Geroji Naujiena: nesistatydinkime stabų – išsaugokime Dievo mums duotą laisvę, būkime verti Jo pasitikėjimo

Įstatymas duotas per Mozę

Viešpats kalbėjo visus šiuos žodžius: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedė iš Egipto, iš vergovės namų. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną. Nesidirbk jokios statulos ar paveikslo to, kas viršuje danguje, apačioje žemėje, vandenyje po žeme. Prieš juos nesižemink ir jiems netarnauk, nes aš, Viešpats, tavo Dievas, – pavydintis Dievas: tiems, kurie priešiški­ man, aš Dievas, kuris išieško tėvų skolą iš sūnų iki trečiosios ir ketvirtosios kartos, o tiems, kurie myli mane ir laikosi mano įsakymų, aš Dievas, kuris tūkstančiams rodo malonę. Neprisiek melagingai Viešpaties, savo Dievo, vardu, nes Viešpats nepateisins kreivai jo vardu prisiekiančio.

Atmink šventadienį švęsti. Šešias dienas gali triūsti ir visus savo darbus nudirbti. Septintoji diena yra šventė, skirta Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia tau dirbti nė kokio darbo, – nei pačiam, nei tavo sūnui, nei dukteriai, nei tavo tarnui nei tarnaitei, nei tavo galvijui, taip pat nė ateiviui tavo buveinėje. Per šešias dienas Viešpats padarė dangų, žemę ir jūrą, ir visa, kas jiems priklauso, o septintąją dieną ilsėjo. Todėl ją Viešpats palaimino ir šventą paskelbė.

Gerbk savo tėvą ir motiną, kad tavo gyvenimo dienos būtų ilgos šalyje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau atiduoda. Nežudyk. Nesvetimauk. Nevok. Neliudyk neteisiai prieš savo artimą. Negeisk savo artimo namų. Negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno ar tarnaitės, nei jo jaučio ar asilo, nei nieko iš to, kas yra tavo artimo“ (Iš 20, 1–17).

* * *

Viešpatie, tu turi amžinojo gyvenimo žodžius

Tobulas Viešpaties duotas Teisynas;
jis dvasią gaivina.
Pasakymas Viešpaties tvirtas,
išminties moko varguolį.
Įsakymai viešpaties tiesūs, džiugina širdis,
paliepimas Viešpaties tyras,
akims duoda šviesybę.
Viešpatis baimė gryna, tveria per amžius,
Viešpaties sprendimai tikri,
visi aliai vieno teisingi.
Daug brangesni jie už auksą,
už tyriausiąjį auksą,
saldesni jie už medų,
tą korio skystį (Ps 18, 8–11).

* * *

Mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žmonėms yra papiktinimas, bet pašauktiesiems – Dievo išmintis

Broliai! Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė. Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dieviškoji kvailybė išmintingesnė už žmones ir dieviškoji silpnybė galingesnė už žmones (1 Kor 1, 22–25).

* * *

Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!

Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiautojų jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.“

Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?“ Betgi jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

Per Velykų šventes, Jėzui būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus stebuklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jam visai ­nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje (Jn 2, 13–25).

* * *

Švęsdami maldos už lietuvius visame pasaulyje sekmadienį melskimės – kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje – ir už Lietuvą Tiesoje. Viešpatie, duok mūsų tautai širdį, kuri prisirištų prie Tavęs, protą, kuris siektų Tave pažinti ir prašytų to, kas teisinga, valios atsispirti pagundoms ir palankiai išklausyk mūsų prašymus.
Viešpatie, sugrąžink visus Lietuvos vaikus į namus, kad visi drauge juos švarintume ir sutvirtintume, kad visuose gundymuose, išmėginimuose ir suspaudimuose remtumės į Tave, mūsų Dievą, ir kaip broliai seserys stiprintume vieni kitus. Melskime ir už visus tuos, kas imasi atsakomybės priimti sprendimus, turinčius įtakos visiems mums – duok, kad ir jie garbintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą, kad neverstų tautos vergauti stabams. Amen.

Arnoldas Valkauskas. Jėzus mato žmogaus veidmainystę

* * *

Sigitas Tamkevičius. Dievas mūsų laisvės kelyje
3 Gavėnios sekmadienis

Žmogus jaučiasi laimingas tik būdamas laisvas, todėl netekę laisvės nepaliaujame jos siekti. Mes, lietuviai, turime ilgą kovų už laisvę patirtį: mūsų laisvės kovų savanoriai, partizanai, neginkluoto pasipriešinimo dalyviai yra palikę pamoką, kaip reikia branginti laisvę, o netekus – už ją kovoti.
Dėkojame Dievui už laisvę, tačiau matome, kokia ji yra trapi ir kaip lengva ją prarasti. Daugelis žmonių neturi aiškaus laisvės suvokimo: vieniems atrodo, kad jie tik tuomet yra laisvi, kai gali išpildyti visus savo norus; kiti mąsto, kad tikėjimas į Dievą trukdo žmogui būti laisvam; treti nori būti tiek laisvi, kad galėtų pasikeisti net savo lytį. Bet ar tai yra laisvė?

Pradžios knygoje pasakojama, kaip Dievo paragintas Mozė vedė izraelitus iš vergijos į laisvę. Keturiasdešimt dykumoje praleistų metų buvo kupini vilčių, bet netrūko ir abejonių, klaidžiojimų bei nuopuolių. Prisiminkime, kaip Mozei užtrukus ant Sinajaus kalno izraelitai pasidirbdino aukso veršį ir jį garbino. Izraelitams reikėjo ne tik fiziškai tapti laisvais žmonėmis, bet ir atsikratyti vergo mąstysenos, kuri buvo neišvengiamai susiformavusi per keturis šimtmečius trukusius nelaisvės metus.

