Pažadinsiu pranašą ir į jo lūpas įdėsiu savo žodžius
Mozė bylojo tautai: „Viešpats, tavo Dievas, pažadins tau pranašą iš tavo tautiečių, iš brolių tavųjų – kaip ir mane.
Jo klausykite!
Juk šito meldei iš Viešpaties, savo Dievo, prie Horebo, susirinkimo dieną, kada tu kalbėjai:
‘Aš negalėsiu darkart klausytis Viešpaties, savo Dievo, griaudimo ir negalėsiu darkart žiūrėt į tą didelę ugnį, idant nenumirčiau’.
Tuomet man Viešpats pasakė: ‘Jie teisūs, šitaip kalbėdami. Jiems aš pažadinsiu pranašą iš jų brolių tarpo – kaip ir tave. Į jo lūpas įdėsiu savo žodžius, ir jis skelbs jiems visa, ką jam paliepsiu.
Kas nepaklausys mano žodžių, kuriuos jis skelbs mano vardu, tą aš patrauksiu atsakomybėn.
Bet jeigu koks pranašas išdrįstų mano vardu skelbti žodį, kurio jam neliepiau skelbti, arba kalbėtų kitų dievų vardu, – toks pranašas turės numirti’“ (Įst 18, 15–20).
O, kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja:
„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“
Ateikite, linksmai šlovinkim Viešpatį.
Šaukim iš džiaugsmo, nes jis mūs tvirtovė.
Su padėka jo akivaizdon eikim,
jam giesmes džiugesio pinkim.
Eikime, pulkime žemėn prieš Dievą,
prieš Viešpatį klaupkim, kuris mus sutvėrė,
Jis mūsų Dievas, o mes jo ganoma liaudis,
jo rankų globojamos avys.
O, kad išgirstumėt šiandien, ką jis jums byloja:
„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės,
kaip anuomet prie Meribos,
kaip tyruose Masos dieną,
kur jūsų senoliai įžūliai mane bandė,
nors stebuklus mano matė!“ (Ps 94, 1–2. 6–9)
Nesusituokę rūpinasi Viešpaties reikalais
Broliai! Aš norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių.
Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais ir trokšta patikti Viešpačiui.
O susituokęs rūpinasi šio pasaulio reikalais, stengiasi patikti žmonai ir yra pasidalijęs.
Taip pat netekėjusi moteris bei mergina rūpinasi Viešpaties reikalais, trokšdama būti šventa kūnu ir dvasia.
O ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais ir stengiasi patikti vyrui.
Aš tai kalbu jūsų pačių labui, ne norėdamas užnerti jums kilpą, bet linkėdamas kilnumo ir netrukdomo atsidavimo Viešpačiui (1 Kor 7, 32–35).
Jis mokė kaip turintis galią
Kafarnaume, šeštadienį nuėjęs į sinagogą, Jėzus pradėjo mokyti.
Žmonės stebėjosi jo mokymu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai.
Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazaretieti? Gal atėjai mūsų sunaikinti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“
Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“
Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo.
Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“
Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį (Mk 1, 21–28).
Kiekvienas asmeniškai ir bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje.
Prašykime, kad Viešpats išvadavę mus iš blogio, atgaivintų mūsų tautą išganymo sakramentais ir padarytų, kad visame pasaulyje išplistų tikrasis tikėjimas.
Arnoldas Valkauskas. Nepririškime širdies prie žemiškų dalykų
Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Jėzaus tarnystė Kafarnaume
4 eilinis sekmadienis
Evangelistas Morkus, tik trumpai paminėjęs Jėzaus krikštą, gundymą ir pirmųjų mokinių – Petro, Andriejaus, Jokūbo ir Jono – pašaukimą, toliau pasakoja apie jo veiklą Kafarnaume (Mk 1, 21–28). Kafarnaumas – mažas miestelis ant Genezareto ežero kranto buvo pirmųjų mokinių tėviškė ir svarbiausias Jėzaus veiklos Galilėjoje centras.
