Geroji Naujiena: Visoms tautoms, pradedant nuo Jeruzalės, skelbiamas atsivertimas nuodėmių atleidimui gauti

Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių

Petras kreipėsi į minią: „Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų protėvių Dievas, pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsigynėte Pilotui, kai tas buvo benusprendžiąs jį paleisti. Jūs išsižadėjote šventojo ir teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį.

Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to įvykio liudytojai. O dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinios, kaip ir jūsų vadai.

Tuo būdu Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų pranašų lūpomis, būtent – kad jo Mesijas kentėsiąs. Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų nuplautos jūsų nuodėmės.“ (Apd 3, 13–15, 17–19)

* * *

Žerki ant mūsų tu, Viešpatie, savo veido palaimingąją šviesą!
Kai šaukiuosi tavęs, atsiliepki, o Dieve,
mano teisės gynėjau!
Tu baimės suspaustą mane išvaduoji.
Būk man gailestingas, išgirsk mano maldą!
Daugelis sako:
„Kas padarys mus laimingus?“
Žerki ant mūsų tu, Viešpatie,
savo veido palaimingąją šviesą!
Gulu, užmiegu ramus kaip bematant,
nes tu vienintelis, Viešpatie,
paskiri man saugią vietą (Ps 4, 2. 7. 9).

* * *

Jis yra permaldavimas už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes

Mano vaikeliai, aš jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio.

Iš to patiriame, jog esame jį pažinę, kad laikomės jo įsakymų. Kas sakosi jį pažinęs, bet jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos.

O kas laikosi jo žodžių, tas iš tiesų tobulai myli Dievą. Iš to ir pažįstame, jog jame esame (1 Jn 2, 1–5a).

* * *

Mesijas turėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių

Sugrįžę iš Emauso, mokiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.

Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado jų tarpe ir prabilo: „Ramybė jums!“

Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią.

O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“.

Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“ Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse.

Paskui Jėzus tarė mokiniams: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse“.

Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus. Ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, jo vardu visoms tautoms, pradedant nuo Jeruzalės, bus skelbiamas atsivertimas nuodėmių atleidimui gauti. Jūs esate šių dalykų liudytojai.“ (Lk 24, 35–48)

* * *

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: tegul prisikėlusiojo Kristaus šviesa išsklaido mūsų tautą sloginančią nuodėmių tamsą ir sugrąžina Dievo vaikų laisvę, atkuria bendrystės dvasią, kad savo gyvenimu skelbtume Gerąją Naujieną ir skleistume Jo ramybę, kad beišsivaikščiojanti mūsų Tauta sugrįžtų į savo namus ir kad, įsišakniję į Dievo vaikų laisvę, visi sutelktai imtume griauti nemeilės ir netiesos tvirtoves ir tiesintume savo kelius, kurtume bendrus namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Arnoldas Valkauskas. Pasirinkite teisingą kryptį

* * *

Sigitas Tamkevičius. Tikro džiaugsmo šaltinis
3 Velykų sekmadienis

Nesvarbu, kad ir kokie mes būtume: vyrai ar moterys, turtingi ar vargšai, gebantys tarnauti ar savanaudžiai, tikintys ar ateistai, – visi trokštame būti laimingi ir tokie jaučiamės tuomet, kai esame pilni džiaugsmo. Todėl liūdesys, nerimas, kančia ir visokios baimės yra mažiausiai pageidaujami mūsų gyvenimo palydovai.

Šventajame Rašte nuolat sutinkame raginimą džiaugtis. Pranašas Izaijas skelbia: Viešpaties išpirktieji sugrįš ir, amžinu džiaugsmu vainikuoti, įžengs į Zioną. Juos lydės džiaugsmas ir linksmybė, liūdesys ir aimanos pasitrauks (plg. Iz 51, 11). Psalmininkas ragina: „O jūs, teisieji, džiaukitės Viešpatyje, dėkokite jo šventajam vardui!“ (Ps 97, 12). Apaštalas Paulius ypač dažnai ragino džiaugtis: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ (Fil 4, 4).

Švęsdami Jėzaus prisikėlimą, mes girdėjome pasakojimus, kokį didelį džiaugsmą sukeldavo Prisikėlusiojo pasirodymai: „Moterys greitai paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo“ (Mt 28, 8); „Mokiniams iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: Ar neturite čia ko nors valgyti?“ (Lk 24, 41).