Į laisvę einančiai tautai Dievas davė Dekalogą – moralinį kodeksą, kurio privalėjo laikytis laisvę branginantys žmonės. Dekalogas nubrėžė būtinas laisvę mylinčio žmogaus gyvenimo gaires. Svarbiausia iš jų – nusigręžti nuo stabų ir savo gyvenimą patikėti žmogų mylinčiam Dievui.

Dievas yra absoliučiai laisvas ir žmogų sukūrė pagal savo panašumą, todėl laisvė mums yra gyvybiškai būtina. Žmogų pavergia jo paties susikuriami stabai: egoizmas, mamonos garbinimas, galios troškimas ir besaikis malonumų ieškojimas. Dievas davė žmonėms Dekalogą ne tam, kad apribotų jo laisvę, bet kad žmogus pašalintų stabus ir skleistųsi kaip Dievą mylinti ir artimui tarnaujanti laisva būtybė.

Dievas tik rodo žmogui kelią į pilnutinę laisvę ir kartu į laimingą gyvenimą, bet niekada jo neverčia. Santykyje su Dievu mums nereikia apibrėžti savo laisvės, nes Dievas nerodo savo galybės ir nedaro prievartos nei mūsų mąstymui, nei elgesiui, – esame laisvi nuo Dievo net nusigręžti.

Apaštalas Paulius rašo: „Jis (Jėzus) turėdamas Dievo prigimtį […] apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 6. 8b). Šitaip save apiplėšdamas, Dievas sukūrė sąlygas pilnutinei žmogaus laisvei: gali laisvai nukryžiuotąjį atmesti, bet gali jį sekti: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 31–32).

Santykyje su artimu mes esame priversti savo laisvę apibrėžti; šitai daryti įpareigoja tas pats Dekalogas. Su artimu negalime elgtis kaip su daiktu – turime elgtis kaip su Dievui brangiu kūriniu. Dėl to Dekalogas skelbia, jog nevalia artimo skriausti, jo šmeižti ar seksualiai išnaudoti; jį reikia mylėti taip, kaip mylime save pačius.

Šventajame Rašte yra pasakojimas apie Abraomą ir Lotą. Kai jų kaimenės tapo labai gausios, atsirado daug sunkumų. Tuomet Abraomas tarė Lotui: „Prašyčiau, kad nebūtų vaido tarp manęs ir tavęs ar tarp mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame giminaičiai. Argi ne visas kraštas prieš tave? Prašyčiau atsiskirti nuo manęs. Jei tu eisi į kairę, aš eisiu į dešinę, jei tu eisi į dešinę, aš eisiu į kairę“ (Pr 13, 8–9) Giminaičiai išsiskyrė, kad nevaržytų vienas kito laisvės. Taip ir mums reikia duoti vietos vieni kitiems. Galime būti laisvi tik tam tikra savos laisvės auka, nes ši auka teikia erdvę kito laisvei, o kito auka – mūsų laisvei.

Savo laisvės kelyje susiduriame ne tik su žmonėmis, bet ir su gamta. Mes niekada nepajėgsime pertvarkyti gamtos tiek, kad galėtume ją valdyti be rūpesčių. Visa žmonijos istorija – tai sunki kova už žmogaus laisvę gamtoje; šiandien jos sunkumą matome susidūrę su koronavirusu. Kovojantieji su pandemija vykdo pirmiesiems žmonėms Dievo duotą įsakymą viešpatauti kūrinijai (plg. Pr 1, 28). Saugodami save ir kitus nuo šios pandemijos, taip pat kovojame už savo ir kitų laisvę.

Dievo žodis šį Gavėnios sekmadienį kviečia maldoje pamąstyti, kaip mes naudojame savo laisvę. Ar šaliname iš savo gyvenimo mus pavergti besikėsinančius stabus? Ar pilnutinai priimame Kristų kaip mus išlaisvinančią Tiesą?

Tepadeda Dievas pažinti laisvės kelią ir juo eiti.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
37 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Šiaip,

gyvendami pasaulyje, mes jokios laisvės neturėjome ir neturime. Te turime galimybę pasirinkti, kuriuo keliu eiti – su pasauliu ar su Dievu. Pasukę kairėn, prarasime ir dvasinę laisvę, nes šėtonas nemėgsta ja su kuomi nors dalintis. Pasukę dešinėn, tai garantuotai turėsite dar didesnę fizinės laisvės apribojimų, bet… štai, dvasinę laisvę turėsite be ribų, kas ją turi gali paliudyti, t.y. mūsų kankiniai, kaip palaimintasis Teofilis Matulionis ir kt.

