Geroji Naujiena: „Vargas ganovams, kurie pražudo ir išblaško mano kaimenės avis! – Viešpaties žodis“

Aš surinksiu savo kaimenės išlikusias avis ir paskirsiu joms ganytojus

„Vargas ganovams, kurie pražudo ir išblaško mano kaimenės avis! – Viešpaties žodis“.
Todėl štai ką sako Viešpats, Izraelio Dievas, ganovams, sergintiems manąją tautą: „Jūs išblaškėte mano avis, išvaikėte jas, jų neprižiūrėjote. Dabar jus nubausiu už jūsų nedorą elgesį – Viešpaties žodis. Bet aš surinksiu išlikusias savo kaimenės avis iš visų kraštų, į kuriuos jas buvau išblaškęs, ir sugrąžinsiu į jų ganyklą; jos bus vaisingos ir pasidaugins. Paskirsiu joms ganytojus, kurie jas sergės, kad jos niekuomet nebijotų ir nenuogąstautų, ir kad nė viena nepradingtų. Viešpaties žodis. Ateis štai dienos – Viešpaties žodis – ir aš pažadinsiu Dovydui teisią atžalą. Jisai viešpataus kaip karalius ir bus išmintingas, įkurs šalyje teisę ir teisybę. Jo dienomis bus išgelbėtas Judas, ir saugiai gyvens Izraelis. Jisai bus vadinamas tokiu vardu: ‘Viešpats – mūsų teisybė’“ (Jer 23, 1–6).

* * *

Mane Viešpats gano: man nieko nestinga

Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.
Jis mane veda, kur vešlios ganyklos žaliuoja,
leidžia man atilsėti paversmy;
manąją sielą gaivina.
Veda mane teisingais takais savo garbei.
Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu,
aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
Tavo lazda, vėzdas galingas,
drąsą man duoda.
Tu man keli vaišes,
o priešai sugėdinti žiūri.
Kvepalais man patepi galvą,
pili man sklidiną taurę.
Tavoji malonė ir meilė palydi
kiekvieną mano gyvenimo dieną.
Aš Viešpaties būste gyvensiu
per amžius ilgiausius (Ps 22, 1–6).

* * *

Jis yra mūsų sutaikinimas, iš pagonių ir žydų padaręs viena

Broliai! Dabar Kristuje Jėzuje jūs, kadaise buvusieji toli, esate tapę artimi dėlei Kristaus kraujo. Jis yra mūsų sutaikinimas, iš abejų padaręs viena, sugriovęs viduryje stovinčią pertvarą, savo kūnu panaikinęs priešybę. Jis sunaikino įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais, kad iš dviejų jame būtų sutvertas naujas žmogus. Jis įkūrė taiką ir viename kūne kryžiumi abejus sutaikino su Dievu, pats savyje sugriaudamas priešiškumą. Atėjęs jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti, nes per jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo vienoje Dvasioje (Ef 2, 13–18).

* * *

Jie buvo tarsi avys be piemens

Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę.
O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“.
Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti.
Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą nuošalią vietą. Žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti ir net pralenkė mokinius.
Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens.
Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų (Mk 6, 30–34).

* * *

Švęsdami eilinio laiko šešioliktąjį sekmadienį, melskimės už Bažnyčias, kurioms trūksta kunigų ir kurių žmonės yra tarsi kaimenė be piemens – tepaskiria Dievas savo tautai ganytojų pagal savo širdį, kad nė viena avis nekentėtų ar nenuklystų. Melskimės ir už tautų vadovus: tevaldo jas išmintingai, teužtikrina joms teisingumą ir saugumą. Tegu Kristaus kraujas, sutaikinantis žmones su Dievu, panaikina susiskaldymus ir neapykantą tarp tautų.

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Dieve, savo tiesa tu apšvieti klystančius – tesugrįžta jie į tikrąjį kelią, padėk Bažnyčios vaikams atmesti visa, kas žemina krikščionio vardą, ir laikytis to, kas jam pritinka. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Kun. Rolandas Karpavičius. Poilsis Viešpatyje

Neretai klaidingai manoma, kad dorybingi veiksmai yra tik darbas, malda ar dvasingi pokalbiai. Tačiau šio sekmadienio Evangelijos ištrauka paneigia mūsų įsivaizdavimus – ilsėtis žmogui yra ne vien būtinybė, bet ir pareiga. Jėzus primygtinai ragina mokinius pailsėti.

Atsikvėpę nuo kasdienių darbų, galime ramiai pažvelgti į save, savo dvasinį gyvenimą, mylimus žmones, pailsėti ne tik kūnu, bet ir dvasia.

Žinoma, tai nereiškia, kad ryšį su Dievu turėtume išmesti iš dienotvarkės. Popiežius Pranciškus kalba apie „poilsį Viešpatyje“. Tai reiškia, kad turime visą laiką būti su Viešpačiu, su juo bendrauti malda, suvokti ir jausti, kad visą laiką esame jo akivaizdoje.

Tai, pasak popiežiaus, žmogų saugo nuo buvimo tik „darbo jėga“. „Šiame kontekste esmiškai svarbi šeima, nes ji yra pirmoji maldos mokykla. Šeimoje žmogus mokosi gyventi ne vien dėl savęs. Mokosi iš savęs išeiti ir dalytis gyvenimu su kitais. Per savo šeimą tikintis žmogus save suvokia ir kaip didžiosios mūsų šeimos Bažnyčios narį,“ – primena Šventasis Tėvas.

Žmogus yra daugiau, nei dirbanti būtybė, tačiau poilsis nėra savitikslis ar tuščias laiko švaistymas. Ilsimės, kad galėtume labiau mylėti. Tikras poilsis Viešpatyje ir suteikia jėgų gyventi meile.

