Geroji Naujiena: Jo Žodis turi galią išlaisvinti mus iš blogio – šaukimės Jo ir būsime išgirsti!

Pažadinsiu pranašą ir į jo lūpas įdėsiu savo žodžius

Mozė bylojo tautai: „Viešpats, tavo Dievas, pažadins tau pranašą iš tavo tautiečių, iš brolių tavųjų – kaip ir mane.
Jo klausykite!
Juk šito meldei iš Viešpaties, savo Dievo, prie Horebo, susirinkimo dieną, kada tu kalbėjai:
‘Aš negalėsiu darkart klausytis Viešpaties, savo Dievo, griaudimo ir negalėsiu darkart žiūrėt į tą didelę ugnį, idant nenumirčiau’.
Tuomet man Viešpats pasakė: ‘Jie teisūs, šitaip kalbėdami. Jiems aš pažadinsiu pranašą iš jų brolių tarpo – kaip ir tave. Į jo lūpas įdėsiu savo žodžius, ir jis skelbs jiems visa, ką jam paliepsiu.
Kas nepaklausys mano žodžių, kuriuos jis skelbs mano vardu, tą aš patrauksiu atsakomybėn.
Bet jeigu koks pranašas išdrįstų mano vardu skelbti žodį, kurio jam neliepiau skelbti, arba kalbėtų kitų dievų vardu, – toks pranašas turės numirti’“ (Įst 18, 15–20).

* * *

O, kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja:
„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“

Ateikite, linksmai šlovinkim Viešpatį.
Šaukim iš džiaugsmo, nes jis mūs tvirtovė.
Su padėka jo akivaizdon eikim,
jam giesmes džiugesio pinkim.
Eikime, pulkime žemėn prieš Dievą,
prieš Viešpatį klaupkim, kuris mus sutvėrė,
Jis mūsų Dievas, o mes jo ganoma liaudis,
jo rankų globojamos avys.
O, kad išgirstumėt šiandien, ką jis jums byloja:
„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės,
kaip anuomet prie Meribos,
kaip tyruose Masos dieną,
kur jūsų senoliai įžūliai mane bandė,
nors stebuklus mano matė!“ (Ps 94, 1–2. 6–9)

* * *

Nesusituokę rūpinasi Viešpaties reikalais

Broliai! Aš norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių.
Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais ir trokšta patikti Viešpačiui.
O susituokęs rūpinasi šio pasaulio reikalais, stengiasi patikti žmonai ir yra pasidalijęs.
Taip pat netekėjusi moteris bei mergina rūpinasi Viešpaties reikalais, trokšdama būti šventa kūnu ir dvasia.
O ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais ir stengiasi patikti vyrui.
Aš tai kalbu jūsų pačių labui, ne norėdamas užnerti jums kilpą, bet linkėdamas kilnumo ir netrukdomo atsidavimo Viešpačiui (1 Kor 7, 32–35).

* * *

Jis mokė kaip turintis galią

Kafarnaume, šeštadienį nuėjęs į sinagogą, Jėzus pradėjo mokyti.
Žmonės stebėjosi jo mokymu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai.
Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazaretieti? Gal atėjai mūsų sunaikinti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“
Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“
Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo.
Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“
Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį (Mk 1, 21–28).

* * *

Kiekvienas asmeniškai ir bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje.
Prašykime, kad Viešpats išvadavę mus iš blogio, atgaivintų mūsų tautą išganymo sakramentais ir padarytų, kad visame pasaulyje išplistų tikrasis tikėjimas.

* * *

Arnoldas Valkauskas. Nepririškime širdies prie žemiškų dalykų

* * *

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Jėzaus tarnystė Kafarnaume
4 eilinis sekmadienis

Evangelistas Morkus, tik trumpai paminėjęs Jėzaus krikštą, gundymą ir pirmųjų mokinių – Petro, Andriejaus, Jokūbo ir Jono – pašaukimą, toliau pasakoja apie jo veiklą Kafarnaume (Mk 1, 21–28). Kafarnaumas – mažas miestelis ant Genezareto ežero kranto buvo pirmųjų mokinių tėviškė ir svarbiausias Jėzaus veiklos Galilėjoje centras.

Šabo dieną Jėzus atėjo į Kafarnaumo sinagogą ir pradėjo mokyti. Evangelistas Morkus nekalba, ko mokė Jėzus; tai randame kitų evangelistų pasakojimuose: mokė apie prisiartinusią Dievo karalystę ir būtinumą ją priimti.

Dievo Sūnus prisistatė žmonėms per skelbiamą Žodį. Per Evangelijos žodį jis prisistato ir mums, palikdamas laisvę atsiliepti. Žodis visuomet palieka laisvę jį priimti ar atmesti.

Žmonės stebėjosi, nes Jėzus kalbėjo ne taip, kaip Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią. Jėzaus žodis turi galią išjudinti ir mus tapti Jo sekėjais visai panašiai, kaip pirmuosius keturis mokinius. Kas yra dalyvavęs gerose kelių dienų rekolekcijose, gali paliudyti, kokia veiksminga yra Dievo žodžio galia; ji kartais visiškai pakeičia žmogaus gyvenimą.

