Manau, visi esame susidūrę su tokiais faktais, kad žinodami vieną ar kitą naujieną, pakliuvę į kokį įvykį turime konkretų tos situacijos apibūdinimą, vaizdą, vertinimą. Tačiau įsijungę televizorių ar kompiuterį, paėmę į rankas dar spaustuvės dažais kvepiantį laikraštį perskaitome kardinaliai ir iš esmės priešingus pastebėjimus, komentarus, nė kiek nepanašius į bent kiek objektyvesnę informaciją. Kartais iš žiniasklaidos priemonės dvelkteli toks atvirų patyčių pliūpsnis, kad nebeįmanoma pastebėti joje reklamuojamų programų „Stabdykim patyčias mokyklose“ ar „Prieš smurtą artimoje aplinkoje“. Bet kokios deklaracijos, kaip gausiai jos bebūtų finansuojamos, tuomet nepasiekia to edukacinio tikslo, kam jos buvo kuriamos.
Spaudos konferencijos dalyvių neviltis
Šią įžangą parašiau galvodama, kaip reikėtų papasakoti apie Šiaulių savivaldybėje surengtą spaudos konferenciją, kurioje pati negalėjau dalyvauti. Tačiau po to, kai miesto laikraščiai išspausdino emocingus žurnalistų atpasakojimus, supratau, kodėl sulaukiau spaudos konferencijoje dalyvavusių žmonių skambučio. Paaiškėjo štai kas: nebeapsikęsdami Šiaulių žiniasklaidoje besiliejančių pirmojo tiesiogiai rinkto miesto mero Artūro Visocko puldinėjimo, apie realią situaciją darbo kolektyvuose atėjo papasakoti švietimo darbuotojai, kelių nevyriausybinių organizacijų vadovai. Panorusiems susitikti su žurnalistais atrodė neįtikėtina, kaip galima per beveik du šios tarybos darbo kadencijos metus nepamatyti pozityvių pokyčių mieste. Piliečiai pagaliau išdrįso viešai, ne anoniminiuose komentaruose pasakyti kitą nuomonę, nei yra kasdien formuojama: Na, nėra Šiauliuose taip blogai, kaip jūs rašote ar sakote, ponai žurnalistai.
„Kolektyvuose mes dažnai pasikalbame, kad gyvename geriau nei prie ankstesnių merų, algas laiku švietimiečiai ar nerformalieji ugdytojai gauna, finansavimas stabilus, vaikų maitinimas normalėja, o kai tik paimi kokį miesto laikraštį į rankas, supykina nuo nesąmonių. Atleiskite, kad nebeprisistatysiu, – skaudžiai prabilo skambinančioji. – Mes ir mero viename susitikime klausėme: kodėl laikraščiai jus taip puola, jei situacija pasikeitė? Gyvenimas mieste normalėja, gerėja. Šis tuomet tik paklausė: ko tylime, ko nepasakome savo nuomonės? Ir ką? Atėjome į spaudos konferenciją. Pasakėme, o iš mūsų išsityčiojo, viena žurnalistė, nežinau jos pavardės, tokia stambi, net penkis kartus kalbą nutraukė. Nesuprantu, ar ji taip supyko, kad nedejuojame, kad mero nekritikuojame. Ir pasiuntė mus politikams savo mintis išdėstyti…“
Iš tiesų – Šiauliuose nutiko netikėtas įvykis. Į savivaldybėje rengiamą spaudos konferencija atėjo įvairiose įstaigose, įmonėse dirbantys rinkėjai ir pasakė, ką norėjo pasakyti. Neilgai trukus, pastebėjo, kad žurnalistų reakcija neadekvati.