Dabartinė popkultūra taip pat siūlo žmogui džiaugsmą, bet jį tapatina su daiktais bei malonumais. Šios kultūros paveiktų žmonių supratimu, džiaugsmas – tai juslinių malonumų apstus turėjimas. Todėl neatsitiktinai internetinė erdvė yra tiesiog perpildyta rašiniais apie seksą, alkoholį bei narkotikus. Valdantieji net yra užsimoję liberalizuoti alkoholio bei lengvųjų narkotikų įsigijimą; tuo tarpu Bažnyčia kaltinama, kaip neva atimanti iš žmonių džiaugsmą, nes kalba apie savęs išsižadėjimą ir kryžiaus nešimą.

Kas iš tikrųjų yra tikrojo džiaugsmo šaltinis? Dievas yra bet kokio gėrio, taip pat ir meilės bei džiaugsmo šaltinis. Jei žmogus yra tvirtai įsišaknijęs Viešpatyje, jo gyvenimas bus pilnas džiaugsmo, ir tam džiaugsmui palaikyti nereikės nei alkoholio, nei narkotikų. Džiaugsmą iš žmogaus išplėšia tik nutolimas nuo Dievo, ypač nuodėmė. Pradžios knygoje pasakojama apie Adomo ir Ievos nuopuolį; nepaklausę Dievo, jie išsigando ir bandė slėptis. Slėpynės nuo Dievo reiškia dvasinę būklę žmogaus, nežinančio, į ką atsiremti.

Žmogus be Dievo atramos yra žmogus be vilties ir be džiaugsmo.

Dievas surado ne tik pirmuosius tėvus, bet ir jų ainius ir pažadėjo atsiųsti Gelbėtoją. Mes jį turime Jėzaus Kristaus Asmenyje. Jėzus paskelbė Evangeliją – Gerąją naujieną, kurią galime vadinti Džiaugsmo Evangelija, nes ji ne tik rodo kelią į Tėvo namus, bet ir padeda juo eiti. Skaitykime Jėzaus palaiminimus, pasakytus Kalno pamoksle; juose nubrėžtas kelias, kaip tapti pilnais džiaugsmo ir laimingiausiais žmonėmis pasaulyje. Palaiminimai užbaigiami: „Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“ (Mt 5,12a).

Jėzaus pasakojimuose nuolat sutinkame džiaugsmo temą. Prisiminkime Jėzaus palyginimą apie paklydėlio sūnaus sugrįžimą į tėvo namus; jam buvo iškelta puota, o pasipiktinusiam broliui tėvas kalbėjo: „Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado!“ (Lk 15, 31–32). Kas iš mūsų nesame patyrę didelio džiaugsmo po gerai atliktos išpažinties, kai išgyvenome Dievo meilės bei gailestingumo slėpinį?!

Jėzus yra tikrojo džiaugsmo šaltinis, nes jo paskelbta Evangelija rodo mums kelią, jo meilė išlaisvina iš bet kokios baimės, ir jis duoda jėgų nugalėti visas sunkenybes. Jėzus yra tokia atrama mūsų gyvenime, kokios niekuomet neturės jo nepažįstantis žmogus; jis išmoko surasti džiaugsmą mylint ne save, bet kitus, jiems tarnaujant ir net nešant sutinkamus kryžius. Šventieji yra gražiausi pavyzdžiai, kaip šioje žemėje galima džiaugtis ir būti laimingiems, nepaisant pasitaikančių negandų.

Todėl niekada neužmirškime Jėzaus kvietimo pasilikti jo meilėje ir būti pilniems džiaugsmo: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11).

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
30 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Kristus prisikėlė.

„Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią.” Ten buvo ir Petras, kuris taip pat virpėjo. Matome matome daug baimės, pasimetimo valdžioje ir net bažnyčios hierarchijoje. O štai, svarbiausia neišsigąsti. NEBIJOKIME ir ramybė ateis pas mus.

