Geroji Naujiena: Jo klausykime!

Mūsų tikėjimo tėvo Abraomo auka

Norėdamas išbandyti Abraomą, Dievas užkalbino: „Abraomai!“
Tasai atsiliepė: „Aš čia“.
Tada Dievas kalbėjo: „Paimk savo sūnų, savo vienturtį, kurį tu myli, Izaoką, nuvyk į Morijos žemę ir ten ant kalno, kurį tau parodysiu, jį paaukok kaip deginamąją auką!“
Atėjus į Dievo nurodytą vietą, Abraomas pastatė aukurą, sukrovė ant jo malkas. Abraomas jau ištiesė ranką ir paėmė peilį sūnui žudyti. T
ada iš dangaus sušuko jam Viešpaties angelas: „Abraomai, Abraomai!“
Tasai atsiliepė: „Aš čia!“
Anas kalbėjo: „Nekelk prieš berniuką rankos ir niekuo neskriausk jo! Dabar aš žinau, kad esi atsidavęs Dievui ir nepagailėjai man savo vienturčio“.
Pakėlęs akis, Abraomas pamatė: už jo – avinas buvo ragais įsipynęs brūzgyne.
Nuėjęs ištraukė jį ir vietoj sūnaus paaukojo kaip deginamąją auką.

O Viešpaties angelas antrą kartą sušuko iš dangaus Abraomui, sakydamas: „Prisiekiu pačiu savimi­ – Viešpaties žodis: kadangi tu šitaip pasielgei – nepagailėjai man savo vienturčio sūnaus, – tave aš gausiai palaiminsiu ir tavo palikuonis padarysiu skaitlingus kaip dangaus žvaigždes ir kaip jūros pakraščio smiltis. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus. Per tavo palikuonis bus palaimintos visos žemės tautos, nes tu paklausei mano balso“ (Pr 22, 1–2. 9a. 10–13. 15–18).

* * *

Vaikščiosiu aš akivaizdoj Dievo, pasauly – tarpe gyvųjų
Nors pasiklioviau, betgi kalbėjau:
esu baisiai prislėgtas!
Viešpaties akyse didžiai brangūs
mirštantys jo teisieji. –
Viešpatie, aš tavo tarnas,
tavo tarnas – sūnus tavosios tarnaitės.
Tu mano pančius sutraukei.
Tau padėkos auką aukosiu,
šauksiuosi Viešpaties vardo. –
Aš Viešpačiui įžadus atitesėsiu
prieš visą jo tautą
Viešpaties būsto atšlainiuos,
vidury Jeruzalės miesto (Ps 115, 10. 15–19).

* * *

Dievas nepagailėjo nė savo Sūnaus

Broliai! Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, – kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo? Kas bekaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus? (Rom 8, 31b–34)

* * *

Šitas mano mylimasis Sūnus

Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus atskirai į aukštą kalną.
Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje.
Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kuriedu kalbėjosi su Jėzumi.
Petras ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“.
Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo persigandę.
Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“
Ir tuojau, vėl apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų.
Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia „prisikelti iš numirusių“ (Mk 9, 2–10).

* * *

Dėkojimo giesmė: Kristaus atsimainymas

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visada ir visur tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jis, paskelbęs mokiniams apie jo laukiančią mirtį, ant švento kalno jiems leido išvysti savo didingumą, kai Įstatymas ir Pranašai paliudijo, kad per kančią einama į garbingą prisikėlimą. Todėl mes drauge su dangaus galybėmis čia, žemėje, garbiname tavo didybę nepaliaujama giesme: Šventas…

* * *

Dieve, įsakęs klausyti Tavo mylimojo Sūnaus, prabilk į mūsų sąžines ir nuskaidrink dvasios žvilgsnį, kad galėtume išvysti dangiškąją Tavo garbę ir ja džiaugtis.
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Viešpatie leisk mūsų tautai atsitiesti, suteik atsivertimo malonę mūsų atstovams ir vadovams.
Melskimės ir už persekiojamus krikščionis, už žmones, kurie alksta teisumo ir duonos, už ligonius ir visus sielvartaujančius žmones. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

