Geroji Švč. Trejybės Naujiena – bendrystės slėpinys: Jis yra su mumis kiekvieną dieną ir bus iki pasaulio pabaigos

Viešpats yra Dievas, ir nėra jokio kito

Prabilęs į tautą, Mozė kalbėjo:
„Ištirk senovės laikus, kurie prieš tave yra buvę, nuo tos dienos, kai Dievas sukūrė žmogų, paklausk nuo vieno dangaus krašto lig kito: ar buvo kada atsitikęs toks didis dalykas, arba ar yra kur kalbama kas nors panašaus, kad būtų kuri nors tauta girdėjusi iš ugnies kalbančio Dievo griaudimą, kaip tu kad esi jį girdėjusi, ir išlikusi gyva?
Arba ar kada kuris dievas yra bandęs ateiti ir išsivesti sau tautą iš kitos tautos tarpo išbandymais ir stebuklingais ženklais, karu, galinga ranka bei iškeltu žastu ir visais tais siaubingais dalykais, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, padarė dėl jūsų Egipte, tau matant?
Todėl tu šiandien žinok ir įsidėk sau į širdį: tik Viešpats, tik jis yra Dievas viršuje danguje ir apačioje žemėje, ir nėra jokio kito.
Todėl tu laikykis jo įstatymų bei nuostatų, kuriuos aš tau skelbiu šiandieną, kad tau ir tavo vaikams po tavęs gerai klotųsi ir ilgai išgyventum krašte, kurį visam laikui Viešpats, tavo Dievas, tau atiduoda“ (Įst 4, 32–34, 39–40).

* * *

Laiminga tauta, kuri savo Dievu Viešpatį laiko

Viešpaties žodis teisingas,
tikras jo darbas kiekvienas.
Brangi jam teisė ir teisingumas,
o jo malonių pilna yra žemė.
Dievo žodžiu dangus atsirado,
ir jo dvelkimu – dangaus kareivijos.
Jisai tarė – ir tai pasidarė,
liepė – ir tai atsirado.
Viešpaties akys žvelgia į tuos, kur jo bijo,
kurie tikis jojo malonės.
Jis jų gyvybę nuo mirties saugo
ir bado metu pamaitina.
Mes jo didžiai išsiilgę,
jis mūsų rėmėjas ir skydas.
Viešpatie, būki tu mums gailestingas,
mes gi taip tavim tikim (Ps 32, 4–6. 9. 18–20. 22).

* * *

Jūs gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“

Broliai! Visi, kurie vadovaujasi Dievo Dvasia, yra Dievo vaikai. Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai. Mes Dievo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti (Rom 8, 14–17).

* * *

Krikštykite juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios

Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus.
Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo.
Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.
Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 16–20).

* * *

Dėkojimo giesmė:Švč. Trejybės paslaptis

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visada tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve. Tu su vienatiniu Sūnumi ir Šventąja Dvasia esi vienas Dievas ir vienas Viešpats; nėra tai asmens vienumas, bet trijų Asmenų prigimties bendrumas. Ką, tavo apreiškimu tikėdami, mes žinome apie tavo didybę, lygiai tą pat pripažįstame Sūnui ir Šventajai Dvasiai. Taigi, išpažindami tikrą ir amžiną dievystę, mes garbiname ir prigimties vienumą, ir Asmenų skirtingumą, ir lygų jų garbingumą. Jį šlovindami angelai ir arkangelai, cherubinai ir serafinai amžiais sutartinai gieda: Šventas…

* * *

Švęsdami Švenčiausiosios Trejybės iškilmę – Meilės slėpinį ir vieną iš pagrindinių mūsų tikėjimo tiesų – tiesą apie vieną triasmenį Dievą, kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje. Skelbdami žmonėms Dievo meilę – Gerąją Naujieną, ir patys ją liudykime: mūsų tarpusavio meilė ir kilnūs darbai tebūna tasai ženklas, jog Dievas gyvena mumyse, nes „kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą“ (1 Jn 4, 16).

Sigitas Tamkevičius. Švč. Trejybės slėpinys
Švč. Trejybės sekmadienis

Yra trys klausimai, į kuriuos žmonės ieškojo ir tebeieško atsakymų: Ar yra Dievas? Jei jis yra, tuomet koks Jis? Ir koks turi būti žmogaus santykis su Juo?

Tačiau žmogus gali būti gundomas pasinerti jį supančioje medžiaginėje tikrovėje, savo begaliniuose noruose ir mąstyti, kad egzistuoja tik tai, ką jis mato ir nieko daugiau. Tuomet, kaip sakė F. Dostojevskis, „jei Dievo nėra, viskas leidžiama“. Tuomet žmogus pasijunta galintis laisvai ir be atsakomybės tenkinti savo egoistinius norus. Žmogus, kaip liudija istorija, atmetęs Dievą, susikurdavo jo pakaitalus – stabus. Primityvus žmogus juos pasigamindavo iš medžio ar akmens; mūsų gi amžiaus žmogus garbina kitokius stabus: pinigus, juslinius malonumus ir turimą ar įsivaizduotą savo didybę.