Toliau evangelistas pasakoja apie pirmąjį egzorcizmą – velnio išvarymą. Sinagogoje buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Evangelistas piktąją dvasią – velnią vadina netyrąja dvasia. Ji atsiranda ten, kur jos neturėtų būti, – sinagogoje, ir jaučiasi rami iki tol, kol ateina Jėzus. Grėsmę pajutusi piktoji dvasia šaukia žmogaus balsu: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarenai? Gal atėjai mūsų pražudyti?“ Tai pilnas pykčio ir siaubo šauksmas, nes demonas jaučiasi pražuvęs.

Jėzus ateina ne pražudyti, bet išlaisvinti žmogaus iš blogio. Kartais žmogus susitapatina su blogiu ir nenori išmesti jo iš savo širdies, nes jam atrodo, kad turimas blogis yra ne blogis, bet gėris. Visiškai panašiai narkomanas mąsto apie narkotikus, kurie iš tikrųjų jį žudo. Nesuvokdamas blogio pražūtingumo, žmogus pradeda vengti visko, kas jį galėtų atskleisti ir pašalinti – Šventojo Rašto, geros religinės knygos ar rekolekcijų. Velnias visuomet slepiasi, kad nebūtų matomi jo ragai.

Evangelistas pažymi, kad Jėzus sudraudė netyrąją dvasią: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Jėzus nutildo demoną, kad žmogus galėtų kalbėti. Blogio dvasia yra įsibrovėlis žmoguje, kuris yra Dievo vaikas, ir Dievo Žodis ją išveja.

Evangelistas Morkus rašo, kad netyroji dvasia pradėjo žmogų tąsyti ir baisiai šaukdama išėjo iš jo. Blogis visuomet sunkiai palieka žmogų. Antra vertus, ir sergantysis nėra linkęs pasveikti: jis bėga nuo laisvės, bijodamas atsakomybės pats tvarkyti savo gyvenimą; likti vergovėje atrodo saugiau ir geriau. Tik prisiminkime žmonių dejones po Kovo 11-osios, kai teko patirti nelengvų atgautos laisvės išbandymų; jie kalbėjo, kad prie sovietinės santvarkos buvo geriau gyventi, nei dabar, laisvę atgavusioje Lietuvoje.

Dievo žodis skatina rimtai apsispręsti, kad netaptume blogio struktūrų ir piktosios dvasios aukomis. Nuodėmė yra tiesiausias kelias, kuriuo demonas ateina į žmogaus gyvenimą. Jei tos nuodėmės didelės ir jų daug, gali įvykti realus apsėdimas, iš kurio pats žmogus be egzorcisto pagalbos būna nepajėgus išsivaduoti. Užtenka tik trumpam pasižvalgyti internete po pykčio, paniekos ir visiems skirtų kaltinimų kupinus komentarus, kad suvoktum, kaip smarkiai netyroji dvasia paveikia kai kuriuos mūsų tautiečius.

Viešpatie, kalbėk mums, kaip anuomet kalbėjai Kafarnaumo žmonėms, ir padėk būti gerais tavo Žodžio klausytojais bei vykdytojais!

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
41 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Mos. Adolfas Grušas

ŠIRDIES ŠVIESA „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazaretieti? Gal atėjai mūsų sunaikinti?“- skamba žodžiai iš piktosios dvasios apsėsto žmogaus lūpų… Ne kažkokiuose nepasiekiamuose toliuose, bet čia pat: sinagogoje, bendruomenėje, netgi, sakyčiau, kiekvieno žmogaus viduje, mūsų širdyje pasigirsta mūsų vidinių demonų balsas. Jis kalba apie tikėjimą, pripažįsta, kad Kristus yra Dievo Sūnus, tačiau neretai tai yra netyros širdies aidas. „Ko tau iš mūsų reikia?“ Šis klausimas – tai pirmasis veidmainingo tikėjimo požymis. Mes žinome, kad Kristus nori būti su mumis, kad Jis trokšta gyventi mūsų žodžiuose, mūsų darbuose, mūsų žvilgsnyje, mūsų jausmuose, mūsų kelionėse… visur ten, kur mes esame, tačiau mes atsisakome atsiliepti į šį troškimą, nes nenorime ir bijome atsivertimo, o mūsų uždaras vidinis pasaulis nėra pasirengęs priimti dieviško… Skaityti daugiau »

ah1

ko tau iš mūsų lietuvių reikia Jėzau Nazarieti, jei tu buvai pasiųstas
tik pas pražuvusias Izraelio namų avis?

> ahui

O ko tau reikia iš Jėzaus Nazariečio, pražuvusi bename avele?

Evangelijos

Mąstymas Prašyti radikalaus atsidavimo Žodžio veikimui ir atsivertimo malonės Atsistosiu arti Jėzaus, kuris moko sinagogoje. Įsijausiu į ten vyraujančią tylos ir susikaupimo atmosferą. Įsiklausysiu į Jėzaus kalbą, kad patirčiau Jo žodžio galią. Pastebėsiu klausytojų susimąstymą. Juos giliai paliečia Jėzaus ištarti žodžiai. Jis moko kaip tas, kuris turi galią. * Taip pat ir šiandien Jėzus kalba su galia. Ką galiu pasakyti apie savo klausymosi laikyseną? Ar Jo žodžiai mane paliečia? Ar nepasiduodu rutinai ir įpročiui? Kokią įtaką mano kasdienybei turi Mišiose išgirsti žodžiai? * Įsigilinsiu į įvykius, kurie vyksta sinagogoje. Apsėstas žmogus pradeda šaukti, girdėdamas Jėzų kalbant. Įsivaizduosiu apstulbimą žmonių, kurių klausymąsi ir stebėjimąsi pertraukė apsėstojo riksmas. Ta situacija visus baugina, pribloškia. * Įsisąmoninsiu, kad labiausiai bauginantis, pribloškiantis dalykas yra apsėstojo,… Skaityti daugiau »

Kun. Ramūnas Mizgiris, OFM

Ne kažkokiuose nepasiekiamuose toliuose, bet čia pat, sinagogoje, skamba žodžiai iš piktosios dvasios apsėsto žmogaus lūpų: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai?“ (Mk 1, 24).