* * *

Sigitas Tamkevičius. Jėzaus atsimainymas
2 gavėnios sekmadienis

Jėzus savo mokiniams kalbėjo, kad norint sekti paskui jį reikia išsižadėti savęs ir nešti savo kryžių, o Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti; jis bus atmestas, nužudytas, bet po trijų dienų prisikels (plg. Mk 8, 31.34). Tokios Jėzaus kalbos mokiniams buvo sunkiai suprantamos ir visiškai nepriimtinos, todėl Petras net ėmė drausti, kad Mokytojas taip nekalbėtų, – šitaip negali nutikti. Jėzus subarė Petrą, kad jis mąsto ne Dievo, bet žmonių mintimis. Dievo mintys buvo dovanoti žmonėms gyvenimą, Jėzui einant per neturtą, pažeminimus, kančią, mirtį ir prisikėlimą, o žmogaus mintys – tapti laimingiems be kryžiaus, bet su valdžios ir turtų pagalba. Jėzaus mokiniai mąstė apie tokį mesiją, kuris nugalės visus priešus ir sukurs žmonėms gerovę pasitelkdamas turtus ir valdžios galią.

Jėzaus atsimainymas, įvykęs netrukus po šių sunkių kalbų, turėjo tikslą įtikinti mokinius, kad jie pradėtų mąstyti Dievo mintimis, ir parengti juos būsimiems išbandymams. Dėl to Jėzus užsivedė tris mokinius – Petrą, Jokūbą ir Joną – nuošaliai ant aukšto kalno ir atsimainė jų akivaizdoje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kurie kalbėjosi su Jėzumi (plg. Mk 9, 2.4). Evangelistas Lukas šį pasakojimą papildo reikšminga pastaba: „Jie kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje“ (Lk 9, 31). Tai reiškia, jog kalbėjo apie Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą.

Petras, sužavėtas dieviško reginio, sušuko: „Rabi, gera mums čia būti!“ Čia taip ir norisi paklausti: Petrai, ar tu girdėjai, apie ką Jėzus kalbėjo su Moze ir Eliju? Juk jie kalbėjo apie būsimą Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą!

Ne tik Petras, bet ir mes visi tokie esame: tai, kas mums malonu, tuojau išgirstame, o kas sunku, nors ir labai reikalinga, praleidžiame negirdomis. Jei Petras būtų įsiklausęs, ką atsimainymo metu kalbėjo Jėzus su Moze ir Eliju, tikriausiai Kajafo kieme nebūtų tris kartus išsigynęs kenčiančio savo Mokytojo.

Jėzaus atsimainymo pasakojime yra dar viena svarbi detalė: „Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ (Mk 9, 7). Klausyti Jėzaus reiškia tapti jo mokiniu, eiti ten, kur jis kviečia, daryti tai, ko jis moko. Klausyti Jėzaus – tai atsisakyti egoizmo ir rinktis meilės, tarnavimo bei aukos kelią. Šis kelias mūsų savanaudiškai prigimčiai sunkiai priimtinas, nes mes norėtume tapti laimingi be kryžiaus. Tačiau jis yra vienintelis, vedęs Jėzų į prisikėlimą ir mus galintis nuvesti į prisikėlimą amžinajam gyvenimui Dievo artumoje.

Greitai Jėzus šiuos tris mokinius pakvies būti jo maldos ir kančios liudininkais Alyvų kalne. Čia Petras nepasakys: „Mokytojau, mums čia gera būti“, bet užmigs, kai Jėzaus veidu riedės kruvino prakaito lašai. Jėzus pažadins miegantį Petrą ir pasakys: „Simonai, tu miegi? Neįstengei nė vienos valandos pabudėti? Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėt į pagundą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mk 14, 37–38). Jėzus tris kartus ragins budėti ir melstis, o mokiniai tris kartus užmigs ir kančios egzamino neišlaikys.
Dievo žodis moko, kad reikia ne tik klausytis, ką Jėzus kalba, bet ir maldoje budėti, kad atėjus sunkiai valandai neišsigąstume ir nepabėgtume nuo jo.

Šią Dievo žodžio pamoką buvo gerai išmokęs mūsų palaimintasis Teofilius. Didžiausių pavojų akivaizdoje, kai grėsė nelaisvė ir galima mirtis, jis maldoje budėjo ir tvirtai laikėsi Jėzaus rankos, todėl perėjo Solovkas, katorgą Ledianoje Pole miškuose, ilgą kalinimą Vladimiro kalėjime ir atsilaikė; šiandien jis džiaugiasi Dievo artumu.