Švč. Trejybės sekmadienis yra proga pamąstyti apie Dievo slėpinį. Matydami gražią gamtą, protingus žmones, planetas ir žvaigždynus, susimąstome: iš kur visa tai? Jei žmogus neturi išankstinio nusistatymo netikėti, protas tiesiog reikalauja pripažinti be galo protingą ir galingą Kūrėją. Todėl visais amžiais tikėjimas į Dievą buvo neatskiriama žmogaus egzistencijos dalis.

Dievas nepaliko žmogaus tamsoje, bet apreiškė save, kaip jis kūrė pasaulį, kaip leido žmogui naudotis pasaulio gėrybėmis, kaip žmogus bandė pabėgti nuo Dievo – gyventi laikant save dievu ir pagaliau – kaip Dievo meilė surado būdą žmogų išgelbėti. Šį Dievo apreiškimą turime Šventajame Rašte; jame rašoma: „Ieškosi Viešpaties, savo Dievo, ir jį rasi, jei ieškosi visa širdimi ir visa siela. Su nerimu, kai ateityje visa tai bus tave ištikę, Tu sugrįši pas Viešpatį, savo Dievą, ir jo klausysi. Kadangi Viešpats, tavo Dievas, yra gailestingas Dievas, jis tavęs nepaliks ir nesunaikins“ (Įst 4, 29–31).

Be Dievo apreiškimo mes nežinotume, kad Dievas yra vienas, bet trijuose Asmenyse: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Senasis Testamentas mums pasakoja apie Dievą Kūrėją – jo išmintį ir kūrybą; pasakoja apie Dievo meilę žmogui: jį ne tik sukuria, bet juo ir rūpinasi. Dievas nurodo kelią, kuriuo žmogus turi eiti, jei nori būti laimingas; prie Sinajaus kalno duoda Dekalogą, kurio esmė yra meilė: „Mūsų Dievas Jahvė yra vienintelis Viešpats. Mylėk tad Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis. Šie žodžiai, kuriuos aš tau šiandien sakau, giliai tau širdin teįsminga“ (Įst 6, 2–6).

Naujojo Testamento knygos mums pasakoja apie Dievo Sūnaus įsikūnijimą, jo gyvenimą, Evangelijos skelbimą, mirtį ir prisikėlimą. Apaštalas Jonas kalba apie Jėzų, kaip amžinąjį Dievo Žodį, per kurį yra sukurtas pasaulis: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos“ (Jn 1,1.14).

Naujasis Testamentas pasakoja ir apie Šventąją Dvasią, kurią Jėzaus vardu siunčia Tėvas ir kuri pasilieka su Jėzaus draugais iki amžių pabaigos, iki susitikimo pas dangaus Tėvą.

Šventoji Dvasia, jei tik leidžiame jai veikti, mus veda per gyvenimą ir mus padaro Dievo vaikais. Dėl to apaštalas Paulius rašo: „Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ (Rom 8, 14–15). Ši apaštalo nuoroda nusako, kad žmogaus santykis su Dievu turi būti panašus į vaiko ir tėvo santykį, kuris grindžiamas ne baime, bet meile.

Dėkokime Dievui už jo Apreiškimą; dėkokime už triasmenio Dievo vardu gautą krikštą ir amžinojo gyvenimo pažadą.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
34 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Evangelijos

Mąstymas Prašyti gilaus išgyvenimo tiesos, kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia visada yra šalia manęs Prisijungsiu prie mokinių, kurie eina į Galilėją, ant kalno, kur jiems įsakė Jėzus. Mokiniai trokšta Jį pamatyti. Jie sugrįžta į tas vietas, kur pirmą kartą susitiko su Jėzumi. Ten, ant to kalno, Jėzus juos išsirinko apaštalais. * Jėzus kiekvieną dieną kviečia mane į susitikimą ant kalno. Ar turiu savo Galilėją į kurią noriai sugrįžtu? Ar yra manyje gilus troškimas maldos? Ką galiu pasakyti apie savo šiandieninį ryšį su Jėzumi? * „Tada, prisiartinęs prie jų, prabilo…“. Jėzus kasdien su savo Žodžiu prisiartina prie manęs. Ar leidžiu, kad Jis man kalbėtų? Ar nebėgu nuo Jo į triukšmą ar kasdienius užsiėmimus? Kaip dažnai skiriu laiko maldai su Dievo… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