* * *

Sigitas Tamkevičius. Geroji Dievo naujiena
16 eilinis sekmadienis

Evangelistas Morkus pasakoja apie viešąją Jėzaus veiklą: „Jėzus su mokiniais pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus“ (Mk 3, 7–8). Šitiems žmonėms Jėzus skelbė Gerąją Dievo naujieną apie prisiartinusią dangaus karalystę.

Ar galėtume įsivaizduoti kažką panašaus vykstant mūsų laikais? Kokią žinią reikėtų skelbti, kad jos pasiklausyti suplauktų tūkstančiai žmonių? Šiandien minios žmonių užpildo sporto stadionus per krepšinio ir futbolo rungtynes; užpildo visai panašiai, kaip Romoje per gladiatorių rungtynes minios užpildydavo Koliziejų.

Jėzaus mokyme skambėjo kažkas visiškai naujo, ko iki šiolei žmonės nebuvo girdėję. Jis kalbėjo apie Dievą, ne kaip grūmojantį už nuodėmes, bet kaip gailestingąjį Tėvą, kuris myli žmogų, ir, kai jis klysta, laukia jo sugrįžtančio; jis kalbėjo apie ateinančią Dievo karalystę, kurioje bus vertinamas ne turtas, ne patiriami malonumai ar žmonių teikiama garbė, bet širdies tyrumas, neturtas, nuolankumas ir net patiriami persekiojimai. Jėzus skelbė: „Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“ (Mt 5, 19–21).

Žmones traukė ne tik naujas Jėzaus mokymas, bet ir jo daromi darbai. Tarp klausytojų buvo žmonių su įvairiomis negalėmis, iš kurių jie norėjo išsivaduoti, ir daugelis išsivaduodavo. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad Jėzus negydė vien tam, kad žmogus būtų sveikas, bet visuomet atkreipdavo dėmesį į esminį dalyką: „Eik ir daugiau nenusidėk!“ (Jn 8, 11), „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Mk 10,52). Galutinis pagydymo tikslas buvo ne fizinė, bet dvasinė sveikata.

Minioje tarp Jėzaus klausytojų visuomet buvo ir prieštaraujančiųjų, kuriems netiko Jėzaus kalbos bei darbai. Tai buvo ano meto gerai Įstatymą pažįstantys fariziejai ir Rašto aiškintojai. Jie klausėsi Jėzaus kalbų ne todėl, kad pasikeistų į gera – atsikratytų savo puikybės bei nuodėmių, bet kad Jėzų galėtų apkaltinti. Net matydami aiškiausią Dievo veikimą, jie sakė, kad Jėzus tai daro su demono pagalba: „Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minia stebėjosi. Kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus su demonų valdovo Belzebubo pagalba“ (Lk 11, 14).

Atgavę Nepriklausomybę mes per daug susikoncentravome į gerą gyvenimą, tarsi žmogaus gyvenimo pilnatvei pakaktų „duonos ir žaidimų“ – turėti daug pinigų, pramogų bei malonumų. Dvasiniai dalykai: tikėjimas, moralinis švarumas, pagarba žmogui, buvo palikti dėmesio pakraštyje. Nejučiomis mūsų dvasia nuskurdo, tik nelengva tai pripažinti. Jėzus, jei jo žodžių klausytume, pasakytų: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ (Mk 1, 15).

Jėzaus žodžiai bei darbai bylojo apie jo didelę meilę silpnam, klystančiam, bet prisikelti norinčiam žmogui. Tačiau meilė neatskiriama nuo tiesos, todėl kai kurie Jėzaus žodžiai skambėdavo gana rūsčiai: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate“ (Mt 23, 13).

Jeigu šiandien Jėzus kalbėtų moralinėse vertybėse pasimetusiam žmogui, vadinamieji pažangieji apkaltintų jį neapykantos kalba, seksizmu, žmogaus teisių pažeidimu ir kitomis kaltėmis, kurias sugalvoja genderizmo skleidėjai.

Kaip anuomet Jėzus siuntė savo mokinius skelbti gerosios Dievo naujienos, taip šiandien šią pasiuntinybę atlieka apaštalo Petro įpėdinio – popiežiaus Pranciškaus vadovaujama Bažnyčia.

Dėkojame Dievui, kad turime uolą, į kurią galime atsiremti. Ji yra vilties ženklas geros valios žmonėms, labiau už viską branginantiems dvasines bei moralines vertybes.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
39 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Evangelijos

Mąstymas Prašyti malonės giliai išgyventi tiesą, kad Jėzus rūpinasi manimi Įsivaizduosiu apaštalus, kurie sugrįžta iš misijos. Noriu dalyvauti jų džiaugsme. Žvelgsiu į jų džiaugsmingus veidus. Pastebėsiu, kaip jie buriasi apie Jėzų, nes nori pasidalinti savo pirmaisiais apaštališkais išgyvenimais. * Prisiminsiu savo pirmuosius apaštalinės veiklos įspūdžius bei teigiamas savo pašaukimo kelionės patirtis. Prisiminsiu tuos džiaugsmingus jausmus, kuriuos tada išgyvenau. Ar randu kasdienybėje laiko, kad pasidalinčiau su Jėzumi savo išgyvenimais? * Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus susirūpinimą ir Jo jautrumą. Jis pirmas pastebi apaštalų nuovargį, kad jie neturi laiko netgi pavalgymui. Jėzus pataria jiems eiti į negyvenamą vietą ir pailsėti. Ir Jis eina kartu su jais. * Prisiminsiu situacijas iš savo gyvenimo, kai jaučiausi persidirbęs, psichiškai ir fiziškai išsekęs, kas tada man padėjo?… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