Evangelijos

Mąstymas Prašyti radikalaus širdies apvalymo nuo nuodėmių Vaizduotėje lydėsiu Jėzų, einantį į Jeruzalę švęsti žydų Velykų. Jis įeina į šventyklą, kuri yra Jam brangiausia vieta visoje žemėje – Tėvo namai. Nuoširdžiame pokalbyje paklausiu Jo apie meilę Tėvui, apie Jo išgyvenimus artėjant kančiai. * Prisiminsiu savo šventyklą: bažnyčią ar koplyčią, kurioje dažniausiai būnu. Ar ji yra man Tėvo namai? Ar noriai į ją ateinu? Ar ieškau sustiprinimo pas Tėvą, artėjant kokiai nors kančiai? * Vaizduotėje prisiartinsiu prie šventyklos, kurioje stovi prekiautojai su savo prekėmis. Išgirsiu turgavietės triukšmą. Pastebėsiu, kaip staiga Jėzų apima pyktis. Jėzus su rimbu išvaiko prekiautojus ir išvarto pinigų keitėjų stalus. Šventykla turi būti skirta vien tik Tėvui ir Jo reikalams. * Pasikalbėsiu su Jėzumi apie tą įvykį. Paprašysiu… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

TĖVO NAMAI Kaip įsivaizduojame savo didžiuosius namus – Žemės planetą? Kokio pasaulio tikimės? Ar mes norime, kad jis būtų Tėvo namais, kuriuose visi jaustųsi vienas kitam broliais ir seserimis, ar mums labiau priimtini prekybos namai, kur nugali pats stipriausias? Žvelgiant į tai, kas vyksta aplinkui mus ir ne kartą mumyse pačiuose, sunku atsikratyti minties, kad veikiausiai mums būtų priimtinesnis antrasis variantas… Kaip tik prieš tokią alternatyvą šio sekmadienio Evangelijos skaitinyje mus pastato Jėzus, drauge parodydamas savo paties pasirinkimą. Tai ryžtingas ir labai aiškus apsisprendimas, pasireiškęs savotiška prievarta: Jėzus, paėmęs rimbą, įeina pro šventyklos vartus, tarsi viesulas, stumdydamas žmones ir aukos gyvulius, vartydamas stalus ir nušluodamas nuo jų monetas. Jėzaus asmenyje telpa nepaprastas jautrumas ir švelnumas, kurį pajuto visi sergantys, varginami… Skaityti daugiau »

Laumėjantis

Na, o kai kurie iš tų, kurių protėviai negyveno Egipte, sako: ,,Tebūnie darna”. Pagalvojau – labai prasmingi žodžiai: darna tarp žmogaus ir Dievo, tarp žmogaus ir Gamtos, darna paties žmogaus su savimi…
Darnos nebus, jei Dievą užstos darbas, krepšinis, alus, karjera, mada…
Darnos nebus, jei žudysi…
Darnos nebus, jei vogsi…
Darnos nebus, jei paleistuvausi…
Darnos nebus, jei būsi pilnas puikybės… Sąrašą galima ir pratęsti – visiems žinomais dalykais… Yra tik vienas skirtumas: tau neįsakoma, ką daryti privalai, ir ko negali. Turi suprasti pats… Jei turi galimybę spręsti pats…

>> 15:19

,,…paklausiu Jo apie meilę Tėvui, apie Jo išgyvenimus artėjant kančiai.”
Atsakymas – ,,Jėzaus malda prieš nukryžiavimą”:
Tėve, mano mylimas Tėve,
Aš kreipiuosi į Tave šiandieną
Su begaliniu džiaugsmu širdyje,
Su meile ir dėkingumu.
Didžiosios Meilės srovės teka per mane,
Kai tik pakeliu akis į Tave.
Tu mane laimini, ir tas palaiminimas
Suteikia man jėgų žengti savuoju keliu.
Tavęs pajautimas išdegina bet kokią abejonę savimi, bet kokį nerimą.
Aš žinau: Tu mane myli, ir
Vardan Tavęs, Tėve, Aš žengiu savo gyvenimo keliu aukštai pakelta galva
ir su tvirtu žinojimu:
Tu esi mano Jėga. Mano Meilė ir mano Širdis.
Tu esi mano Išmintis ir mano Tikėjimas.
Aš šlovinu gyvenimą, kurį Tu man dovanojai.
Aleliuja.

Net ir Lietuva negali

būti stabu,nes tik per Dievą ją galima išsaugoti.

III Gavėnios savaitė (KV) Pirmadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (2 Kar 5, 1–15a) Aramo valdovo karvedys Naamanas turėjo didelę įtaką savo šeimininkui ir buvo jo gerbiamas: per jį, mat, Viešpats buvo davęs aramėjams pergalę. Tas vyras buvo narsus, bet apsirgo raupsais. Po vieno žygio aramėjai parvedė nelaisvėn mergaitę iš Izraelio žemės. Ją paskyrė tarnauti Naamano žmonai. Kartą ji tarė savo valdovei: „Kad taip šeimininkas nuvyktų pas pranašą į Samariją! Tas tai tikrai jam išgydytų raupsus“. Naamanas nuėjo pas savo valdovą ir pranešė: „Taip ir taip pasakė mergaitė iš Izraelio“. Aramo karalius atsiliepė: „Tad imk ir nuvyk, o šį tau įduosiu oficialų laišką Izraelio karaliui“. Naamanas iškeliavo, pasiėmęs dešimt talentų sidabro, šešis tūkstančius šekelių aukso ir dešimt šventinių drabužių. Izraelio karaliui jis įteikė šitokio turinio laišką:… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Pirmadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 41, 2. 3; Ps 42, 3. 4)

P. – Mano siela ištroškusi gyvojo Dievo: vai, kada Dievo veidą išvysiu?

Kaip ištroškus elnė uodžia upelio,
taip mano širdis tavęs ilgisi, Dieve. – P.

Mano siela ištroškusi Dievo – gyvojo Dievo;
vai, kada nukeliausiu ir Dievo veidą išvysiu? – P.

Atsiųsk man savo šviesą ir tiesą,
tegu jos man vadovauja
ir mane veda į tavo šventąjį kalną,
į tavo padangtę. – P.