PRADŽIOJE BUVO MEILĖ Švenčiant Švenčiausiosios Trejybės iškilmę Bažnyčia Mišių Evangelijoje nepateikia kokių nors nustatytų formulių ar simbolinio pasakojimo, padedančio pasinerti į Dievo esybės gelmes, bet kalba apie susitikimą ir siuntimą. Čia suskamba jausmingi žodžiai, kurie vartojami, kalbant apie šeimą: Tėvas, Sūnus, Dvasia. Jie tarsi apglėbia mus ir teikia gyvybę. Tą dieną visi nuvyko ant kalno Galilėjoje. Visi, net ir tie, kurie tuo metu dar abejojo – sužeista bendruomenė, susidūrusi su vieno jos nario išdavyste, pabėgimu ir savižudybe, suvokianti savo pačios trapumą ir silpnumą… Tačiau Mokytojas jų neatstūmė, bet pasielgė taip, kaip visuomet buvo įpratęs: „Prisiartinęs Jėzus prabilo“. Dievas, mylėdamas žmogų elgiasi labai žmogiškai. Jėzus nenori būti tolimas žmonėms: Jis nepavargsta artintis prie mūsų ir kalbėti mums apie gyvenimą. Jis nepavargsta… Skaityti daugiau »

prašykime Dievo pagalbos

Nenorintiems pripažinti Dievo -jau ruošiamas , paruoštas planas naujajai covidinei religijai, kurioje net vakcinos kūriamos plotkelę imituojant. Net ir tikėti , tuo, kas prieštarauja , logikai, mokslui, sveikam protui, Dievo Tiesai – turėsime ir privalėsime ? . Kaukės neapsaugo nuo užsikrėtimo, bet jas „avėti” privalėsime, skiepytis – privalėsi be paliovos, nors ir būsi persirgęs ir antikūnius turėsi jau suformavęs. Taip kūriamas naujasis šėtoniškasis pasaulis pasaulio didžturčių iniciatyva.Ar Dievas duos mums drąsos ir sugebėjimo pamatyti ir suvokti Tiesą ir velnišku užmoju kuriamą klastą ir melą?

Taip, prašykime Dievo pagalbos

Nes nėra kitos išeities. Tik su Dievo pagalba mes galime tikėtis išsigelbėjimo iš šio marazmo. Labai džiaugiuosi kun. Arnoldo Valkausko malda, kuris, mitingo pradžioje, pasiūlė pasimelsti ir visus pakvietė kviestis Jėzaus. Tai mes visi ir darėme, skandavome: Jėzau ateik….

ah1

laikas, aikščiausia esybė, pagal vedantą, aukščiausią vedų mokymą, praeities, dabartiess, ateities visuma, prisijungimo mechanizmas Rigveda, 12 dalis

Šiaip.

Vieni meldžiame Dievą Tėvą, kiti Jėzaus pagalbos, bet visa ateina ir išsipildo Šv. Dvasios dėka. Tai Ji mus gelbsti, globoja ir moko išminties, tai Ji mus veda į dangaus karalystę. Ji yra mūsų žemiškasis Globėjas.

Popiežius Pranciškus

Trejybės slėpinio nesuprantame, bet jaučiame jį širdimi Tai didžiulis slėpinys, kuris viršija mūsų proto galimybes, bet kalba mūsų širdžiai, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą, kalbėdamas apie šią dieną liturgijoje švenčiamą Švenčiausiosios Trejybės iškilmę. „Dievas yra meilė“ – šie apaštalo šv. Jono žodžiai, pasak Pranciškaus, labai paprastai ir tiksliai paaiškina Trejybės slėpinį. Kadangi Dievas yra meilė, nors ir būdamas vienas, jis yra ne vienatvė, o bendrystė. Meilė – tai savęs dovanojimas. Tėvas save dovanoja per Sūnų; Sūnus save aukoja Tėvui; jų abipusė meilė yra Šventoji Dvasia, jų vienybės ryšys. Trejybės slėpinį mums atskleidė pats Jėzus. Savo veide jis mums parodė Dievo, Gailestingojo Tėvo, veidą; jis yra Dievo Sūnus ir Tėvo Žodis; jis mums kalbėjo apie Šventąją Dvasią,… Skaityti daugiau »

Gegužės 31 d. Švč. M. Marijos Apsilankymas

Pirmasis skaitinys (Sof 3, 14–18)

Krykštauk, Siono dukra! Džiūgauk, Izraeli! Džiaukis ir linksminkis iš visos širdies, Jeruzalės dukra! Viešpats panaikino tau padarytąjį nuosprendį – privertė tavo priešus atsitraukti! Viešpats, Izraelio karalius, tavo viduje: daugiau neturėsi bijotis nelaimės.
Tą dieną sakys Jeruzalei: „Nebijok, Sione! Nenuleisk rankų! Su tavim yra Viešpats, tavo Dievas, galingasis, tave jis išgelbės. Jam linksma smagu dėl tavęs, jis atnaujina tau savo meilę, jis džiaugias tavimi ir krykštauja”.
Tavo nelaimei padarysiu galą, nuo tavęs aš nuimsiu negarbę.

