„Mūsų Raseiniams“
Sakote, įžūlokas klausimas? Nesutinku. Kad Raseinių savivaldybė „įsislaptinusi“, galite įsitikinti kiekvienas iš Jūsų, pasižvalgęs po Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių internetinius puslapius.
Atsiverskime Raseinių Tarybos narių internetinį sąrašą. Jame paskelbti vardas, pavardė, priklausomybė politiniam ar visuomeniniam dariniui, nors tai žinoma dar nuo rinkiminės kampanijos, ir elektroninio pašto adresas. Viskas.
Patyrusi kai kurių Raseinių rajono tarybos narių žemoką kompiuterinio raštingumo lygį drįstu teigti, kad ir rinkėjams nėra lengva pasiekti savo mylimus ar keikiamus politikus. Kas galėtų paaiškinti, kodėl savivaldybės tinklapyje nėra paskelbti jų mobiliųjų ar laidinių telefonų numeriai?
Derėtų prisiminti – kai gyventojai neturi savo išrinktųjų kontaktų, jie skambina žurnalistams. Pamenate – praėjusioje skiltyje rašiau apie kai kurias man skambinusiųjų problemas? Žmonių pasiūlytų temų vis daugėja, kai kurios jų arba jau pasiekė skaitytojus atskiromis publikacijomis, arba dar atliekami žurnalistiniai tyrimai.
Šie metai – rinkiminiai. Vadinasi, žiniasklaida darbo turės. Mums skambina ne tik politikų vaikyti, ignoruoti, įžeidinėti rinkėjai. Jau sulaukiame skambučių, kuriuose pateikiama informacija iš „vidinio“, t.y. nefasadinio partijų ar visuomeninių organizacijų gyvenimo. Nėra nieko liūdnesnio, kai paaiškėja iš pažiūros, regis, vieningų politikų konkurencija, peštynės dėl apygardų ar aukštesnės vietos rinkiminiame sąraše.
Taigi, redakcijų telefonai kaista, o politikų – įslaptinti…
Raseinių rajono Tarybos nariai neskelbia ir priėmimo asmeniniais klausimais vietos ir laiko. Todėl rinkiminių kampanijų metu rinkėjai turi teisę neiti į susitikimus su politikais, gali apsispręsti ir nerinkti juos ignoravusiųjų…
Tereikia tik išdrįsti ir apsispręsti: rinktis, o ne mechaniškai balsuoti už dažniau girdėtą pavardę ar ketvirtį amžiaus iš rinkėjų arogantiškai besityčiojančias partijas. Tikiu – Raseinių krašto žmonės, okupacijos metais išsaugoję Vytauto Didžiojo ir Žemaičio skulptūras, Dubysos slėnyje Ariogaloje sušildantys politinių kalinių ir tremtinių sielas, rinkimų dieną sugebės susitelkti ir drąsiai perbraukti partinių sąrašų biuletenius.
Partiniai klanai Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausioji rinkimų komisija, ženkliai sumažėjus balso teisę turinčių gyventojų, užuot sumažinusi Seimo narių skaičių, sudarkė rinkimines apygardas. Mūsų valdžios savivalė – įsislaptinimas nuo rinkėjų ir netikusiomis reformomis iš Tėvynes išguiti piliečiai – vis nepriverčia politikų atsisakyti valdžios teikiamų galių ir gerovės.
Priminkime – Lietuvos žmonės yra valdžia, tai jie yra tas konstitucinis suverenas, kuris kiekvienuose rinkimuose deleguoja savo teisę kitiems valdyti mūsų šalį ar vietos savivaldybes. Taigi, tik nuo aktyvių piliečių pasirinkimo priklauso, ar ši teisė ir vėl bus deleguota auksaburniams. Pastaruosius, susitelkę į taikią pasipriešinimo akciją, galime pašalinti iš politinio žemėlapio vienu rašiklio mostu – subraukydami partinius rinkiminius biuletenius.
Po tiesioginių merų rinkimų tėra vienas kelias – reikalauti teisės tiesiogiai rinkti Seimo narius.
Ar sugebėsime?