Geroji Naujiena: Kad Tiesos Dvasia mus vestų į tiesos pilnatvę

Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

Jeruzalėje gyveno žydų ir pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi. Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant.

Lyg nesavi ir nustėrę jie klausinėjo:

„Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo krašto kalba?! Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai, – mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis.“ (Apd 2, 1–11)

* * *

Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią ir atnaujinki žemės veidą

Tu, mano siela, Viešpatį šlovink!
Viešpatie Dieve, koks esi didis.
Viešpatie, kokia daugybė tavų sutvėrimų!
Juos išmintingai sukūrei, jų pilna žemė.
Tau pasislėpus, jie išsigąsta,
krinta, kai atimi kvapą, ir dulkėmis virsta.
Atsiunti tu savo Dvasią, ir kyla gyvybė,
ir atnaujini žemės veidą.
Šlovinkim viešpatį amžiais,
kad jisai džiaugtųsi savo kūryba.
Tebus malonus jam mano gyrius,
ir aš Viešpačiu džiaugsiuos (Ps 103, 1. 24. 29–31. 34).

* * *

Dvasios vaisiai

Broliai! Gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams. Mat kūno geismai priešingi dvasiai, o dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte. Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje.

Kūno darbai gerai žinomi; tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, smaguriavimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.

Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais.
Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią.

Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems! (Gal 5, 16–25)

* * *

Sekvencija

Dvasia, Viešpatie, ateik, spindulių dangaus mums teik,
žemės klystkelius nušviesk!
Tėve vargstančių, nuženk, savo dovanas dalink,
mūsų dvasią atgaivink!
Sielų Tu ramintojas, svečias atlankytojas,
mielas atgaivintojas!
Darbuose Tu – poilsis, kaitroje Tu – atvėsis,
Tu paguoda liūdesy!
O šviesybe amžina, skaidrink sielos gilumą,
stiprinki tikėjimą!
Be tavųjų dovanų viskas žmoguje skurdu,
viskas – atvira žaizda.
Nuvalyk, kas sutepta, laistyk, kas išdeginta,
gydyk tai, kas sužeista.
Atitrauk mus nuo klaidų, dvasios šalty duok jėgų,
tiesink vingius mūs takų!
Duok mums, mylintiems tave, tikintiems tava galia,
dovanų septynetą!
Duok dorybių atpildą, siųsk laimingą pabaigą,
kviesk į džiaugsmą amžiną!

* * *

Tiesos Dvasia jus ves į tiesos pilnatvę

Jėzus bylojo savo mokiniams: „Kai ateis Globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, – jis toliau liudys apie mane. Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi esate buvę“.

Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas dar turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.

Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“ (Jn 15, 26–27; 16, 12–15).

* * *

Pasitikėdami Kristaus pažadu atsiųsti mums Globėją kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje junkimės maldoje už Lietuvą Tiesoje – tepripildo Jis mus savo malonių ir tenumalšina Šventoji Dvasia mūsų sielų troškulį, kad ir iš mūsų širdžių trykštų gyvojo vandens versmės.

Kartu su visa Bažnyčia melskime:

Šventoji Dvasia – Tiesos Šaltini, Dievo Kvėpavime – Gyvybės Davėjau!
Nustebink mane kasdieniame gyvenime.
Stebėk mane, net ir mano sumanymus.
Perkeisk mane ir mano pažinimą.
Pripildyk mane visų savo dovanų.
Panardink mane, kad būčiau švarus.
Pažadink mano talentą, kad juo naudočiausi.
Veik manyje, kad aš išnykčiau.
Suteik man charizmą, kad Tave liudyčiau.
Sugauk mane, jei aš sprunku.
Įkvėpk mane, jei aš be tikslo klaidžioju.
Paragink mane, jei aš apsileidžiu.
Įkvėpk mane, kai aš kuriu.
Pasitik mane, kai Tavęs ieškau.
Eik šalia manęs, kai aš susirūpinęs.
Duok man supratimą, kai nesuprantu.
Pajudink mane, kai sustingstu.
Įeik į mane, kai esu neryžtingas.
Padaryk mane kilnų, kai esu gundomas.
Sušildyk mane, kai sušąlu.
Užtvindyk mane, kai esu savimi patenkintas.
Pripildyk mane, kai pasidarau tuščias.
Pradžiugink mane, kai esu liūdnas.
Apkabink mane, kai esu vienišas.
Melskis manyje, kai neturiu žodžių.
Paguoski mane, kai esu apleistas.
Pagydyk mane, kai susergu.
Palaikyk mane, kai griūvu.
Paslėpk mane, kai neturiu apsaugos.
Apglėbk mane, kai ilgiuosi.
Džiaukis manyje, kai Tave myliu
.“

* * *

Sigitas Tamkevičius. Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią!
Sekminių sekmadienis

Artėjant išsiskyrimo metui Jėzus, matydamas nuliūdusius savo mokinius, pažadėjo nepalikti jų vienų, bet atsiųsti Globėją – Šventąją Dvasią: „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius,– Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti“ (Jn 14, 16–17). Jėzus paaiškino mokiniams, ką duos toji Tiesos Dvasia: „Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jn 14, 26).

Po Jėzaus įžengimo į dangų mokiniai meldėsi ir laukė jo pažado išsipildymo. Apaštalų darbų knygoje pasakojama, kaip tai įvyko: „Visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 1–4).

