spalio revoliucijos Leninas ir jo pasekėjai nuosekliai įgyvendino šią Engelso tiesą: griovė tikėjimą, tradicinę šeimą ir privačią nuosavybę. Šis eksperimentas ne tik neatnešė laimės, neišlaisvino žmonių,… Skaityti daugiau »

26
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top