Gegužės 31 d. Švč. M. Marijos Apsilankymas

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Iz 12, 2–6)

P. Didis tavy Izraelio Šventasis.

Štai mane gelbėjo Dievas;
juo pasikliausiu ir nedrebėsiu.
Viešpats – mano jėga ir stiprybė –
jis mane išgelbėjo.
Džiaugdamies semsime vandenį
iš versmių išganymo. – P.

Dėkokite Viešpačiui!
Šaukitės jo vardo!
Skelbkit tautoms didingus jo darbus,
aukštinkite jo kilnųjį vardą! – P.

Šlovinkite Viešpatį: nuostabių darbų jis padarė;
tegul visa žemė tai žino.
Džiūgauki, krykštauki, Sione, –
didis tavy Izraelio Šventasis. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 1, 45)

P. Aleliuja. – Laiminga esi, Mergele Marija, įtikėjusi, jog išsipildys,
kas Viešpaties tau pasakyta. – P. Aleliuja.

Gegužės 31 d. Švč. M. Marijos Apsilankymas

Evangelija (Lk 1, 39–56) Anomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos pasveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta”. O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man… Skaityti daugiau »

Gegužės 31 d. Švč. M. Marijos Apsilankymas

Evangelijos Mąstymas Prašyti žmogiško jautrumo ir paprastumo, kai susitinku su kitu žmogumi Įsižiūrėsiu į Mariją, kuri paskubomis leidžiasi į tolimą ir sunkią kelionę, kad padėtų Elžbietai. Paprašysiu Marijos, kad leistų man keliauti kartu su Ja. Pasistengsiu įsijausti į Jos * Pastebėsiu džiaugsmą Elžbietos veide, sveikinantis su Marija. Dvi moterys su nuolankumu viena kitą priima ir su meile bei pagarba viena kitą apkabina. Kontempliuosiu Jų susitikimą, gestus, pokalbį. * Kokie yra mano santykiai su artimaisiais šeimoje ir bendruomenėje? Ar sugebu priimti visus be išimties? Ar yra tokių asmenų, kurių vengiu ir dėl įvairių priežasčių negalėčiau jiems patarnauti? Kas jie? Nuoširdžioje maldoje paprašysiu Marijos, kad padėtų man prie jų priartėti. * Žvelgsiu į Mariją, kuri pilna dėkingumo išreiškia Dievui savo džiaugsmą. Jame… Skaityti daugiau »

Gegužės 31 d. Švč. M. Marijos Apsilankymas

Evangelijos komentaro autorius – kun. Ernestas Maslianikas Popiežiaus Urbono VI sprendimu, nuo 1389 m. Visuotinėje Bažnyčioje yra švenčiama Švč. M. Marijos Apsilankymo šventė. O šios dienos Evangelijos ištrauka mums pasakoja apie Marijos ir Elzbietos susitikimą. Marija palieka savo namus ir iškeliauja pas savo giminaitę tam, kad pas ją apsigyventų ir pagelbėtų jai namų buityje. Nepamirškime, jog Elzbieta buvo vyresnio amžiaus moteris. Tačiau svarbu yra ne vien tai, kad susitiko dvi moterys. Svarbu ir tai, kad tarpusavyje jos kalbasi apie Dievą, kuris joms „padarė didžių dalykų“ (plg. Lk 1, 49). Šis susitikimas, vadinamas Švč. M. Marijos Apsilankymu, mums yra tikras kelrodis, nes kiekvienas iš mūsų vis labiau įsipainiojame į įvairias šiuolaikines jungtis tarp žmonių ir imame vis labiau tolti vieni nuo… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Tob 2, 9-14; 3, 1a) Kalba Tobitas: Palaidojęs mirusį, tą pačią naktį aš išsimaudžiau, išėjau į kiemą ir atsiguliau kiemo pamūrėje miegoti. Kadangi buvo šilta, aš neprisidengiau veido. Nežinojau, kad virš manęs, mūre, būta žvirblių. Į mano akis įkrito šilto mėšlo. Atsirado baltos dėmės, dėl kurių turėjau kreiptis į gydytojus. Juo daugiau tepalų tie naudojo, tuo labiau mane akino dėmės, kol pagaliau aš tapau visiškai aklas. Ketverius metus išbuvau be akių šviesos; dėl to visi mano broliai labai sielvartavo. Tačiau Achikaras dvejus metus rūpinosi mano pragyvenimu, kol išvyko į Elimaizą. Mano žmona dirbdavo rankų darbus – verpdavo vilnas ir ausdavo drobes; atlikusi užsakymus, gaudavo atlyginimą. Na, o kovo septintąją ji baigė vieną darbą ir atidavė užsakovams.… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 111, 1-2. 7-9)

P. Širdis teisuolio drąsi, nes Viešpačiu vilias.

Laimingas, kas Viešpaties bijo,
kas jo įsakymus myli.
Jo ainiai bus žemėj galingi.
Teisiųjų kartai – palaima. – P.