Blogis gali egzistuoti Bažnyčioje. Nes kai kurie būdai ar įvaizdžiai, kaip kai kada yra suprantamas tikėjimas, gali būti demoniški net ir Bažnyčios viduje.
Pirmasis apsivalymas, pirmasis atsivertimas turi įvykti bendruomenės viduje, o ne išorėje. Pradėti reikia nuo vidaus, nuo savo aplinkos, nuo savęs.

Mūsų širdyje pasigirsta mūsų vidinių demonų balsas. Jis kalba apie tikėjimą, pripažįsta, kad Kristus yra Dievo šventasis, tačiau neretai tai yra netyros širdies aidas.
Bernardinai.lt

Patiko

labai patiko kun. Ramūno trumpa bet labai prasminga katechezė: „Pirmasis apsivalymas, pirmasis atsivertimas turi įvykti bendruomenės viduje, o ne išorėje. Pradėti reikia nuo vidaus, nuo savo aplinkos, nuo savęs.”

  IV eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodis

Skaitinys (Žyd 11, 32–40) Broliai! Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus, kurie tikėdami užkariavo karalystes, įvykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus. Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti leidosi kankinami ir atsisakė laisvės, kad pasiektų prakilnesnį prisikėlimą. Dar kiti turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taipogi pančius ir kalėjimą. Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, slapstėsi dykumose, kalnuose, olose ir žemės plyšiuose. Ir jie visi, nors dėl tikėjimo buvo gerai įvertinti, nesulaukė to, kas… Skaityti daugiau »

  IV eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodis

Psalmė (Ps 30, 20–24)

P. Drąsias, tvirtas širdis turėkit, kas Viešpačiu tikit!

O koks tu, Viešpatie, geras,
meilus visiems, kurie tavęs bijo,
visiems, kurie tavim vilias,
viešai žmonių tarpe. – P.

Tu savo slėpykloj juos saugai
nuo nedorėlių kėslų;
slepi juos savo pastogėj
nuo liežuvių plakimo. – P.

Viešpatį šlovinkim,
meilės stebuklų man jis padarė
miesto tvirtovėj. – P.

O ašai sumišęs kalbėjau:
„Nuo tavo akių aš atskirtas!“
Bet iš tikro tu mano maldingąjį balsą girdėjai,
tavęs kai šaukiausi. – P.

Mylėkite Viešpatį, visi jo bičiuliai!
Ištikimuosius Viešpats globoja,
bet su kaupu atsilygins puikuoliams. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 7, 16)

P. Aleliuja. – Didis pranašas atsirado tarp mūsų.
Dievas aplankė savo tautą. – P. Aleliuja.

  IV eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodžio

Evangelija (Mk 5, 1–20) Jėzus ir jo mokiniai priplaukė ežero krantą Geraziečių krašte. Jam išlipus iš valties, tuojau priešais iš kapinių atbėgo netyrosios dvasios apsėstas vyras. Jis gyveno kapų rūsiuose, ir niekas negalėjo nė grandinėmis jo surakinti. Nors jis jau daug kartų buvo pančiojamas ir grandinėmis rakinamas, bet sudaužydavo grandines, nusitraukydavo pančius, ir niekas negalėdavo jo suvaldyti. Per kiauras naktis ir dienas jis bastydavosi po kapines ir po kalnus, klykdamas ir daužydamas save akmenimis. Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė priešais ir ėmė garsiai šaukti: „Ko tau reikia iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Dėl Dievo, maldauju, nekankink manęs!“ Jėzus mat buvo paliepęs: „Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!“ Jėzus dar paklausė: „O kaip tu vadiniesi?“ Ji atsakė: „Mano vardas –… Skaityti daugiau »

  IV eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodžio

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Andrius Nenėnas OFM Evangelijose, prisiartinus Jėzui, piktasis pasitraukia, ligoniai pagydomi. Taip pat ir pagoniškame Dekapolyje išlaisvinamas savęs ir kitų neapkentęs žmogus, Jėzaus dėka atrandantis, atgaunantis savo vertę ir orumą. Visi turėtų būti patenkinti, bet ne… Bandau įsivaizduoti nuo skardžio į ežerą besimetančias kiaules. Be abejo, tai sukrečiantis vaizdas žmogui, įpratusiam viską ir visur vertinti remiantis praktiniais paskaičiavimais. Iš vienos pusės, matant kaip Viešpats vaduoja žemę nuo ją varginančio blogio, norisi šokinėti iš džiaugsmo. Išlaisvinimas džiugina. Tačiau tas linksmumas turi savo kainą – porą tūkstančių paršelių… Geraziečiai visiškai nenori sutikti su tokiomis išlaisvinimo sąlygomis. Jie geriau kęstų vergystę, toliau gyventų pasinėrę tarp savo kiaulių ir kiaulysčių. Kodėl daug kalbant apie laisvę, jos atsisakoma, kai tik suvokiama jos… Skaityti daugiau »

