Geroji Naujiena: „Tu mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mk 1,11)

Ateikite prie vandens, klausykitės – ir jūs gyvensite

Štai ką sako Viešpats: „Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens! Teateina ir tie, kurie pinigų neturi! Įsigykite duonos ir valgykite! Ateikite, įsigykite vyno ir pieno – veltui, be sidabro! Kodėl sidabru jūs mokate už tai, kas nepamaitina, ir savo uždarbiu – kas nepasotina? Todėl jūs manęs paklausykite – ir valgysite geriausią maistą, gardžiuositės skaniausiais valgiais! Ateikite pas mane, ausis ištempę, klausykitės – ir jūs gyvensite. Aš amžiną sandorą su jumis sudarysiu, remdamasis malone, parodyta Dovydui. Štai liudytoju tautoms aš jį padariau, genčių kunigaikščiu ir valdytoju. Ir tu pašauksi tautas, kurių nepažįsti: ir tautos, kurios tavęs nepažįsta, bėgs pas tave – dėl Viešpaties, tavojo Dievo, ir Izraelio Šventojo, nes jis tau suteiks tokią garbę.

Ieškokite, Viešpaties, nes jis leidžiasi randamas; šaukitės jo, nes jisai arti! Tepalieka nusidėjėlis savąjį kelią, nedorėlis – savuosius kėslus! Tegrįžta pas Viešpatį, kad jo pagailėtų, pas mūsąjį Dievą, didžiai gailestingą. Mano mintys – ne jūsų mintys, ir jūsų keliai – ne mano keliai, – Viešpaties žodis.
Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius, ir mano mintys – jūsų mintis. Kaip lietus ir sniegas nukrinta iš dangaus ir tenai nebegrįžta, bet drėkina žemę, kad dygtų ir želtų, kad teiktų sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, taip žodis, išeinąs iš mano burnos: jisai pas mane nesugrįžta bergždžias: įvykdo, ko noriu, atlieka, ko siųstas“ (Iz 55, 1–11).

* * *

Džiaugdamies semsite vandenį iš versmių išganingų

Štai mane gelbėja Dievas;
juo pasikliausiu ir nedrebėsiu.
Viešpats – mano jėga ir stiprybė –
jis mane išgelbėjo.
Džiaugdamies semsite vandenį
iš versmių išganingų.
Dėkokite Viešpačiui!
Šaukitės jo vardo!
Skelbkit tautoms didingus jo darbus,
aukštinkite jo kilnųjį vardą!
Šlovinkite Viešpatį: nuostabių darbų jis padarė;
tegul visa žemė tai žino.
Džiūgauki, krykštauk, Sione, –
didis tavyje Izraelio Šventasis (Iz 12, 2–6).

* * *

Dvasia, vanduo ir kraujas

Mylimieji! Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Dievą Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį. Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir jo įsakymus vykdome. Nes tai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti.
O jo įsakymai nėra sunkūs. Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas! O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?!
Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai paliudija, nes Dvasia yra tiesa.
Mat yra trys liudytojai: Dvasia, vanduo ir kraujas, ir šie trys sutaria. Jeigu priimame žmonių liudijimą, tai Dievo liudijimas didesnis. O Dievo liudijimas toksai: jis yra paliudijęs apie savo Sūnų (1 Jn 5, 1–9).

* * *

Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi

Jonas skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas pasilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“.
Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane.
Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriant dangų ir Dvasią tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo.
Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“ (Mk 1, 7–11).

* * *

Dėkojimo giesmė: Kristaus Krikšto paslaptis

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visada ir visur Tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, kad nuostabiais ženklais palydėjai Jėzaus krikštą Jordano upėje. Balsui iš dangaus nuaidėjus, mes tikime, kad Tavo Žodis gyvena tarp mūsų, o Šventajai Dvasiai tarsi balandžiui nusileidus, suprantame, kad Tavo Sūnus Kristus yra pateptas džiaugsmo aliejumi ir atsiųstas nešti vargdieniams gerosios naujienos. Todėl drauge su dangaus galybėmis mes čia, žemėje, garbiname Tavo didybę nepaliaujama giesme: Šventas...