Evangelijos

Mąstymas Prašyti Jėzaus artumo patirties savo artimiesiems ir bendruomenei Atsisėsiu tarp apaštalų. Įsivaizduosiu, kaip jie susidomėję klausosi kitų apaštalų pasakojimo apie susitikimą su prisikėlusiu Jėzumi. Ką galiu pasakyti apie savo šeimos bei bendruomenės dvasinį gyvenimą? Ar sugebame tarpusavyje kalbėtis apie tikėjimo patirtis? * „Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų“. Ar tikiu, kad Jėzus gyvena pačiame mano šeimos, bendruomenės centre? Ar pastebiu Jo buvimo ženklus? Prisiminsiu situacijas, kuriose stipriai patyriau Jo veikimą. * „Ramybė jums“. Ramybė yra vienas iš regimų Jėzaus buvimo bendruomenėje ženklų, o taip pat vienas iš įrodymų, kad bendruomenė yra artimame ryšyje su Juo. Ką galiu pasakyti apie savo šeimoje bei bendruomenėje vyraujančią atmosferą? Ko norėčiau Jėzaus dabar paprašyti? * Jėzus, pasirodydamas savo mokiniams, iki… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

NETIKĖTAS APSILANKYMAS Apie Jėzų geriausiai žinome tai, kas rūpi mums patiems… Žinome, kad Jis yra Dievo pažadas, palaikęs gyvą Abraomo, Izaoko ir Jokūbo viltį. Protėviai svajojo apie Jį, tikrą ir ištikimą Dievo Žodį, ir Jį mylėjo, nors ir nebuvo matę. Jėzus visuomet buvo gyvas Dievą mylinčių žmonių gyvenime, kaip Šviesa, kaip užtekanti Aušra po ilgos tamsybių nakties, kuri nebeleis, kad tamsa užgožtų gyvenimo šviesą ir viešpatautų žmonijos istorijoje. Nesvarbu, kad tai buvo tik širdžių vizija, tačiau Jo būsimas atėjimas gaivino daugelio kartų viltį. Istorijoje visuomet yra pralaimėjimų, nesėkmių, mirties ir sugriovimų akimirkos. Toje skausmingoje žmonijos istorijoje Dievo Pažadėtasis turėjo būti naujo gyvenimo sėkla ir raugas. Dabar mes viską gerai suprantame ir žinome, kad išrinktosios tautos išminčiai nepanoro suprasti ir atpažinti… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Kai šie mokiniai atėjo į Jeruzalę ir apie viską papasakojo apaštalams, Jėzus vėl netikėtai pasirodė tarp jų ir pasveikino juos: „Ramybė jums!“ Išsigandę mokiniai tarėsi matą dvasią, bet Jėzus padrąsino: „Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite!“ Kad įtikintų, jog nėra bekūnė dvasia, jis net paprašė valgyti. „Pažvelgti, paliesti, valgyti“ – popiežius Pranciškus pasiūlė pamąstyti apie šiuos tris veiksmažodžius iš šio sekmadienio dienos Evangelijos. Tai trys veiksmai, kurie teikia tikro susitikimo su gyvuoju Jėzumi džiaugsmą. „Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas“, – sako Jėzus. Pažiūrėti čia reiškia ne vien pamatyti, bet ir kažką daugiau, kas apima intenciją, valią. Todėl žvilgsnis, žiūrėjimas siejasi su meile. Taip mama ir tėtis žiūri į savo vaiką, taip įsimylėjėliai žiūri vienas… Skaityti daugiau »

Jan

pačią svarbiausia mintimi, šios dienos Evangelijoje matau žodžiuose: „Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus.”

 III Velykų savaitė (KV) Pirmadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Apd 6, 8–15) Steponas, pilnas malonės ir galios, darė žmonėse didžių stebuklų ir ženklų. Tuomet pakilo kai kurie iš vadinamosios libertinų sinagogos, iš kireniečių, aleksandriečių ir iš Kilikijos bei Azijos ir mėgino ginčytis su Steponu. Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo. Tada jie papirko keletą vyrų, kad sakytų girdėję Steponą piktžodžiaujant Mozei ir Dievui. Tuo būdu jie sukurstė liaudį, jos seniūnus ir Rašto aiškintojus, pritykoję sučiupo jį ir nusivedė į aukščiausiojo teismo tarybą. Ten pastatė melagingus liudytojus, kurie tvirtino: „Šitas žmogus nesiliauja kalbėjęs prieš šventąją vietą ir Įstatymą. Antai mes esame girdėję jį sakant, kad Jėzus Nazarietis išgriausiąs šią vietą ir pakeisiąs Mozės mums duotus nuostatus”. Visi sėdintys taryboje įsmeigė į… Skaityti daugiau »

 III Velykų savaitė (KV) Pirmadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė
(Ps 118, 23–24. 26–27. 29–30)

P. – Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina.
A r b a: Aleliuja.

Lai susirinkę didžiūnai sau prieš mane tarias,
aš, tavo tarnas, apie tavo valią mąstysiu.
Mane tavo potvarkiai žavi.
Visi tavo norai – man tikri patarėjai. – P.