IV eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodžio

Mąstymas Prašyti gilaus tikėjimo Dievo malone, kuri nugali kiekvieną blogį Morkus smulkiai aprašo tragišką apsėstojo žmogaus padėtį. Taip pat čia aprašoma gąsdinanti piktosios dvasios galia. Piktasis sugeba apsėsti žmogų, net iki pamišimo. Apsėstas žmogus elgiasi kaip ne žmogus, o jo gyvenimas tampa „kapu“. * Dievo žodis daro mane atidų piktosios dvasios veikimui. Negalima jos ignoruoti. Tikrai egzistuoja piktoji dvasia, kuri nori sunaikinti mano dvasinį gyvenimą ir pražudyti mane, kaip tuos du tūkstančius kiaulių. * Kiekvienas patirtas gėris ir nepasidavimas blogiui mano gyvenime yra malonės dovana. Padėkosiu Dievui už savo Angelą Sargą ir už visą gėrį, kuris yra manyje. Už ką norėčiau ypatingai padėkoti? * Apkreipsiu dėmesį į apsėstojo laikyseną tuo momentu, kada prie jo prisiartina Jėzus. Žmogus atiduoda jam garbę,… Skaityti daugiau »

Cha,

Taikliai kun. br. Andrius pasakė, kas visiškai taikintina ir mums: „Geraziečiai visiškai nenori sutikti su tokiomis išlaisvinimo sąlygomis. Jie geriau kęstų vergystę, toliau gyventų pasinėrę tarp savo kiaulių ir kiaulysčių. Kodėl daug kalbant apie laisvę, jos atsisakoma, kai tik suvokiama jos kaina?.

KRISTAUS PAAUKOJIMAS Grabnyčios

Dievo Žodžio Pirmasis skaitinys (Mal 3, 1–4)

Viešpats Dievas sako:
„Štai siunčiu savo pasiuntinį, ir jis praskins man kelią. Ir greitai ateis į savo šventyklą valdovas, kurio jums reikia, sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate“.
„Štai jis ateina!“, – sako galybių Viešpats. Kas gi ištvers, kai jis pasirodys? Juk jis tarsi lydytojo ugnis, tarsi skalbėjų šarmas. Jis sėsis lydyti ir valyti sidabro: jisai apvalys Levio sūnus, išgrynins juos tartum auksą ir sidabrą. Tuomet jie tinkamai aukos Viešpačiui atnašas. Tuomet maloni bus Viešpačiui Judo ir Jeruzalės auka, kaip senovės dienomis, kai seniai praėjusiais metais.

KRISTAUS PAAUKOJIMAS Grabnyčios

Psalmė (Ps 23, 7–10)

P. Visatos galingasis Viešpats yra garbingas Valdovas.

Atsikelkite, vartai platieji,
atsidarykit, senovinės durys:
garbės Valdovas tegu čia įžengia. – P.

„Kas tas garbingas Valdovas?“
– „Tai narsusis, galingasis Dievas!
Tai Viešpats, kautynių galiūnas!“ – P.

Atsikelkite, vartai platieji,
atsidarykit, senovinės durys:
garbės Valdovas tegu čia įžengia. – P.

„Kas tas galingas Valdovas?“
– „Tai visatos galingasis Viešpats –
tai jis garbingas Valdovas!“ – P.

KRISTAUS PAAUKOJIMAS Grabnyčios

Dievo Žodžio Antrasis skaitinys (Žyd 2, 14–18)

Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jėzus juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią, ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją. Juk iš tiesų jam rūpėjo ne angelai, bet rūpėjo Abraomo palikuonys.
Todėl jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis kunigas ir galėtų permaldauti už žmonių nuodėmes. Pats iškentęs bandymus, jis gali padėti tiems, kurie yra bandomi.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 2, 32)

P. Aleliuja. – Regim šviesą pagonims apšviesti
ir tavosios Izraelio tautos garbę. – P. Aleliuja.

KRISTAUS PAAUKOJIMAS Grabnyčios

Evangelija (Lk 2, 22–40) Pasibaigus Mozės Įstatymo numatytoms apsivalymo dienoms, Juozapas ir Marija nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: „Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui“, – ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: „Porą purplelių arba du balandžiukus“. Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį tu… Skaityti daugiau »

KRISTAUS PAAUKOJIMAS Grabnyčios

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius (1922–2013)

KRISTAUS PAAUKOJIMAS Grabnyčios

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius (1922–2013) Šiandien minime Kristaus Paaukojimo šventykloje šventę. Praėjus keturiasdešimt dienų po Jėzaus gimimo, Marija ir Juozapas nunešė kūdikį į šventyklą, kad paaukotų jį Viešpačiui pagal Mozės įstatymą. Šventykloje buvo Šventosios Dvasios pripildytas Simeonas ir Ona, kurie laukė ateinančio Mesijo. Simeonui buvo apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. Kai įnešė kūdikį Jėzų, Simeonas paėmė Jį į rankas ir tarė: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą.“ Taip pat jis išpranašavo Marijai: „…ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“ Nepaisant šios pranašystės, šventės atmosfera buvo kupina didelio džiaugsmo, žvelgiant į dieviškąjį Kūdikį, tautų šviesą, iškilmingai pašvenčiamą savo misijai – žmonijos… Skaityti daugiau »