Prieš Sekmines mes su visa Bažnyčia meldžiamės ir laukiame Šventosios Dvasios atėjimo. Žmonės kartais norėtų mãtomai patirti Šventosios Dvasios atėjimą – gauti kalbų, pranašystės dovaną ar kažką panašaus, ką gavo apaštalai. Buvę bailūs, daug ko nesuprasdavę, ką kalbėdavo Galilėjos Mokytojas, Jėzaus mokiniai po Sekminių neatpažįstamai pasikeitė. Net susidurdami su dideliu pasaulio priešiškumu, jie drąsiai skelbė Evangeliją ir liudijo apie Jėzaus prisikėlimą, ir tokiu būdu augino Jėzaus draugų būrį.

Svarbiausia Sekminių žinia: dangaus Tėvas siunčia Tiesos Dvasią, nešančią mums pačią reikalingiausią malonę – suvokimą, kad Jėzus mus myli ir nori mus lydėti per visą gyvenimą iki palaimingo susitikimo danguje. Tuomet tolimas ir mažai pažįstamas Jėzus tampa artimas mūsų draugas ir bendrakeleivis. Šis Jėzaus artumo išgyvenimas iš esmės keičia žmogaus gyvenimą – padeda eiti šventumo keliu.

Mes pažįstame daugelį šventųjų – šv. Pranciškų Asyžietį, šv. Antaną Paduvietį, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlę, palaimintąjį Jurgį Matulaitį, palaimintąjį Teofilių Matulionį ir kitus, kuriais žavimės, bet kuriais, atrodo, neįmanoma sekti; jie tarsi būtų ne šio pasaulio gyventojai. Iš tikrųjų, jie buvo visiškai tokie, kaip ir mes visi – buvo gundomi į pikta, ne visada jų gyvenime švietė saulė, bet jie turėjo jėgų nugalėti blogį ir ryžtingai eiti Jėzaus rodomu keliu. Tą jėgą jiems teikė Šventoji Dvasia, padėdama megzti artimą draugystę su Jėzumi.

Dievas yra amžinas ir nesikeičiantis; kaip jis veikė apaštalų laikais, taip veikia ir nūnai, tik reikia leisti jam veikti. Jei mes leidžiame savo gyvenime veikti Šventajai Dvasiai, ji subrandina mumyse vaisius, apie kuriuos kalba apaštalas Paulius: „Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais“ (Gal 5, 22–24).

Švęsdami Sekmines, mes turime ne tik prisiminti mūsų gyvenimą veikiančią Šventąją Dvasią, bet ir pamąstyti, kiek leidžiame jai veikti. Jeigu Jėzus mums yra artimas ir brangus, jei savo elgesį deriname ne su pasaulio nuomone, bet su Jėzaus Evangelija, tuomet Šventoji Dvasia veikia mumyse. Ir atvirkščiai, jei mums yra svarbu, ką pasakys apie mūsų veiksmus ne Jėzus, bet žmonės, tuomet Šventoji Dvasia tyli. Ar ji kalbės, ar tylės, viskas priklauso nuo mūsų.

Aplink save visuomenėje matome labai daug pykčio, nesąžiningumo, godumo, netyrumo, ir esame gundomi būti kaip visi. Nepasiduoti blogio įtakai įmanoma tik tuo atveju, kai jaučiame šalia savęs esantį Jėzų. Šventoji Dvasia padeda jausti Jėzaus artumą ir blogį nugalėti gerumu. Visai panašiai, kaip tai darė palaimintasis arkivyskupas Jurgis, kuris net savo gyvenimo šūkiu pasirinko Blogį nugalėk gerumu!

Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią ir atnaujink žemės veidą! Atnaujink ir mano sielos veidą!

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
40 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Evangelijos

Mąstymas Prašyti Šventajai Dvasiai atviros širdies ir atsidavimo Jos įkvėpimams Apaštalų užsidarymas ir baimė parodo, koks yra gyvenimas be Jėzaus ir Jo Dvasios. Kitiems žmonėms ir gyvenimui galiu atsiverti tiek, kiek turiu savyje Šventosios Dvasios jėgos. Joje gyvenu, judu ir esu. * Kiekvieną dieną Jėzus ateina į mano rūpesčius, sunkias patirtis ir sako: „Ramybė tau“. Jis nori aplankyti mane su savo ramybe ir duoti man savo Dvasios džiaugsmo būtent tada, kai mane užvaldo baimės ir įvairiausi nuogąstavimai. * Negalėsiu išgirsti Jo balso ir priimti Jo Dvasios, jeigu neturėsiu artimo ryšio su Jėzumi patirties. Nuo mano maldos gilumo priklausys mano jautrumas Jėzaus įkvėpimams išbandymų momentais. * Jėzus kasdieną parodo man savo rankas ir šoną – savo gyvybės ir galios ženklus. Prisiminsiu… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

