Kalba, pasakyta lapkričio 25 dienos mitinge „Stop nepagrįstam vaikų paėmimui ir Barnevernet principams Lietuvoje“.
Labai ačiū visiems atvykusiems – iš arčiau ir iš toliau! Gera matyti, kad… mūsų yra daug!
Noriu priminti, jog mitingas yra taikus! Mes mylime savo šalį, mes mylime savo šeimas ir savo vaikus, mes mylime mūsų šalies vaikus! Mes paisakome prieš smurtą ne tik šeimoje, prieš vaikus, bet ir bet kokį kitą, o ypač institucinį valstybės mastu vykdomą smurtą!
Užtektų vieno vaiko nekaltų ašarų, kad mūsų čia kiekvieną dieną susirinktų tūkstančiai! Tačiau mūsų valstybinės institucijos tuo neapsiribojo… Jos nusprendė, kad skriausti tūkstančius vaikučių ir išardyti tūkstančius šeimų yra normalu ir netgi būtina!
Kodėl visų [kabutėse] „gerųjų dėdžių ir tetų“ norai apsaugoti vaikus ir šeimas nuo smurto, sukurti „šviesesnį rytojų“ mūsų Lietuvėlėje atvedė mus prie graudžių vaikų ir tėvų ašarų bei paniškos baimės gyventi ir auklėti vaikus šioje šalyje?
Atsakymas yra čia – mūsų širdyse!
Mūsų kompromisai su sąžine… .didesni ar mažesni… tai ir yra blogio ir tamsos kelias. Ir tai priklauso nuo begalės priežasčių priežastėlių, kuriomis bando šiandien pasiteisinti mūsų išrinktoji valdžia, mūsų valstybinių institucijų atstovai ir… visa ši šlykščiai žiauri ir su kriminaliniu atspalviu tariama „vaikų teisių apsaugos“ sistema. Šiandien tikrai ne vienoje šeimoje šis terminas yra tapęs keiksmažodžiu, kuriuo galime gąsdinti vaikus, sutuoktinius ar kaimynus!
Mums norima pasakyti, kad… užteks padaryti kelis pakeitimus įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose ir vėl visos Lietuvos šeimos gyvens gražiai ir laimingai?
Patikėkit, pirmiausiai, ką turite padaryti ten, valdžioje, tai pakeisti pavadinimą šio siaubūno – vardu „vaikų teisių apsauga“, kaip ir visos „vaikų gerovės komisijos“, „atvejo vadybininkai“, „mobilios komandos“ ir t.t. O tada – išrauti visą šią sistemą su šaknimis ir nežiūrint visų nekaltom vaikų ir tėvų ašarom sulaistytų „dosnių“ investicijų – grąžinti visas šias „kalėdines dovanas“ Norvegijos „kalėdų seneliui“!!!
Būkite pagaliau sąžiningi pripažinti savo klaidas ir išmokite jas ištaisyti, o ne neigti, jog „problemos nėra“! Nes problemų ne tik begalė… Šis „pūlinys“ jau sprogo aptaškydamas kiekvieną mūsų šalies šeimą artėjančių šv.Kalėdų ir Naujųjų metų proga!
Aš savo vaikus mokau – kai nežinai, ar elgiesi gerai, ar su tavimi elgiasi gerai, paklausk savo širdutės ir ji atsakys! Jeigu tik pajauti širdelėje virpėjimą, kad gal ne visai teisingai pasielgei su sesute, tėveliais ar draugais, gal ne visai teisingai pasakei ar padarei, tai žinok – tai tikrasis AŠ tau duoda atsakymą ir privalai jo klausyti! Nes klaidos klaidelės veda prie didelių klaidų ir tos didelės klaidos gali būti labai pražūtingos…
Argi ne ant didelės bedugnės krašto atsidūrė šiandien Lietuva?
Kelio toliau jau nėra. Lietuva pradėjo naikinti pačią svarbiausią šalies-valstybės ląstelę – šeimą ir žiauriai skriausti savo vaikus, išplėšdama juos iš jų saugumo ir meilės garanto – šeimos!
Ši šalis seniai nebereiškia pagarbos senam žmogui…
Paklauskite, kiek moterų iš tikrųjų jaučia pagarbą kaip moterys savo šeimos ar darbo aplinkoje?
Bet šiandien „didinga valstybė“ nusprendė sutrypti ir savo paties ateitį – mūsų vaikus ir šeimas!
Mokslo jau pripažinta, jog žmogaus organizmo ląstelės turi atmintį! Mes irgi turime atmintį!
Šiandien nepasidalinate lovio turiniu ir traiškote mūsų šeimas – rytoj nori nenori teks „srėbti“ šio viralo porciją ir jums….
Mes, suaugę, nesugebame susitarti ir pasidalinti žaisliukų savo smėlio dėžėje, todėl įtraukėme į šį „negražų ir žiaurų žaidimą“ pačius mažiausius ir silpniausius – mūsų šalies vaikus! Ar bent suvokiam, kokią atsakomybę, nusivylimą ir baimę mūsų „geroji valstybė“ užkrovė mūsų šalies vaikams ir šeimoms? Kaip žema, kaip niekinga ir kaip ciniška!