Laumėjantis

Su Perkūno diena!!! …Ėmęs labiau domėtis etnologija, atkreipiau dėmesį, kad per Jėzaus Kristaus paaukojimo šventę – Grabnyčias romuviečiai švenčia Perkūno dieną ( nu koks tau dar perkūnas vasario mėnesį ). Į ką, beje romuvietė, žygeivė Nijolė Balčiūnienė atsakė, kad atvirkščiai – tai katalikai per Perkūno šventę švenčia Grabnyčias.Ir štai pernai, vasario 2-ą dieną, sekmadienį, per Grabnyčias bažnyčioje klausiausi pamokslo, kur kunigas nelabai sklandžiai bandė į vieną visumą suvesti 77 metų Elzbietą ( lygtai ) iš Jeruzalės šventyklos, Jėzaus Kristaus paaukojimą ( iki šiol nesuprantu, ką tai reiškia ), senovės romėnų šviesos šventę su žvakėmis, 40 dienų, praėjusių po Kalėdų, grabus ir žvakes. Jutau, kad čia kažkas ne taip. Ir namie, prisėdęs prie kompiuterio, paskaičiau, ką apie Grabnyčias rašo mūsų etnologai,… Skaityti daugiau »

Vasario 2 d. KRISTAUS PAAUKOJIMAS Grabnyčios

Mąstymas Prašyti įsimylėjusios Jėzų širdies Įsižiūrėsiu į Mariją ir Juozapą, kurie atneša Kūdikėlį Jėzų į šventyklą. Marija supranta, kad paaukoja Dievui savo pirmą ir vienintelį vaiką. Ji žino, kad negali Jo pasilaikyti sau. Ką tuo metu ji galėjo jausti, kaip Motina? Pabandysiu pasikalbėti su Marija apie jos išgyvenimus šventykloje. * Kontempliuosiu Mariją, kaip nuostabios meilės Motiną, kuri brangiausią sau asmenį sugeba atiduoti Dievui. Ji nepasilaiko kūdikio sau. Ar sugebu mylėti žmones be pasiglemžimo sau? Ar nemanipuliuoju kito žmogaus meile? Ar esu laisvas nuo nesutvarkytų prisirišimų prie asmenų ir daiktų? * Stebėsiu Simeoną ir Oną, kurie iki senyvo amžiaus su kantrybe laukė Dievo pažado išsipildymo. Po ilgų laukimo metų jų ištikimybė buvo apdovanota. Ką galiu pasakyti apie savo pasitikėjimą Dievu? Ar… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

APKABINTI ŠVIESĄ Kristaus paaukojimas (Grabnyčios) Šiandien mūsų bažnyčiose žmonių rankose uždegtos žvakės… Tai tarsi šviesos pliūpsnis, atveriantis mūsų žvilgsniui ateinančio garbės Karaliaus Veidą. Tikriausiai visiems norėtųsi išmokti gyventi Simeono džiaugsmu. Metams slenkant jis laukė apsireiškimo To, kuris dar turi ateiti, kaip pasaulio Gelbėtojas. Jis laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Simeono sieloje esanti šviesa leido jam suprasti, kad jis nemirs, prieš tai neišvydęs Viešpaties Kristaus. Su Simeonu mes susitinkame šventykloje, nes tai ne vien ta vieta, kurioje jam skirta atlikti savo uždavinį, bet ir atsiliepimas į Šventosios Dvasios kvietimą, slėpiningai vedantį jį į Dievo namus. Taip pat ir Marija su Juozapu eina į šventyklą, kad joje savo Sūnų paaukotų Tėvui. Taip mažasis Jėzus atsiduria ant Simeono rankų.… Skaityti daugiau »

>>> Laumėjantis

Tik, katalikai šią tradiciją perėmė iš Izraelio tautos papročio. Žvakė reiškia šviesą, kuri švietų laukiantiems susitikimo su Dievu mirties valandą, t.y. perėjimą iš vienos būties į kitą. Ar nėra palaima tiems, kurie mirties minutę, jau regį Dievą, kuris juos glaudžia prie savo širdies ir apgaubia savo meile. Krikščionio džiaugsmas šiame gyvenime yra gyvenimo prasmės šioje žemėje supratimas. Viltis sutikti tą, kuris duoda amžinąjį gyvenimą. Na, o štai, pagonys miršta neviltyje ir baimėje. O baimės šeimininkas yra šėtonas, tad pas jį ir keliauja.

Laumėjantis

Kas su kokiomis mintimis miršta, priklauso nuo žmogaus sąmoningumo. Religinės apeigos, žinoma, gali žmogų paruošti perėjimui į dvasinį pasaulį.

Laumėjantis

Kalbant apie perėjimą į pomirtinį pasaulį, kažkada suvokiau vieną dalyką, kas mane giliai sukrėtė.Taigi vidutinis katalikas labai rizikuoja po mirties eiti į pragarą, nes gali mirti su nuodėme, be išpažinties, paskutinio ( ligonių ) patepimo, gali būti už mirusio vėlę atlaikyta per mažai mišių, per mažai melstasi ir t.t. Ir kažkada mačiau filmuką, kuriame pasakojama, kad sovietinio ręžimo budeliai yra savo rankomis nužudę netgi tūkstančius žmonių. Rekordininkas atrodo nužudęs netgi 22000 žmonių. Tai klausimas, kur tada po mirties eis tokie budeliai, jei net eilinis katalikas rizikuoja eiti į pragarą? Tad gal pragaras skirtas tiktai gąsdinti tuos, iš esmės pakankamai dorus žmones, kurie tuo patikės?