Dvasios pavasaris Šiandien Bažnyčia kalba apie Dvasią: slėpiningą pasaulio širdį, virš bedugnės dvelkiantį vėją, liepsną erškėčių krūme, Meilę, viršijančią bet kokią kitą meilę. Dvasia – tai aukščiausias Dievo pasireiškimas, Jo meilės gyvenimo liepsnojantis išsiliejimas mumyse. Be Dvasios krikščionybė būtų ne kas kita, kaip tik sausa doktrina, Bažnyčia sumenkėtų iki įstatymų kodeksu tvarkomos organizacijos, moralė liktų tik nesuprantamais samprotavimais, kryžius tikrai visų būtų laikomas beprotybe, o Kristus liktų tik viena iš garsių praeities asmenybių. Šiandien Dievo Žodis mums siūlo ištirti kitokius kelius, pamėginti pasaulyje ir savo gyvenime įžvelgti kitas, ryškesnes spalvas. Sekminių Žodžio liturgijos skaitiniai yra įvaizdžiai, kuriais žmogui mėginama papasakoti nenusakomą dalyką: Šventąją Dvasią – Dievo alsavimą, esantį visur ir visuose. Netenka nė kalbėti apie nusižeminimą, kurį įkūnija Šventoji Dvasia,… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Skelbkime džiaugsmą, o ne dejuokime dėl nesėkmių Sekmadienio rytą Šv. Petro bazilikoje popiežius Pranciškus aukojo Šventosios Dvasios atsiuntimo – Sekminių – iškilmės Mišias. „Ateis globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo“ (Jn 15, 26), – Jėzus pažada savo mokiniams atsiųsti didžiąja dovaną, dovanų dovaną, sakė popiežius, atkreipdamas dėmesį į Šventajai Dvasiai suteiktą titulą, kuris originaliame Evangelijos pagal Joną tekste nusakomas graikų kalbos žodžiu „parakletos“. Šis žodis reiškia visų pirma du dalykus – guodėją ir gynėją (advokatą). Šventoji Dvasia yra mūsų guodėja, sakė Pranciškus. Mums visiems reikia paguodos, ypač tokiais, kaip dabartiniai, laikais. Mes dažnai pasitenkiname žemiškosiomis paguodomis, kurios greit praeina, palikdamos tuštumą. Iš tiesų, sakė popiežius, žemiškosios paguodos yra kaip nuskausminantys vaistai, kurie leidžia trumpam užmiršti skausmą, bet nepagydo. Tik Šventoji… Skaityti daugiau »

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina

minime pirmadienį po Sekminių.
Pirmasis skaitinys Apd 1, 12–14

Tuomet jie sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamojo Alyvų kalno, buvusio netoliese – kiek leidžiama nueiti šabo dieną.

Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo apsistoję. Ten buvo Petras ir Jonas, Jokūbas ir Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis ir Judas, Jokūbo brolis. Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei jo broliais.

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina

minime pirmadienį po Sekminių. Skaitinys Pr_3,9-15.20 Bet VIEŠPATS Dievas pašaukė žmogų ir paklausė: „Kur tu esi?“ Jis atsiliepė: „Išgirdau tavo garsą sode ir nusigandau, nes buvau nuogas, todėl pasislėpiau“. {Dievas} jo klausė: „Kas gi tau pasakė, kad tu nuogas? Ar valgei vaisių nuo medžio, kurio vaisių buvau tau įsakęs nevalgyti?“ Žmogus atsakė: „Moteris, kurią tu man davei būti su manimi, man davė vaisių nuo to medžio, aš ir valgiau“. VIEŠPATS Dievas kreipėsi į moterį: „Kodėl tu taip padarei?“ Moteris atsakė: „Žaltys mane apgavo, aš ir valgiau“. VIEŠPATS Dievas tarė žalčiui: „Kadangi tu taip padarei, esi prakeiktas tarp visų gyvulių ir tarp visų žvėrių. Ant pilvo šliaužiosi ir dulkes ėsi visas savo gyvenimo dienas. Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters,… Skaityti daugiau »

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina

minime pirmadienį po Sekminių. EVANGELIJA Jn19,25-34 Jėzus ir Motina Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save. Jėzaus mirtis Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“ Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie jo lūpų. Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią. Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė… Skaityti daugiau »

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina

Evangelijos Mąstymas Prašyti malonės mylėti Jėzų taip, kaip Jį mylėjo Marija Jonas vienintelis iš evangelistų aprašo ypatingą Jėzaus susitikimą su Marija Golgotoje. Atsistosiu kartu su Sopulingąja Marija ir mylimuoju mokiniu po kryžiumi. Melsiu šventąjį Joną, kad išprašytų man šio įvykio kontempliacijos malonę. * Jonas pirmiausia atkreipia mano dėmesį į Jėzaus žvilgsnį. Įsivaizduosiu Jo kruviną, iškankintą veidą ir Jo meilės kupiną, iki gelmių perveriantį žvilgsnį. Jis žvelgia į savo Motiną ir į mokinį. Taip pat žvelgia ir į mane. Savo žvilgsniu Jėzus apima visus be išimties. * Kontempliuosiu Jėzaus žvilgsnį. Kiek kartų žvelgiu į Nukryžiuotąjį, tiek kartų galiu pasakyti, kad Jis žvelgia į mane. Esu Jo mylimasis mokinys. Jis nori, kad patikėčiau, jog Jis miršta už mane ir dėl manęs. Ar… Skaityti daugiau »