* * *

Visagali amžinasis Dieve, Tu Jėzų Kristų, šiandien Jordane pasikrikštijusį, Šventajai Dvasiai ant jo nusileidžiant, iškilmingai paskelbei esant Tavo mylimąjį Sūnų.
Padaryk, kad ir mes, Tavo įsūnytieji vaikai, iš vandens ir Šventosios Dvasios atgimę, visada vykdytume Tavo valią.
Kiekvienas asmeniškai ir bendruomenėje melskime ir už Lietuvą Tiesoje – vesk, Viešpatie, mūsų tautą teisumo takais, kad ir mūsų gyvenimuose skleistųsi Tavo ištikimoji Meilė.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Sigitas Tamkevičius. „Tu mano mylimasis Sūnus“
Jėzaus krikšto sekmadienis

Tik ką šventėme Jėzaus Gimimą, o šį sekmadienį minime jo Krikštą. Tarp šių įvykių trisdešimties metų laiko atkarpoje – beveik spengianti tyla, nes evangelistai yra pateikę tik kelias žinutes iš Jėzaus kūdikystės ir vaikystės metų. Galime tik spėlioti, kokie buvo Jėzaus gyvenimo Nazarete metai. Jis drauge su Juozapu kasdien dirbo fizinį darbą. Gali būti, jog tai buvo ne tik dailidės, bet ir kitokie darbai greta Nazareto kaimo esančiame Seforio miestelyje. Šabo dienomis Jėzus lankė sinagogą, o Velykų švenčių metu su kitais piligrimais keliaudavo į Jeruzalę.

Atėjus metui prie Jordano pasirodė Jonas Krikštytojas; jis skelbė apie prisiartinusią Dievo karalystę ir kvietė tautiečius daryti atgailą. Žmonės išpažindavo savo nuodėmes ir buvo krikštijami. Jonas skelbė: „Aš jus krikštiju vandeniu, kad atsiverstumėte, bet po manęs ateis galingesnis už mane, – aš nevertas jam nė kurpių nuauti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi“ (Mt 3, 11).

Vieną dieną prie Jordano pasirodė Jėzus ir paprašė būti pakrikštytas. Jonas Jėzaus asmenyje atpažino Dievo siųstąjį Mesiją ir nenorėjo jo krikštyti, bet Jėzus tiesiog privertė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“ (Mt 3,15). Evangelistas pateikia svarbią Jėzaus krikšto detalę: „Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mt 3, 16–17).

Dievas Jėzaus krikšto metu apreiškė žmonijai skirtą išganymą. Jėzus apsireiškė kaip dangaus Tėvo Sūnus ir Dievo Avinėlis, naikinantis pasaulio nuodėmę. Dievas apreiškė, kad visi mes esame jam svarbūs ir mylimi. Tai didelis Dievo meilės slėpinys: dangaus Tėvas mus taip myli, jog dėl mūsų išgelbėjimo siunčia savo Sūnų, kad jis kaip Dievo Avinėlis būtų paaukotas ant kryžiaus aukuro.

Iš Tėvo šlovės aukštybių Jėzus nusileido į žmogiškumo gelmę ir pasinėrė Jordano vandenyse bei kryžiaus mirtyje, kad vėliau keltųsi iš kapo ir žengtų į savo Tėvo šlovę. Mūsų krikštas pakartoja šį slėpinį: mums taip pat atsiveria dangus ir Dievas priima mus kaip mylimus savo vaikus.

Prisikėlęs iš numirusiųjų Jėzus, prieš žengdamas į dangų, pasiuntė savo mokinius į didelę misiją: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 19–20).

Po Jėzaus įžengimo į dangų apaštalai tęs jiems patikėtą misiją: skelbs Evangeliją, įtikėjusius krikštys Švenčiausiosios Trejybės vardu ir tokiu būdu burs žmones į Dievo vaikų tautą – Kristaus Bažnyčią.
Jėzaus Krikšto šventė yra proga pamąstyti, ką krikštas reiškia kiekvieno mūsų gyvenime. Tai, ką dangaus Tėvas pasakė Jėzaus krikšto metu – „Tu mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“, jis pasako kiekvienam pakrikštytajam: „Tu esi mano mylimas sūnus, mano mylima dukra.“ Padėkokime Dievui už šį išaukštinimą ir amžinojo gyvenimo viltį.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
30 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Gili kard. Sigito Tamkevičiaus homilija,

aprėpianti Išganymo slėpinio visumą.
Dėkingas tekstas Epifanijos įvykio kontempliavimui.
Ačiū, Jums arkivyskupe Sigitai!