>>>Laumėjantis       2021-02-2 14:26

Mes turime Jėzų Kristų, kuris mus atpirko savo mirtimi ant kryžiaus.

Yra šv. apaštalo Pauliaus pavyzdys, kuris ne tik persekiojo, bet miriop pasmerkė ne vieną krikščionį, t.y. Jėzaus sekėją. Tačiau Jėzus jį, šast, nuo arklio ir tas atsivrtė, ir patapo šventuoju, ir net pačiu geriausiu Jėzaus Gerosios Naujienos nešėju pagonims. Kaip manai kodėl?

Laumėjantis

Dėl Pauliaus atsivertimo, sakyčiau jam į sąmonę buvo įkelta kita programa. Ir tiek. Ir įtariu, kad žmogus turi būtent tokį tikėjimą, kokį jam davė Dievas – netgi jei tai, pavyzdžiui, ateistinis tikėjimas.
Klausimas, kodėl prieš kokį 100-50 metų, žmonės išauklėti savo tėvų katalikų, lygiai taip pat bando perduoti tikėjimą savo vaikams ar anūkams ir nepavyksta. Kas įvyko? Pasikeitė žmogaus sąmonė? Dievas nusprendė pereiti į kitokius santykius su žmonija? Ar kas?
O dėl Jėzaus Kristaus, mus atpirkusio, – apie tai kalbama nuolat, bet pabandžius lįsti giliau tampa neaišku. Atpirko iš ko? Kas ta kitoji atpirkimo ,,sandėrio” šalis – Šėtonas, Dievas ar dar kas? Ir čia Jėzus Kristus elgiasi ne kaip padėties šeimininkas, jis priima atpirkimo ,,sandėrio” sąlygas – būti nukryžiuotam?

>>>Laumėjantis       2021-02-2 16:28

Supranti, žmogau, kad, kai Jėzus Kristus sutinkamas asmeniškai, tai jokių abejonių nelieka. Tai mano asmeninė patirtis. Čia jokių „į sąmonę programų ne įkelta”. Jį sutikus nebelieka jokių abejonių. Viskas taip aišku, kad aiškiau nebūna. O numetimas nuo arklio, tai šv. apašt. Pauliui buvo lyg labai stiprus ženklas ir ne tik, bet ir su juo šalia buvusiems. Dievas duoda ženklų kiekvienam. Tereikia juos pamatyti ir girdėti. O tai gali ne kiekvienas, deja, t.y. aptukusi Širdis, to negali. Yra pasakyta, ką Dievas myli, tam ir naktį, miegant padeda. Na, o, jei žmogus pasirinko kitą dievą, t.y. visokios priklausomybes, turtas, valdžios troškimas ir t.t., tai negi Dievas varžys žmogaus laisvą valią rinktis? Visais laikais taip buvo, kol neužgriūdavo neganda. Po to, žmonija ima… Skaityti daugiau »

Ką mums sako šv. Šv. Tomas Akvinietis >>>

Visų dorybių pavyzdžiai randami kryžiuje Ar būtinai reikėjo Dievo Sūnui už mus kentėti? Tikrai reikėjo, ir galima nustatyti dvejopą būtinybę: pirma, jis turėjo išgydyti nuo nuodėmių, antra, palikti pavyzdį, kaip elgtis. Kad išgytume nuo visų blogybių, į kurias įpuolame per nuodėmes, vaistų mes randame Kristaus kančioje. Tačiau ne menkesnės naudos teikia pavyzdys. Nes Kristaus kančios pakanka ugdyti visam mūsų gyvenimui. Kiekvienam, kas tik nori tobulai gyventi, tereikia paniekinti tai, ką Kristus paniekino ant kryžiaus, ir trokšti to, ko troško Kristus. Nes visų dorybių pavyzdžiai randami kryžiuje. Jeigu ieškai meilės pavyzdžio, nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Tatai Kristus padarė ant kryžiaus. Ir todėl, jeigu jis už mus atidavė savo gyvybę, neturi būti sunku dėl jo iškęsti bet kokias… Skaityti daugiau »

>>> Laumėjantis

Supranti, žmogau, paslaptis kryžiuje yra ta, kad jis žmogų gydo, padaro stiprų, bebaimį, laisvą ir su mylinčia širdimi. Štai šį kelią ir parodė, savo mirtimi ant kryžiaus,Jėzus. Nėra kito tokio Dievo, kuris savo pavyzdžiu parodytų kelią į dangų. Kito kelio nėra, yra tik kryžiaus kelias vedantis pas Dievą.

IV eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis

Skaitinys (Žyd 12, 4–7. 11–15) Broliai! Jums dar neteko priešintis iki kraujų, besigrumiant su nuodėme. Nejaugi būsite užmiršę paguodos žodžius, kurie pasakyti jums kaip sūnums: „Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties drausmės ir nenusimink, jo baramas: nes Dievas griežtai auklėja, ką myli, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priglaudžia“. Jums reikia pakentėti dėl drausmės. Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja? Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams. Todėl „pakelkite nuleistas rankas, ištieskite pasilpusius kelius“ ir „vaikščiokite, palikdami tiesius pėdsakus“, kad, kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų. Siekite santaikos su visais, siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties. Žiūrėkite, kad kas nors nepražiopsotų Dievo malonės,… Skaityti daugiau »

IV eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis

Psalmė (Ps 102, 1–2. 13–14. 17–18)

P. Viešpats amžinai gailestingas tiems, kurie jo šventai bijo.

Tegu mano siela Viešpatį šlovina,
ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
Lai mano siela Viešpatį šlovina,
lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. – P.