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina

Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB Marija buvo Jėzaus Motina, bet kodėl Ji yra vadinama ir Bažnyčios motina? Šios dienos Evangelijos ištrauka perduoda mums Jėzaus testamentą. Iš vienos pusės atrodo natūralu, kad netikėtai suimtas Jėzus neturėjo laiko pasirūpinti savo motina ir, mirties valandą apie ją galvodamas, paveda apaštalo Jono globai. Jis nori, kad Ji būtų jam arti kaip motina. O mes gerai prisimename Jo žodžius, kad jo Motina ir Jo broliai bei seserys, tai visi, kurie vykdo Dievo valią (žr. Mt 3, 33). Taigi, nustatydamas šeimyniškus ryšis tarp Marijos ir Jono, Jis nustato ryšį ir tarp Marijos bei kiekvieno Jį tikinčiojo. Mirštantis ant kryžiaus Jėzus davė mums Mariją kaip mūsų Motiną! Yra dar ir kita priežastis. Ši Marijos šventė… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Sir 35, 1–12) Kas laikos Įstatymo, – daug atnašauja, kas vykdo įsakymus, – degina auką. Juk meilės darbai – tai atnašos valgių, o išmalda padėkos auką atstoja. Kas pameta pikta, tas Viešpačiui mielas, kas pameta skriaudą, tas atgailą daro. Nedrįsk tuščiomis pasirodyti Dievui, nes taip patvarkyta, kad reikia aukoti. Teisuolio gi atnašos aukurą puošia, jų kvapas pasiekia Aukščiausiojo sostą. Teisuolio auka maloni yra Dievui, jo dovanas Viešpats gerai įsidėmi. Tad dosniai aukodamas Viešpatį garbink, tegul tavo rankos nebūna šykštuolės. Daryk gerus darbus giedrai nusiteikęs, linksmai, su džiaugsmu atiduok dešimtinę. Kaip Dievas tau duoda, ir tu jam taip duoki – pagal savo išgales dosniai ir noriai. Juk Viešpats – mėgėjas atlyginti gausiai, jis viską grąžins tau net… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 5–8. 14. 23)

P. Kas tiesiai žygiuoja, tam Dievas parodys išganymą.

„Surinkite šičion visus mano šventuosius,
kurie su manim Sandorą darė, aukodami auką“.
Štai jau skelbia dangus jo teisingumą:
pats Dievas pradeda teismą! – P.

„Pasiklausyk, mano tauta, aš tau kalbėsiu,
barsiu tave, Izraeli:
juk Dievas tau – tai aš, tikrasai Dievas.
Ne dėl aukų aš tave barsiu:
deginamąsias aukas visuomet man aukoji. – P.

Padėkos auką Dievui aukoki,
Aukščiausiajam padarytus įžadus vykdyk!
Kas šlovinimo auką aukoja,
tas mano gerbėjas.
Kas tiesiai žygiuoja,
tam parodysiu Dievo išganymą“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 11, 25)

P. Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja

VIII eilinės savaitės antradienio

Evangelija (Mk 10, 28–31)

Petras ėmė Jėzui sakyti: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave“.
Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir ateisiančiu laiku – amžinojo gyvenimo.
Vis dėlto daug pirmųjų bus paskutiniai ir daug paskutinių – pirmieji“.
Katalikai.lt

VIII eilinės savaitės antradienio Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave.“ – Kodėl palikote? Kas vertė apaštalus sumokėti tokią didelę kainą, kad būtų su Kristumi? Tikrai ne Jėzus, o pačių apaštalų meilė. Tokiu atveju Petro klausimas praranda prasmę. „Palikti viską“ tampa ja nebe auka, o dovana. Įsivaizduokime panašų klausimą tarp sužadėtinių: „Aš palikau televizorių, meškeres, kompiuterį arba siuvinėjimą, o savo laiką atidaviau tau – ką už tai gausiu?“ Jau gavai, jau leidi laiką su mylimu žmogumi, atidėjai į šalį menkesnes vertybes, kad gautum kažką didesnio. Taigi, „gyvenimo aukos dėl Dievo“ klausimas gali būti labai nevienareikšmiškas. Dievas tikrai nori žmogaus aukos. Jis pakvietė Abraomą, liepdamas palikti savąjį kraštą ir sekti, kur jis nuves. Liepė Izraelio tautai išeiti iš… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės antradienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti dosnumo ir didžiadvasiškumo Jėzaus sekime Sustosiu ties Petro žodžiais. Jis supranta, jog paliko viską, kad būtų su Jėzumi. Galbūt ilgesnį laiką Petras nešioja savyje troškimą pasakyti tai garsiai. * Petras pasidalija su Jėzumi tuo, kas neduoda ramybės. Koks yra mano didžiausias išsižadėjimas, susijęs su Jėzaus pasirinkimu? Ar norėčiau Jam dabar apie tai pasakyti? * „Štai mes viską palikome…“. Kokios reakcijos gimsta manyje, kada išgirstu šiuos Petro žodžius? Ar galėčiau ir aš Jėzui panašiai pasakyti? Ar esu pasiruošęs viską dėl Jo palikti? * Įsiklausysiu į Jėzaus atsakymą. Jis kreipiasi į mane asmeniškai ir klausia, ar sugebu dėl Jo palikti… Ilgiau sustosiu prie vertybių, kurias Jėzus išvardina. Paklausiu savo širdies, koks yra didžiausias jos turtas. * Jėzus pažada man, kad… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės trečiadienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Sir 36, 1–2. 4–6. 10–17) Išgelbėk mus, Dieve, visatos Valdove! Tegul visos tautos tavęs ims bijotis, tegul jos supranta, kaip mes jau supratom: nėra kito Dievo, tiktai Viešpats vienas. Tu vėlei parodyk ženklų ir stebuklų. Surinki Jokūbo gentis ir paskirstyk senovės dienom paveldėtąjį turtą! Tu pasigailėki tautos savo vardo – pirmagimio savo sūnaus Izraelio. Ir pasigailėk savo šventojo miesto Jeruzalės – vietos, kur tavo buveinė! Te Siono kalne garbė tavo spindi, ir tavo šventykloj šlovė tavo skamba! Parodyk, kad mes tau pirmadarai esam, įvykdyk, kas tavo vardu pranašauta. Atlyginki tiesiems, kurie tavim vilias, idant pranašai pasirodytų teisūs. Tu savo tarnus pagal tai išklausyki, kaip Aaronas laimino tavąją tautą. Lig pakraščio žemės visi tesupranta, kad tu esi… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės trečiadienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 78, 8–9. 11. 13)

P. Gelbėk mus, Dieve, visatos Valdove!

Mums neminėk mūsų senolių kaltybių,
skubėk gailestingai mūsų prikelti,
nes mes tapome visiški skurdžiai. – P.