UŽUOJAUTA, TEIKIANTI VILTĮ „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“… Apaštalai po du, taip, kaip juos į kelionę išleido Jėzus, grįžo laimingi iš tos Žodžio ir skurdo piligrimystės. Jie susitiko su daugybe žmonių ir tai darė, naudodamiesi tuo, ką iki tol išmoko iš Jėzaus: stengėsi būti artimi vargstantiems, guodė juos, gydė, vadavo iš demonų nelaisvės. Be abejo, tai kėlė jų pasitenkinimą savimi ir pasididžiavimą, jog yra leista dalyvauti tokiame nepaprastame darbe, tačiau dabar atėjo laikas susitikti su savimi pačiais, atkurti ryšį su tuo, kas yra svarbiausia žmogaus vidiniam gyvenimui. Parafrazuojant Izraelio išminčių, galima nedvejojant pasakyti, jog viskam yra savas laikas: šiuo atveju – laikas veikti ir laikas paklausti savęs, kokia yra viso to prasmė ir ką tai duoda… Skaityti daugiau »

Klausimas

O kada gi mes „atrandame gebėjimą išgyventi vieni kitų gyvenimus, mes tampame viena. Tampame viltimi pasauliui…”?

Kun. Vytenis Vaškelis

II. Pasak Katekizmo, „Dievas septintą dieną „sustojo ir ilsėjosi“ (Iš 31, 17), žmogus taip pat turi ilsėtis“… Kai pradedame jausti, kad mūsų sveikata ima silpnėti, dera prisiminti šv. Chosemarijos Eskrivos žodžius: „Fizinis išsekimas. Esi… nusivaręs. Pailsėk. Nutrauk tą išorinę veiklą. Pasitark su gydytoju. Paklusk ir nusimesk visus rūpesčius. Greitai sugrįši prie įprasto gyvenimo ir pagerinsi, jei esi ištikimas, savo apaštalavimą.“ Kai Dievo akivaizdoje save ištyrę pripažįstame, kad sielai bei kūnui reikia poilsio, ir, laikydamiesi tiesos kelio, atsitraukiame nuo tų veiklų, kurios alina sveikatą, ne vien sau pagelbėsime, bet ir kitiems – nes tik dvasiškai bei fiziškai sustiprėję galėsime su giedra nuotaika tarnauti aplinkiniams. Savo kasdieninėse maldose prisiminkime tuos pabėgėlius ir migrantus, ypač vaikus ir besilaukiančias kūdikių moteris, kurie iš Baltarusijos… Skaityti daugiau »

Kun. Vytenis Vaškelis

Atokvėpio valandėlė beribio gailestingumo pagreičiui paštalų išsiuntimas žvejoti sielų jiems buvo pirmas „saldus“ Dievo išganyme dalyvavimo potyris. Viskas vyko sklandžiai: žmonės išgirdo naują Žinią, atviromis širdimis priėmė ją, atsivertė, ir Jėzaus vardu mokiniai išvarė daug demonų. Misijai pasibaigus, jie iš džiaugsmo švytinčiomis akimis sugrįžo pas Mokytoją, nes darė tai, ko mokė Jis. Klusnumas Dievui – gražiausia protingo kūrinio būtį pašventinanti savybė. Kristus žinojo, kad jų vargai bei persekiojimai, susiję su Evangelijos skelbimu, juos lydės ateityje, kai Sekminių Dvasia jų charakteriui padės formuotis pagal Nukryžiuotojo paveikslą. Tada jie asmeniniais kentėjimais galės prisidėti prie Dievo Sūnaus atlikto Atpirkimo „išpuošimo“, nes kiekvienas su apaštalu Pauliumi galės sakyti: Savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl Jo Kūno, kuris yra Bažnyčia. Kai Jėzus… Skaityti daugiau »

ah1

tai dėjo Viešpats – mes jo avys, gyvuliai paskerdimui vienu žodžiu.

Taip>>>ah1

Kol netapsime Dievo vaikais, mes teesame gyvuliai. Tik, jei duosimės Jo vedami, t.y. būti išganyti, galime išsivaduoti iš šio pasaulio gaivalo, mus sugundžiusio šėtono, nagų.

XVI eilinės savaitės pirmadienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Iš 14, 5–18) Kai Egipto karaliui buvo pranešta, jog Izraelio tauta pabėgusi, pasikeitė faraono ir jojo tarnų širdies mintys apie tą tautą. Jie sakė sau: „Ir kaipgi galėjome taip padaryti, kad mes paleidome izraelitus iš tarnavimo mums!“ Jis liepė kinkyti žirgus į karo vežimą ir sušaukė savo kariauną. Pasiėmė šešis šimtus rinktinių karo vežimų ir, kiek tik buvo egiptiečių vežimų, su kariais juose. Viešpats užkietino Egipto karaliaus faraono širdį, taip kad tas ėmė vytis izraelitus, kai šie su iškelta ranka iškeliavo. Tad egiptiečiai su visais faraono žirgais ir karo vežimais, su jojo raiteliais ir kitais kareiviais juos vijosi. Ir pasivijo, kai tie stovyklavo pajūryje prie Pi Hachirito, priešais Baal Cefoną. Faraonui prisiartinus, izraelitai apsižvalgę pamatė, kad… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės pirmadienio