Tenai prie Dievo aukuro žengsiu,
pas savo linksmybės džiugesio Dievą.
Ten tave šlovinsiu kankliais, o Dieve,
o mano Dieve. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 129, 5–7)

Dieve, tavy mano viltys, tavo žodžiu pasitiki mano siela.
Juk Dievas yra gailestingas: jis visuomet išvaduoja.

III Gavėnios savaitė (KV) Pirmadienis

Evangelija (Lk 4, 24–30)

Atėjęs į Nazaretą, Jėzus bylojo žmonėms sinagogoje: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje.
Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje.
Taipogi pranašo Eliziejaus laikais buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas“.
Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį už miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio buvo pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.
Katalikai.lt

III Gavėnios savaitė (KV) Pirmadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti ištikimybės Jėzui ir Evangelijai išbandymų metu Atkreipsiu dėmesį į tai, kad Jėzus pradeda savo viešąjį gyvenimą nuo „pralaimėjimo“. Štai koks pirmasis Jėzaus įvaizdis: niekas nenori Jo klausyti, Jis pažemintas, nepageidaujamas, išvaromas iš miesto. Kontempliuosiu ir stebėsiuosi Jėzumi, kuris dramatiškoje situacijoje jaučiasi visiškai laisvas ir neatsitraukia nuo „Evangelijos be pasisekimų“ skelbimo. * Ar sugebu pasisakyti už „silpną“ Jėzų? Ar sugebu viešai palaikyti nepopuliarią Evangeliją? Kaip elgiuosi tada, kai mano evangeliniai įsitikinimai yra išjuokiami ir niekinami? Pasisakysiu Jėzui savo abejones ir silpnumą. * Atkreipsiu dėmesį, kad iš pradžių „visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį“. Jėzus žino savo klausytojų lūkesčius. Jis jaučia jų spaudimą ir yra gundomas pasiduoti jų troškimams ir reikalavimams. * Tačiau Jėzus prabyla laisvai ir… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Pirmadienis

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas Susirinkusieji į Nazareto sinagogą akivaizdžiai pasipiktina Jėzaus žodžiais, kuriais Jis save prilygina pranašui gimtajame krašte. Tų žmonių sąmonėje niekaip negalėjo tilpti suvokimas, jog Mesijas galėtų būti kilęs iš jų miesto. Tikriausiai jie iš Jėzaus tikėjosi kur kas didesnių darbų, didesnių neįtikėtinų stebuklų ar ženklų, kurie neabejotinai pastūmėtų juos įtikėti Jėzumi kaip Mesiju. Vykdydami Dievo valią, pranašai Elijas ir Eliziejus darbavosi tarp kitataučių. Tai akivaizdžiai byloja faktą, jog Dievui rūpi ne vien tik žydų tauta. Jam rūpi visos žemės tautos ir kiekvienas žmogus. Bet žydams tai suprasti sekėsi labai sunkiai. Viena iš priežasčių – pernelyg jau geras galvojimas apie save. O klaidingas mąstymas nuolatos veda į klaidingus darbus. Dievo meilės neįmanoma rezervuoti vien sau arba… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Per pokalbį su žurnalistais paminėtas ir popiežiaus susitikimas su Alano Kurdi – nuskendusio migranto berniuko – tėvu. Visą pasaulį apskriejusi nuskendusio berniuko nuotrauka – tai žmonių nejautrumo, mirštančio žmoniškumo, mūsų laikų nelaimių simbolis. Migracijos sukeltos problemos turi būti sprendžiamos iš dviejų perspektyvų – žmonės turi teisę migruoti ir turi teisę nemigruoti. Užtikrinti teisę nemigruoti – tai padėti šalims spręsti sunkumus, kurie tampa migracijos priežastimis. O kai kalbama apie žmones, kurie migruoja bėgdami nuo skurdo ir mirties, tai pagrindinis raktažodis, kuriuo turi vadovautis migrantų priėmimo politikos, turi būti integracija. Popiežius paminėjo du kraštutinius pavyzdžius – Belgijoje migrantų gete užaugusius jaunuolius, kurie prieš kelerius metus įvykdė teroristinius pasikėsinimus, ir Švedijoje sutiktą ministrę, kuri užaugo į šalį atvykusių migrantų šeimoje. Šie du pavyzdžiai… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Per spaudos konferenciją daug dėmesio skirta popiežiaus susitikimui su Irako šiitų lyderiu ajatola Al-Sistani. Ar tikimasi ir musulmonus šiitus įtraukti į dialogo ir brolybės kūrimo procesą, kuris prasidėjo prieš dvejus metu paskelbus Abu Dabio dokumentą? Popiežius atsakė, kad tikrai apie Abu Dabio dokumentą galima kalbėti kaip apie pirmą žingsnį, po kurio seka ir kiti. Abu Dabio dokumentas, kaip ir vėliau paskelbta enciklika „Fratelli tutti“, yra svarbūs dokumentai, skelbiantys brolybę. Popiežius sakė, kad šioje dvasioje jis aplankė ir ajatolą Al-Sistani – išmintingą žmogų, Dievo žmogų. Pranciškus paminėjo šiitų lyderio žodžius, kad kaip kūriniai visi žmonės yra lygūs, o kaip tikintieji – broliai ir seserys. Kad mes suvoktume save kaip brolius ir seseris, yra reikalingas tam tikras procesas, kuris apima ir kultūrą.… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Spaudos konferencija lėktuve: tikėjimas įpareigoja siekti brolybės Grįždamas iš kelionės į Iraką, iš Bagdado į Romą skrendančiame lėktuve popiežius Pranciškus pasikalbėjo su kartu keliavusiais žurnalistais. Beveik valandą trukusios spaudos konferencijos metu kalbėta apie svarbiausius ką tik pasibaigusios kelionės momentus, apie susitikimus su krikščionimis ir su Irako šiitų lyderiu, apie pasirengimų šiai sudėtingai kelionei kontekstą ir apie ateityje numatomas kitas keliones. Popiežius prisipažino, kad nuvykęs į Mosulą, sustojęs prie sugriautos bažnyčios jis liko be žado. Sugriautos ne tik bažnyčios, bet ir mečetės, daugybė nužudytų žmonių, išniekintų, vergėmis paverstų moterų. Neįtikėtinas žiaurumas. Žiūrėjau į griuvėsius, ir tą akimirką negalėjau ištarti nė žodžio, sakė Pranciškus. Popiežius prisipažino, kad nebuvo lengva priimti sprendimą keliauti į Iraką, ypač dėl vis dar labai sudėtingos vidinės šios… Skaityti daugiau »