Mūsų Gelbėtojau, Dieve, padėk mums:
garbė bus tavo vardui!
Mus išvaduoki, atleiski mūsų kaltybes,
kad skambėtų šlovė tavo vardui. – P.

Belaisvių raudos tave tepasiekia,
ir galinga ranka išgelbėki pasmerktus mirti. – P.

O mes, tavo žmonės, tavo ganyklų avelės,
tau amžiais dėkosim,
kartų kartomis teiksim tau šlovę. –P.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 10, 45)

P. Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų
ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. – P. Aleliuja.

VIII eilinės savaitės trečiadienio

Evangelija Evangelija (Mk 10, 32–45) Jėzui ir mokiniams bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus vis ėjo priekyje, taip kad mokiniai stebėjosi, o einantys iš paskos nerimavo. Vėl susišaukęs Dvylika, ėmė jiems sakyti, kas jo laukia: „Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto aiškintojams; jie nuteis jį mirti ir perduos pagonims, o tie išjuoks jį, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, bet po trijų dienų jis prisikels“. Čia prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime“. Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“ Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“ Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės trečiadienio

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB Būti Kristaus apaštalu, ganytoju, vadovauti kaimenei, mokyti kitus, duoti pastabas ar patarimus, būti gerbiamam dėl Jėzaus ir tarnystės Jam, būti matomam, būti liudytoju Dievo darbų ar stebuklų, būti išrinktuoju ir Jėzaus mylimu mokiniu. Ko daugiau reikia! Trūksta ne tik Jokūbo ir Jono, bet ir mūsų puikybei dar vieno dalyko: padaryk, kad užimtume pačias svarbiausias vietas Tavo Karalystėje, Tavo šlovėje. Iš tikrųjų Zebediejaus sūnūs nežinojo, ko prašė… Tai Jėzaus žodžiai. Tai tiesa. Tačiau gal ir tu panašiai galvoji? Ar esi jais pasipiktinęs? Norėtum juos pasmerkti? Nepasiduok ir tu savo puikybei, nesistenk savo papiktinimu uždengti savo nesveikų ambicijų. Negalvok esąs geresnis! Koks esi, kai kreivai žiūri į savo artimą, savo brolį ar priešą, politiką ar… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės trečiadienio

Evangelijos Mąstymas Prašyti gilaus susivienijimo su Jėzumi abejonių akimirkose Pabandysiu įsijausti į Jono ir Jokūbo išgyvenimus. Išvysiu kaip jie prieina prie Jėzaus ir prašo, kad amžinybėje galėtų būti arčiausiai Jo. Ar yra manyje panašus troškimas? Ar ilgiuosi Jėzau artumo? Kaip to artumo ieškau kasdien? * „Ko norite, kad jums padaryčiau?“ Jėzus ragina mane prašyti. Galiu būti tikras, jog kada tik prisiartinu prie Jo maldoje, Jis pirmas laukia manęs pasiruošęs išklausyti mano prašymus. * „Nežinote, ko prašote“. Jėzus leidžia man įsisąmoninti, kad tai, ko ne kartą primygtinai prašau, nėra man iki galo žinoma. Aš matau tik vieną realybės pusę – savo poreikius. O Jis žino kitą pusę – Tėvo valią, kuri ieško mano gėrio. Ar tikiu, kad Jis geriausiai žino, kas… Skaityti daugiau »

Pagaliau.

Aciu. Maniau, kad siandien nebesulauksime Dievo Zodzio.

Cha >>>

Geriau veliau, nei niekad.:)

Siaip

cia nedaug trokstanciu Dievo Zodzio paskaityti. Man tai patinka, kad kas dien gali Ji paskaityti ir seimoje keliais sakiniais padiskutuoti. Tada ir pasaulio rupesciai kitaip matosi.

Ketvirtadienis po Sekminių

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas Pirmasis skaitinys (Jer 31, 31-34) „Ateina štai dienos, – tai Viešpaties žodis, – kada su Izraelio namais, su Judo namais, aš sudarysiu naują sandorą. Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jųjų tėvais, kada aš paėmiau juos už rankos, kad išvesčiau iš Egipto žemės. Jie gi sulaužė manąją sandorą, tuo tarpu aš buvau jų valdovas, – tai Viešpaties žodis. – Bet štai kokią sandorą aš sudarysiu su Izraelio namais, toms dienoms praėjus, – tai Viešpaties žodis: – Aš savo įstatymą įdėsiu į jų vidų, jiems įrašysiu į širdį; aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta. Ir jie nebemokys daugiau vienas kito, brolis brolio, ir nebesakys: ‘Pažinkite Viešpatį!’, bet visi, maži… Skaityti daugiau »

Ketvirtadienis po Sekminių

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Atliepiamoji psalmė (Ps 109, 1. 2. 3; P.: 4b)

P. Tu Kunigas amžiais kaip Melchizedekas.

Dievas sako mano Valdovui: „Sėskis mano dešinėje,
kolei patiesiu tavo priešus
tarsi pakojį po tavo kojų“. – P.

