1929 m. spalio 13 d. – 2015 m. gegužės 16 d.
Netekome iškilaus lituanisto, tautosakininko, literatūros tyrinėtojo, įžvalgaus kultūros ir visuomenės kritiko, ypatingos charizmos pedagogo, profesoriaus Donato Saukos.
Gimęs 1929 metų spalio 13 dieną Mažeikiuose, pradinę mokyklą lankė Kėdainiuose, Šėtoje, gimnaziją – Telšiuose. 1948–1953 metais Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dar studijų metais (1951–1953) pradėjo dirbti Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi.
Nuo 1956-ųjų iki 1993-ųjų – Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojas, profesorius.
Donatas Sauka dėstė lietuvių tautosaką, lietuvių literatūros istoriją, vedė specialiuosius lyrikos seminarus, įsiminusius dėstytojo erudicija, pedagoginiu meistriškumu, literatūrinėmis įžvalgomis.
Lietuvių literatūros katedroje aplink profesorių būrėsi Filologijos fakulteto kūrybingasis jaunimas – jaunieji rašytojai, tautosakininkai ir kt.
Gausus ir profesoriaus mokslinis palikimas. Parengta ir išleista lietuvių tautosakai skirtų studijų ir vadovėlių: „Tautosakos savitumas ir vertė“ (1970), „Vestuvių lyrinės dainos“ (1980), „Lietuvių tautosaka“ (1982), „Lietuvių tautosaka“ (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas, 2007), literatūros studijoms – monografijų: „Salomėjos Nėries kūryba, 1921–1940“ (1957), „Žemaitės stebuklas“ (1988), „Jurgis Savickis – XX amžiaus literatūros šifras“ (1994). Literatūros tyrimams skirtų straipsnių paskelbta ir spaudoje.
Už 1998 metais išleistą studiją „Fausto amžiaus epilogas“ (1998) D. Saukai buvo skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Eseistikos knygelėje „Noriu suprasti“ (1990) atsiskleidė ir kaip įtaigus visuomenės analitikas bei kritikas. Paskelbė ir vertimų.
Profesorius buvo Lietuvos Sąrašo narys.
Su profesoriumi Donatu Sauka atsisveikinti bus galima nuo sekmadienio, gegužės 17 d., 16 valandos Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje.
Laidotuvės vyks antradienį Antakalnio kapinėse.