Liūdna žinia jo negąsdins.
Širdis jo drąsi, nes Viešpačiu vilias.
Širdis jo rami, nebijanti nieko,
atsainiai jis žvelgia į savo engėjus. – P.

Jis vargšams dovanas duoda, dalija,
jo teisingumas amžiais nežūva.
Jo didybė skaidriai nušvinta.- P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Ef 1, 17-18)

P. Aleliuja. – Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas
teapšviečia mūsų dvasios akis,
kad mes pažintume, kokia yra viltis,
į kurią mes esame pašaukti. – P. Aleliuja.

IX eilinės savaitės antradienio

Dievo Žodis
Evangelija (Mk 12, 13-17)

Pas Jėzų atsiųsta fariziejų ir erodininkų sugauti jo kalboje. Šitie atėję sako jam: „Mokytojau, žinome, jog esi tiesiakalbis ir niekam nepataikauji. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja teisybė. Valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne? Mokėti ar nemokėti?“
Matydamas jų veidmainystę, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą“. Jie padavė. Jis ir klausia: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?“
Jie atsakė: „Ciesoriaus“.
Tuomet Jėzus jiems tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“. Ir jie be galo juo stebėjosi.
Katalikai.lt

IX eilinės savaitės antradienio

Evangelijos Mąstymas Prašyti savo veiksmų intencijoms grynumo ir tiesumo Žvelgsiu į Jėzų, kuris atakuojamas klastingais žodžiais išlaiko vidinę ramybę ir atskleidžia žmogišką melą. Prašysiu Jo, kad perimtų mane savo išmintimi ir vidine ramybe. * Atkreipsiu dėmesį į tautos vyresniųjų ir Rašto aiškintojų klastą. Jie pasinaudoja kitais, kad įvykdytų savo nešvarius sumanymus, į savo planus įtraukdami pašalinius žmones. * Paklausiu savęs, ar savo gyvenime nesielgiu panašiai? Ar neišnaudoju kitų žmonių savo planams įvykdyti? Ar nesijaučiu, kad manimi kas nors manipuliuoja? Ar sugebu šiandien kitiems atleisti? * Atkreipsiu dėmesį į fariziejų veidmainystę. Jie gražiais žodžiais kalba apie Jėzų, bet iš tikrųjų nori Jį sunaikinti. Pagalvosiu, kad šiandien Jėzus tebekenčia kiekviename įžeistame žmoguje. * „Matydamas jų veidmainystę…“. Jėzus žino, kas slepiasi žmogaus širdyje.… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės antradienio

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius Fariziejai nutarė surengti Jėzui politinę provokaciją, iškeldami mokesčio klausimą. Mokesčiai visada yra jautrus dalykas, ypač kai valdo svetimieji. Rengdami Jėzui spąstus jie kalba širdį glostančiais žodžiais: „Esi tiesiakalbis, niekam nepataikauji“. Jėzus iš karto perprato fariziejų klastą: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai?“ Į jų klausimą, ar reikia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne, Jėzus tiesiog neatsakė. Jei būtų atsakęs „taip“, tai būtų apkaltinę parsidavimu romėnams, o jeigu būtų atsakęs „ne“, tai Jį palaikytų maištininku ir apskųstų valdantiems organams. Jėzus tik paprašė parodyti tų laikų pinigą – denarą, ant kurio buvo ciesoriaus paveikslas. „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“. Šis Jėzaus atsakymas buvo toks taiklus ir nelauktas, kad fariziejų planas sugauti Jį kalboje iš… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės trečiadienio

Pirmasis skaitinys (Tob 3, 1-13. 16-17a) Tobitas iš širdgėlos ėmė dejuoti ir verkti; jis šitokią raudą pragydo: „Viešpatie, tu gi teisingas! Teisingi visi tavieji darbai, ir tavo keliai – gailestingi ir teisūs. Esi tu pasaulio Teisėjas! Viešpatie, prisimink mane ir pažvelk į mane! Nebausk manęs pagal mano ir mano gimdytojų nuodėmes bei nusižengimus. Mes esame tau nusidėję ir peržengę tavo įsakymus. Todėl mus atidavei plėšimui, nelaisvei ir mirčiai, todėl mus apkalba, pašiepia ir mums priekaištauja visos tos tautos, tarp kurių mus esi išblaškęs. Teisingi tavo sprendimai, ir juos tu gali man taikyti dėl mano ir mano gimdytojų nuodėmių, nes mes nesilaikėme tavo įsakymų, nebuvome tiesūs tavo akivaizdoj. Tad elkis taip su manim, kaip patinka! Paliepk atimti man dvasią, kad mirčiau… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės trečiadienio