Irano pareiškimas:

Popiežiaus vizitas Irake buvo „geras ir konstruktyvus“ Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį popiežiaus Pranciškaus vizitą kaimyniniame Irake pavadino „labai geru ir konstruktyviu“, taip pat sakė, kad jo susitikimas su irakiečių aukščiausio rango šiitų dvasininku perteikė tarpreliginės taikos žinią. Popiežius Irako Nadžafo mieste buvo susitikęs su didžiuoju ajatola Ali al Sistani (Ali Sistaniu) – vienu įtakingiausių pasaulio šiitų dvasininkų. Šis susitikimas bus svarbus žingsnis gilinant ryšius su šiitais musulmonais, kurie Irake, remiantis kai kuriais vertinimais, sudaro daugumą, o pasaulyje – mažumą. Tai buvo pirmoji popiežių kelionė į Iraką. „Popiežiaus vizitas Irake buvo labai geras ir svarbus“, – spaudos konferencijoje sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh (Saidas Chatibzada). Sąlygas šiai „konstruktyviai kelionei“ sudarė „ramus ir saugus Irakas“, sakė jis. S.… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitės antradienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Dan 3, 25. 34–43) Azarijas sustojęs kalbėjo šitokią maldą: ugnies vidury jis atvėrė lūpas ir tarė: „Ak, savo vardo dėlei mūsų neatstumk amžinai; nenutrauk savo sandoros! Neperstok mums rodęs gailestingumą – dėl savo bičiulio Abraomo, dėl savo tarno Jokūbo ir savo Šventojo Izraelio. Jiems tu žadėjai palikuonių tokių skaitlingų kaip žvaigždės danguje, kaip smiltys jūros pakrantėje. Ak, Viešpatie, mes pasidarėme menkesnė tauta už visas kitas. Dėl savo nuodėmių šiandien mes esame pažeminti visame pasaulyje. Šiuo laikotarpiu mes neturime jokio vyresniojo, jokio pranašo, jokio karvedžio, neturime nei deginamosios nei skerdžiamosios aukos, nei maisto atnašų nei smilkytuvo; neturime vietos, kur tavo akivaizdon pirmuosius vaisius sunešti ir tavo malonę surasti. Betgi priimk mus: ateiname su skaudama širdimi ir nuolankūs.… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitės antradienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 24, 4–9)

P. – Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas.

Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią,
išmokyk mane takais tavo eiti.
Vesk mane savo tiesa, tu mane lavink, –
juk tu esi mano Gelbėtojas ir Dievas. – P.

Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas,
atmink nuo pradžios, kokią meilę man rodei.
Atmink mane dėlei savo gerumo,
nepamirški savo malonės! – P.

Tiesus, malonus yra Viešpats,
to dėlei klystantiems kelią parodys.
Kukliųjų mintis kreips į tiesą,
savo keliu mokys eit nuolankiuosius. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jl 2, 12–13)

Iš visos širdies į mane atsiverskite, – sako Viešpats, – nes aš maloningas ir gailestingas.

III Gavėnios savaitės antradienis

Evangelija (Mt 18, 21–35) Prie Jėzaus priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų aš turiu atleisti savo broliui, kai jis nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų. Todėl su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo skolingas dešimt tūkstančių talentų. Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta. Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu’. Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo draugą, kuris… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitės antradienio

Mąstymas Prašyti širdies išlaisvinimo nuo patirtų nuoskaudų ir malonės atleisti Prieš pradėdamas meditaciją, įsiklausysiu į savo širdį, ar nesigirdi joje skausmo, pykčio, priekaištų, kurie kyla iš patirtų įskaudinimų. Kaip Petras prisiartinsiu prie Jėzaus ir paklausiu: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti?“ * Aiškiai žinau atsakymą į šį klausimą. Žinau, kad turiu atleisti kiekvieną kartą, kai kas nors mane įskaudina. Bet man reikia Jėzaus pagalbos, kad galėčiau patirti tikrą atleidimą. Pakviesiu Jį į savo gyvenimo žaizdas, į kylantį iš jų skausmą, kurio nesugebu priimti. Kuri mano žaizda man skausmingiausia? * Jėzus duoda balzamo mano žaizdoms. Papasakoja man istoriją apie gailestingąjį valdovą. Tai yra pasakojimas apie mano gyvenimą, apie beribę Tėvo meilę man. * Įsimąstysiu į Jėzaus žodžius: „Viešpatie, turėk man kantrybės! Aš… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitės antradienio

