Mūsų pilietinio portalo skaitytojai, manau, jau pastebėjo: publikacijų apie Šiaulių rajono savivaldybės Meškuičių gimnazijos profsąjungos kovas su administracija sumažėjo. Kai savo postus paliko dvi šios ugdymo įstaigos vadovės Jūratė Jankauskienė ir Sigita Užkuraitienė, situacija ir psichologinis mikroklimatas mokykloje – to ir buvo galima tikėtis – iš esmės pasikeitė.
Kad ilgus metus darbo kolektyvą skaldžiusios ir darbinę atmosferą jaukusios direktorės vadovavosi ne viešuoju visos mokyklos kaip bendruomenės interesu ir ne darbo kolektyvų veiklą reguliuojančiais įstatymais, jau pripažino ir teismai, ir darbo ginčus nagrinėjančios komisijos. Tik įsiskaitykite ir pabandykite patys įsivaizduoti, kokį kelią turėjo nueiti Meškuičių gimnazijos profsąjungos aktyvistai, kad apsigintų nuo įvairiausio pobūdžio nepagrįstų savo vadovių kaltinimų, jei jau dabar darbo ginčų komisijoje yra pasiektos net 9 pergalės, teismuose laimėtos 2 administracinės ir 3 civilinės bylos, o kur dar 4 ikiteisminiai tyrimai, nutraukti neaptikus profsąjungiečių nusikalstamos veikos, ir tai dar ne pabaiga – 2 bylos vis dar tęsiamos.
Beje, mokymo įstaiga per šiuos ne tik kad nereikalingus, bet net ir žalingus darbinius konfliktus jau prarado beveik 20 000 eurų. Po to, kai pilietiški šios organizacijos nariai pareikalavo, kad teismuose prabylinėtus pinigus švietimo įstaigai grąžintų buvusios gimnazijos direktorės – šių bylų bei ginčų iniciatorės, prieš vietos profsąjungos lyderę Iloną Tiknienę bei jos vyrą Virginijų Tiknį, Meškuičių gimnazijos pradinių klasių mokytojus, kaip ir buvo galima tikėtis, „užsisuko“ dar vienas puolimas.
„Ačiū Dievui, kad konkursą laimėjo Algirdas Kontrimas…“
Ne kartą esu girdėjusi, kaip Ilona Tiknienė, pasakodama apie pokyčius gimnazijoje, dėkojo ir Aukščiausiajam. Moteris neslepia – priekabės, persekiojimai, grasinimai susidoroti su nebijančiais reikšti nuomonę apie negeroves kolektyve bei bylos nuvargino ne tik ją, bet ir šeimos bei profsąjungos narius.
O kad pamatytum pokyčius Meškuičių gimnazijoje, kai jai ėmė vadovauti naujasis direktorius Algirdas Kontrimas, nereikia būti net šio darbo kolektyvo nariu. Itin iškalbinga ir viešojoje erdvėje skleidžiama informacija – socialiniuose tinkluose nuolat skelbiamos paties A. Kontrimo fotografuotos nuotraukos iš gimnazijos kasdienio gyvenimo. Vadovas tvarko mokyklos patalpas, naujuosius mokslo metus gimnazijos pedagogai tikisi pasitikti įsirengę keltuvą, kad judėjimo negalios užklupti gimnazistai nebūtų „įkalinti“ tik pirmajame pastato aukšte.
Rizikuoju būti pasmerkta lygių galimybių šalininkų, tačiau man atrodo, kad lokalios reikšmės konfliktų eskalavimą sustabdė būtent vyriškas naujojo vadovo požiūris į moteriškame kolektyve sklandančias ambicijas ar bandymus gimnaziją „įtraukti“ į naujus teisminius ginčus. Neilgai trukus ėmė keistis ir darbuotojų nuotaikos, ir taip esmingai, kad atrodo, jog ne vieno žmogaus ir ne vien žmogaus galiomis tai pasiekta.
„Būtų gerai, kad savivaldybė nebesikištų…“
Lankydamasi Meškuičiuose tokius žodžius girdėjau tariant ne vieną pedagogą. Manau, panašias viltis puoselėja ir abu Tikniai. Nes galėtume numanyti, kad būtent savivaldybės klerkai, kadaise dirbę Meškuičių gimnazijoje ir, žinoma, jųjų pavaldiniai įsuko Iloną ir Virginijų Tiknius į naują bylinėjimosi sūkurį. Priminsiu, kad šiuo metu Šiaulių rajono savivaldybėje dirba net du buvę Meškuičių gimnazijos vadovai: buvęs vicemeras, o dabar rajono savivaldybės tarybos narys A. Mačiulis bei buvusi vienos iš direktorių pavaduotoja Margarita Povilionienė.
Pilietinis portalas jau rašė apie Indrės Antulienės, gimnazijos socialinės pedagogės, tiesa, dabar jau buvusios, „bendravimo“ su kolegomis Tikniais „stilių“ (ČIA, ČIA ir ČIA).
Nors Meškuičių gimnazijoje yra keturios pradinukų klasės, vadinasi, ir tiek pat pedagogų, tačiau socialinė pedagogė, alternatyvios profsąjungos lyderė I. Antulienė ėmėsi „aktyvios stebėsenos“ tik dviejose iš jų.