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 24, 2-9) P. Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla. Viešpatie, viliuosi tavim, kad man neteks rausti, kad priešas dingsties neturės dėl manęs džiaugtis. Juk niekas šlovės nepraranda, kad tavim vilias, bet gėda visiems, kurie tave negarbingai palieka. – P. Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią, išmokyk mane takais tavo eiti. Vesk mane savo tiesa, tu mane lavink,- juk tu esi mano Gelbėtojas ir Dievas. – P. Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas, atmink nuo pradžios, kokią meilę man rodei. Atmink mane dėlei savo gerumo, nepamirški savo malonės! – P. Tiesus, malonus yra Viešpats, to dėlei klystantiems kelią parodys. Kukliųjų mintis kreips į tiesą, savo keliu mokys eit nuolankiuosius. – P. Posmelis prieš evangeliją (Jn 11 ,25-26) P.… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės trečiadienio

Evangelija (Mk 12, 18-27) Pas Jėzų ateina sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir klausia: „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: ‘Jei kieno brolis mirtų ir paliktų žmoną, o nepaliktų vaikų, tuomet jo brolis tegu veda našlę ir pažadina jam palikuonių’. Ir štai yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirdamas nepaliko vaikų. Vedė ją antrasis, bet ir šis mirė bevaikis. Taip pat atsitiko ir su trečiuoju, ir visi septyni nepaliko vaikų. Paskiausiai iš visų mirė moteris. Numirėliams keliantis, kai ir jie prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk ji yra buvusi septynių žmona?“ Jėzus jiems atsakė: „Argi ne todėl klystate, kad neišmanote nei Raštų, nei Dievo galybės? Kai prisikels iš numirusių, tai nei ves, nei tekės, bet bus kaip… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės trečiadienio

Evangelijos Mąstymas Prašyti gilaus išgyvenimo tiesos, kad Dievas trokšta man amžino gyvenimo Įsivaizduosiu, kad dalyvauju Jėzaus pokalbyje su sadukiejais. Jie ateina pas Jį su savo amžina problema – netikėjimu mirusiųjų prisikėlimu. Jie netiki anapusiniu gyvenimu. * Koks mano asmeninis santykis su tiesa apie mirusiųjų prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą? Ar tikiu ta tiesa? Kokią įtaką ji daro mano dabartiniam gyvenimui? Ar ji persmelkia mano kasdienybę? * Sadukiejai tik apsimestinai ateina tartis su Jėzumi. Jie remiasi Mozės Įstatymu ir išgalvotu pavyzdžiu, kad įrodytų Jėzui savo tiesą. * Paklausiu savęs apie savo tikėjimą, pašaukimą ir gyvenimą. Ar kalbu apie tai su Jėzumi? Ar ieškau Jame atsakymų? Ar leidžiu Jam priversti mane suabejoti savo tiesomis, įsitikinimais ir ar atsiduodu Jo žodžiui? * „Argi ne… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės trečiadienio

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Deimantas Braziulis Kiekvienas iš mūsų sutinkame tokių žmonių, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą. Ne, ne tų mirusiųjų, kurie guli kapo duobėje, bet tų, kurie atrodo beviltiški, įkyrūs, neįdomūs, kurie niekad, rodos, nepasikeis, kurie mums nepatinka, kurių nenorime matyti, kuriuos sunku priimti, kuriuos norėtume ištrinti iš šio pasaulio gyventojų sąrašo. Juos esame nurašę ir palaidoję gyvus. Sunku patikėti, kad jie gali prisikelti, kad jie gali pasikeisti. Čia tikime ne jais, ne tuo, ką regime juose, bet tai, ką sunku įžvelgti, tai kas paslėpta nuo mūsų akių – Dievo galybe, kaip sako Jėzus. Ir dar daugiau. Juk ir mumyse, mūsų širdyse, yra tokių kapinių, kur esame palaidoję save pačius, savo siekius, svajones, sunkumus, kurių neįstengiame įveikti, visa tai, ką… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus. Trečiadienio Katechezė

Jėzus – kiekvienos maldos pavyzdys II. Didieji Jėzaus misijos posūkiai visada buvo parengti ilgos, karštos maldos. Mokinių tikėjimo ištyrimas ir išpažinimas galėjo pasirodyti paskutinė atvykimo stotelė, tačiau tapo nauja pradžia: nuo tos akimirkos jis pradėjo atvirai kalbėti apie savo kančią, mirtį ir prisikėlimą. Mirties perspektyvoje, instinktyviai sukėlusioje atmetimo reakciją mokiniuose, kurią jaučiame ir mes, malda yra vienintelis šviesos ir stiprybės šaltinis. Kas kartą, kai mūsų kelyje pasitaiko įkalnė, reikia melstis dar labiau. Tai liudija ir Atsimainymo epizodas, įvykęs keletą dienų po to, kai Jėzus paskelbė mokiniams, kas jo laukia Jeruzalėje. „Jis pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti“, – pasakoja evangelistas Lukas. Šis išankstinis Jėzaus šlovės apsireiškimas… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus. Trečiadienio Katechezė