Šv. Kirilas Jeruzalietis († 387):

„Tą pačią akimirką numirėte ir gimėte
– tas išganingas vanduo jums buvo drauge kapas ir motina.“
**********************************************************
Krikščioniškasis pašaukimas – gyventi susivienijus su Kristumi šventojoje Bažnyčioje, aukoti save kaip Dievui patinkančią auką (Rom 12, 1),
liudijant apie jį tikėjimo ir meilės gyvenimu
ir tarnaujant artimui Viešpaties Jėzaus pavyzdžiu (Mt 20, 25–28; Jn 13, 13–17)

Mąstymas

Prašyti gilaus džiaugsmo, kylančio iš Krikšto sakramento Pirmoje meditacijos dalyje sutelksiu dėmesį į Joną Krikštytoją. Stebėsiuosi jo nuolankumu ir meile Jėzui. Jis atitraukia dėmesį nuo savęs ir nori, kad klausytojai įtikėtų į Jėzų. * Su dėkingumu prisiminsiu asmenis, kurie, kaip Jonas Krikštytojas, pirmieji mane atvedė pas Jėzų – pakrikštijo. Prisiminsiu situacijas, kuriose kitų žmonių dėka pažinau Jėzaus didybę, gerumą ir meilę. * Ilgiau sustosiu ties Jono žodžiais: „Jis krikštys jus Šventąja Dvasia“. Įsisąmoninsiu, kad per krikšto vandens užpylimą gavau Šventąją Dvasią, kuri manyje gyvena ir meldžiasi su manimi. * Su meile žvelgsiu į Jėzų, kuris priima krikštą iš Jono rankų. Jėzus tai daro dėl manęs. Jau tada Jis troško mano krikšto. Žengdamas į Jordaną, Jis galvojo apie mane. Ar giliai… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

MYLIMASIS SŪNUS Nuo išminčių apsilankymo praėjo trisdešimt metų… Jėzus suaugo, tapo vyru ir po nuošalume praleistų metų galiausiai išeina į viešumą. Mes veikiausiai tikėtumės iškilmingo ir galios kupino pasirodymo, tokio, kad niekam neliktų jokios abejonės Mesijo pasiuntinybe. Tam tiktų masiniai išgydymai, vienas po kito besikartojantys stebuklai, akimirksniu sutraukiantys žmonių minias, tačiau Jėzus atsistoja ilgos nusidėjėlių virtinės gale! Jis renkasi nepaprastą ir piktinantį kelią, ir tam keliui liks ištikimas per visą savo gyvenimą, kuris Jį atves ant kryžiaus. Jis kartu su nusidėjėliais priima krikštą prie Jordano, tarp dviejų nusikaltėlių bus nukryžiuotas ir ant Golgotos. Šis epizodas pirmiesiems krikščioniams kėlė nemaža rūpesčių, ir jie beveik būtų sutikę jį pašalinti iš Evangelijos, tačiau žinojo, jog tai iš tiesų buvo įvykę. Neatsitiktinai evangelistai mėgino… Skaityti daugiau »

ah1

vyrai maudėsi upėje

Popiežius Pranciškus

Saugokime gailestingumo tapatybę Popiežius Kristaus Krikšto sekmadienį kalbėjo apie tai, kaip Jonas pakrikštijo Jėzų Jordano upėje. Prieš keletą dienų matėme tris išminčius, atėjusius pašlovinti Kūdikio, o šiandien, Jėzaus krikšto sekmadienį, jį matome subrendusį vyrą ant Jordano upės kranto. Liturgija mums leido peršokti tris dešimtmečius, apie kuriuos težinome viena: tai buvo trisdešimt paslėptų metų – Jėzus gyveno savo šeimoje, keletą metų praleido Egipte kaip migrantas, kad išvengtų Erodo persekiojimų, paskui gyveno Nazarete, kur mokėsi šv. Juozapo amato, jis klausė tėvų, mokėsi ir dirbo. Galbūt stebina, kad didžiąją gyvenimo dalį žemėje Jėzus gyveno paslėptą kasdienį gyvenimą. Mums tai gražus pavyzdys, nes parodo kasdienybės didingumą, kiekvieno veiksmo svarbą Dievo akyse, net patį paprasčiausią ir nematomą. Šitaip prasideda Jėzaus viešas gyvenimas. Jordane įvyksta jo… Skaityti daugiau »