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Iš 15, 1–6) P. Giedokime Viešpačiui, nes jo šlovė didinga. Giedokime Viešpačiui, nes jo šlovė didinga: jūron jis nubloškė žirgus ir jojėjus. Viešpats – mano jėga ir stiprybė: jis mane išgelbėjo. Jis mano Dievas, ir aš jį šlovinsiu, jis mano tėvo Dievas, ir aš jį aukštinsiu. – P. Viešpats – karys kovingas, jo vardas – Jahvė. Jūron jis nubloškė faraono vežimus ir kariauną. Rinktiniai kovotojai Meldų jūroj paskendo. – P. Siena bangų juos užgriuvo, jie tarsi akmenys grimzdo į gelmę. Viešpatie, tavo dešinė didžiai galinga, Viešpatie, tavo dešinė sutriuškina priešą. – P. Posmelis prieš evangeliją (Ps 94, 8) P. Aleliuja. – O, kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“. – P.… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės pirmadienio

Evangelija (Mt 12, 38–42)

Kai kurie Rašto aiškintojai ir fariziejai ėmė reikalauti: „Mokytojau, mes norime, kad parodytum ženklą“. Jis atsakė:
„Pikta ir neištikima karta reikalauja ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, tik pranašo Jonos ženklas. Kaip ‘Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve’, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.
Nineviečiai teismo dieną kelsis drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau negu Jona.
Pietų karalienė teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji ėjo iš žemės pakraščių klausytis Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas“.
Katalikai.lt

XVI eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti sugebėjimo atpažinti kasdienius iššūkius Dievo žodžio šviesoje Įsiklausysiu į aštrius Jėzaus žodžius, skiriamus Rašto aiškintojams ir fariziejams. Jėzus atskleidžia jų neištikimybę ir klastingumą. Jie pažįsta Raštą, klauso Jėzaus mokslo, mato Jo stebuklus, o laukia papildomo ženklo, nepastebi dovanų, kurias gali pasiekti ranka. * Įsisąmoninsiu, kad aš gyvenu dvasiniame komforte. Pažįstu Jėzų ir Jo Evangeliją. Gyvenu jo Bažnyčioje. Kasdieną galiu susitikti su Juo sakramentuose, melsdamasis su Dievo žodžiu. Ką galiu pasakyti apie savo asmeninį ryšį su Dievo žodžiu ir sakramentais? * Jėzus įspėja mane dėl neištikimybės ir klastingumo dvasiniame gyvenime. Jokie kiti „stebuklingi ženklai“, religinės praktikos neprakalba man, jei prasilenkiu su Dievu Jo žodyje bei sakramentuose, kuriuos duoda man kasdien. * Mano Rašto pažinimui ir žinioms apie Dievą reikia… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės pirmadienio

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Kęstutis Dvareckas Rašto mokytojai ir fariziejai, kaip liudija šios dienos Evangelija, ir neretai mes, šiuolaikiniai žmonės, kaip byloja asmeninės dievoieškos patirtys, kreipiamės į Dievą prašymu, gal kartais net reikalavimu – „mes norime, kad parodytum ženklą“ (plg. 38 eil.). Viena vertus, mes norime tikėti, kad išgelbėtojas Jėzus ateina asmeniškai mūsų iš įvairių vergysčių vaduoti Laisvei, kita vertus, susižeidę ar sužeisti žmogiškųjų santykių, „meilių“ patirtyse, esame atsargūs tikėti Meile ir reikalaujame jos įrodymų… „Jei myli, tai elgsiesi taip, kaip pageidauju, tiek, kiek pageidauju, ir tik tuomet, kai tam neprieštarauju. Jei aš tau svarbus, tuomet parodyk man tai konkrečiais darbais, veiksmais, apčiuopiamais įrodymais“, – kartojame vieni kitiems ir pačiam Dievui ir nejučia tampame besočiais ženklų vergais. Patyrę vieną ženklą,… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Iš 14, 21–15, 1) Mozė ištiesė ranką virš jūros, ir Viešpats per ištisą naktį ją slūgdino stipriu rytų vėju. Jūra nuseko, vanduo prasiskyrė. Izraelitai žygiavo per jūrą sausuma, tuo tarpu jų dešinėje ir kairėje stovėjo vanduo lyg siena. Egiptiečiai puolė jų vytis: visi faraono žirgai, karo vežimai bei raitininkai paskui juos patraukė į jūrą. Atėjus ryto sargybos metui, Viešpats iš ugnies ir debesies stulpo pažvelgė į egiptiečių rikiuotę ir sukėlė joje sumišimą. Jis ėmė kliudyti vežimų tekiniams, ir tie vos vos bejudėjo. Egiptiečiai pradėjo sakyti: „Reikia mums bėgti nuo Izraelio, nes Viešpats jiems padeda kovoje prieš Egiptą!“ Tada Viešpats paliepė Mozei: „Ištiesk savo ranką virš jūros, kad vanduo susilietų ir egiptiečius, jų vežimus bei raitininkus užlietų“.… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Iš 15, 8–10. 12. 17) P. Giedokime Viešpačiui, nes jo šlovė didinga. Pykčiu tau pašnypštus, vandenys gūžės, bangos pylimu stojos, sustingo jūroje srovės. Priešas sau manė: „Aš vysiuos ir pasivysiu, dalysiuos grobiu, patenkinsiu savąjį godą; ištrauksiu kalaviją ir savo ranka juos žudysiu!“ – P. Štai papūtei audra. Juos pridengė jūra. Kaip švinas jie grimzdo į šniokščiantį tvaną. Tu ištiesei savąją ranką, ir juosius žemė prarijo. – P. Nuvesk įsigytąją tautą į savo paveldėtąjį kalną ir ją pasodink prie savo buveinės, prie savo šventovės, kurią tu, Viešpatie, pats įsikūrei. – P. Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 23) P. Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio,– sako Viešpats,– ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės antradienio

Evangelija (Mt 12, 46–50)