Tau atvėriau savąjį kelią, ir mane išklausei;
mane savo įstatymų mokyk.
Leisk pažint tavo priesakų kelią,
ir nuostabius tavo darbus mąstysiu. – P.

Į klystkelius patekti neleiski,
suteik man savo įstatymo malonę.
Esu pasiryžęs tiesos kelio laikytis,
prie tavo įsakymų taikaus. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Mt 4, 4b)

P. Aleliuja. – Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų. – P. Aleliuja.

 III Velykų savaitė (KV) Pirmadienis

Evangelija (Jn 6, 22–29) Minia, buvusi anoje ežero pusėje matė, kad ten buvo viena valtis ir kad Jėzus nebuvo įlipęs į valtį su mokiniais, o šie išplaukė vieni. Rytojaus dieną iš Tiberiados atplaukė kitų valčių ir sustojo netoli vietos, kur žmonės buvo valgę Jėzaus palaimintos duonos. Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės įlipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čia atvykti?” O Jėzus prabilo į juos: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę stebuklų, bet kad prisivalgėte duonos iki soties. Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas –… Skaityti daugiau »

 III Velykų savaitė (KV) Pirmadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti ilgėjimosi susitikti Jėzų Eucharistijoje malonės Įsiliesiu į žmonių minią, kuri ieško Jėzaus. Pastebėsiu jų susijaudinimą. Jie dar tebėra veikiami stebuklingo duonos padauginimo įspūdžio. Jėzus susitinka su jais ir atskleidžia tikruosius jų ketinimus ir troškimus. * Atkreipsiu dėmesį į savo gyvenimo troškimus. Koks šiandien yra mano didžiausias alkis? Kur šiandien veda mano troškimai? Ko savo gyvenime labiausiai vaikausi? * Jėzus padeda žmonėms pamatyti jų tikruosius lūkesčius. Jis priima juos tokius, kokie jie yra, bet tuo pačiu metu stengiasi nukreipti jų širdis į gilesnį dvasinį troškimą. * Jėzus nori, kad ieškočiau Jo asmeninėje maldoje. Jis ir mane priima su tais troškimais, kuriuos tuo momentu turiu, bet taip pat nori juos apvalyti ir pagilinti. Gilesnis mano ryšys su Jėzumi ves… Skaityti daugiau »

Evangeliją

Komentuoja Vincas Kolyčius (1922–2013) Minia sekioja Jėzų, klausinėja, kaip Jis suspėjo atvykti į kitą ežero pusę. Kodėl jie seka Jį? Jėzus jiems atsako gana tiesiai: „Jūs ieškote manęs, kad prisivalgėte duonos iki soties.“ Visa tai įvyko po duonos padauginimo stebuklo. Ir mums reikėtų savęs paklausti: „Kodėl aš ieškau Dievo, koks yra mano alkis?“ Yra dvi alkio rūšys: fizinis alkis, kurį panaikina maistas, bet yra ir dvasinis alkis, kurio tas maistas nenumalšina. Jėzus primena žydams, kad jie Jo ieško tik dėl duonos ir priduria, sakydamas: „Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui. Jį duos jums Žmogaus Sūnus.“ Net 700 metų prieš Kristaus gimimą Dievas per pranašą Izaiją yra pasakęs: „Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona ir… Skaityti daugiau »

III Velykų savaitė (KV) Antradienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Apd 7, 51–8, 1) Steponas kalbėjo liaudžiai, jos seniūnams ir Rašto aiškintojams: „Jūs kietasprandžiai, pagonių širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų protėviai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai. Argi buvo pranašas, kurio nebūtų persekioję jūsų tėvai? Deja, jie žudydavo pranašaujančius Teisiojo atėjimą. Ir jūs dabar esate jo išdavėjai ir žudikai! Jūs, kurie gavote Įstatymą, tarpininkaujant angelams, bet jo nesilaikėte”. Tai išgirdę, jie balsiai įniršo ir ėmė ant jo griežti dantimis. O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. Jis tarė: „Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų stovintį Dievo dešinėje”. Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį, išsitempė už miesto ir užmušė akmenimis.… Skaityti daugiau »

III Velykų savaitė (KV) Antradienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė
(Ps 30, 3–4. 6–8. 17. 21)

P. – Į tavo rankas, Viešpatie, pavedu savo gyvybę.
A r b a: Aleliuja.

Būk man uola slėptis pavojuj,
gelbėtis – galinga tvirtovė.
Tikrai tu uola ir tvirtovė,
todėl savo garbei mane vesi, ganysi. – P.