Kaip tėvas gailisi vaiko,
taip gailisi Viešpats ištikimųjų.
Jis gi supranta, iš ko mes padaryti:
žino, kad esam iš dulkių… – P.

Bet Viešpats amžinai gailestingas
tiems, kurie jo šventai bijo.
Ainių ainiams jis geras –
tiems, kur jo sandoros laikos. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)

P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats; –
aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

IV eilinės savaitės trečiadienio Evangelija

(Mk 6, 1–6)

Jėzus, mokinių lydimas, parkeliauja į savo tėviškę. Atėjus šeštadieniui, jis pradėjo mokyti sinagogoje.
Daugelis girdėdami stebėjosi ir sakė: „Iš kur jam tai? Kas per išmintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi juo.
O Jėzus jiems tarė: „Tik savo tėviškėje, tarp savo giminių ir savo namuose, taip negerbiamas pranašas“.
Ir jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė. Jis stebėjosi jų netikėjimu, ėjo per apylinkės kaimus ir mokė.
Katalikai.lt

IV eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti pažinimo gilios tiesos, kad Jėzus myli mane kasdienybėje Prisijungsiu prie mokinių, einančių su Jėzumi į Nazaretą. Jėzus trokšta susitikti su žmonėmis, su kuriais trisdešimt metų kartu gyveno. Su jais Jis augo, meldėsi ir dirbo. * Kontempliuosiu Jėzų Jo paprastoje kasdienybėje. Įsivaizduosiu Jį užsiėmusį paprastais kasdieniniais darbais, besimeldžiantį, besikalbantį su draugais bei vyresniais žmonėmis, besijuokiantį ir liūdintį. * Įsisąmoninsiu, kad Jėzus myli mano kasdienybę ir mano užsiėmimus. Jis yra su manimi darbuose, maldoje ir pokalbiuose. Jėzus kasdien ieško manęs mano Nazarete. * Įeisiu į sinagogą. Pamatysiu Jėzų sėdintį tarp savo kaimynų ir giminių ir juos bemokantį. Jo mokymo jie nepriima rimtai: pradeda stebėtis, vienas į kitą žvalgytis ir su panieka žvelgti į Jėzų. Jie suabejoja Juo. Ką galiu pasakyti… Skaityti daugiau »

Kietaširdiškumas – didžiausia žmogaus nelaimė

Kard. Sigitas Tamkevičius Kietaširdiškumas – didžiausia žmogaus nelaimė Dievo žodis dažniausiai kalba apie šviesius dalykus, kurių turime siekti, bet kalba ir apie tamsias gyvenimo puses, kurių turime bodėtis ir vengti. Šį 14 eilinį metų sekmadienį Dievo žodis kalba apie kietaširdžius žmones, kurie yra nerangūs ar visiškai nepajėgūs įsileisti Dievą į savo gyvenimą. Ezekielio knygoje aprašomas pranašo siuntimas pas izraelitus. Dievas taip kalbėjo pranašui: „Žmogaus sūnau, tave aš siunčiu pas Izraelio sūnus , kurie prieš mane sukilo. Jie įžūlūs ir kietaširdžiai tai atkakli tauta“ (Ez 2, 2–5). Panašų kietaširdiškumą Jėzus sutiko savo tėviškėje. Sugrįžęs į ją, šeštadienį sinagogoje aiškino Raštus. Žmonės stebėjosi jo išmintimi ir kalbėjo: „Kas per išmintis jam suteikta ir kas per stebuklai daromi jo rankomis?“ Atrodo, šie žmonės… Skaityti daugiau »

IV eilinės savaitės ketvirtadienio Dievo žodis

Skaitinys (Žyd 12, 18-19. 21–24)

Broliai!
Jūs prisiartinote ne prie apčiuopiamos ir liepsnojančios ugnies ar prie audringos tamsos, ar ūkanų, ar viesulo, ar trimito skardenimo, ar žodžių skambesio, kurį išgirdę žmonės meldė, kad daugiau nebūtų jiems kalbama. Anas reginys buvo toks baisus, jog Mozė pasakė: „Bijau ir visas drebu!“
Bet jūs esate prisiartinę prie Siono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangaus Jeruzalės, prie nesuskaitomų tūkstančių angelų ir iškilmingojo sambūrio, prie danguje įrašytųjų pirmgimių Bažnyčios, prie visų Teisėjo Dievo, prie nuskaidrintų teisiųjų dvasių ir prie Naujosios Sandoros Tarpininko Jėzaus bei prie apšlakstymo krauju, kuris šaukia garsiau už Abelio kraują.

