Kaip ir kiekvieną mėnesio 17-ąją, taip ir šį pirmadienį rinkomės į Atgimimo aikštę. Šiandien turime ateiti, stovėti, būti neabejingi, nes neteisybė, blogis, prisitaikėliškumas tapo valstybės valdymo pamatas.
Už viską reikia mokėti. Už tautos abejingumą sumokame dvigubai. Tai emigracija. Valdžia savo bendrapiliečiams tapo baisesnė už pamotę. Todėl didžioji dalis praeivių, atsiliepdami į mūsų tyliąją akciją, teigė, kad Lietuvoje TEISYBĖS nėra. Maža mergaitė tikėjo, kad žmonės išliks žmonėmis, vylėsi, kad žmonės ją apgins. Ir ši mergaitės viltis vis dar yra gyva. Kiekvieną mėnesio 17-ąją mes ją liudijame: neteisybės buldozeris bus sustabdytas ir už vaiko pavertimą „valstybės paslaptimi“ teks atsakyti.
Nuotraukos – autorės.