Aldona Šeduikienė OFS

Netrukus nutils dykumoje šaukiantis Jono Krikštytojo balsas, baigsis vandens krikštas ir prasidės žmonijos atgimimo iš Aukštybių istorija. Bet šiandien švenčiame paties Jėzaus krikštą Jordano vandenyse. Ir nors Jonas jį atkalbinėja ir sako: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas…“ (Mt 3, 14), Jėzus vykdo tai, kas reikalinga teisumui. Dievo Avinėlis, po didžiausiu nuolankumu paslėpęs dieviškąją galią, sulaukia Tėvo pasigėrėjimo: Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi. „Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias, sau užsikrovė mūsų skausmus… VIEŠPATS užkrovė jam mūsų visų kaltę“ (Iz 53, 4, 6). Jonas Krikštytojas paliudija: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo“ (Jn 1, 32). „Štai mano tarnas, kurį aš remiu, mano išrinktasis, kuriuo aš gėriuosi. Apgaubiau jį savo dvasia, kad neštų… Skaityti daugiau »

I eilinės savaitės Dievo Žodis

Skaitinys (Žyd 1, 1–6)

Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o galiausiai šiomis dienomis jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.
Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, nešantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo Dievo didybės dešinėje aukštybių aukštybėse ir tapo tiek prakilnesnis už angelus, kiek aukštesnį už juos paveldėjo vardą.
Kuriam gi angelų buvo kada nors pasakyta: „Tu esi mano Sūnus, aš šiandien pagimdžiau tave“? Ir vėl: „Aš jam būsiu tėvas, o jis man bus sūnus“. Toliau, įvesdamas Pirmgimį į pasaulį, jis sako: „Tepagarbina jį visi Dievo angelai“.

I eilinės savaitės Dievo Žodis

Psalmė (Ps 96, 1 ir 2b. 6 ir 7c. 9)

P. Angelai visi, prieš Viešpatį kniubkit!

Viešpats – pasaulio valdovas:
tedžiūgauja žemė, tekrykštauja salos.
Teise, teisybe grįstas jo sostas. – P.

Byloja dangus apie jo teisingumą,
jo garbingumą regi pasaulis.
Niekingi dievaičiai, prieš Viešpatį kniubkit! – P.

Didis tu, Viešpatie, viršum visos žemės,
visų dievų tu aukščiausias. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 1, 15)

P. Aleliuja. – Prisiartino Dievo karalystė, – sako Viešpats. – Atsiverskite ir tikėkite evangelija. – P. Aleliuja.

I eilinės savaitės piirmadienio

Evangelija (Mk 1, 14–20)

Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“
Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą; buvo mat žvejai. Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš jus padarysiu žmonių žvejais“. Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo.
Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną taipogi valtyje betaisant tinklus. Tuoj pat jis pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį.
Katalikai.lt

I eilinės savaitės piirmadienio

Mąstymas Prašyti drąsos ir didžiadvasiškumo priimant Jėzaus įkvėpimus Jėzus grįžta į Galilėją, kur praleido trisdešimt įprasto gyvenimo metų. Jis skelbia, kad Dievo karalystė yra arti. Jėzus ir Jo karalystė gyvena labai arti manęs – mano „paprastoje Galilėjoje“. Kokie jausmai bunda, kai mąstau apie tai? * Jėzus kasdien man atneša savo Žodį. Jis kalba man mano paprastame gyvenime. Ar tikiu, kad Jėzus nesiliauja man kalbėjęs? Kas labiausiai trukdo man Jį išgirsti? Kas dažniausiai „atima“ Jėzų iš mano Galilėjos? * „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“. Tik laisva nuo nuodėmės ir netvarkingų prisirišimų širdis geba gyventi Jo žodžiu. Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo širdies būseną? * Prisijungsiu prie Jėzaus, kuris eina Galilėjos ežero pakrante. Sustosiu su Juo prie Simono ir Andriejaus, po to… Skaityti daugiau »

Evangelijos komentaras

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM „Atėjo įvykdymo metas, Dievo Karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 15). Tai Gerosios Naujienos esmė. Čia galime stabtelėti ir atkreipti dėmesį į įdomų graikišką žodį, nusakantį „laiką“ arba „metą“. Bendresnis graikiškas žodis, reiškiantis laiką, yra „chrónos“. Iš čia kilo žodžiai chronologija, chronometras, kronika, chronografas ir kt. Jis apibrėžia kiekybiškai išmatuojamą laiką, padalytą pagal metų laikus, saulės ir mėnulio judėjimą ar svarbiausius istorinius įvykius. Tačiau yra ir kitas žodis – „kairós“. Kaip tik jį ir vartoja evangelistas Morkus, kai užrašo Jėzaus ištartus žodžius „atėjo metas.“ Kairós nurodo laiko turinį, tai, kas tuo metu vyksta, asmeninę laiko patirtį. Pavyzdžiui, puikiai žinome, kad pusvalandis nuobodaus pamokslo ir pusvalandis pokalbio su mylimu žmogumi yra… Skaityti daugiau »