IV eilinės savaitės ketvirtadienio Dievo žodis

Psalmė (Ps 47, 2–4. 9–11) P. Kai būnam tavo, Dieve, šventovėj, atsimenam vis, koks esi maloningas. Tikrai Viešpats didis, ir jį reikia garbint, jį šlovint mieste, kuriame jis gyvena. Čia šventas jo kalnas – kalvų pažiba: juo žavisi žemė. – P. Tai Siono kalnas – šiaurinė riba, Valdovo didžiojo miestas. Jo rūmuose Dievas gyvena, Viešpats – galingas gynėjas. – P. Ką buvom seniau tik girdėję, dabar ir pamatėm mieste šitame, kur dangaus kariuomenių Viešpats gyvena, mieste, kur yra mūsų Dievas: jį stiprina Dievas per amžius. – P. Kai būnam tavo šventovėj, atsimenam vis, koks esi maloningas. Tavoji, Dieve, šlovė, kaip ir tavo vardas, pasiekia pakraščius žemės. Tavoji ranka elgias teisingai. – P. Posmelis prieš evangeliją (Mk 1, 15) P. Aleliuja.… Skaityti daugiau »

IV eilinės savaitės ketvirtadienio Dievo žodis

Evangelija (Mk 6, 7–13)

Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms.
Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže, – tik apsiauti kurpėmis, bet nesusivilkti dviejų tunikų.
Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir netgi dulkes nuo kojų nusikratykite kaip liudijimą prieš juos“.
Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.
Katalikai.lt

IV eilinės savaitės ketvirtadienio Dievo žodžio

Mąstymas Prašyti drąsos ir pasitikėjimo, priimant man patikėtą misiją Meditacijos pradžioje paprašysiu Jėzaus malonės giliai patirti tiesą, kad esu Jo mokinys. Jis išsirinko mane, pasitiki manimi. Kiekviena mano diena yra misija. Ar tikiu tuo, kad Jėzui esu reikalingas, kad Jis mane siunčia? * Atsistosiu tarp apaštalų ir pastebėsiu jų susirūpinusius veidus. Jie gauna valdžią piktosioms dvasioms. Įsisąmoninsiu, kad kiek kartų susitinku su Jėzumi šventuose sakramentuose, Jo žodyje, tiek kartų piktoji dvasia neturi man galios. Su Jėzumi galiu jai viešpatauti. * Jėzus, kuris mane siunčia, laukia, kad aš pasitikėčiau Jo galia. Turiu atsisakyti savimi paremto saugumo, kuris sutelkia mane į save, į savo žmogiškas galimybes. * Pagalvosiu apie mano saugumą užtikrinančius dalykus, prie kurių esu prisirišęs. Kuriuos iš jų man būtų… Skaityti daugiau »

IV eilinės savaitės ketvirtadienio

Evangelijos skaitinio komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ Jėzus sunčia mokinius po du vaduoti žmones iš jėgų, kurios griauna gyvenimus, ir skelbti jiems Gerąją Naujieną. Jis duoda mokiniams galią vaduoti žmones iš vidinių prieštaravimų ir kančios, tramdyti tamsą ir baimę, neleisti blogiui triumfuoti. Tik dvasioje laisvi žmonės pajėgųs išgirsti Gerąją Naujieną. Blogos jėgos apvaldo ir mus. Labai dažnai protas ir sąžinė diktuoja kaip turėtume gyventi, o valia ir jausmai skatina elgtis priešingai. Mus užvaldo godumas, puikybė, gašlumas. Netyra pasaulio dvasia trukdo mums išgirsti Jėzaus Gerąją Naujieną. Mums reikia laisvinančios Dievo malonės lygiai taip pat, kaip tiems žmonėms prieš du tūkstančius metų. Mums reikia būti išlaisvintiems ne tik iš slegiančio proto ir jausmų susipriešinimo, bet ir iš klaidingų Dievo įvaizdžių.… Skaityti daugiau »

Lucas

Aš laikiau savo žmoną savaime suprantamu dalyku, kol jos nebeliko, labai norėjau ją susigrąžinti, švaistau tiek daug laiko ir pinigų bandydamas susigrąžinti žmoną, išbandžiau beveik visas galimybes ją susigrąžinti ir niekas nepadėjo. Aš tapau vieniša. Trumpai tariant, radau burtų ratuką, daktare Ilekhojie. Pamačiau gerus atsiliepimus apie jo nuostabų darbą ir perskaičiusi atsiliepimus nusprendžiau, kad turiu paskutinį kartą pabandyti ir po burtų įvyko stebuklas, žmona grįžo namo. Buvo puiku, visi, kuriems reikia pagalbos, turėtų su juo susisiekti: El. Paštas: gethelp05@gmail.com WhatsApp / Skambinkite jam telefonu +2348147400259

Steven

Loterijoje žaidžiu nuo 19 metų, o dabar man 47 metai, tai reiškia, kad loterijoje žaidžiu 28 metus. Didžiausia mano gyvenime laimėta suma buvo 1200 JAV dolerių. Tačiau vieną dieną mano istorija virsta istorija, kai internete radau šio žmogaus vardą, kad jis yra geriausias, kai reikia laimėti loterijoje. Šis žmogus yra labai galingas loterijos burtininkas, kuris pateikia skaičius, kurie niekada negali žlugti. Po daugelio metų vargo ir pastangų laimėti loterijoje pagaliau laimėjau didelę sumą, kurią galėsiu sukurti savo šeimai ir sumokėti sukauptas skolas. Čia yra jo el. Paštas: gethelp05@gmail.com arba „WhatsApp“ +2348147400259 Jis specializavosi šiuose burtuose: *MEILĖS burtai *SANTUOKOS BURBIMAI *Pinigų burtai *Grožio burtai *TURTOS BURBIMAI *LYTINIS PATVIRTINIMO BURBAS *ŽIVO GYDYMO BURTYS *KASINO Burtai *Pašalinkite prakeikimo burtus *APSAUGOS BURBIMAI *Loterijos burtai… Skaityti daugiau »

41
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top