Ir dar reikia sugebėti daugiau negu tris savaites neigti visą šį košmarą ir toliau „šokti ir dainuoti“ per atseit „nepriklausomą“ atseit „visuomeninį“ transliuotoją LRT… Apie aukščiausius valdžios institucijų vadovus aš net nebešneku!
Tiesiog šis košmaras puikiausiai atskleidė Lietuvos šeimoms, kas iš tikrųjų yra sunerimęs šąlančiais ir alkanais vaikais, o kas tiesiog renkasi sau politinius „pliusiukus“… gėda ir graudu!
Kaip kun. R.Doveika yra pasakęs: „Dalis mūsų net per visą savo gyvenimą taip ir nesugeba nueiti to trumpo dviejų sprindžių atstumo nuo kaktos iki… širdies!“
Esu tikinti. Tikinti aukštesnėmis jėgomis – šviesos ir gėrio, meilės ir tiesos! nesu naivi, būtent todėl tikiu ir stebuklais!
Ir tvirtai žinau, jog visiškai nesvarbu, kokius turtus, pozicijas ir apdovanojimus susikrausi šiame gyvenime – ar tu Prezidentas, ar Seimo narys, ar tu mokytojas ar policininkas, teisėjas ar kepėjas… svarbu tik tai, koks tu buvai, esi ir būsi žmogus!
Biblijoje yra pasakyta: „nekrauk sau turtų Žemėje, o krauk turtus Danguje“.
Todėl labai kviečiu kiekvieną mūsų ir ypač mūsų valdžios atstovus, „vaikų gerovės naikintojus“ – sustokite ir nebeikite daugiau į kompromisus su sąžine. Klausykite savo širdies!
Artėja šv.Kalėdos ir tikrai žinau, kad Lietuvoje šiandien, rytoj ir dar net per šias Kalėdų ir Naujųjų metų šventes dalis vaikučių ir tėvelių vis dar bus išskirti. Jie negalės apkabinti ir išbučiuoti savo mažylių, negalės kartu susėsti prie Kūčių ir Naujųjų Metų stalo, jie gyvens tik viltimi– viltimi, jog vieną dieną baigsis šis košmaras….
Labai prašau visų čia susirinkusių, nebūkite abejingi!
Pasidomėkite, gal gyvena šalia ar kažkas pažįsta tokią šeimą, kur be priežasties galėjo būti atimti vaikai. Nuvykite pas juos, pasiūlykite savo pagalbą pagal savo išgales, pasakykite, kad esate su jais ir suprantate, kaip jiems sunku ir skaudu. Iškepkite kalėdinių sausainių ar kalėdinį pyragą, nupirkite vaikams dovanėlių, padėkite išdažyti seniai remontuotą kambarį ar… nusamdykite advokatą, padėkite pereiti šį košmarą, o gal tiesiog išklausykite juos prie arbatos puodelio!
Patikėkit, jiems bet koks palaikymas ir pagalba yra labai labai svarbi!
Šis mitingas ir mes, visi susirinkę, esam didžiausias palaikymas ne tik mums visiems, kurie dar turim savo vaikus, tai yra žinutė Seimo nariams – mes protestuojame prieš žiaurią ir beprotišką kriminaliniais prieskoniais dvokiančią „vaikų teisių apsaugos“ sistemą!
Šis mitingas ypač svarbus toms šeimoms, kurios prarado be priežasties vaikus ir yra terorizuojamos niekingų su sąžine susipykusių beširdžių „dėdžių ir tetų“!
Patikėkit, tie tėvai jaučia beprotišką kaltę prieš savo vaikus! Jie kiekvieną dieną savęs klausia, ką aš padariau ne taip, kur nusikaltau, kad mano vaikai šiandien gyvena ne su manimi? Ir ta sąžinės graužatis liausis tik tada, kai mažyliai grįš į namus. Bet kaip vienam be palaikymo ištverti tą tylą, tą valstybinių institucijų terorizmą, tai neteisybę ir tas vaikų ašaras retų susitikimų metu?
Dar kartą pasikartosiu, kad mes čia susirinkome, nes esam prieš smurtą šeimoje, prieš smurtą valstybėje!
Labai keista, nes Lietuvoje tikrai yra šimtai šeimų, iš kurių tikrai reikėtų paimti vaikučius – šie džiaugtųsi ne tik šiltais ir švariais namais, bet ir šilta lova bei garuojančia sriuba ant stalo! Tik kažkodėl šie vaikučiai nėra šios „savotiškos“ sistemos taikinys – jie ir toliau kenčia šaltį, nepriteklių, apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotikų tėvų kumščiavimus ir užgauliojimus. kodėl?
Paliksiu tai atsakyti Kalėdų Seneliui – juk šventės ne už kalnų! Tik norėtųsi, kad jis būtų tas – lietuviškas „Kalėda“, o ne žiaurus siaubūnas iš Šiaurės!