Popiežius Prtanciškus

Moterys priimamos lektoriaus ir akolito tarnystei Tai nusprendė popiežius Pranciškus pirmadienį, sausio 11 dieną paskelbtu apaštališkuoju laišku motu proprio „Spiritus Domini“. Nors moterys daug kur pasaulyje jau vykdo šias liturgines funkcijas, Bažnyčios kanonų teisės kodeksas jų vykdymą ligi šiol priskirdavo tik vyrams pasauliečiams. Nuo dabar taip pat moterys juridiškai priimamos nuolatinei lektoriaus ir akolito tarnystei. Pasak popiežiaus, naujos normos dar labiau sustiprins daugelio pasauliečių, įskaitant moterų, įnašą į Bažnyčios gyvenimą ir misiją. Popiežius apaštališkajame laiške „Spiritus Domini“ pakeitė 230-jį Kanonų teisės kodekso straipsnį nurodydamas, kad ne tik pasauliečiai vyrai, o (visi) „pasauliečiai, kurie atitinka Vyskupų konferencijos dekrete nurodytą amžių bei savybes, nustatytomis liturginėmis apeigomis gali būti priimti nuolatinei lokatoriaus ir akolito tarnystei: tačiau šios tarnystės skyrimas jiems neduoda teisės į… Skaityti daugiau »

I eilinės savaitės Dievo Žodis

Skaitinys (Žyd 2, 5–12) Ne angelams Dievas pajungė ateities pasaulį, apie kurį kalbame. Beje, kažkas kažkur yra liudijęs: „Kas yra žmogus, kad jį atsimeni, kas Žmogaus Sūnus, kad juo rūpiniesi? Padarei jį trumpam laikui mažesnį už angelus, didybe ir garbe jį apvainikavai, visa pajungei jo valdžiai“. Jeigu jau visa pajungė, tai nepaliko nieko, kas nebūtų jam pajungta. Vis dėl to dabar dar mes nematome, jog visa jam pajungta. Mes tik regime tą „trumpam laikui mažesnį negu angelai“ – Jėzų, už mirties kentėjimus „apvainikuotą didybe ir garbe“. Reikėjo, kad Dievo malone už visus ir kiekvieną jis paragautų mirties. Tasai, kuriam ir iš kurio yra visata, norėjo daugybę savo vaikų nuvesti į garbę. Todėl priderėjo, kad kentėjimais ištobulintų jų išganymo vadovą. Juk… Skaityti daugiau »

I eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis

Psalmė (Ps 8, 2. 5–9)

P. Tavo Sūnus viešpatauja tavo rankų sukurtajam pasauliui.

Viešpatie, mūsų Valdove,
koks įstabus tavo vardas pasauly!
„Kas gi žmogus, kad tu jį dar atsimintum,
kas tas Adomo sūnus, kad jį belankytum?! – P.

Jį padarei ne ką menkesnį už angelus,
garbe ir grožiu jį vainikuoji.
Jis viešpatauja tavo rankų sukurtajam pasauliui.
Jam po kojų tu visa paklojai: – P.

jaučius, avis – visus alei vieno,
net lauko žvėris,
padangių paukščius ir žuvis jūrų giliųjų –
visa, kas marių platybėse plauko. – P.

Posmelis prieš evangeliją (1 Tim 2, 13)

P. Aleliuja. – Priimkite Dievo žodį
Ne kaip žmogaus žodį,
Bet kas jis iš tikro yra, –
Kaip Dievo žodį. – P. Aleliuja.

I eilinės savaitės trečiadienio

Evangelija (Mk 1, 21–28)

Kafarnaume šeštadienį, nuėjęs į sinagogą, Jėzus pradėjo mokyti. Žmonės stebėjosi jo mokymu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai.
Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų sunaikinti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“
Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisia šaukdama išėjo iš jo.
Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“ Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį.
Katalikai.lt