Tepadeda Dievas kiekvienam iš mūsų gerai išmokti Dievo žodžio pamoką, kad į garbę galima nueiti tik budėjimo ir kryžiaus keliu.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
20 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Ark. Sigitas Tamkevičius tvirtai pasako:

„Dievo žodis moko, kad reikia ne tik klausytis, ką Jėzus kalba, bet ir maldoje budėti, kad atėjus sunkiai valandai neišsigąstume ir nepabėgtume nuo jo.“ Vienareikšmiškai antikristiniu virusu užkrėstos (nes „cancel culture“ chunveibinų atšaukiama Kūrėjo valia, Dekalogas, šeimos institutas) Stambulo konvencijos brukimą pasmerkęs br. Paulius Vaineikis OFM užvakar Kretingos Pranciškonų gimnazijos bailaus direktoriaus Alvydo Virbalio sprendimu atleistas iš kapeliono tarnystės gimnazijoje pareigų. Ar toks direktoriukas „gerai išmoko Dievo žodžio ir mūsų palaimintojo Teofiliaus Matulionio pamokas, kad į garbę galima nueiti tik budėjimo ir kryžiaus keliu“? – Druska, kuri nustotų sūrumo, „niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.“ – Mt 5, 14. Tai prisitaikėliškai, gėdingai pasielgęs Pranciškonų gimnazijos direktorius turi būti atleistas iš pareigų kaip nesilaikantis Bažnyčios mokymo ir nepasmerkiantis nuodėmės,… Skaityti daugiau »

Laumėjantis

Jeigu jau žmogus užsimoja peiliu prieš savo sūnų – tai jau tiesiog satanizmas. Ir labai abejotina, kas iš tikrųjų yra toji Būtybė, to reikalaujanti.

>>>13:07

Būtų džiugi naujiena, bet, kur tai galima perskaityti ar išgirsti?

Mons. Adolfas Grušas

KELIAS Į ATSIMAINYMĄ Jėzaus Atsimainymas įvyksta maldos metu. Mes taipogi, norėdami pažinti Viešpaties šlovę, privalome rinktis artumą su Juo. Jėzus savo apaštalus, tris artimiausius draugus, vedasi ant kalno melstis. Kaip tik maldos metu Jis persikeičia. Viešpaties neįmanoma atrasti gatvės triukšme, nors jis būtų ir „išmintį“ demonstruojantys straipsniai žiniasklaidoje. Išorės triukšmas tiek užgožia žmogų, jog nebelieka vietos širdies jausmams. Drauge susiduriame ir su vidiniu nerimu, trukdančiu širdžiai papasakoti savo meilę, uždarydamas Dievui galimybę tą meilę parodyti. Jei norime išvysti Dievo Veidą, jei Jo ieškome savo gyvenimo keliuose, būtinai privalome rasti laiko ir vietos tylai, kontempliacijai, pasirūpinti apvalyti savo širdį nuo viso kitko, kas yra nereikalinga ir trukdo išgirsti Dievo balsą. Turime suprasti, kad nors mūsų kelias ir vestų per Dievo gyvenamą… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Kas kopia į Dievo kalną – neužmiršta gyvenimo tikrovės Prieš pat šį įvykį Jėzus savo mokiniams buvo pranešęs, kad Jeruzalėje jo laukia pažeminimas, kančia ir mirtis. Galime įsivaizduoti, sakė popiežius, kas tada turėjo vykti jo artimiausių sekėjų širdyse. Sudužo galingo ir triumfuojančio Mesijo paveikslas, žlugo svajonės, užplūdo baimė sužinojus, kad mokytojas, kuriuo jie tikėjo, bus nužudytas kaip koks piktadarys. Ir kaip tik tą akimirką Jėzus pasikvietė Petrą, Jokūbą ir Joną kopti kartu su juo į kalną. Kalnas – tai iškili vieta, kur susiliečia dangus ir žemė, kur Mozė ir pranašai išgyveno nepaprastą susitikimo su Dievu patirtį. Jėzus kopia į kalną kartu su trimis mokiniais ir sustoja viršūnėje. Čia jis atsimano jų akivaizdoje. Jo veidas ir drabužiai spindi taip, kaip spindės… Skaityti daugiau »