Į tavo rankas pavedu savo gyvybę,
mane išvaduosi, Dieve ištikimasis.
Aš tik Viešpačiu kliaujuos.
Linksminsiuos, džiūgausiu: tu maloningas. – P.

Man, savo tarnui, malonųjį veidą parodyk,
gelbėk mane: esi gailestingas!
Tu savo slėpykloj juos saugai
nuo nedorėlių kėslų. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 6, 35)

P. Aleliuja. – Aš esu gyvenimo duona! – sako Viešpats.– Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks. – P. Aleliuja.

III Velykų savaitė (KV) Antradienis

Evangelija (Jn 6, 30–35)

Minia klausė Jėzų: „Tai kokį padarysi stebuklą, kad mes pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: „Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus”.
Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę”
Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!”
Jėzus atsakė: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš”.
Katalikai.lt

III Velykų savaitė (KV) Antradienis

Kafarnaumo gyventojai prisimena Dievo jiems ankščiau padarytus stebuklus. Bet jie nepastebi, kad jų akyse vyksta didžiausias stebuklas – tarp jų gyvena Jėzus Atpirkėjas.

*

Jėzus atėjo į žemę, kad apsigyventų mano „Kafarnaume“ – mano kasdienybėje, mano šeimoje, bendruomenėje, darbe. Jis yra visur, kur aš gyvenu. Ką galiu pasakyti apie savo asmeninę Jėzaus patirtį? Ar pastebiu stebuklus, kuriuos Jis daro paprastuose įvykiuose?

*

Jėzus primena man, kad kiekvienas gėris, kurį patiriu, kasdien ateina iš dangaus – yra Tėvo dovana. Ar tikiu, kad Tėvas mato visus mano poreikius ir neleidžia man pražūti? Už ką norėčiau Jam šiandien labiausiai padėkoti, už kokią „maną“?

*

Jėzus primena man apie didžiausią dovaną, kurią kasdien man duoda Tėvas. Tai yra Jis pats – Tėvo Sūnus. Jis kasdien ieško manęs kaip paklydusios avies, paima ant rankų ir nuneša pas savo Tėvą. Kreipsiuosi į Tėvą su šlovinimo malda ir dėkosiu jam už Jėzų.

*

Jėzus atskleidžia man didžiausią savo buvimo šalia manęs stebuklą, kuris nesibaigs iki pasaulio pabaigos. Tai Eucharistijos stebuklas. Prisiminsiu, kad kasdien galiu patirti gyvo Jėzaus apsireiškimo stebuklą duonos pavidale.

*

Jėzus užtikrina, kad Eucharistijoje galiu numalšinti visus savo troškimus. Ką galiu pasakyti apie savo susitikimus su Jėzumi šventųjų Mišių metu, šventojoje Komunijoje ir adoracijoje? Ar mano eucharistinis gyvenimas gilėja, ar dažnėja eucharistiniai susitikimai? Ką reikia tame atnaujinti?

Melsiuosi žodžiais:

„Tėve, pažadink manyje Jėzaus – Gyvosios Duonos – alkį“.

Kasdienapmastau.lt

III Velykų savaitė (KV) Antradienis

Evangelijos Komentaro autorė – ses. Rima Malickaitė CC Ir mes kartais kaip ta minia priešais Jėzų susipainiojame, kas mums duoda duonos: manome, kad už viską esam skolingi kokiam nors žmogui. Žydai mano buvę pamaitinti Mozės, o mes tokius lūkesčius – pamaitinti mūsų gyvenimą, užtikrinti materialinį ir psichologinį komfortą – adresuojame tėvams, žmonai ar vyrui, darbdaviui ar direktoriui, vaikams ar anūkams. Iš tiesų mus supančių žmonių gerumas, pastangos ir sugebėjimai kurti bendrąjį gėrį verti padėkos žodžių (būtinai juos ištarkime), tačiau turime būti atidūs, kad tas žmogus nepasidarytų mūsų stabas, netaptų viso mūsų gyvenimo centru. Kai į savo gyvenimo centrą iškeliame žmogų, jam adresuojame ir savo dėkingumą, bet ir priekaištus, reikalavimus, tad netrukus pradedame mus palaikantį santykį griauti. Turime nepamiršti, kad tikrasis… Skaityti daugiau »

