Dievas parodys tavo spindėjimą
Nusivilk, Jeruzale, gedulo bei vargo drabužį ir apsirenk puošniaisiais rūbais garbės, kurią tau amžiais suteikia Dievas. Užsivilk jo teisybės apsiaustą, užsidėk ant galvos Amžinojo šlovės karūną, nes tavo spindėjimą Dievas nori parodyti visam pasauliui po dangumi. Dievas visiems laikams tau suteiks vardą „Teisybės taika ir Dievo baimės garbė“. Pakilk, Jeruzale, užkopk į aukštumą. Pažvelk į rytus ir stebėk savuosius vaikus: nuo saulėtekio iki saulėlydžio surinko juos Šventojo žodis. Jie džiaugiasi, kad Dievas atsiminė juos. Iš tavęs jie išėjo pėsti, varomi priešų, bet Dievas juos tau sugrąžina garbingai nešamus tartum karaliaus neštuvuose. Dievas patvarkė nuslinkti aukštiesiems kalnams bei amžiais stūksančioms uoloms ir iki lygmės pakilti kloniams, kad Izraelis galėtų Dievo šlovėje saugiai keliauti. Miškai, visokie kvepiantys medžiai Dievo įsakymu teiks Izraeliui pavėsį. Dievas džiaugsmingai parves Izraelį savo garbės šviesoje: iš jo ateis pasigailėjimas ir teisingumas! (Bar 5, 1–9)
Tikrai mums Viešpats stebuklą padarė,
mus aptvindė linksmybe
Kai iš nelaisvės Viešpats mus vedė,
atrodė mums sapnas.
Netvėrė džiaugsmu mūsų lūpos,
liežuviai – linksmybe. –
Tada pagonys kalbėjo:
„Jiems Viešpats stebuklą padarė!“
Tikrai mums Viešpats stebuklą padarė,
mus aptvindė linksmybe. –
Kreipk, Viešpatie, mūsų likimą
tarytum Pietuos patvinusį srautą.
Su ašara beriamas grūdas,
bet džiaugsmas, pjūčiai atėjus. –
Žmogus eina ir verkia,
į dirvą nešdamas sėklą.
Bet grįžta ir eidamas džiaugias,
derlingu nešinas pėdu. (Ps 125, 1–6)
Būkite tyri ir be priekaišto Kristaus dieną
Broliai! Visuomet, kiekvienoje maldoje, su džiaugsmu už jus visus meldžiuosi, už jūsų bendradarbiavimą Evangelijos labui nuo pirmosios dienos iki šiandien. Aš esu tikras, kad tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir atbaigs iki Kristaus Jėzaus dienai. Dievas gali paliudyti, kaip aš jūsų visų pasiilgau Kristaus Jėzaus nuoširdumu. Ir dabar meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir gausia patirtimi, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną, pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo garbei ir šlovei. (Fil 1, 4–6. 8–11)
Visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą
Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lizanijui – Abilėnės tetrarchu, prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, pasigirdo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje.
Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atsivertimo krikštą nuodėmių atleidimui gauti, kaip parašyta pranašo Izaijo kalbų knygoje:
„Tyruose šaukiančiojo balsas: taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą“. (Lk 3, 1–6)
Visagali gailestingasis Dieve, duok mums išminties atsiverti Tavo žodžiui – teištiesina Jis mūsų širdies takus ir tepašalina viską, kas trukdo tapti tokiais žmonėmis, kokiems Tavo mums skirta būti. Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Dieve, paguosk viltį praradusius, išvaduok į skurdo gniaužtus ar nuodėmės pančius patekusius, suteik malonę ir Tavimi netikintiems, nuo Tavęs nusigręžusiems – teišgirsta ir jie Tavo balsą. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Kun. Rytis Baltrušaitis. Vilties žodžiai
Vilties kupini šiam sekmadieniui skirti Evangelijos pagal Luką žodžiai. Žodžiai, kuriuose randame paguodos ir tikėjimo sustiprinimo tiesą, kad viskas bus gerai.