II Gavėnios savaitės (KV) Pirmadienio

Dievo Žodžio Skaitinys (Dan 9, 4b–10) Danielius meldėsi: „Viešpatie, didis ir nuogąstį keliantis Dieve! Tu saugoji sandorą ir palankumą tiems, kurie tave myli ir laikosi tavo įsakymų. Mes darėme nuodėmes ir neteisybes, pamynėme ištikimybę ir kėlėme maištą: mes pažeidinėjome įsakymus ir potvarkius. Neklausėme tavo tarnų pranašų, kurie tavo vardu kalbėjo mūsų karaliams ir vyresniesiems, mūsų tėvams ir visiems šalies gyventojams. Viešpatie, tu teisus; bet šiandien tikra gėda mums, Judo žmonėms, Jeruzalės gyventojams ir visiems izraelitams, ar jie būtų arti ar toli visose šalyse, kuriosna esi juos išvaręs, nes jie sulaužė tau ištikimybę. Tikrai mums gėda, Viešpatie, gėda mūsų karaliams, didžiūnams ir protėviams dėl to, kad tau nusidėjome. Bet Viešpats, mūsų Dievas, yra gailestingas ir maloningas. Prieš jį mes kėlėme maištą.… Skaityti daugiau »

II Gavėnios savaitės (KV) Pirmadienio

Dievo Žodžio
Atliepiamoji psalmė (Ps 78, 8–9. 11. 13)

P. – Viešpatie, mokėk mums ne pagal mūsų kaltybes.

Mums neminėk mūsų senolių kaltybių,
Skubėk gailestingai mūsų prikelti,
Nes mes tapome visiški skurdžiai. – P.

Mūsų Gelbėtojau, Dieve, padėk mums:
Garbė bus tavo vardui!
Mus išvaduoki, atleisk mūsų kaltybe,
Kad skambėtų šlovė tavo vardui. – P.

Belaisvių raudos tave tepasiekia,
Ir galinga ranka išgelbėki pasmerktus mirti.
O mes, tavo žmonės, tavo ganyklų avelės,
Tau amžiais dėkosim,
Kartų kartoms teiksim tau šlovę. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 6, 63b. 68b.)

Viešpatie, tavo žodžiai, yra dvasia ir gyvenimas. Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

II Gavėnios savaitės (KV) Pirmadienio

Evangelija (Lk 6, 36–38)

Jėzus bylojo:
„Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite, ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.
Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į glėbį. Kokiu saiku jūs seikite, tokiu jums bus atseikėta.“

Katalikai.lt

II Gavėnios savaitės (KV) pirmadienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti malonės, kad sugebėčiau mylėti ir atleisti kiekvienoje situacijoje Prisiartinsiu prie Jėzaus, kad galėčiau klausytis Jo paraginimų ir patarimų. Paprašysiu, kad duotų man atvirą ir Jėzaus žodžius priimančią širdį. Pastebėsiu, kad kiekviename Jo patarime yra paslėptas laimingo gyvenimo pažadas. Jėzus duoda man patarimus, kaip visada būti laimingam. * „Būkite gailestingi, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra gailestingas“. Viską aš gaunu iš Tėvo dovanai: gyvenimą ir visą, net ir mažiausią, jame esantį gėrį. Jėzus nori, kad mylėčiau taip, kaip myli Tėvas: netgi tuos, apie kuriuos galvoju, kad jie to nėra verti. Prisiminsiu Jėzaus akivaizdoje tuos žmones, kuriuos man sunkiausia mylėti. * „Neteiskite ir nebūsite teisiami“. Jėzus duoda man gyvenimiškos išminties pamoką: kai pradedu teisti kitus, tada patenku į užburtą kritikos ir… Skaityti daugiau »

II Gavėnios savaitės (KV) pirmadienio Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ Šioje Evangelijos ištraukoje Jėzus kalba apie meilę priešams. Tai sunkiausias jo reikalavimas. Neretai mums sunku parodyti meilę savo šeimos nariams ir draugams, netgi tinkamai mylėti pačius save. Bet reikalavimas daryti gera tiems, kurie mūsų nekenčia, laiminti tuos, kurie mus keikia, ir melstis už tuos, kurie su mumis blogai elgiasi, pranoksta mūsų žmogiškas pastangas. Jėzus pateikia dvi priežastis, kodėl turėtume neteisti, nesmerkti ir atleisti. Pirma, taip elgtis būtų išmintinga žmogišku požiūriu: „Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems.“ Antra, rodydami gailestingumą, mes tampame panašūs į Dievą. Jėzus kviečia į gyvenimą žvelgti ne siauru žmogišku, bet plačiu dievišku žvilgsniu. Dievas myli ir gailisi teisiųjų ir nusidėjėlių. Būdami gailestingi atstovaujame Dievui pasaulyje.… Skaityti daugiau »