Ilgokai kalbėjomės. Klausiau: kodėl skambina man, nes aš irgi kartais parašau. Ir skaudžiai. Labai nenorėjau, kad tie žmonės, nusivylę spaudos broliais, daugiau niekada nebesikreiptų į žurnalistus džiaugdamiesi pozityviais pokyčiais. Jie juk perprato dabartinės žiniasklaidos „misiją“ – pasityčioję iš pilietiškumo, spaudos barų atstovai stengiasi Saulės miesto šiokiadienių peizažą lieti vien juodomis spalvomis… Žmonės jau susiformavę nuomonę, kad žiniasklaidos priemonėms reikia mokėti. Ir daug – kad parašytų kitaip. Tiesos sakymas kainuoja brangiai. Jei ne pinigais, tai pertekline nervine įtampa ir buitiniu skurdu kasdieniame gyvenime…
Po beveik valandą trukusio telefoninio pokalbio perskaičiau publikacijas, kuriose dvi profesionalios žurnalistės informuoja miestelėnus apie įvykusią spaudos konferenciją. Net komentarai po viena iš jų rodo tebesitęsiantį pokalbį su žurnalistais…
noriu paklausti,
Tai negi rinkėjai turi teisę reikšti savo nuomonę tik prieš rinkimus? Negi jie negali pasakyti, kad mato, jog kai kurių politikų asmeninės ambicijos trukdo miesto darbui, negi, jei žmonės turi savo nuomonę, reikia iš jų tyčiotis vien dėl to, kad meras, taupydamas biudžeto pinigus, neužsakinėja straipsnių? Kodėl mes stebimės, kad mokyklose vyksta patyčios, jei tyčiojasi politikai ir žurnalistai??? tai jie ir suformuoja , kad patyčios yra gerai, o vaikai mėgžioja tai, ką mato ir girdi. Po to stebimės, kad pirmaujame pagal savižudybių skaičių 🙁
To UPS,
Pirma -niekas nesakė, kad meras liepė, o jei žurnalistai rašo kaip jiems patogiau, tai ir toliau tikėkite. Antra- labai negražu, kai žmogus prisistato užimantis vienas pareigas, o straipsnyje nurodomos visai kitos. Gerai dar, kad pavardžių nesukeitė. Ir jei žmonės, atėję pasako tai, su kuo susidūrė ir ką mato, tai jau blogai, reikia būtinai skandalų, tik negatyvas valdo šiauliečius.
Šiaulietė,
Sako lietuviai dėjuojanti tauta, senjorams viskas negerai,visko mažai. Tai dabar suprantu,dėl ko dėjuojanti. Viską valdo žurnalistai.. Jeigu žmonės atėjo pasidžiaugti,padėkoti,o pagaliau ir susitikti akis i akį su žurnalistais. Tas labai nepatiko žurnalistams,vaipėsi,išdarinėjo įvairias grimasas. Daug maloniau kada dėjuoja,meluok,sakyk ką nori,tik nesidžiauk. Buvo šlykštu žiūrėti į žurnalistus. O aš dar tikėjau,kad jie raūšo tiesą.Gaila,bet klydau…
aš,
Perskaičiusi komentarus, esu labai nustebusi, kad Šiauliuose tiek dar daug tamsuolių ir negatyviai mąstančių žmogeliukų, kurie tiki kiekvienu žiniasklaidos Žiniasklaida kokią nori nuomonę, tokią ir suformuoja. Žodžiu. va, ką reiškia, kad miestas 25 metus gyveno gilioje stagnacijoje.
Ką valdo ketvirtoji valdžia?
„Ar iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamos įstaigos ir klubai ėmė žaisti „valdomą demokratiją“? – retoriškai klausia vienos iš publikacijų autorė.
Tai ir aš pasidomėsiu. Pikta, kad byra žiniasklaidos suformuotas, ketvirtąją valdžia pavadintas monopolis, kuomet tik žurnalistai turi teisę vienos nuomonės ar vienos tiesos „demokratijos spektaklius vaidinti“ ir valdyti? Pardon, apmokėtas nuomones rinkėjams piršti galima, o savivaldos pastate piliečiams susitikti su žurnalistais nedovanotina?
Ir baigdama pasakysiu, ką patariau man skambinusiajai. Sakiau: susikurkime visi savo profilius socialiniuose tinkluose. Dalinkimės aktualia informacija, nebijokime pasakyti savo nuomonės neanonimiškai. Gyvename tokiame chaose, kad trauktis ir tylėti nebegalima. Lietuva išsivaikšto. Šiauliai trečdaliu susitraukė. Politikai riejasi kaip paskutiniai idiotai. Todėl tik tiesus, atviras, drąsus, logiškas žodis gali išgelbėti pilietinę visuomenę. Tokių piliečių bijo visos valdžios. Pirmyn.