I eilinės savaitės antradienio Evangeliją

Komentuoja kun. br. Ramūnas Mizgiris OFM Šėtonas ir kiti demonai, apie kuriuos kalbama Biblijoje ir Bažnyčios tradicijoje, Dievo buvo sukurti kaip gerieji angelai, tačiau pavirto blogaisiais savo laisvu ir neatšaukiamu pasirinkimu atmetę Dievą bei jo Karalystę ir šitaip davę pradžią pragarui. Šv. Jonas Damaskietis († 749) sako: „Nebėra jiems atgailos po nuopuolio, kaip žmogui jos nebėra po mirties.“ Žinoma, ne todėl, kad trūktų begalinio Dievo gailestingumo, bet būtent dėl jų pačių neatšaukiamo apsisprendimo. Tai buvo geros ir nuostabios būtybės, išėjusios iš Kūrėjo rankų, bet laisvos, todėl galinčios atmesti Dievo meilę. Blogis kilo iš jų blogo pasirinkimo, kuris po to apsunkino ir mūsų pirmųjų tėvų – Adomo ir Ievos – pasirinkimą. Žmogaus nuodėmė be angelų nuodėmės nėra pakankama blogio pasaulyje pradžios… Skaityti daugiau »

I eilinės savaitės antradienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti gilaus tikėjimo Jėzaus žodžio galia bei atsivėrimo Jam „Įeisiu“ į sinagogą, kurioje Jėzus moko. Įsivaizduosiu nustebusius veidus žmonių, kurie klausosi Jo kalbos. Jie aiškiai jaučia, kad Jėzaus žodis veikia juos su išskirtine galia. * Ką galiu pasakyti apie savo asmeninę Dievo žodžio patirtį? Kokią jis turi reikšmę mano kasdienybėje? Biblijoje atrasiu žodžius, kurie mano ligšioliniame gyvenime į mane labiausiai prabilo. Kokie tai žodžiai? Kur jie man padeda, gydo? * „Prisiartinsiu“ prie netyrosios dvasios apsėstojo žmogaus. Išgirsiu jo sukrečiantį šauksmą. Jis nepajėgia ramiai klausytis Jėzaus. Netyroji dvasia jį pripildo baimės. * Piktasis stengiasi užgožti Jėzaus žodį. Kas labiausiai man trukdo klausantis Jėzaus? Kas smarkiausiai manyje „šaukia“, „triukšmauja“? Pasakysiu Jėzui apie tai nuoširdžiame pokalbyje. * Įsiklausysiu į galios kupinus Jėzaus… Skaityti daugiau »

Dr. Aurimas M. Juozaitis

Įdomiai Morkus aprašo Jėzaus mokymų pradžią. Jėzaus besiklausantieji iš karto pastebi skirtumą: Jis moko ne kaip Rašto aiškintojai, o kaip „turintis galią“. Iš kur ta galia? Aišku, kad iš Dievo, nes Jėzus, Tėvas ir Šventoji Dvasia yra Vienatinis Viešpats. Tad Jėzus nemoko apie, bet Jis moko savimi, t.y. tuo, kuo Jis yra, kuo gyvena. Aišku, kad dieviškųjų dalykų mes nepajėgūs nei pasiekti, nei trokšti galime, tačiau šiuo savo pavyzdžiu Jėzus mums teikia labai svarbią pamoką, kurią privalome išmokti. Tikėjimas nėra ugdymo programa, kuri padeda išmokti konkrečių dalykų. Tikėjimas yra gyvenimas tuo, ką žinau ir suvokiu be išaiškinimų, iš savo asmeninio santykio su Dievu, kurį patiriu savo gyvenime. Ir jei negyvenu tikėjimu, tai reiškia, kad jo ir neturiu. Tiksliai yra pasakęs… Skaityti daugiau »

I eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis

Skaitinys (Žyd 2, 14–18)

Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jėzus lygiomis juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią, ir išvaduotų tuos, kurie bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją.
Juk iš tiesų jam rūpėjo ne angelai, bet rūpėjo Abraomo palikuonys. Todėl jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis kunigas ir galėtų permaldauti už žmonių nuodėmes.
Pats iškentęs bandymus, jis gali padėti tiems, kurie yra bandomi.

I eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis

Psalmė (Ps 104, 1–4. 6–9) P. Amžiais atsimena Viešpats sandorą savo. Iškilmingiausiai Viešpatį gerbkit, sveikinkit jo šventąjį vardą, skelbkit tautoms didingus jo darbus. Jūs jam giedokit ir grokit, garsinkit jo stebuklingą veikimą. – P. Jums leista šventu jo vardu vis didžiuotis. Lai džiaugiasi širdys, kurios Viešpaties ilgis. Žvelkit į Viešpatį, į jo galybę, jo veidą išvysti vis trokškit. – P. Jūs, jo tarnai, Abraomo ainija, jūs, jo rinktiniai, Jokūbo vaikaičiai. Dievas mums yra patsai Viešpats, visą pasaulį valdo jo galingasis žodis. – P. Amžiais jis atsimena sandorą savo, pažadą, duotą kartoms tūkstantinėms: sutartį, su Abraomu sudarytą, priesaiką, duotą kilniam Izaokui. – P. Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27) P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats; –… Skaityti daugiau »

I eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis

Evangelija (Mk 1, 29–39) Išėjęs iš sinagogos, Jėzus kartu su Jokūbu ir Jonu nuėjo į Simono ir Andriejaus namus. Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasakė. Jis priėję pakėlė ją už rankos; karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti. Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius; visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų. Ir neleido demonams kalbėti, nes jie žinojo, kas jis. Labai anksti, dar neišaušus rytui, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi. Simonas ir jo draugai nusekė iš paskos ir, suradę jį pasakė: „Visi tavęs ieško“. Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį,… Skaityti daugiau »

I eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodžio

Mąstymas Prašyti išgydymo iš skaudžių sužeidimų ir troškimų atnaujinimo Prisijungsiu prie Jėzaus, kuris eina į Simono ir Andriejaus namus. Stebėsiuosi Jo paprastumu. Jis artimai bendrauja su žvejais, apsilanko jų namuose, pagydo Petro uošvę. * Jėzus trokšta ir iš manęs kasdienių, paprastų santykių. Jis yra su manimi ten, kur gyvenu, kur „slenka“ mano kasdienybė. Jis trokšta paimti mane už rankos, patikrinti mano gyvenimo pulsą, pagydyti mano „karščiavimą“. * Įsivaizduosiu Jėzų, kuris pasilenkia prie manęs. Jis žino giliausias mano žaizdas, tai, kas sukelia man didžiausią karščiavimą, ir nori, kad Jam apie tai pasakyčiau. * Prašysiu Jėzaus, kad uždėtų ant manęs rankas ir paliestų mano sergančias vietas. Atiduosiu Jam savo skausmingas mintis, savo sužeistus jausmus, savo sergančią valią. Prašysiu vidinio išlaisvinimo iš blogų… Skaityti daugiau »

Evangelijos komentaras

Komentuoja kun. Nerijus Pipiras Išėjęs iš sinagogos, Jėzus keliauja į Simono ir Andriejaus namus. Drauge su Juo Jokūbas ir Jonas. Galbūt Jėzus eina ten pasisvečiuoti, atrasti kokią atokvėpio valandėlę. Tas spėjimas mums, gana pragmatiškiems žmonėms, gali net paaiškinti faktą, kodėl patys Simonas ir Andriejus neina kartu. Nejaugi jie nebuvo sinagogoje? O gal jiems reikėjo pasirūpinti kokiais nors buitiniais dalykais. Jėzus eina į savo mokinių namus. Į namus tų, kurie vienas kitą jau pažįsta. Todėl tos šeimos, tų namų problemos taip gana greitai tampa žinomos ir Jėzui: uošvė karščiuoja. Nesikelia iš lovos. Šiuo atveju Jėzaus veiksmai gali mus kiek ir nustebinti. Jis tiesiog paima ją už rankos. Paimdamas už rankos, Jis sudraudžia ne tik fizines, bet ir dvasines žmogaus karštines, dažnokai… Skaityti daugiau »

I eilinės savaitės ketvirtadienio Dievo Žodis

Skaitinys (Žyd 3, 7–14)

Broliai!
Anot Šventosios Dvasios žodžių: „Jei šiandien išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių, kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje, kur jūsų tėvai gundė mane ir mėgino, nors buvo regėję mano darbus per keturiasdešimt metų. Todėl aš įnirtau prieš šią giminę ir pasakiau: ‘Visuomet jie klysta širdyje; jie nepažįsta mano kelių’. Taigi aš užsirūstinęs prisiekiau: ‘ Jie neįžengs į mano poilsio buveinę!’“
Žiūrėkite, broliai, kad kurio jūsų širdyje neužsimegztų netikėjimo puikybė, atitolinanti nuo gyvojo Dievo. Verčiau raginkite vieni kitus kasdien, – kol dar tebėra „šiandien“, – kad kurio jūsų neužkietintų nuodėmės klasta.
Juk mes esame tapę Kristaus dalininkais, – tiktai išsaugokime pirmykštį tikėjimo tvirtumą iki galo.