 III Velykų savaitė (KV) Trečiadienis

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 8, 1–8)

Aną dieną prasidėjo didelis Jeruzalės Bažnyčios persekiojimas. Visi, išskyrus apaštalus, išsisklaidė Judėjos ir Samarijos apylinkėse.
Dievobaimingi vyrai palaidojo Steponą ir labai jį apraudojo.
O Saulius stengėsi išnaikinti Bažnyčią, naršydamas po namus, suiminėdamas vyrus ir moteris ir siųsdamas juos į kalėjimą.
Tuo tarpu išblaškytieji keliaudami skelbė džiaugsmingąją naujieną.
Taipogi Pilypas nuvyko į Samarijos miestą ir ėmė skelbti gyventojams Mesiją. Minios vieningai klausėsi Pilypo žodžių, nes ne tik girdėjo, bet ir matė daromus stebuklus. Iš daugelio apleistųjų, baisiai šaukdamos, pasišalindavo netyrosios dvasios. Buvo pagydyta daug paralyžiuotųjų ir luošų. Taigi didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą.

 III Velykų savaitė (KV) Trečiadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė
(Ps 65, 1–7)

P. – Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą.
A r b a: Aleliuja.

Visi pasaulio kraštai sveikinkit Dievą,
apie jo vardo didybę giedokit,
iškilmingai teikit jam šlovę.
Jūs Dievui kartokit:
„O, kokie tavo darbai stebuklingi. – P.

Tesilenkia, tegieda tau visa žemė,
tegarsina tavąjį vardą.”
Eikit ir žvelkit į Dievo darbus:
kiek nuostabiausių dalykų žmonėms jis padarė! – P.

Sausumą pavertė jūrą,
pervedė pėsčius per upę;
žavėtis juo turim!
Per amžius galingai jis viešpatauja. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 6, 40)

P. Aleliuja. – Kiekvienas, kuris tiki Sūnų turi amžinąjį gyvenimą;
todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną, – sako Viešpats. – P. Aleliuja

 III Velykų savaitė (KV) Trečiadienis

Evangelija (Jn 6, 35–40)

Jėzus kalbėjo miniai:
„Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. Bet aš jums sakiau: jūs mane regėjote ir netikite. Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu. Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.
O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną”.
Katalikai.lt

 III Velykų savaitė (KV) Trečiadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti gilaus supratimo, kad Dievas visada manęs trokšta Meditacijos pradžioje paprašysiu malonės, kad galėčiau pasinerti į Jėzaus buvimą su manimi ir Jo troškimus. Jėzus nori būti mano duona, nori, kad pas Jį ateičiau ir į Jį tikėčiau. * Pasiliksiu Jėzaus troškimuose ir kartosiu: „Jėzau, mano Duona, noriu ateiti pas Tave, tikiu Tavimi.“ Atiduosiu Jam savo troškimus. * Kokie yra mano troškimai? Kurie iš jų man trukdo artėti prie Jėzaus? Pasakysiu apie tai Jėzui. * Jėzus man pažada, kad galiu ateiti pas Jį per Tėvą. Tėvas atiduoda mane Jėzui. Savo sūniškoje maldoje kreipsiuosi į Tėvą, dėkodamas už Jėzų. * Kiek kartų beateičiau pas Jėzų, Jis niekada manęs neatstums. Ar tuo tikiu? Kas trukdo man ateiti pas Jėzų? Gal bijausi… Skaityti daugiau »

Evangeliją

Komentuoja Vincas Kolyčius (1922–2013) Visas Jono Evangelijos šeštas skyrius yra nuostabus, kalba apie Jėzaus duodamą Kūną ir Kraują, kurie teikia gyvybę, ne tik čia, šioje žemėje, bet ir amžiną gyvenimą. Šios dienos Evangelijos pirmieji žodžiai yra vakarykštės paskutinieji: „Aš esu gyvybės duona…“ Atkreipkime dėmesį į Jėzaus žodžius: „Ateinančio pas mane aš neatstumsiu, nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė“. Visą laiką Jėzus pabrėžia, kad Jis vykdo tik savo Tėvo valią. Matyti Tėvo meilę Jėzuje turėtų būti mūsų tikėjimo pagrindas. Kaip dažnai mes pagalvojame, kad Jėzus darė visus stebuklus, nes Jis buvo Dievas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad Jis atsisakė dievystės.. Apaštalas Paulius rašo: „Jis, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu,… Skaityti daugiau »