Jėzui dar tebekalbant minioms, štai jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su juo pasimatyti. Tuomet kažkas jam pranešė: „Štai tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavim pasikalbėti“.
Jis atsakė pranešusiam: „Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“
Ir, ištiesęs ranką į mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai! Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.
Katalikai.lt

XVI eilinės savaitės antradienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti gilaus Dievo valios troškimo bei nuoširdaus jos ieškojimo savo gyvenime Įeisiu į žmonių minią, kuri spaudžiasi prie Jėzaus tam, kad Jo klausytųsi. Atkreipsiu dėmesį į Mariją, kuri kartu su giminaičiais stovi minios užnugaryje. Ji nori susitikti su savo Sūnumi. Stebėsiuosi jos ramumu ir subtilumu. * Prisiartinsiu prie Marijos, kad pasikalbėčiau su ja apie Jėzų, apie jos ilgesį. Jėzus buvo su ja 30 metų. Nuo akimirkos, kai Jis apleido namus, ji santūriai Jį lydi. Ji yra Jėzui artimiausias asmuo žemėje. * Kartu su Marija įsižiūrėsiu į Jėzų. Jis sužino, kad Motina Jo laukia ir nori su Juo pasikalbėti. Kokie jausmai bunda manyje, kai klausau Jo žodžių apie Motiną ir brolius? Ką norėčiau Jėzui pasakyti? * Jėzus paaiškina, kas apsprendžia… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės antradienio Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras Reikia pripažinti, kad Evangelijos ištraukos, kurias pastarosiomis dienomis skaitome ir apmąstome, nors ir trumpos, bet gana komplikuotos. Kartais būna ir taip – nelemtas atsitiktinumas. Jėzus dar nespėjo atsakyti fariziejams ir Rašto aiškintojams, dar nespėjo argumentuotai atsakyti į jų mestą kozirį, ir štai – dar vena netikėta situacija. Motina ir broliai. Giminaičiai. Nieko negali būti subtiliau. Evangelistas nemini, dėl ko jie ateina. Gal kai kas prašė. Tiesiog nutildyti tą triukšmadarį, tiesiog perspėti, kad jis per daug nekalbėtų. O gal viskas vyksta atsitiktinai, tarsi netyčia. Ko gero, mums tai nėra svarbiausias dalykas. Jėzaus giminaičiai minioje. Ne vienas iš ten esančiųjų juos pažįsta, todėl bene iš karto nuvilnija garsas: Motina ir visi kiti nori susitikti. Tuo tarpu… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės antradienio Evangeliją

Komentuoja Kun. Ramūnas Mizgiris OFM Pagal žydų paprotį žodžiu „brolis“ ar „sesuo“ vadinami ne tik tų pačių tėvų vaikai, bet ir sūnėnai bei dukterėčios, pusbroliai bei pusseserės, įbroliai bei įseserės. Taigi, čia pasakymas „broliai“ gali reikšti ne kraujo broliai, bet tolimesni Jėzaus giminaičiai iš Marijos arba Juozapo pusės. Pro žmonių minią motinai Marijai ir pusbroliams prasimušti iki jo neįmanoma. Tačiau geros valios žmogus praneša Jėzui apie jo artimųjų atvykimą. O jis atsako: „Štai mano motina ir mano broliai! Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mt 12, 49–50). Jėzaus atsakymas pabrėžia, kad Jėzaus šeimą, Dievo tautą, kuria ne fizinis santykis su Jėzumi, bet džiugus klusnumas Dievo valiai. Jėzus nepaneigė ir neišsigynė… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės trečiadienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Iš 16, 1–5. 9–15) Visa izraelitų bendruomenė iškeliavo iš Elimo ir antrojo mėnesio penkioliktąją dieną po išėjimo iš Egipto atvyko į Sino dykumą, plytinčią tarp Elimo ir Sinajaus. Visa izraelitų bendruomenė tyruose ėmė niurnėti ant Mozės ir Aarono. Izraelitai jiems priekaištavo: „Verčiau mes būtume mirę nuo Viešpaties rankos Egipte, kai sėdėjome prie puodų mėsos ir iki soties valgėme duonos! Jūs išvedėte mus į tą dykumą, kad visus, kurie čia atsidūrė, badu numarintute!“ Ir Viešpats Mozei pasakė: „Aš taip padarysiu, kad jums iš dangaus lytų duona. Tauta galės eiti ir pasirinkti, kiek jos reikia dienai. Aš noriu išbandyti, ar eis ji mano nurodytu keliu, ar ne. Gamindami tai, ką parsinešė šeštąją dieną, jie pastebės, kad išeina dvigubai… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės trečiadienio

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 77, 18–19.23–28) P. Dangaus duoną Viešpats jiems duoda. Jie mintimis Dievą gundė, įnoringai reikalaudami maisto. Jų kalba buvo priešinga Dievui; jie sakė: „Kažin, ar Dievas galės tyruose pavalgydinti?“ – P. Tačiau iš aukštybių jis debesims įsakymą siunčia, dangaus vartus atidaro. Ir ima lyti mana jiems valgydinti – dangaus duoną jiems duoda. – P. Žmogus štai galiūnų duona maitinas: jiems maisto siunčiama sočiai. Jis pažadina padangėse Rytį, Pietį atveda savo galybe. – P. Ir viršum jų ima lyti mėsa, nelyginant dulkėm, kaip pamario smiltim – sparnuočiais. Jie krinta į stovyklą aplinkui ties pačiom palapinėm. – P. Posmelis prieš evangeliją P. Aleliuja. – Sėkla – tai Dievo žodis, sėjėjas – Kristus. Kas jį susiranda, bus gyvas per… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės trečiadienio

Evangelija (Mt 13, 1–9)

Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto. Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje. Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais. Jis sakė:
„Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio,ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie netrukus sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiuvo. Kiti grūdai nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos. Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą grūdą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą.
Kas turi ausis, teklauso!“
Katalikai.lt

XVI eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos

Mąstymas Prašyti širdies, gyvenančios Dievo žodžiu Prieisiu prie Jėzaus, sėdinčio ant ežero kranto. Atsisėsiu šalia Jo. Būsiu su Juo tyloje. Jėzui užtenka mano buvimo. Jis džiaugiasi, kad esu šalia. * Įsiklausysiu į savo širdį. Kokie pergyvenimai bunda manyje, kuomet tylėdamas esu šalia Jėzaus? Kokie troškimai gimsta manyje? Pasakysiu apie juos Jėzui. * Renkasi minios žmonių. Jėzus stojasi ir įlipa į valtį. Liksiu minioje, kuri stovi ant kranto. Paklausysiu Jėzaus palyginimo. Tai yra palyginimas apie mane ir mano gyvenimą. * Jėzus pasakoja man apie savo žodį, kurį kasdien man duoda. Parodo man, kas vyksta su Jo žodžiu mano gyvenime: kaip klausau, kaip priimu Jo žodį, kaip juo gyvenu. * Jėzus palygina žodį su grūdu, kuris savyje slepia didžiulę gyvybės galią. Vis… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės trečiadienio

Evangelijos skaitinio meditacija Ar alksti Dievo Žodžio? Evangelistas Matas pasakoja, kad Jėzus, atėjusius Jo pasiklausyti, mokino daugelio dalykų. Jis naudojo palyginimus – trumpus pasakojimus su kasdienio gyvenimo vaizdais, kurie perteikdavo žinią apie Dievo karalystę. Kaip patyręs menininkas Jėzus trumpais ir paprastais žodžiais tapė iškalbingus vaizdus. Geras įvaizdis pasako daugiau nei žodžių gausybė, o įprasti kasdieniški gyvenimo ir gamtos vaizdiniai parodo kitą – paslėptą tikrovės pusę, regimą tik tiems, kas turi akis, kad matytų, ir ausis, kad girdėtų. Jėzaus gyvi pasakojimai bei palyginimai užkariaudavo klausytojų vaizduotę ir žadindavo smalsumą kaip paslėptas lobis, laukiantis, kad jį atrastų (plg. Mt 13,44). Ką gi palyginimas apie sėklas ir šaknis atskleidžia mums apie Dievo karalystę? Bet kuris žemdirbys paliudys, kaip svarbu turėti gerą dirvą, teikiančią… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

NEPAILSTANTIS SĖJĖJAS „Štai sėjėjas išsirengė sėti“… Nuo pat pirmųjų šio palyginimo žodžių atrodo, kad aplinkui padvelkė pavasariu. Jėzus kalba apie sėją, tačiau drauge tai pasakojimas apie vasarą, duoną, vaišėms parengtus stalus, pasibaigusį badmetį. Šiuo sėjėjo įvaizdžiu pasinaudodamas Jėzus kalba žmonėms apie tai, jog Dievas, nenuilstantis ir besąlygiškai pasitikintis mumis Kūrėjas, ir toliau dosniai visiems teikia gyvybę – savąjį Žodį. Dievas yra viso pasaulio amžinasis pavasaris, tuo tarpu mes esame vasaros žmonės, nes kaip tik mumyse turi subręsti pasėtoji Dievo sėkla. Kiekviena širdis – tai dirva, gera žemė, tinkama priimti ir auginti Dievo į ją beriamą sėklą. Tiesa, pasitaiko, kad mes patys ne kartą sustabdome to stebuklo veikimą. Mes patys tampame keliu, piktžolėta ar akmenuota dirva, tai mes auginame savo širdyje… Skaityti daugiau »

Liepos 22 d. Šv. Marija Magdalietė

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Gg 3, 1–4a)

Sužadėtinė kalba:
„Aš naktį ilsėdama laukiau, kad mylimas mano ateitų. Ilgai aš jo laukiau, bet jis nesirodė. Pakilsiu, išklaidžiosiu miestą, išlandžiosiu skersgatvius, aikštes apeisiu, ieškodama to, kurį myli manoji širdis. Visur apieškojau, bet jo neradau.
Ir miesto sargybinius klausiau sutikus: ‘Gal matėte tą, kurį myli manoji širdis?’ Netrukus po to, kai aš aplenkiau juos, susiradau, kurį myli manoji širdis“.

Liepos 22 d. Šv. Marija Magdalietė

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 62, 2–9) P. – Ilgis tavęs mano siela, o Dieve. O Dieve, – tik tu mano Dievas, nuoširdžiai tavęs ieškau. Ilgis tavęs mano siela, trokšta tavęs ir mano kūnas, kaip ištroškus dykynė, be vandenio žemė. – P. Šventykloj apie tave aš svajoju: malonu man matyti tavo galią, tavo didybę. Už gyvastį tavo malonė brangesnė, – šlovins tave mano lūpos. – P. Girsiu tave, kol gyvensiu, savo rankas į tave tiesiu. Pertekusi džiugesio bus mano siela, mano lūpos žavėsis, teikdamos šlovę. – P. Tu mano rėmėjas, aš krykštauju sparnų tavo pavėsy. Glaudžias prie tavęs mano siela, tavo dešinė mane laiko. – P. Posmelis prieš evangeliją P. Aleliuja. – Pasakyk mums, Marija, ką esi mačiusi kelyje? –… Skaityti daugiau »