Šabo dieną Jėzus atėjo į Kafarnaumo sinagogą ir pradėjo mokyti. Evangelistas Morkus nekalba, ko mokė Jėzus; tai randame kitų evangelistų pasakojimuose: mokė apie prisiartinusią Dievo karalystę ir būtinumą ją priimti.
Dievo Sūnus prisistatė žmonėms per skelbiamą Žodį. Per Evangelijos žodį jis prisistato ir mums, palikdamas laisvę atsiliepti. Žodis visuomet palieka laisvę jį priimti ar atmesti.
Žmonės stebėjosi, nes Jėzus kalbėjo ne taip, kaip Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią. Jėzaus žodis turi galią išjudinti ir mus tapti Jo sekėjais visai panašiai, kaip pirmuosius keturis mokinius. Kas yra dalyvavęs gerose kelių dienų rekolekcijose, gali paliudyti, kokia veiksminga yra Dievo žodžio galia; ji kartais visiškai pakeičia žmogaus gyvenimą.
Toliau evangelistas pasakoja apie pirmąjį egzorcizmą – velnio išvarymą. Sinagogoje buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Evangelistas piktąją dvasią – velnią vadina netyrąja dvasia. Ji atsiranda ten, kur jos neturėtų būti, – sinagogoje, ir jaučiasi rami iki tol, kol ateina Jėzus. Grėsmę pajutusi piktoji dvasia šaukia žmogaus balsu: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarenai? Gal atėjai mūsų pražudyti?“ Tai pilnas pykčio ir siaubo šauksmas, nes demonas jaučiasi pražuvęs.
Jėzus ateina ne pražudyti, bet išlaisvinti žmogaus iš blogio. Kartais žmogus susitapatina su blogiu ir nenori išmesti jo iš savo širdies, nes jam atrodo, kad turimas blogis yra ne blogis, bet gėris. Visiškai panašiai narkomanas mąsto apie narkotikus, kurie iš tikrųjų jį žudo. Nesuvokdamas blogio pražūtingumo, žmogus pradeda vengti visko, kas jį galėtų atskleisti ir pašalinti – Šventojo Rašto, geros religinės knygos ar rekolekcijų. Velnias visuomet slepiasi, kad nebūtų matomi jo ragai.
Evangelistas pažymi, kad Jėzus sudraudė netyrąją dvasią: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Jėzus nutildo demoną, kad žmogus galėtų kalbėti. Blogio dvasia yra įsibrovėlis žmoguje, kuris yra Dievo vaikas, ir Dievo Žodis ją išveja.
Evangelistas Morkus rašo, kad netyroji dvasia pradėjo žmogų tąsyti ir baisiai šaukdama išėjo iš jo. Blogis visuomet sunkiai palieka žmogų. Antra vertus, ir sergantysis nėra linkęs pasveikti: jis bėga nuo laisvės, bijodamas atsakomybės pats tvarkyti savo gyvenimą; likti vergovėje atrodo saugiau ir geriau. Tik prisiminkime žmonių dejones po Kovo 11-osios, kai teko patirti nelengvų atgautos laisvės išbandymų; jie kalbėjo, kad prie sovietinės santvarkos buvo geriau gyventi, nei dabar, laisvę atgavusioje Lietuvoje.
Dievo žodis skatina rimtai apsispręsti, kad netaptume blogio struktūrų ir piktosios dvasios aukomis. Nuodėmė yra tiesiausias kelias, kuriuo demonas ateina į žmogaus gyvenimą. Jei tos nuodėmės didelės ir jų daug, gali įvykti realus apsėdimas, iš kurio pats žmogus be egzorcisto pagalbos būna nepajėgus išsivaduoti. Užtenka tik trumpam pasižvalgyti internete po pykčio, paniekos ir visiems skirtų kaltinimų kupinus komentarus, kad suvoktum, kaip smarkiai netyroji dvasia paveikia kai kuriuos mūsų tautiečius.
Viešpatie, kalbėk mums, kaip anuomet kalbėjai Kafarnaumo žmonėms, ir padėk būti gerais tavo Žodžio klausytojais bei vykdytojais!
Kardinolas Sigitas Tamkevičius