I eilinės savaitės ketvirtadienio Dievo Žodis

Psalmė (Ps 95, 6–11) P. O kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“. Eikime, pulkim žemėn prieš Dievą, prieš Viešpatį klaupkim, kuris mus sutvėrė. Jis mūsų Dievas, o mes jo ganoma liaudis, jo rankų globojamos avys. – P. O kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“, kaip anuomet prie Meribos, kaip tyruose Masos dieną, kur jūsų senoliai įžūliai mane bandė, nors stebuklus mano matė! – P. Per keturiasdešimtis metų įkyrūs man buvo tie žmonės. Tariau aš: į klystkelius krypsta jų širdys, o mano kelio pažint jie nenori. Todėlei aš rūsčiai prisiekiau: jie niekada neįžengs į mano atilsio šalį“. – P. Posmelis prieš evangeliją (Mt 4, 23) P. Aleliuja. – Jėzus… Skaityti daugiau »

I eilinės savaitės ketvirtadienio Evangelija

(Mk 1, 40–45)

Pas Jėzų atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jeigu nori, gali mane padaryti švarų“. Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo švarus.
Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir smarkiai prigrasino: „Žiūrėk, kad niekam nieko nesakytum! Eik, pasirodyk kunigui ir už pasveikimą paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.
O šis bekeliaudamas pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti įvykį, jog Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas jį.
Katalikai.lt

Evangelijos komentaras

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras Raupsai. Dar ir šiandien ši liga paplitusi kai kuriuose kraštuose. Prasidėjusi nuo mažytės dėmelės, ši liga greitai pasiglemžia visą kūną. Rodos, tokia šios ligos oficialioji vizitinė kortelė. Tereikia tik prisiminti,kad tai užkrečiama liga. Na, dar ir saugotis tuomet… Tačiau tai tik viena medalio pusė. Šiandieną taip pat norisi kreipti dėmesį į kitą šios ligos formą – dvasinius raupsus. Ji – daug klastingesnė nei fiziniai raupsai. Ir plinta akiai nematomu būdu. Ja taip pat užsikrečiama. Tiksliau – į ją įklimpstama. Destrukciją ji įveda vidiniuose dalykuose. Rodos, žmogus yra tik gryna materija ir jai teturi tarnauti, ją statyti ant pjedestalo. Visgi norisi grįžti prie šios dienos Evangelijos. Jėzus gydo. Tiesa, nerašoma, kokią šios ligos formą. Apie… Skaityti daugiau »

Popiežiaus katechezė

II. Šlovinkime Dievą gerais ir blogais laikais Kam reikalingas šlovinimas? Mums ar Dievui? Eucharistijos liturgija skelbia: „Nors mūsų garbinimas tau nereikalingas, tačiau maloningai leidi mums reikšti tau dėkingumą. Tavęs mūsų gyrius nepadaro aukštesnio, tačiau mums patiems jis yra išganingas“ (Romos mišiolas, IV bendroji dėkojimo giesmė). Šlovinimo malda reikalinga mums patiems, sakė popiežius, primindamas ir tai, ką apie ją sako Katalikų Bažnyčios katekizmas: „Kas šlovina Dievą, dalijasi tyrų širdžių palaima: pirma negu Jį išvys garbėje, myli Jį jau tikėdamas“ (2639). Gal tai paradoksalu, tačiau šios maldos turime imtis ne tik tada, kai esame laimingi, bet visų pirma sunkiomis, tamsiomis akimirkomis, kai einant gyvenimo keliu tenka kopti į kalną. Tai irgi metas šlovinti. Kopdami į kalną, eidami sunkiu keliu, įveikdami iššūkius, prieisime… Skaityti daugiau »

Popiežiaus katechezė

I. Šlovinkime Dievą gerais ir blogais laikais Trečiadienio katechezėje popiežius komentavo gana sudėtingą Jėzaus gyvenimo ir misijos momentą. Po pirmųjų stebuklų ir mokinių įtraukimo į Dievo karalystės skelbimą Mesijo misija išgyvena krizę. Netgi Jonas Krikštytojas suabejoja Jėzumi ir, pats tuomet būdamas kalėjime, per pasiuntinius paklausia Jėzų: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ (Mt 11, 3). Jam neramu; jis ima abejoti, ar tik nebus suklydęs. Gyvenime visada būna tamsių akimirkų, dvasios naktų, sakė Pranciškus. Kaip tik tokią akimirką dabar išgyvena Jonas. Evangelistas Matas sako, kad ir kaimuose ant ežero kranto, kur Jėzus dar visai neseniai padarė daugybę stebuklų, dabar jaučiamas priešiškumas (plg. Mt 11, 20–24). Tačiau kaip tik dabar, šią nusivylimo akimirką, Jėzus visus nustebina. Jis… Skaityti daugiau »

30
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top