Liepos 22 d. Šv. Marija Magdalietė

Evangelija (Jn 20, 1. 11–18) Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčius – vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje, – ten, kur būta Jėzaus kūno. Jie paklausė ją: „Moterie, ko verki?“ Ji atsakė: „Kad paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur jį padėjo“. Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus. O jis tarė jai: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“ Jinai, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: „Gerbiamasis! Jei tamsta jį išnešei, pasakyk man, kur padėjai. Aš jį pasiimsiu“. Jėzus jai sako: „Marija!“ Ji atsigręžė… Skaityti daugiau »

Liepos 22 d. Šv. Marija Magdalietė

Evangelijos Mąstymas Prašyti gilaus Jėzaus ilgėjimosi, kuris perkeičia gyvenimą Prisijungsiu prie Marijos Magdalenos, kuri prabunda prieš aušrą ir pilna skausmo eina prie kapo. Ji nori patepti Jėzaus kūną. Pamatysiu jos ašaras, pasimetimą ir netikėtą siaubą, kuomet pamato, kad kapas yra tuščias. * Sustosiu prie Magdalenos, išgirsiu jos verksmą, pažvelgsiu į jos ašarotą veidą. Įsijausiu į jos silpnumą, į jos skausmą po Jėzaus netekties. Ji nesiliauja Jo ieškojusi. * Ar atsimenu ypatingo Jėzaus ilgėjimosi akimirkas, kuomet Jo ieškojau maldoje, pokalbiuose su artimais asmenimis, knygų skaityme, rekolekcijose? Kaip tos akimirkos įtakojo mano dabartinį gyvenimą? * „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“ Įsivaizduosiu, kad šis klausimas yra užduodamas man asmeniškai. Sustosiu prie savo troškimų, svajonių, gyvenimo planų, santykių. Ko verkčiau labiausiai? Ko iš tiesų… Skaityti daugiau »

Liepos 22 d. Šv. Marija Magdalietė

Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras Šventoji Marija Magdalietė. Atrodė, kad viskas baigta. Diena prieš šabą nereiškė nieko gero. Mokytojas, kurio tiek klausytasi, kuriuo sekta, negyvas. Jis kape. Kapo anga užrista dideliu akmeniu. Palaidotas paskubomis, net nespėjus atlikti būtinų ritualų. Atlikti tai, ko reikalauja papročiai ir tradicijos – toks buvo pirmasis Marijos Magdalietės rūpestis pirmosiomis dienos po šabo akimirkomis. Jaudulys, liūdesys, neviltis ir visos kitos emocijos buvo kartu. Marija tiesiog skubėjo visko atlikti. Tą akimirką nė kapo anga jau nebebuvo svarbi. Juk reikėjo galvoti apie naują pradžią. Tačiau koks neapsakomas jausmas apėmė Mariją, pamačius ir supratus, kad akmens nebėra. Kad nebėra ir To, kurio mirtį simbolizuoti turėjo tas nebylus akmuo. Ir kažkaip vėl žmogiškai prasprūsta tos emocijos. Jei Jo čia… Skaityti daugiau »

Liepos 23 d. Šv. Brigita

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Gal 2, 19–20)

Aš įstatymu numiriau įstatymui, kad gyvenčiau Dievui. Esu nukryžiuotas kartu su Kristumi.
Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.

Liepos 23 d. Šv. Brigita

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 15, 1–2. 5. 7–8. 11) P. – Viešpatie, tu – mano paveldėtasis turtas. Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi. Kartoju tau, Dieve: Tu mano Viešpats, Viešpatie, mano paveldėtasis turte, taure mano laimės, – tavo rankoje mano likimas. – P. Aš šlovinu Viešpatį, kuris man išmintį duoda, atsimena mano širdis tai net naktį. Akyse nuolatos Viešpats man stovi, jis mano dešinę remia, aš nedrebėsiu. – P. Man rodysi kelią, kuris į gyvenimą veda, pilna man bus laimė prieš tavo veidą, tavo dešinėj bus per amžius linksmybės. – P. Posmelis prieš Evangeliją (Jn 15, 4–5) P. Aleliuja. – Pasilikite mano meilėje, – sako Viešpats. – Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių. –… Skaityti daugiau »

Liepos 23 d. Šv. Brigita

Evangelija (Jn 15, 1–8) Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik… Skaityti daugiau »

Liepos 23 d. Šv. Brigita. Evangelija

Mąstymas Prašyti gyvenimo, giliai įsišaknijusio Jėzuje ir Jo žodyje Vasara. Žaliuoja medžiai. Tokioje nuostabioje aplinkoje Jėzus pasakoja man palyginimą apie vynmedį ir šakeles. Jeigu įmanoma, galiu suplanuoti savo meditaciją pievoje – natūralioje gamtoje. * Jėzus yra gyvybę teikiantis medis. Aš esu Jo šakelė. Tėvas myli mano gyvenimą. Kontempliuosiu Tėvo meilę, kuri užsiima mano gyvenimu. * Tėvas „išpjauna“ iš manęs tai, kas neduoda vaisiaus, taip apvalydamas, kad neščiau dar gausesnių vaisių. Genėjimas ir apvalymas yra susijęs su skausmu, bet tarnauja gyvenimui. Ilgiau apmąstysiu šitą tiesą. * Tėvas pažįsta mano gyvenimą ir mato tai, kas paslėpta nuo mano akių. Paprašysiu, kad parodytų tai, kas manyje yra mirę, kas priešinasi gyvenimui, ir kad visa tai iš manęs „išpjautų“. * Tėvas trokšta mane apvalyti… Skaityti daugiau »