Ses. Gintautė Giedrimaitė, CC

Evangelistas Lukas, dažnai pristatomas, kaip geriausiai atskleidęs Jėzaus gailestingumo žinią, šioje trumpoje Kalno pamokslo ištraukoje tarsi pateikia gailestingumo apibrėžimą. Tikriausiai visiems gana priimtinas požiūris, kad krikščioniui yra būdingas gailestingas elgesys. Bet ne visada tai pavyksta gal ir todėl, kad ne visi vienodai suvokiame gailestingumo sąvoką. Vieniems gailestingumas siejasi su užuojauta vargšui ar su paguoda, patirta silpnumo akimirką, kiti gailestingumą sieja su atgaila ir išpažintimi, dar kiti – su gerais darbais. Jėzus nurodo pavyzdį būti gailestingiems – „kaip Tėvas“… Ir tai atrodo dar labiau nepasiekiama. Tačiau jei pažvelgsime paprasčiau, prisiminsime primityviausią tiesą, kad gyvenime vaikai pirmiausia visko mokosi iš tėvų. O tėvai dažniausiai trokšta, kad jų vaikai augdami išsiskleistų, išvystytų savo gebėjimus, ir kantriai juos lydi tame kelyje. Tad Jėzaus pateiktame… Skaityti daugiau »

II Gavėnios savaitės (KV) antradienio

Klausykitės Viešpaties žodžio, Sodomos valdovai, išgirsk mūsų Dievo įsakymą, Gomoros tauta:
„Nusiplaukite, apsivalykite! Pašalinkite man iš akių piktus savo darbus! Nustokite darę bloga! Išmokite gera daryti! Ugdykite teisę! Padėkite engiamiesiems! Globokite našlaičius! Užstokite našles!
Ateikite, ir atsiteiskime, – sako Viešpats. – Tegu jūsų nuodėmės būtų raudonos tartum šarlachas, – taps baltos kaip sniegas. Tegu jos kaip purpuras būtų raudonos, – taps baltos kaip vilna.
Jeigu sutiksite ir paklausysite, – jūs sudorosite šalies gėrybes. Bet jei nesutiksite ir priešgyniausite, – jus sudoros kalavijas. Tikrai taip kalbėjo Viešpaties lūpos“.

II Gavėnios savaitės (KV) antradienio

P. – Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

Ne dėl aukų aš tave barsiu:
deginamąsias aukas visuomet man aukoji.
Iš tavo tvarto nereikia man veršio,
nei ožio iš tavo bandos. – P.

„Kam dar tu įsakus mano skaičiuoji,
kam dar tavo burna mano sutartį mini,
jei tu mano tvarkos laikytis nenori,
jei sviedi šalin mano žodį? – P.

Šitaip elgies ir manai – aš tylėsiu?!
Manai, kad aš panašus į tave būsiu?
Kas šlovinimo auką aukoja, tas mano gerbėjas.
Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą“. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ez 18, 31)

Nusimeskite visas savo nuodėmes, – sako Viešpats, – ir sukurkite naują sau širdį ir dvasią.

II Gavėnios savaitės (KV) antradienio

Evangelija (Mt 23, 1–12) Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia,darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmąsias kėdes sinagogose, mėgsta sveikinimus turgaus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’. O jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno savo tarpe nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes… Skaityti daugiau »

II Gavėnios savaitės (KV) antradienio

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM Kiekvienas Šventojo Rašto žodis, kurį išgirstame per liturginius metus, skirtas be išimties visiems tikintiesiems: tiek Dievo žodį skelbiančiam kunigui, tiek žmonėms, kuriems jis skelbiamas. Tačiau šios dienos Evangelijos tekstas daugiausia sukasi apie kunigus, perspėja juos, kad nebūtų veidmainiai. Tačiau ar tikintieji turi neklausyti to, ko kunigai moko, net jeigu kartais ir matosi jų nešventas gyvenimas? Jėzus sako: „Visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi“ (Mt 23, 3). Kita vertus, mes visi per krikštą tapome kunigiškosios tautos nariai. Visi pagal savo pašaukimą ir galimybes prisiėmėme Dievo žodžio skelbimo tarnystę ir turime prašyti Šventosios Dvasios, kad kuo mažiau mumyse būtų dviveidiškumo. Kaip girdėjome, Jėzus liepė vienas kito nevadinti mokytoju, o… Skaityti daugiau »

II Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis

Dievo Žodis
Skaitinys (Jer 18, 18–20)

Pranašo priešai kalbėjo: „Ateikite, ir susitarkime prieš Jeremiją! Juk kunigui niekad nepristigs nurodymo, išminčiui – patarimo, ir pranašui – žodžio. Ateikite, ir jį sumušime jo paties žodžiais, atkreipkime dėmesį į visa, ką tik jis sako!“
Jeremijas meldėsi: „Atkreipk į mane, Viešpatie, dėmesį: išgirsk, ką šneka mano priešai! Kas gi už gera blogu atsiteisia? O jie man iškasė duobę. Atmink, kaip stovėdavau tavo akivaizdoj, kad juos užtarčiau ir tavo rūstybę nuo jų nukreipčiau“.

II Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 30, 5–6. 14–16)

P. – Gelbėk mane, Viešpatie: esi gailestingas!

Išpainiosi tu iš pinklių, man priraizgytų;
tu gi esi mano tvirtybė.
Į tavo rankas pavedu savo gyvybę,
mane išvaduosi, Dieve ištikimasis. – P.

Girdžiu, mane daugelis plūsta: iš visur siaubas.
Būriuojas prieš mano gyvybę, atimt ją kėsinas. – P.

Bet aš tavimi, Viešpatie, kliaujuos,
sakau: „Tu man Dievas.
Tik tavo rankose mano likimas.
Išgelbėk mane nuo priešo kėslų, nuo mano engėjų. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 8, 12b)

Aš – pasaulio šviesa, – sako Viešpats. –
Kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą.

II Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis

Evangelija (Mt 20, 17–28) Prieš išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: „Štai mes keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas į aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų rankas. Jie pasmerks jį mirti, atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels iš numirusių“. Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pripuolusi prie jo kojų, norėjo kažko paprašyti. Jėzus paklausė ją: „Ko nori?“ Toji atsakė?: „Sakyk, kad šiuodu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“. Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“ Jie atsakė: „Galime“. Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje… Skaityti daugiau »

II Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti nuolankios, sugebančios nuolankiai tarnauti, širdies Jėzus ir dvylika apaštalų keliauja į Jeruzalę. Pasistengsiu būti arti jų. Įsiklausysiu į Mokytojo žodžius. Jis išaiškina jiems įvykius, kurie netrukus įvyks Jo gyvenime. Buvimas kartu su Jėzumi veda mus, kaip ir Jį, atmetimo, pajuokos ir kančios keliu. Ar sutinku su tokiu vedimu? Atskleisiu Jėzui savo nuogąstavimus ir pasipriešinimą. * „Trečiąją dieną prisikels.“ Jėzaus žodžiai apie kančią galiausiai yra gyvenimo žodžiai. Jie visada veda į gyvenimą. Atnaujinsiu savo tikėjimą Dievo žodžiu. Ką norėčiau pagilinti savo susitikimuose su Dievo žodžiu? * Įsiklausysiu į žodžius motinos, kuri su sūnumis prisiartina prie Jėzaus. Atkreipsiu dėmesį, kokie jie kontrastiški Jėzaus žodžiams. Troškimais ir mintimis jie yra toli nuo Jėzaus, kuris ruošiasi kančiai. Ar neslopinu Jėzaus įkvėpimų,… Skaityti daugiau »

II Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis

Evangelijos komentaro autorė – ses. Aušra Liutkevičiūtė, CC Ne taip, kaip atrodo Šios dienos skaitiniai pilni paradoksų – viskas ne taip, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Štai Jeremijo priešai sako: „Atkreipkime dėmesį į viską, ką tik jis sako!“ Nuostabu, ar ne? Kuris nenorėtų, kad mūsų kas taip klausytų? Gaudytų, gertų kiekvieną mūsų žodį? Kas gi nenorėtų būti taip išgirstas?.. Tačiau visa pasikeičia, kai žinome už to esantį KODĖL – kodėl jie taip klauso. Ir tada tas klausymas visai kitoks tampa: ne tam, kad suprastų, ne tam, kad dialoge galėtų keistis ir augti į tiesą – deja! „Ateikite, ir jį sumuškime jo paties žodžiais, atkreipkime dėmesį į visą, ką tik jis sako!“ Jėzus tuo tarpu yra draugų, mokinių apsuptas. Ar tai… Skaityti daugiau »

20
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top