Jėzus – kiekvienos maldos pavyzdys I. Birželio 2 dienos bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus peržvelgė įvairias Evangelijų vietas, parodydamas maldos svarbą Jėzaus gyvenime, cituodamas paties Viešpaties žodžius apie maldą. Šiuo Viešpaties mokymu, veiksmais ir žodžiais turime vadovautis ir mes. Evangelijos parodo, jog malda iš esmės darė įtaką Jėzaus ryšiui su mokiniais nuo pat pradžios. Evangelistas Lukas aiškiai nurodo, kad apaštalų išsirinkimo kontekstas buvo malda: „Tomis dienomis Jėzus užkopė į kalną melstis. Ten jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui. Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika. Juos ir pavadino apaštalais (žr. Lk 6)“. Atrodo, kad, be maldos, be pokalbio su Tėvu, nebuvo jokio kito jų išsirinkimo kriterijaus. Ir sprendžiant iš to, kaip tie pasirinkti žmonės paskui elgėsi… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės ketvirtadienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Tob 6, 10-13a; 7, 1b. 8-14; 8, 4-8) Tobijui ir Rafaeliui artėjant prie Ekbatanos, angelas tarė jaunuoliui: „Broli Tobijau, šiandieną nakvosime pas Raguelį. Jis tau giminietis ir turi vienintelį vaiką – dukterį Sarą. Esi artimiausias jos giminietis, tad tau ji priklauso pirmiausia, ir tu gali siekti jos tėvo palikimo. Mergaitė graži, nuoširdi ir protinga. Aš pakalbėsiu su jos tėvu, kad ją nuo šio vakaro tau pažadėtų.“ Ekbatanoje juodu rado Raguelį besėdintį kiemo vartuose. Pasveikino jį, ir tas atsakė: „Sveiki atvykę!“ Paskui juos nusivedė į savo namus. Papjovė aviną, ir buvo surengtos malonios vaišės. Prie stalo Tobijas kreipėsi į Rafaelį: „Broli Azarijau, prašyk Raguelį, kad mano seserį Sarą man į žmonas atiduotų“. Raguelis išgirdo šituos žodžius ir… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės ketvirtadienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 127, 1-5)

P. Laimingi visi, kurie bijosi Dievo.

Laimingas esi, kad Dievo bijaisi,
kad laikaisi jo parodyto kelio!
Savo darbo vaisiais maitinsies,
būsi laimingas ir pertekęs visko. – P.

Tavoji žmona – kaip vyno medis derlingas –
apie namų židinį suksis,
vaikai – kaip jaunos alyvų šakelės –
susės aplink stalą. – P.

Matai, koks laimingas tas vyras,
kuris Viešpaties bijo!
Telaimina Dievas tave nuo Siono,
kad visą gyvenimą tu Jeruzalę klestint regėtum. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 118, 34)

P. Aleliuja. – Suteik įžvalgumo, Viešpatie, vykdyt tavo Teisyną,
ir nuoširdžiai jo laikytis. – P. Aleliuja

IX eilinės savaitės ketvirtadienio

Evangelija (Mk 12, 28b-34)

Vienas iš Rašto aiškintojų priėjęs paklausė Jėzų: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“
Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis’. Antrasis: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu“.
Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: ‘Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą kaip save patį’ svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“.
Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“
Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.
Katalikai.lt

IX eilinės savaitės ketvirtadienio

Evangelijos Mąstymas Prašyti širdies, kuri, nepaisant visų silpnybių, sugebėtų mylėti Atsisėsiu netoli Jėzaus, kad tyloje galėčiau pabūti Jo akivaizdoje. Kokie prisiminimai aplanko mano širdį? Kokios mintys, žodžiai pirmiausiai kyla manyje? * Įsivaizduosiu save toje šventojo Morkaus aprašytoje scenoje. Būdamas šalia Jėzaus, paklausiu Jo, kas yra svarbiausia ir pirmoje vietoje mano gyvenime. Ar kada nors ankščiau klausiau Jo apie tai? Kaip dažnai kalbuosi su Juo apie save ir savo gyvenimą? * Pajusiu Jėzaus žvilgsnį, atkreiptą į mane, ir išgirsiu sakant man: „Pirmasis yra šis: ‚Klausyk…‘“. Ilgiau sustosiu ties tais žodžiais. Ar iš tikrųjų mano gyvenime pirmoje vietoje yra Dievo klausymas? Ar duodu pirmenybę Dievui? * „Viešpats mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats“. Įsigilinsiu į šiuos Jėzaus žodžius. Ar vidiniai patiriu, kad Dievas… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės ketvirtadienio