Liepos 23 d. Šv. Brigita

Evangelijos Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras „Aš esu vynmedis, o Jūs – šakelės“… Kiekvieną kartą, mąstydamas apie šiuos Viešpaties Jėzaus žodžius, nustembu. Koks didis žmogaus pašaukimas. Įsišaknyti Jėzuje. Būti to didžiojo Vynininko plano dalimi… Vis dėlto šie žodžiai, kiekvienais metais atrandami liturginiame kalendoriuje, daugybę kartų apmąstyti vartant Evangelijos pagal Joną lapus, skatina tam tikra prasme sunerimti. Esame Krikštu įskiepyti į Kristų kaip į Vynmedį. Ar gali šio Vynmedžio šakelės nudžiūti? Šiandienos Evangelijoje glūdi atsakymas. Ko gero, kitoks, nei tikėjomės. Sukrečiantis ar net bauginantis. Buvimas šakele neapdraudžia nuo nudžiūvimo. Čia galime dėti daugtaškį, apgailestauti. Vis dėlto kada galime tikėtis tos siaubingos sausros, to baisiojo džiūvimo proceso? Tuomet, kada skelbiame save ir gyvename sau, kada ta malonės srovė kokiuose nors kapiliaruose… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės šeštadienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Iš 24, 3–8) Atėjęs Mozė persakė tautai visus Viešpaties žodžius ir potvarkius. Tauta vieningai pareiškė: „Mes vykdysim visa, ką Viešpats įsakė“ Tada visus Viešpaties žodžius Mozė užrašė. Pakilęs dar ankstų rytą, jis kalno papėdėje pastatė aukurą ir dvylika akmeninių šulų sulig dvylika Izraelio giminių. Po to jis pasiuntė jaunuosius Izraelio vyrus, ir jie aukojo deginamąsias atnašas ir pjovė kruvinąsias aukas – jautukus kaip bendruomenės auką Viešpačiui. Paėmęs pusę kraujo, Mozė supylė į dubenį. Kita puse kraujo apšlakstė aukurą. Po to jis paėmė Sandoros raštą ir balsiai perskaitė tautai. Jie atsiliepė: „Laikysimės visko, ką Viešpats įsakė, ir būsim jam klusnūs!“ Paėmęs kraujo, Mozė pašlakstė juo tautą, sakydamas: „Tai kraujas Sandoros, kurią su jumis sudarė Viešpats visų šių… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės šeštadienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 1–2. 5–6. 14–15)

P. Padėkos auką Dievui aukoki.

Aukščiausiasis Dievas, Viešpats, byloja,
nuo Rytų ligi Vakarų šaukdamas žemę.
Spindi nuo Siono kalno Dievo gražybė. – P.

„Surinkite šičion visus mano šventuosius,
kurie su manim Sandorą darė, aukodami auką“.
Štai jau skelbia dangus jo teisingumą:
pats Dievas pradeda teismą! – P.

„Padėkos auką Dievui aukoki,
Aukščiausiajam padarytus įžadus vykdyk!
Tada manęs šauktis galėsi nelaimėj,
tave aš vaduosiu, o tu man garbę darysi“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jok 1, 21)

P. Aleliuja. – Su romumu priimkite žodį,
kuris gali išgelbėti jūsų sielas. – P. Aleliuja.

XVI eilinės savaitės šeštadienio

Evangelija (Mt 13, 24–30)

Jėzus pateikė miniai kitą palyginimą:
„Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.
Kai želmuo paūgėjo ir išplaukė, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas’. Tarnai pasiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išrinksime’.
Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, rinkdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūčiai. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’“.
Katalikai.lt

XVI eilinės savaitės šeštadienio

Evangelijos Mąstymas Prašyti malonės įkvėpimų atpažinimui ir išminties siekiant gėrio Meditacijos pradžioje sužadinsiu savyje troškimą klausytis Jėzaus. Atsisėsiu arti Jėzaus ir su dėmesiu klausysiuos palyginimo, kuriame jis pasakoja apie mano gyvenimą. Jėzus du kartus pabrėžia, kad mano gyvenime pasėjo gerą sėklą. * Ar tikiu, kad manyje yra pasėta gėrio sėkla, kad Dievas sukūrė mane gerą? Ar priimu ir myliu save? Ar pastebiu savyje gerus bruožus ir talentus? Jėzaus akivaizdoje išvardinsiu visas dovanas, kurias matau savyje. * Jėzus perspėja, kad egzistuoja priešas, kuris nori sunaikinti manyje gėrio daigus. Negaliu ignoruoti jo buvimo. Priešas veikia labai gudriai, dažniausiai tada, kai aš „užmiegu“. Ar tikiu, kad egzistuoja blogis – šėtonas? Ar yra manyje tokių gėrio sėklų, kurias aš pats savyje slopinu? * Kaip… Skaityti daugiau »

XVI eilinės savaitės šeštadienio Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius Jėzaus palyginimas apie priešo pasėtas rauges visada aktualus. Gerieji šeimininko tarnai – uolūs kovotojai. Jie nori tuoj pat išrauti visa, kas ateityje gali subrandinti blogio sėklą. Tačiau šeimininkas kantrus. Kalbama apie gyvenimo lauką, kur kviečiai ir piktžolės yra gyvi žmonės. Augalas neatšaukiamai pasilieka kviečiu arba piktžole, o žmogus gali pasikeisti ir net dažnai keičiasi. Blogio supamas žmogus gali ne vien pagesti, bet ir užsigrūdinti. Todėl šeimininkas liepia laukti, kol ateis derliaus metas, kai kiekvienas augalas atskleis savo vaisius, tada galima juos atskirti. Ir mes kartais esame skatinami drastiškai ir kategoriškai išrauti kiekvieną blogio daigelį. Kartais tą galima be žalos padaryti, o kartais kovos su blogiu smarkumas gali prikurti naujo blogio. Juk kovoje nuostolių patiria… Skaityti daugiau »

39
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top