Ir mums, kurie išgyvename, kad vertybinė krizė daug aštresnė už ekonominę, kad žmogiškųjų vertybių vieta yra pirmoji nuo galo visų dalykų gyvenimo sąraše, kad nešamas Dievo žodis dažnai atsimuša į žmonių širdis, kaip kamuoliukas į mūro sieną, kad net tie, kurie patys yra pašaukti skelbti Dievo žodį mėgaujasi dvasine tinginyste, šiandienos evangelinis tekstas yra tikra paguoda. Dievas per evangeliniame tekste cituojamą pranašą Izaiją vėl mumyse žadina, budina ir kursto viltį.
Tačiau tai nereiškia, jog Dievas ims ir kažkokiu stebuklingu būdu viską padarys, mums pasyviai stebint ir nė piršto nepajudinant. Deja, ne. Viešpats tai padarys per mūsų atsivertimo istorijas, per mūsų naują užsidegimą Žodžio nešimu, per mūsų bendruomenių atsinaujinimą pradedant iš tiesų tarnauti ir mylėti.
Pasimėgaukime tekstu eilutė po eilutės.
Tyruose šaukiančiojo balsas. Paprastai kai kažkas tyruose šaukia, tai aidas pagauna balsą ir neša jį labai toli ir girdėti yra žymiai lengviau. O mūsų dienų tyruose, kuriuose gyvename šiandien, ar įmanoma išgirsti balsą šaukiančiojo? Balsą, kuris susimaišo su tūkstančiais kitų balsų, su didele doze mus supančio triukšmo. Tad, norint balsą išgirsti, visų pirma reikia lavinti klausą. Ir kita mintis, kuri skamba kaip klausimas, – ar daug šiandien tyruose balsų, kurie šaukia paruošti Viešpačiui kelią? Ar katalikiškose organizacijose užsidarę ir tik iš bažnyčių sakyklų kalbantys esame tyruose šaukiančio balsas? Deja, esame oazėje besikalbantys ir kartais tingiai teologiškai varijuojantys specialistai.
Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! Nors Dievas rašo ir ant kreivų linijų, bet kiek galime bandyti jo kantrybę, kuri niekada neišseks, bet… taisyti Viešpačiui kelią, tai ne dar vieną seriją Šventojo Rašto išsileisti, ne ypatingus planus tikybos mokymo metodiniame centre pasitvirtinti, ar krizės metu gauti mokytojo metodininko vardą. Tai savo širdį atverti Dievo žodžiui, kuris ją perkeičia, stiprina pašalindamas visa, kas trukdo Viešpačiui vaikščioti. Ištiesinti širdies taką – štai tiesioginis ir reikalingiausias uždavinys.
Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. O štai čia turime pamatyti šalia esantį, kuris per mūsų ambicingo charakterio pelkę, arba neatleidimo kalną, niekaip negali prie mūsų prieiti. Nulyginti kalnus atleidimu, kad matytume kito žmogaus tikrąjį horizontą, su jame tekančia ir besileidžiančia saule, su kito nešuliais einančiais kupranugariais. Meilė, besiaukojanti meilė, leidžia pamatyti tikrąjį vaizdą, nemiražinį brolio ir sesers horizontą.
Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – išlyginti. Gal net pilnai nesuvokdami, bet leisdami Dievui veikti ir kitus žmones labiau mylėdami, bent jau stengdamiesi priimti ir pripažinti, kad jie yra mano gyvenime, ir kad jie yra svarbūs, mes nejučia suvoksime, kad mūsų pačių keliai taps lygesni, o buvusios duobės nebekels pavojaus, nes jos bus užpiltos geranoriškumo derlinga žeme garstyčių medžiams sodinti. Medžiams, kurie išauga iš vos regimos sėklytės.
Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą. Ir tai yra natūrali išvada. Jei mes tyruose nepaskęsime triukšmų, garsų ir balsų gausume, bet ir žodžiu ir konkrečiu veiksmu liudysime viltį, teigsime gyvenimą, rinksimės tiesą – Kristų, žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.
Ar tikrai turime kalbėti tik apie būsimą Jėzaus atėjimą laikų pabaigoje? Kodėl jo neparodyti kitiems šiandien, kad daugelio gyvenimas taptų kitoks, perkeistas.
Galite priekaištauti, kad šiame tekste daug žodžių, gerų žodžių. Prieštaraukite juos įgyvendindami praktiškai.
bernardinai.lt
Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui – ištiesinkite Viešpačiui kelius