 III Velykų savaitė (KV) Ketvirtadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Apd 8, 26–40) Viešpaties angelas prabilo į Pilypą ir pasakė: „Kelkis ir vidudienį nueik ant vieškelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias”. Susiruošęs jis išėjo. Ir štai bevažiuojąs etiopietis eunuchas, Etiopijos karalienės Kandakės dvariškis, viso jos iždo valdytojas. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pasimelsti, o dabar keliavo namo ir, sėdėdamas savo vežime, skaitė pranašą Izaiją. Dvasia tarė Pilypui: „Prieik prie šito vežimo”. Pribėgęs Pilypas išgirdo eunuchą skaitant pranašą Izaiją ir paklausė: „Ar supranti, ką skaitąs?” Šis atsiliepė: „Kaip galėčiau suprasti, jei man niekas nepaaiškins?!” Ir jis pakvietė Pilypą lipti į vežimą ir sėstis šalia. Knygos skyrius, kurį jis ką tik skaitė, skelbė: „Tarsi avį vedė į pjovyklą, ir kaip ėriukas, kuris tyli kerpamas,… Skaityti daugiau »

 III Velykų savaitė (KV) Ketvirtadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė
(Ps 65, 8–9. 16–17. 20)

P. – Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą.
A r b a: Aleliuja.

O tautos, imkite garbinti Dievą,
skelbkite jo garsingąją šlovę.
Jis mums gyvybę grąžina,
neleidžia suklupt mūsų kojoms. – P.

Ateikit visi, kurie gerbiate Dievą,
pasiklausykit: aš jums apsakysiu,
kokių didingų dalykų jis man padarė.
Šaukiausi aš jo savo burna,
mano liežuvis teikė jam šlovę. – P.

Dievui šlovė! Jis mano maldos neatstūmė,
buvo man maloningas. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 6, 51–52)

P. Aleliuja.– Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. –
Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. – P. Aleliuja

 III Velykų savaitė (KV) Ketvirtadienis

Evangelija (Jn 6, 44–52)

Jėzus kalbėjo miniai:
„Niekas neateis pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatrauks; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną. Pranašų parašyta: „Ir bus visi mokomi Dievo”.
Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai, kuris iš Dievo yra, tas jį regėjo. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, turi amžinąjį gyvenimą.
Aš esu gyvenimo duona. Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad kas ją valgys, nemirtų”.
Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę”.
Katalikai.lt

III Velykų savaitė (KV) Ketvirtadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti malonės pamažu suprasti tiesą, kad Jėzus yra Duona, kuri dėl manęs nužengė iš dangaus Jėzus girdi žydų murmėjimą, bet nekaltina jų už tai. Jis pasako jiems, kad be Tėvo pagalbos jie nepajėgs prisiartinti prie Jo ir priimti Jį tokį, koks jiems apsireiškė. * Jėzus žino viską, kas darosi mano širdyje. Žino apie mano meilę ir tikėjimą, bet taip pat žino ir apie mano murmėjimą, abejones ir rutiną Eucharistijos išgyvenime. Jėzus leidžia suprasti, kad kiekvieną dieną galiu prašyti Tėvo, kad mane patrauktų prie Jo. * Tėvas kasdien nori man kalbėti apie savo Sūnų. Galiu ateiti pas Jį kaip vaikas ir kalbėti su Juo apie Jėzų. Ypač kiekvienose šventose Mišiose galiu prašyti Jo, kad pamiltų mane Jėzuje. Paklausiu savęs,… Skaityti daugiau »