Dievas duos tau Siono kalne valdovo lazdą,
ir tu savo priešus valdysi. – P.

Nuo gimimo šventuose kalnuose viešpatausi,
iš pat įsčių, nuo aušros savo jaunystės. – P.

Ketvirtadienis po Sekminių

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Antrasis skaitinys (Žyd 10, 11–18)

Ketvirtadienis po Sekminių

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Šventė

Posmelis prieš Evangeliją (Žyd 5, 8–9)

P. Aleliuja. –
Būdamas Sūnus, jis savo kentėjimuose išmoko klusnumo ir, visiems, kurie jo klauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi. –
P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 14, 22–25)

Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. 25 Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“.
Katalikai.lt

Ketvirtadienis po Sekminių

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas Šventė Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Robertas Urbonavičius Šiandienos šventės ištakos – Ispanijos kontempliatyvios Kristaus Kunigo seserų oblačių vienuolijoje, besimeldžiančioje už kunigų ir kunigystės kandidatų šventėjimą. Pirmiausia šventė plito ispaniškai kalbančių katalikų šalyse, nuo 1973 m. nustatyta jos šventimo data liturginiame kalendoriuje: ketvirtadienis po Sekminių. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu atskirų šalių vyskupų konferencijoms buvo leista įsivesti šią šventę. Pašaukimų ir kunigystės krizėje Bažnyčia kviečia žvelgti į tikrą ir vienintelį kunigą – Viešpatį Jėzų, iš kurio ateina kiekviena kunigystė: tiek sakramentinė, tiek karališkoji (kiekvieno pakrikštytojo). Tik Kristuje, tik su Kristumi ir tik dėl Kristaus krikščioniškoji kunigystė turi prasmę ir tikslą. Kunigas nėra vien bendruomenės lyderis, nėra vien socialinis darbuotojas, nėra vien geras psichologas, nėra… Skaityti daugiau »

Mons. Vytautas Grigaravičius

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas II. Švęsdami Eucharistiją mes turime atsiminti, kad Dievas siuntė Jėzų mus išvaduoti iš tamsybių karalystės ir savo gyvybės kaina sumokėti už mūsų išgelbėjimą. Jėzus kalbėjo: „Žmogaus Sūnus atėjo (…) savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mt 20, 28). Priimdami Švč. Komuniją atsiminkime Jėzaus žaizdotą Kūną, Jo Kraują ištekėjusį iš perdurto šono, Jo kryžiaus kelią ir kančią – ne tiek fizinę, kiek dvasinę – dėl žmogaus aklumo, nenoro priimti meilės dovaną ir suvokti mastą aukos vardan jo išganymo. Matykime skausmą ir neviltį Jo veide, jei dar šiandien esame silpnatikiai, jei dar vis nepasitikime, nejaučiame spinduliuojančios meilės iš brangiausios, vienintelės, niekada neišduodančios širdies. Juk reikia tiek nedaug, kad galėtume būti ramūs ir saugūs… Skaityti daugiau »

Mons. Vytautas Grigaravičius

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas I. Kiekvienos šv. Mišios yra mūsų Viešpaties Kristaus aukos ant kryžiaus ir Jo Prisikėlimo sudabartinimas. Daugiau nei du tūkstantmečiai mus skiria nuo to laiko, kai pats Dievas buvo nužengęs į žemę, tapo žmogumi, mokė žmones gyventi meilėje ir vienybėje su Dievu ir tarp savęs. Jėzaus įsikūnijimas, Jo tapimas žmogumi, išreiškia Jo solidarumą su žmogumi. Jis atsistojo į vieną gretą su nusidėjėliais, kad būtų Jono Krikštytojo pakrikštytas, nors buvo be menkiausios nuodėmės. Kaip žinia, Jam išlipus po krikšto iš vandens, pasigirdo Tėvo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi gėriuosi“ (Mk 1, 11). Jėzus, būdamas Dievu, tapo Žmogumi, kad per brolybę su mumis apreikštų Dievo meilę, kurią pažino būdamas arti Tėvo. Jėzaus žmogiškumas yra… Skaityti daugiau »

Popiežiaus Pranciškaus katechezė

Malda – atvertimas į Dievą II. „Nueinu pasimelsti, bet tu, Viešpatie, atversk mano širdį, kad prašyčiau to, kas tinkama, to, kas geriau mano dvasinei sveikatai.“ Tačiau pasipiktinimas išlieka: kodėl kartais būna, kad, kai žmonės meldžiasi nuolankia širdimi, kai prašo dalykų, kurie tinka Dievo karalystei, kai motina meldžiasi už sergantį sūnų, atrodo, kad Dievas vis dėlto neišklauso? Pasak popiežiaus, norint atsakyti, reikia ramiai susikaupus pamąstyti, ką sako Evangelija. Pasakojimuose apie Jėzaus gyvenimą yra daug maldų – daugelis kūnu ar dvasia sužeistų asmenų prašo išgydymo. Vieni prašo išgydyti luošą draugą, tėvai ir motinos Jėzui atveda sergančius sūnus ir dukras. Tai skausmo persmelktos maldos, galingas choras balsų, prašančių: „Pasigailėk mūsų!“ Matome, jog kartais Jėzus išklauso tuoj pat, kitais atvejais – vėliau. Gali atrodyti,… Skaityti daugiau »