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius Palyginimai buvo vienas paveikiausių Jėzaus taikomų mokymo būdų. Apie atleidimą Šventame Rašte kalbama labai daug. Žydai sakydavo, kad reikia atleisti tris kartus. Šios dienos Evangelijoje skaitome, kad Petras paklausė Jėzaus, kiek kartų reikia atleisti, ir, nelaukdamas atsakymo, pats pasiskubino atsakyti: padvigubino tris ir dar pridėjo vieną, kad gautų idealų skaičių – septynis. Tačiau Jėzus tuos septynis dar padaugino septyniasdešimt kartų, kas reiškia begalybę – atleisti visada. Jėzaus palyginimas apie beširdį tarną yra taikomas ir mums. Pas karalių atvedė tarną, kuris jam buvo skolingas dešimt tūkstančių talentų, jis nepajėgė tos skolos grąžinti ir prašė karaliaus,kad jis „turėtų kantrybės“ ir palauktų. Ta jo skola prilygo visos šalies biudžetui, ir jis nebūtų pajėgęs jos grąžinti. Bet valdovas „pasigailėjo… Skaityti daugiau »

Iš patarlių knygos

Neteisingos svarstyklės yra pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI,
sąžiningas svarstis jam malonumas.

Puikybę lydi gėda,
išmintis eina su kukliaisiais.

Dorųjų sąžiningumas juos veda,
klastinguosius suktumas pražudo.

III Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Įst 4, 1. 5–9) Anapus Jordano, Moabo krašte, Mozė bylojo izraelitams: „Dabar, Izraeli, klausyk tų įstatymų ir nuostatų, kurių jus mokau laikytis. Klausykite, ir jūs gyvensite – įžengsite į žemę, kurią Viešpats, jūsų protėvių Dievas, jums atiduoda, ir ją užvaldysite. Jus mokau, kaip Viešpats, mano Dievas, man liepė, įstatymų ir nuostatų. Laikykitės jų šalyje, kurion jūs įžengėte jos užvaldyti. Gerbkite juos ir laikykitės jų. Juk tai bus jūsų išmintis ir išprusimas tautų akyse. Susipažinusios su šiuo teisynu, jos turės pripažinti: ‘Iš tikro, ši didžioji gentis yra išmintinga ir apsišvietusi tauta!’ Kuri iš didžiųjų genčių turi tokius sau artimus dievus, koks artimas mums yra Viešpats, mūsų Dievas, kada jo šaukiamės? Taipogi kuri iš didžiųjų genčių turi tokius… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 147, 12–13. 15–16. 19–20)

P. – Šlovink, Jeruzale, Viešpatį!

Šlovink, Jeruzale, Viešpatį,
Savo Dievą garbink, Sione!
Jis tavo vartams skląsčius padarė,
Tavo vaikams jis duoda palaimą. – P.

Jis savo žodį siunčia į žemę, –
Sparčiai jo įsakymas skrieja.
Žemę sniegu, kaip vilna nukloja,
Kaip pelenais šerkšnu ją nubarsto. – P.

Jokūbo vaikams savo žodį paskelbė,
Izraeliui savo įstatymus ir priesakus davė.
Kitoms tautoms jis to nepadarė,
Nė vienai iš jų neapreiškė savo sprendimų. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (plg. Jn 6, 63b. 68b)

Viešpatie, Tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas. Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

III Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis

Evangelija (Mt 5, 17–19)

Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nei vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.
Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę“.

III Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti gilaus supratimo ir ištikimybės skaitant Dievo žodį Įsiklausysiu į griežtus Jėzaus žodžius ir įsivaizduosiu, kad Jis juos taiko man. Jėzus nori atkreipti mano dėmesį į Dievo įsakymus ir ištikimybę Jo žodžiui kasdieniniame gyvenime. * Žodis yra duotas tam, kad jį išpildytume. Labiausiai jis išsipildė Jėzuje. Jeigu artimai bendrausiu su Juo, Jis išmokys mane ištikimo Dievo žodžio išpildymo. Jis pats trokšta būti mano žodis. Ko norėčiau dabar Jo paprašyti? * Įsisąmoninsiu, kad kiek kartų skaitau Dievo žodį, tiek kartų Jis kalba asmeniškai man. Jis nori pripildyti ir pakeisti mano gyvenimą. Ar esu atviras šitam Žodžiui? * Ar tikiu, kad Dievo žodis yra sakomas asmeniškai man? Kokią vietą jis užima mano gyvenime ir mano pašaukimo kelyje? * Jėzus užtikrina,… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis

Evangelijos Komentaro autorius – kun. Jacekas Paszenda SDB Gal esame girdėję Heraklio posakį Pantharhei, tai yra ‘viskas juda’, viskas keičiasi, gyvenime nėra pastovumo. Jis buvo teisus. Keičiasi ne tik mūsų gyvenimas, papročiai, tradicijos, technologijos, mokslas, bet ir įstatymas. Keitėsi ir religijos, ir mūsų liturgija ar pasninkų supratimas. Pakeitimai vyksta savaime arba yra žmonių suplanuojami. Reikia pakeisti tai, kas nebetinka. Tiesa, pokyčiai ne visada išeina į gera. Bet į mūsų prigimtį yra įrašytas gebėjimas pakeisti viską, kas neatitinka mūsų poreikių. Jėzaus asmuo šiame kontekste žydams tampa problema. Žydai, o ypač fariziejai, manė, jog savo elgesiu ir mokymu Jis nori pakeisti Įstatymą bei pranašus, t. y. Žydų teisę bei papročius, nes kartais Jo elgesys išties juos šokiravo. Jėzus jiems atsako, kad atėjo… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Ketvirtadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Jer 7, 23–28) Štai ką sako Viešpats: „Daviau savo tautai įsakymą: ‘Klausykite mano balso, tai būsiu jūsų Dievas, o jūs – manoji tauta! Eikite visuomet keliu, kurį aš jums įsakau, kad sėkmė jus lydėtų!’ Bet jie nepaklausė ir savo ausies neatgręžė, o sekė savo nelabosios širdies mintimis ir siekimais. Atsuko man nugarą, o ne veidą. Nuo tos dienos, kai jūsų tėvai iš Egipto išėjo, ligi pat šiandien aš vis jiems pasiųsdavau savo tarnų pranašų. Tačiau jie manęs nesiklausė ir savo ausies neatgręžė, o priešingai: buvo atkaklūs ir dar pikčiau darė nei jų tėvai. Kai tu jiems kalbėsi visus šiuos žodžius, jie ir tada tavęs nesiklausys. Kada tu juos šauksi, jie neatsilieps tau. Taigi sakyk jiems: ‘Tai… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Ketvirtadienis

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 94, 1–2. 6–9) P. O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės!“ Ateikite, linksmai šlovinkim Viešpatį. Šaukim iš džiaugsmo, nes jis mūs tvirtovė. Su padėka jo akivaizdon eikim, jam giesmes džiugesio pinkim. – P. Tad eikime, pulkime žemėn prieš Dievą, prieš Viešpatį klaupkim, kuris mus sutvėrė. Jis mūsų Dievas, o mes jo ganoma liaudis, jo rankų globojamos avys. – P. O, kad išgirstumėt šiandien, ką jis jums byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės, kaip anuomet prie Meribos, kaip tyruose Masos dieną, kur jūsų senoliai įžūliai mane bandė, nors stebuklus mano matė!“ – P. Posmelis prieš evangeliją (Jl 2, 12–13) Iš visos širdies į mane atsiverskite, – sako Viešpats, – nes aš… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Ketvirtadienis

Evangelija (Lk 11, 14–23) Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minia stebėjosi. Kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus su demonų valdovo Belzebubo pagalba“. Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus. Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs gi sakote mane išvejant demonus su Belzebubo pagalba. Jeigu jau aš išvarau juos su Belzebubo pagalba, tai su kieno pagalba išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Ketvirtadienis

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius Kai mus užpuola pavojai arba ištinka kokios nors bėdos, kur mes ieškome pagalbos? Jėzus atėjo, kad mus išlaisvintų nuo didžiausio mūsų priešo, kuris padaro mus vergais nuodėmei ir šėtonui. „Jeigu netikėsite, kad AŠ ESU , numirsite savo nuodėmėse“ (Jn 8, 34). Šventame Rašte skaitome daugelyje vietų, kad Jėzus ne tik gydė, bet ir išvarinėjo demonus. Šios dienos Evangelijoje skaitome, jog Rašto aiškintojai apkaltina Jėzų, kad Jis išvaro demonus su šėtono pagalba. Trumpai sugrįžkim prie šėtono gundymų. Po pirmojo sukilimo prieš Dievą ir kai jo gundymams pasidavė Ieva ir Adomas, šėtonas nepaliauja bastytis po žemę, stengdamasis atitraukti Dievo vaikus nuo meilės ir pasitikėjimo dangiškuoju Tėvu. Mes visi tai patiriame per įvairias pagundas. Jėzui taip pat teko… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Kelionė į Iraką „Brolybės žinią paskelbėme iš Mosulo ir Karakošo, prie Tigro upės, netoli senosios Ninevės griuvėsių. Dėl ISIS okupacijos daugybė tūkstančių gyventojų turėjo bėgti, tarp jų įvairioms konfesijoms priklausantys krikščionys, kitos religinės mažumos, ypač jazidai. Senoji šių miestų savastis buvo sugriauta. Dabar su didelėmis pastangomis bandoma juos atstatyti, musulmonai pakvietė krikščionis sugrįžti, kartu restauruoja bažnyčias ir mečetes. Toliau melskimės, prašau, už šiuos taip išmėginamus brolius ir seseris, kad jie turėtų jėgų pradėti iš naujo. Ir galvodamas apie daugybę emigravusių irakiečių, jiems norėčiau pasakyti: palikote viską, kaip Abraomas. Saugokite, kaip ir jis, tikėjimą ir viltį, būkite draugystės ir brolybės audėjais ten, kur esate. Ir jei galite – sugrįžkite.“ „Brolybės žinia pasigirdo ir dviejuose Eucharistijos šventimuose: Bagdade, pagal chaldėjų apeigas, ir… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Kelionė į Iraką. Po pasibaigusios kelionės į Iraką, popiežiaus pasakojimas arba katechezė apie brolybę. „Praėjusiomis dienomis Viešpats man leido aplankyti Iraką, įgyvendinti šv. Jono Pauliaus II sumanymą. Joks popiežius dar nebuvo nuvykęs į Abraomo žemę. Apvaizda panorėjo, kad tai įvyktų dabar, kaip vilties ženklas po daugelio metų karo, terorizmo, sunkios pandemijos metu“, – sakė popiežius. „Po šios kelionės mano siela kupina dėkingumo. Dėkingumo Dievui ir visiems, kurie šią kelionę padarė įmanoma: Irako prezidentui ir vyriausybei, krašto patriarchams ir vyskupams, visų Bažnyčių vyresniesiems ir tikintiesiems, kitiems religiniams autoritetams, pradedant nuo didžiojo ajatolos Al-Sistani, su kuriuo turėjau nepamirštamą susitikimą Nadžafe“, – tęsė Šventasis Tėvas. „Šioje piligrimystėje jaučiau stiprų atgailos jausmą – negalėjau prisiartinti prieš šios iškankintos tautos ir Bažnyčios kankinės neprisiimdamas, visos… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Penktadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Oz 14, 2–10) Štai ką sako Viešpats: „Atsiversk, Izraeli, į Viešpatį savo Dievą! Juk tu sužlugai per savo kaltybę. Pasiimkite žodžių ir, grįžę prie Viešpaties, taip jam kalbėkite: ‘Panaikink visą kaltę, kad gavę ką gera, už tai atsiteistume savo lūpų vaisiais! Asūras mūsų negelbės, daugiau ant žirgų nebejosime ir niekad nebesakysime savo rankų padarui: Mūsų Dieve! tik iš tavęs našlaitis susilauks gailestingumo’. Aš trokštu pagydyti jų atkritimą, mylėti juos savaimingai! Juk mano rūstybė Izraeliui atslūgo. Aš būsiu tarytum rasa Izraeliui, kad tas sužydėtų kaip lelija ir įsikerotų kaip Libano miškas. Jo atžalos turės paplisti, jo grožis teprilygs alyvmedžio grožiui, jo kvapas – Libano kvepėjimui. Jie vėl įsikurs mano paunksnėj, ir vėl jie augins javus, vešės tarsi… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Penktadienis