III Velykų savaitė (KV) Ketvirtadienis

Evangelijos komentaras Ar paklusniai ir pasitikėdamas priimi Dievo Žodį? Nemažai Jėzaus amžininkų, jų tarpe ir tikėjimo vadovai, atmetė Jo autoritetą. Jie niekino Jėzų, nes manėsi žiną, kas Jis – neišsilavinęs darbininkas iš kažkokio užkampio, vadinamo Nazaretu. Jėzaus motiną Mariją ir Juozapą jie laikė paprastais, nieko nepasižymėjusiais žmonėmis. Kaip toks eilinis žmogelis gali teigti kalbąs Dievo vardu? Jie dar labiau įsižeidė, kai Jėzus pretendavo į tai, kas priklausė tik Dievui. Jėzus sakėsi esąs iš Dievo ateinančio amžinojo gyvenimo šaltinis (Jn 6, 51). Argi mes nedarome tos pačios klaidos, kai atsisakome klausyti kitų, jei manome juos esant prastesnius už mus? Galime nepastebėti mums per kitus žmones kalbančio Dievo, ypač jei niekiname Jo pasirinktus įrankius. Jonas pastebi, jog žydai murmėjo prieš Jėzų. Jie… Skaityti daugiau »

III Velykų savaitė (KV) Penktadienis

Pirmasis skaitinys (Apd, 9, 1–20) Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuvyko pas vyriausiąjį kunigą ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad užtikęs to kelio sekėjus vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę. Kai prijojo netoli Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Nukritęs žemėn, jis staiga išgirdo balsą: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“ Jis klausė: „Kas tu esi, Viešpatie?“ Šis atsakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Kelkis, eik į miestą; tenai tau bus pasakyta, ką daryti“. Jo kelionės draugai stovėjo be žado: jie girdėjo balsą, tačiau nieko nematė. Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Paėmę už rankų, jie nuvedė jį į Damaską. Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė.… Skaityti daugiau »

III Velykų savaitė (KV) Penktadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė
(Ps 116, 1. 2)

P. – Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją.
A r b a: Aleliuja.

Garbinkit Viešpatį, visos tautos,
šlovinkite jį, visos šalys! – P.

Jo gailestingumas tikrai begalinis,
savo pažadams jis ištikimas per amžius. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 6, 56)

P. Aleliuja. – Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują,
tas pasilieka manyje, ir aš jame, – sako Viešpats. – P. Aleliuja.

III Velykų savaitė (KV) Penktadienis

Evangelija (Jn 6, 52–59) Žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, o aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Štai duona nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią… Skaityti daugiau »

Evangelijos

Mąstymas Prašyti gilaus supratimo tiesos, kad Jėzus kasdien duoda man gyvybę „Įeisiu“ į sinagogą, kurioje Jėzus moko. „Prasibrausiu“ pro minią, kad būčiau arti Jėzaus. Paprašysiu Šventosios Dvasios, kad savo ausimis ir širdimi sugerčiau kiekvieną Jėzaus žodį. * Atkreipsiu dėmesį į klausytojų reakciją. Jėzaus žodžiai daugeliui sukelia nerimą. Tarp jų atsiranda įtampa, bet Jėzus „negesina“ įtampos. Su dar didesniu tikrumu kartoja žodžius apie Jo Kūno ir Kraujo priėmimą. * Ką galiu pasakyti apie tai, kaip aš klausau Evangelijos? Ar Jėzaus žodžiai paliečia mane iki gelmių? Ar persmelkia mane iki gelmių tiesa, kad neturėsiu gyvybės savyje, jeigu nepriimsiu Kristaus Kūno ir Kraujo? * Paklausiu savęs apie savo pamaldumą Eucharistijai. Ar tikiu, kad kasdien iš tikrųjų galiu priimti ir adoruoti Jo Kūną ir… Skaityti daugiau »

Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM Toliau skaitome Evangelijos pagal Joną 6 skyrių. Iki tol girdėjome Jėzų kalbant apie duoną, nužengusią iš aukštybių. Dabar atsiranda nauja detalė: prie Jėzaus kūno, dovanojamo duonos pavidalu, pridedama vyno, kuris per šv. Mišias virsta jo krauju, dovana (Jn 6, 54–56). Tokia ištarme mokymas apie Eucharistiją pasiekia savo pilnatvę. Kodėl Jėzus savo eucharistiniu krauju pasirinko vyną? Ką reiškia žmonėms vynas? Duona nurodo paprasto kasdienio gyvenimo kuklumą, o vynas – džiaugsmo šventę. Vynas skirtas ne vien gerti, bet ir pasakyti tostą. Duona – būtinybė, Jėzus padaugina duonos alkstančiai miniai (Jn 6, 11–13), o vynas yra malonumas, todėl Kanoje jis padaugina vyno, kad vestuvių svečiai nepristigtų džiaugsmo (Jn 2, 6–10). Biblija sako, kad vynas linksmina žmogaus… Skaityti daugiau »

30
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top