Viešpaties šlovė ant tavęs suspindi
Kelkis, nušviski, Siono kalne, nes tavo šviesa jau ateina ir Viešpaties šlovė ant tavęs suspindi.
Žemę štai sutemos gaubia, tautas tamsybė dar dengia.
Tačiau virš tavęs Viešpats jau spindi, tau jo šlovė apsireiškia.
Tautos keliaus prie tavosios šviesos, karaliai – prie tau užtekėjusio spindesio.
Pakelki akis, pažvelki aplinkui: visi štai renkasi pas tave keliauti.
Tavo sūnūs atvyks iš toli, tavo dukros ant rankų bus nešamos.
Tada tu dairysies ir spinduliuosi, širdis tau iš džiaugsmo virpės ir ims plėstis, nes plauks į tave jūros turtai, suplūs pas tave tautų lobiai.
Apguls tave kupranugarių daugybė, Midijano ir Efos vienkupriai.
Atvyks visi iš Sabos, auksu ir smilkalais nešini, skelbdami šlovinguosius Viešpaties darbus. (Iz 60, 1–6)
Viešpatie, Tave garbins visos žemės tautos
O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
kad jis valdytų tautą kaip dera,
būtų teisingas tavo vargdieniams. –
Klestės jo dienomis teisingumas,
gražiausia ramybė – kol švies padangėj mėnulis.
Jis viešpataus nuo Jūros lig Jūros,
nuo Upės ligi žemės skritulio krašto. –
Salų ir Tarsio valdovai jam mokės duoklę,
dovanas neš jam Arabijos, Sabos valdovai!
Visi valdovai parpuolę jį garbins,
tarnaus visi jam pagonys. –
Jis juk vaduos pagalbos maldaujantį vargšą,
tą nelaimingą, kuriam nepadeda niekas.
Jis gailės vargšo, beturčio
ir savo varguoliams gelbės gyvybę. – (Ps 71, 1–2. 7–8. 10–13)
Pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai
Broliai! Jūs esate girdėję, kokia malonės tarnyba Dievo man suteikta jūsų labui: apreiškimu buvo man atskleista paslaptis, kuri ankstyvesnėms žmonių vaikų kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista jo šventiesiems apaštalams ir pranašams; pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai, priklauso bendram kūnui ir drauge laukia pažado Kristuje Jėzuje iš Evangelijos. (Ef 3, 2–3a. 5–6)
Atvykome iš Rytų šalies pagarbinti karaliaus
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. Tai išgirdęs, karalius Erodas apstulbo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: ‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp garsiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis valdovas, kuris ganys mano tautą – Izraelį’“. Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn.
Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidarė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, jie kitu keliu pasuko į savo kraštą. (Mt 2, 1–12)
Švęsdami Kristaus Apsireiškimą, Įsikūnijusio Dievo pasirodymą visoms tautoms ir kultūroms, atiduokime ir mes Jam deramą garbę ir šlovę melsdami, kad šios dienos slėpinys apšviestų mūsų širdis ir išlaisvintų iš šio pasaulio sutemų, kad tyru protu suvoktume ir kilniais jausmais priimtume paslaptį, kurioje leidi mums dalyvauti.
Kiekvienas asmeniškai ir/ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Dieve Tėve, suteik ir mums gyvą Tikėjimą, ištvermingą Viltį ir veiklią Meilę. Ir savo išminties, kad ir mes ieškotume Jėzaus, o Jį sutikę – visu savo gyvenimu liudytume Jį pažinę. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.
Arnoldo Vaikausko mintys pamąstymui. Abejonės sėkla
Pal. Šarlis de Fuko († 1916). Ieškokime Jėzaus, sekime žvaigžde
Elkimės kaip Išminčiai: ieškokime Jėzaus. Yra du būdai Jo ieškoti: ieškoti Jo, kai Jo nepažįstame, ir ieškoti Jo valios, kai Jį pažįstame. Jis traukia savo malone prie savęs visus žmones, nes Jis myli visus žmones. Jis nori išgelbėti visus žmones. Jis mirė už visus žmones. Jis liepia melstis už visus žmones. Jis nori, kad Jo Evangelija būtų skelbiama „visai kūrinijai“. Dažnai ši malonė spindi sieloje lyg žvaigždė naktyje: sekime ja, nepaisydami tamsos – ji nuves mus į Jeruzalę, tai yra į šventąją Bažnyčią, o šventoji Bažnyčia parodys mums Jėzų, jei mes Jo nepažįstame, Jėzaus valią, jei jos ieškome. Mes, turintys laimę gyventi mūsų švelnios Motinos – šventosios Bažnyčios glėbyje, būti karštai sūpuojami šios Kristaus Sužadėtinės rankose, pažįstame Jėzų, tačiau dažnai ieškome Jo valios: ji pasirodo mums tik kaip žvaigždė, dažnai slepiama debesų, tik kaip neryški prošvaistė.
Eikime į Jeruzalę, į Dievo Bažnyčią, pas kunigą, kuriam Bažnyčia Jėzaus vardu suteikė misiją vadovauti sieloms, misiją atskleisti, ko Dievas nori iš jų, misiją būti joms Dievo aiškintojais, pas kunigą, kuriam Bažnyčia Jėzaus vardu pasakė tai, ką Jėzus jai pačiai yra pasakęs: „Kas jūsų klauso, manęs klauso“ (Lk 10, 16)! Eikime pas šį dvasios tėvą, kaip Išminčiai ėjo į Jeruzalę; išdėstykim jam, kaip tai padarė Išminčiai Rašto aiškintojams, visa, kas susiję su žvaigžde, su mūsų ieškojimais, su mūsų kelione, neaiškiai nujaučiama Dievo valia, nuspėjama, bet nežinoma, atskleiskime jam savo abejones, savo troškimus, visa tai, kas vyksta mūsų sieloje, savo vidinį gyvenimą, savo siekius; atverkime jam savo sielą, atskleiskime malonės veikimą joje kiek įmanoma tobuliau, idant gerai susipažinęs, jis galėtų gerai mus vesti. Juk išminčiai tiksliai nupasakojo aukštiesiems kunigams viską apie žvaigždę. Saugokimės nepaisyti šios žvaigždės, kuri pasirodo mūsų sielos danguje. Pasekime Išminčiais: žvaigždė jiems nepranešė nieko visiškai tikro, ji užtikrintai nerodė jiems kelio. Tai nesvarbu: ji pasirodė – panašu, kad iš Dievo; to pakanka, kad pamaldžios sielos leistųsi į ilgą kelionę, daug ieškotų, idant prisiderintų prie šios nujaustos Dievo valios.
Elkimės kaip Išminčiai: kai tik mūsų sielos horizonte pasirodo žvaigždė, kai tik mums atrodo, jog Dievas kažko nori iš mūsų, bėkime į Jeruzalę, į šventąją Bažnyčią, pas kunigą, atstovaujantį jai ir Jėzui, ir patikėkime jam visa, kas siejasi su žvaigžde, kurią mes tariamės matę. Darykime tai labai skubėdami, neatidėliokime, nedelskime, kai kalbama apie Mylimojo valią.