Ne vienas meškuitiškis šių eilučių autorę tikino, kad vos paviešinus Ilonos Tiknienės vadovaujamos profsąjungos ketinimus pradėti regreso procedūrą, t.y. reikalauti, kad prabylinėtus pinigus kaltosios mokyklos vadovės sugrąžintų mokyklai iš asmeninių kišenių, I.Antulienė kažkodėl ėmė itin aktyviai domėtis dviejų pradinukų pedagogų veikla ir situacija jų klasėse. Manote, tuo nesusidomėjo ir anksčiau paminėti kolegos, šiuo metu užimantys nemenkas pareigas gimnazijos steigėjo – Šiaulių rajono savivaldybės – struktūroje?
Į Antulienės tarnybinius pranešimus reagavo, Tiknių skundų „nepastebėjo“?
Neilgai trukus socialinės pedagogės tarnybiniai pranešimai mokyklos direktoriui, Vaiko gerovės komisijai ėmė lietis nenutrūkstamu srautu. Prasidėjo svarstymai, kurių metu buvo paskleista pedagogus I. ir V. Tiknius žeminanti, neteisinga, manipuliatyvi informacija. Naujasis mokyklos vadovas A. Kontrimas situaciją ėmėsi aiškintis pats: stebėjo pradinukų klases, kalbėjosi ir su socialine pedagoge, ir su mokinukų tėvais, kitais pedagogais. Direktorius įžvelgė tik senų nesutarimų tarp kolegų tąsą, ir nieko daugiau.
Galimai nesutikdama su vadovo nuomone ar supratusi, kad V.Tiknio skundas Vaikų teises ginančiai tarnybai gali būti jai pražūtingas, socialinė pedagogė I. Antulienė, gana neetiškai pasielgusi pradinukų pamokos metu, pati parašė tarnybinį pranešimą gimnazijos steigėjai – Šiaulių rajono savivaldybei.
Socialinės pedagogės tarnybinį pranešimą savivaldybė įslaptino?
Įstatymo nustatyta tvarka nesulaukęs atsakymo į savo skundą, parašytą Vaikų teises ginančiai tarnybai, V. Tiknis ėmė teirautis, kas atsitiko. Jam oficialiai buvo pranešta, kad jo dokumento nagrinėjimas atidėtas, iki bus ištirtas… mažne mėnesiu vėliau parašytas I. Antulienės tarnybinis pranešimas „Dėl ugdymo proceso trikdymo Meškuičių gimnazijoje“. Pastarojo akyse nebuvo regėjęs nei direktorius A. Kontrimas, nei abu Tikniai.
Ne kartą biurokratines vingrybes patyrę pedagogai Ilona ir Virginijus Tikniai ėmė ieškoti teisybės,nes ir vienas, ir kitas jau ankstesniuose I. Antulienės „neslaptuose“ tarnybiniuose jautėsi apšmeižti.
Jie sužinojo, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gipoldo Karklelio įsakymu buvo sudarytos komisijos, kurios nagrinėjo ir I.Antulienės tarnybinį pranešimą, ir iš vaikų teisių tarnybos persiųstą V.Tiknio skundą. Nė vienas iš Tiknių [ar tiesioginis jų vadovas direktorius A.Kontrimas] su įslaptintuoju tarnybiniu nebuvo supažindintas, jų niekas nekvietė ir į svarstymus, o minėtos komisijos protokole ir vėl buvo „įamžinta“ socialinės pedagogės paskleista informacija, neatitinkanti tikrovės ir žeminanti pedagogų Tiknių kvalifikaciją bei diskredituojanti jų gerą vardą.
Ilona ir Virginijus Tikniai situaciją ėmė aiškintis prokuratūroje, pasiskundė ir Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierių tarnybai. Nors ir be didelio entuziazmo, jie ėmėsi tyrimo – deja, šis užtruko. Kol socialinės pedagogės I.Antulienės „tarnybinių“ pranešimų užmėtyti pedagogai Tikniai kantriai laukė kontrolierių išvadų, Šiaulių rajono savivaldybės administracija suprato, kad nebe tie laikai, kuomet buvo galima žmones už akių svarstyti ir net nepasakyti, už ką jie svarstomi.
Abiems teisybės ieškantiems pedagogams Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius G.Karklelis prisipažino, jog buvo padaryta klaida, ir atsiprašė už tai, kad nesupažindino su vadinamuoju „slaptu tarnybiniu“ pranešimu. Tačiau padaryti tą patį ir dėl neišklausytos Tiknių nuomonės nepasivargino. Seimo kontrolierių tarnybos atsakyme pedagogams paaiškinta, kad Šiaulių rajono savivaldybė elgėsi neteisingai, jai rekomenduota daugiau tokių klaidų nebedaryti.
Bet ir tai dar nėra laiminga istorijos, kaip reikia gintis nuo šmeižikų, pabaiga… Įvairiuose dokumentuose, išvadose bei tyrimuose dalyvavusių žmonių, gimnazistų tėvų atmintyje yra užfiksuota galimai pedagogus Iloną ir Virginijų Tiknius šmeižianti, jų profesinę kvalifikaciją žeminanti informacija. Ji nepaneigta. Todėl privataus kaltinimo tvarka abu Meškuičių gimnazijos pradinukų mokytojai kreipėsi į teismą. Pirmasis jo posėdis – rugpjūčio 2 dieną.
Laukite tęsinio.