Popiežiaus Pranciškaus katechezė

Malda – atvertimas į Dievą I. Trečiadienio rytą popiežius Pranciškus bendrojoje audiencijoje Šv. Damazo aikštėje kalbėjo apie maldos prašymų išsipildymą, kuris nebūtinai įvyksta staiga ar akivaizdžiai. Pasak Pranciškaus, kartais meldžiamės manydami galį atversti Dievą, palenkti jį mūsų prašymams. Tačiau iš tiesų maldoje Dievas turi atversti mus, ne mes jį. Mes meldžiamės, prašome, tačiau kartais gali atrodyti, kad mūsų maldos lieka neišklausytos – tai, ko prašėme sau ar kitiems, nevirsta tikrove. O jeigu meldėme dėl kilnios priežasties – tai galėtų būti prašymas dėl ligonio sveikatos ar kad pasibaigtų karas – neišsipildymas gali sukelti mūsų pasipiktinimą. Pavyzdžiui, meldžiamės, kad pasibaigtų karai, šiuo metu vykstantys daugelyje pasaulio vietovių, – prisiminkime Jemeną, Siriją, kitus kraštus, kur karai tęsiasi daugelį metų. Meldžiamės už karų kankinamus… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės penktadienio

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Sir 44, 1. 9–13)

Norėč apdainuoti garbinguosius vyrus –
šlovinguosius protėvius mūsų.
Iš jų kai kurių nebeatmena niekas,
visi juos užmiršo, jiems mirus.
Jie buvo lyg niekad nebūtų gyvenę
nei patys, nei jų tikri sūnūs.
Bet jie buvo žmonės, daug gero nuveikę,
ir šito nereikia užmiršti.
Jų palikuonys yra didelis turtas,
kurį po savęs jie paliko.
Kaip laikės Įstatymo jųjų senoliai,
taip ištikimi jam vaikaičiai.
Todėl giminė jų išlieka per amžius,
todėl jos šlovė neišblėsta.

VIII eilinės savaitės penktadienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 149, 1–6. 9)

P. Myli Viešpats savo tautą.

Viešpačiui naują giesmę giedokit,
garbinkit jį, susibūrę šventieji!
Savo Kūrėju, Izraeli, žavėkis,
džiūgaukit, Jeruzalės sūnūs,
turėdami tokį valdovą. – P.

Šlovinkit, Viešpatį, susibūrę ratelin,
muškite būgnais, kankliuokit!
Myli jisai savo tautą,
pergale puošia silpnuosius. – P.

Džiaugsmas, garbė jums, šventieji,
linksmybė jūsų buveinėj.
Valiuodami garbinkit Dievą:
tai jums garbė bus, Dievo šventieji. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 16)

P. Aleliuja. – Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių
ir jūsų vaisiai išliktų,– sako Viešpats. – P. Aleliuja.

VIII eilinės savaitės penktadienio

Evangelija (Mk 11, 11–25) Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs,– kadangi buvo jau vakaro valanda,– jis su Dvylika išėjo į Betaniją. Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus buvo alkanas. Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, jis priėjo pažiūrėti, gal ką nors ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, jis nerado nieko, tiktai lapus, nes buvo dar ne figų metas. Tuomet jis tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus“. Jo mokiniai tai girdėjo. Ir jie ateina į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus ir neleido nešti rakandų per šventyklą. Jis mokė ir skelbė: „Argi neparašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai visoms… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės penktadienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti stiprybės abejonių valandą ir visiško atsidavimo Jėzui Šiandieninė evangelija persmelkia savo radikalumu. Jėzaus laikysena, Jo gestai ir žodžiai pastato mane prieš mano tikėjimą ir religingumą. * Jėzaus mokinys, kurio religingumas neveda į gyvenimo pasikeitimą, yra panašus į medį su lapais, kuris neturi vaisių. Atkreipsiu dėmesį į savo dvasinį gyvenimą. Kokį procesą jame dabar pastebiu: vystymąsi ar apmirimą? * Evangelijos ištrauka apie figos medį primena man, kad Jėzus yra vaisingumo šaltinis. Be Jo negaliu nešti jokio vaisiaus. Jėzus nori, kad aš remčiausi Juo. Kur dažniausiai ieškau sau paramos? * Įeisiu į šventyklą. Žvelgsiu į Jėzų, kuris griežtai tvarkosi su prekiautojais. Išgirsiu Jo pilnus gailesčio ir skausmo žodžius. Jėzus išvalo šventyklą, kurią žmonės pavertė turgaus aikšte. * Aš esu Dievo… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės penktadienio Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB Visada, skaitydamas šią Evangelijos ištrauką, savęs klausiu, kodėl Jėzus prakeikė figmedį, neradęs ant jo vaisių, nors tam dar nebuvo laikas? Iš pirmo žvilgsnio viskas čia atrodo nelogiška, tačiau taip nėra. Figos paprastai sunoksta tik birželį, tačiau vaisių pumpurai ant šakų atsiranda jau vasario mėnesį, likus dviem mėnesiams iki lapų pasirodymo ant medžio balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Sulapojusiame figmedyje jau turėtų būti ir figų. Taigi, kai kovo pabaigoje Jėzus pamatė jau lapus išleidusį medį, reiškia, kad jis sulapojo per anksti. Jėzus turėjo teisę tikėtis, kad jis anksčiau duos ir vaisių. O visa tai rodo, kad figmedis buvo nevaisingas. Mes žinome, kad ši situacija įvyko per paskutinį prieš mirtį Jėzaus buvimą Jeruzalėje. Maždaug prieš… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės šeštadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Sir 51, 12–20) Tave, mano Viešpatie, šlovinti trokštu, giedodamas aukštinsiu tavąjį vardą. Kai jaunas buvau, nekeliavęs dar niekur, viešai išminties maldoje aš ieškojau. Prie vartų šventyklos išmokau ją vertint, todėl iki galo jos siekt pasiryžau. Nelyginant kekė pradėjusi sirpti, ji džiugino mano pražydusią širdį. – Visad mano kojos tiesiu keliu žengė, ėjau jos pėdom nuo pat savo jaunystės. Nors man ir trumpai jos teteko klausytis, bet daug supratau aš ir daug ko išmokau. Jos padedamas aš žengiau vis į priekį. – Tad šlovinsiu tą, kurs man išmintį davė. Aš uoliai svarsčiau, kaip išmokt jos galėčiau, to gėrio siekimas nebuvo apviltas. Visa širdimi aš dėl josios kovojau, laikytis Įstatymo stengiausi stropiai. Aš kėliau į dangų rankas ilgesingai,… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės šeštadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 8–11)

P. Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis.

Tobulas Viešpaties duotas Teisynas:
jis dvasią gaivina.
Pasakymas Viešpaties tvirtas,
išminties moko varguolį. – P.

Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis,
paliepimas Viešpaties tyras,
akims duoda šviesybę. – P.

Viešpaties baimė gryna, tveria per amžius,
Viešpaties sprendimai tikri,
visi aliai vieno teisingi. – P.

Daug brangesni jie už auksą, už tyriausiąjį auksą,
saldesni jie už medų, tą korio skystį. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Kol 3, 16-17)

P. Aleliuja. – Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai.
Per Kristų dėkokite Dievui Tėvui. – P. Aleliuja.

VIII eilinės savaitės šeštadienio

Evangelija (Mk 11, 27–33)

Jėzui vaikščiojant po šventyklą, prie jo prieina aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir seniūnų ir klausia: „Kokią teisę turi taip daryti? Kas tau davė galią tai daryti?“
Jėzus jiems atsakė: „Aš taipogi noriu paklausti jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir aš jums atsakysiu, kokia galia tai darau. Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“
Tie pradėjo tartis: „Jei pasakysime – iš dangaus, tai jis mus klaus: ‘Kodėl tada juo netikėjote?’ Pasakytume – iš žmonių…“ Bet jie bijojo liaudies, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas. Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“.
Tada Jėzus tarė: „Tai ir aš jums nesakysiu, kokia galia tai darau“.
Katalikai.lt

VIII eilinės savaitės šeštadienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti paprastumo ir natūralumo susitikimuose su Jėzumi Šios dienos Evangelija kviečia įsigilinti į žodį, kuris kalba apie nuoširdumą ir tiesumą Jėzaus atžvilgiu. Pradėsiu karštu prašymu, kad Šventoji Dvasia suteiktų man atvirumo tiesos pažinime apie mano santykius su Jėzumi. * Kunigai ir Rašto aiškintojai yra pasipiktinę Jėzaus, kuris išvarė prekiautojus iš šventovės, elgesiu. Jie neklausia, ką galėtu reikšti jiems tas ženklas, bet nukreipia žvilgsnį nuo savęs ir atakuoja Jėzų klausimais. * Jėzus paliko man Evangelijoje daug ženklų ir žodžių, kuriais nori mane vesti į apvalymą ir atsivertimą. Jis vartoja stiprius žodžius, kad išplėštų mane iš pasitenkinimo savimi ir klaidingo teisumo būsenos. Ar leidžiu Jėzui nepritarti mano blogiems poelgiams? Ar neužslopinu Jo žodžių? * Jėzus pastebi, kad pašnekovai savo klausimais bando… Skaityti daugiau »

VIII eilinės savaitės šeštadienio Evangelijos

Skaitinį komentuoja kun. Linas Šipavičius MIC Šios dienos Evangelijoje – šventyklos tematiką, kurioje Jėzus apreiškia savo galią. Apreiškimas baigiamas ilgu klausymu, į kurį atsakyti turime mes patys ir kuris viską paaiškina ir apibendrina, jog Jėzus yra Viešpats. …vaikščiojant po šventyklą… Atėjęs šventyklos aplankyti Jėzus paskutinį kartą vaikšto po ją. Po dienos bus naujoji šventykla, ja taps aukštutinis kambarys, kuriame save atiduos apaštalams, kad visada pasiliktų su jais ir juose. Tai yra eucharistijos slėpinys, kuris yra ištęstas nuo Paskutinės vakarienės iki mūsų dienų. …nė aš nesakysiu… Tai išankstinė sąlyga norintiems pažinti Jėzų kaip Dievo Sūnų ir patirti Jo išganymo jėgą. Kas manosi esąs teisus ir nenori atsiversti, negauna iš Jėzaus atsakymo. Jėzus yra silpnųjų ir nusidėjėlių Viešpats. Tie pradėjo tartis… Aukštieji… Skaityti daugiau »

40
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top