Evangelijos skaitinį komentuoja s. Juta Edita Kunickaitė SSC Didžiausias įsakymas Jėzus skelbia pirmąjį ir antrąjį didžiausius įsakymus – mylėti Dievą ir mylėti savo artimą. Veiksmas vyksta tarsi scenoje. Ginčas. Konfliktinė situacija tarp Jėzaus ir jo priešininkų. Tų, kurie nori „sugauti“ Jėzų Jo kalboje ir Jo mokyme. Ir ką tuomet atsako Jėzus vienam iš Rašto aiškintojų, vienam iš tų, kuris norėjo Jį „sudirbti“. Jėzus sako tiesiai. Nedaugžodžiauja. Tiesiog: „Mylėk. Mylėk Viešpatį ir mylėk savo artimą taip kaip pats save“. Ir dar stipriau. Mylėk ne tik tuos, kurie tau patinka, bet ir tuos, kurie prieš tave nusistatę, tavęs nemėgsta, kitaip tariant, mylėk savo priešus. Eik Kito link, eik savęs link, eik Dievo link. Judėk. Savo mąstyme, poelgiuose, darbuose. Judėk Dievo link. Svarbu,… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės penktadienio

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Tob 11, 5-15)

IX eilinės savaitės penktadienio

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 145, 1-2. 6-10) P. Mano siela, Viešpatį garbink! Mano siela, Viešpatį garbink! Šlovinsiu Viešpatį, kolei gyvensiu! Jam vis skambės mano giesmės, kol žemėje būsiu. – P. Amžiais jis laikos teisybės, gina reikmes nekaltų prispaustųjų, alkaniems parūpina duonos. Kalinius iš pančių Viešpats vaduoja. – P. Akliesiems šviesą Viešpats grąžina, klumpantiems padeda Viešpats vėl atsistoti, myli Viešpats žmones teisingus. Viešpats sergi svetimšalio žingsnį. – P. Našlaitį, našlę globoja, o nedoriesiems užkerta kelią. Viešpats yra amžių Valdovas, – jis tavo Dievas, Sione! Jis kartų kartoms viešpatauja. – P. Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 23) P. Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio,- sako Viešpats, – ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.… Skaityti daugiau »

IX eilinės savaitės penktadienio

Evangelija (Mk 12, 35-37)

Mokydamas šventykloje, Jėzus bylojo: „Kodėl Rašto aiškintojai sako Mesiją esant Dovydo sūnų? Juk pats Dovydas, Šventosios Dvasios įkvėptas, yra pasakęs:
‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų’.
Pats Dovydas vadina jį Viešpačiu, tai kaip jis gali būti jo sūnus?“ Didelė minia su noru klausėsi Jėzaus.
Katalikai.lt

Evangelijos

Mąstymas Prašyti gilaus išgyvenimo tiesos, jog Dievo Žodyje dvelkia Jėzaus Dvasia „Nuvyksiu“ į Jeruzalės šventyklą klausytis Jėzaus. Jis priešpastato Rašto aiškintojų mąstyseną apie Mesiją Dievo Žodžiui. Aš taip pat esu kviečiamas, kad meditacijoje Dievo Žodžio šviesoje atpažinčiau, kas man yra Jėzus. * Mokytojams, studijuojantiems Raštą, Jėzus yra Dovydo Sūnus. Jie nepastebi Jame Dievo Sūnaus, nėra pajėgūs priimti tiesos apie Jo dieviškumą. Tam yra reikalinga tikėjimo malonė. Dievo Žodis gali būti skaitomas ir į Jį gilinamasi tik tikėjimo dėka. * Ką galiu pasakyti apie savo santykį su Dievo Žodžiu? Kokią vietą Dievo Žodis užima mano tikėjimo patirtyje ir pašaukimo išgyvenime? Ar Dievo Žodžio klausymasis ir gilinimasis į Jį veda mane į artimus susitikimus su Jėzumi? * „Juk pats Dovydas, Šventosios Dvasios… Skaityti daugiau »

Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris, OFM Karališkasis išaukštinimas 110-osios psalmės pradžioje, kurią cituoja Jėzus, į Naująjį Testamentą buvo įtrauktas kaip mesijinė pranašystė, todėl ši eilutė yra viena iš Naujojo Testamento autorių dažniausiai vartojamų – tiek kaip citata, tiek kaip aliuzija. Kalbėdamas apie Mesiją, pats Jėzus mini šią eilutę, kad parodytų, jog Mesijas yra daugiau už Dovydą, jog jis yra Dovydo Viešpats (Mt 26, 41–45; Mk 12, 35–37; Lk 20, 41–44). O Petras ją pavartoja savo kalboje Sekminių dieną sakydamas, kad karaliaus pasodinimas į sostą įgyvendintas Kristaus prisikėlimu ir Kristus nuo dabar stovįs Tėvo dešinėje kaip Dievo viešpatavimo pasauliui dalininkas (Apd 2, 29–35). Būtent Kristus iš tiesų yra į sostą pasodintas Viešpats, Dievo dešinėje sėdintis Žmogaus Sūnus, ateinantis dangaus debesyse,… Skaityti daugiau »

34
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top