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 80, 6–11. 14. 17) P. – Aš esu Viešpats, tavo Dievas: o kad tu manęs paklausytum! Štai negirdėtas balsas prabilo: „Aš tau, Izraeli, nuo pečių nuėmiau naštą. Jau tavo rankoms nereikia nešioti sunkių doklų. Sielvarte manęs tu šaukeisi, ir aš tave gelbėjau. – P. Iš griausmingo debesio aš tau kalbėjau, Prie Meribos vandenų tave tyriau. Klausyk, mano tauta, aš tave noriu įspėti: o, kad tu, Izraeli, manęs paklausytum! – P. Netikrų dievų neturėki, negarbink svetimųjų dievaičių! Aš esu Viešpats, aš tavo Dievas, išvedęs tave iš Egipto nelaisvės. – P. O, kad klausytų manęs mano žmonės, kad mano keliais Izraelis žingsniuotų! Savo tautą rinktiniais kviečiais valgydinčiau, uolų medumi ją maitinčiau.“ – P. Posmelis prieš evangeliją (Mt… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Penktadienis

Evangelija (Mk 12, 28b–34)

Vienas iš Rašto aiškintojų atėjęs paklausė Jėzų: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“
Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis’. Antrasis: ‘Mylėk savo artimą, kaip save patį’. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu“.
Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: ‘Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo, o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą, kaip save patį’ svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“.
Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“. Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.
Katalikai.lt

III Gavėnios savaitė (KV) Penktadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti didžiadvasiškumo ir dosnumo mylint Dievą, save ir artimą Šiandien esu kviečiamas Evangelijos šviesoje pamatyti, kokia yra didžiausia mano gyvenimo vertybė. Prisiartinsiu prie Jėzaus ir nuoširdžiame pokalbyje paklausiu Jo, kas mano gyvenime turi būti pirmoje vietoje. * Pirmiausia yra: „Klausyk…“. Mano dvasinis gyvenimas pirmiausia priklauso nuo mano sugebėjimo klausyti Dievo, kuris „permato“ mane ir geriausiai pažįsta mano gyvenimo kelius. Kvietimas „Klausyk“ primena man, kad Dievas nepaliaujamai kalba ir apreiškia man savo valią. * Ar esu įsitikinęs, kad Dievas man kalba kasdien? Ar girdžiu, kaip Jis kalba man asmeniškai? Ar ieškau kasdienybėje tylos ir susikaupimo momentų? * Jėzus primena man, kad Dievas yra vienintelis mano Viešpats. Ar šiuo momentu galėčiau išpažinti Jam: „Esi vienintelis mano gyvenimo Viešpats“? Ar neslepiu… Skaityti daugiau »

III Gavėnios savaitė (KV) Penktadienis

Evangeliją kometuoją kun. Rolandas Karpavičius Skaitinys iš Evangelijos glaustai išreiškia dvejopą nuostatą Dievo ir artimo atžvilgiu. Jėzus, paprašytas pateikti Įstatymo santrauką, sako, jog privalome mylėti Dievą visa širdimi, protu ir visomis jėgomis, o artimą – kaip save pačius. Dievas paminimas pirmiau ne tik todėl, kad jis vertas išskirtinės meilės, bet ir dėl to, jog mūsų meilės šaltinis yra Dievas. Mylėti įstengiame tik todėl, kad pats Dievas pirmiau myli mus. Mūsų atsakymas jam – atsidavimas visu savo asmeniu. Tačiau kol kas mes gyvename šiame pasaulyje, negalime Dievo regėti tokio, koks jis yra, tad mums sunku jį mylėti. Bet Biblijoje sakoma: dabar mylime lyg veidrodyje atspindį, o tuomet mylėsime Jį patį (1 Kor 13, 12). Tas Dievo veidrodis yra mūsų artimas! Jėzus… Skaityti daugiau »

37
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top