Kaip mūsų pilietinis portalas jau rašė, Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, pasakodamas apie šio bylinėjimosi priešistorę, mėgsta pabrėžti, kad viskas prasidėjo 2017-ųjų pavasarį, kai buvo „gautas kelių aktyvių miesto visuomenininkų skundas“ apie tai, kad Šiaulių Nevyriausybinių organizacijų konfederacija neteisėtai panaudojo jai skirtus 2016 metų projektinio finansavimo pinigus.
A.Bartulio iniciatyva buvo pradėtas minėtos nevyriausybinių organizacijų junginio [Šiaulių NVO konfederaciją sudaro 65 organizacijos, atstovaujančios keliems tūkstančiams šiauliečių – aut. past.] tikrinimas. Šio darbo ėmėsi savivaldybės Vidaus audito skyrius, o pora vadinamųjų skundų rašymo „profų“ tuo pačiu klausimu kreipėsi į prokuratūrą. Neaptikusi nusikalstamos nevyriausybininkų veikos ši savo tyrimą nutraukė, tačiau Šiaulių administracijos direktoriui A.Bartuliui tiesiogiai pavaldus Vidaus audito skyrius formalių pažeidimų aptiko ir pareikalavo neva neteisėtai išleistus beveik 400 eurų grąžinti.
NVO konfederacijai nesutikus tai padaryti, savivaldybė padavė visuomenininkus į teismą.
Pirmasis teismo posėdis įvyko balandžio 9 dieną
Paprastai tokius posėdžius vadina tvarkomaisiais arba taikomaisiais. Jeigu šalims nepavyksta taikiai išsivaikščioti, teismas tikslina kai kurias byloje išdėstytas aplinkybes, prašo pateikti papildomos medžiagos, tenkina šalių pageidavimus. Tačiau bylinėtis nusprendę Šiaulių savivaldybės administracijos atstovas Ričardas Bosas ir NVO konfederacijai atstovaujanti jos prezidentė Vida Pociuvienė [Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas – Mantas Mikalopas] pirmajame teismo posėdyje nesusitaikė.
Šiaulių savivaldybės administracijos ieškinį „Dėl neteisėtai panaudotų savivaldybės biudžeto lėšų priteisimo“ nagrinėjantis Šiaulių Apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, visų pirma, panoro sužinoti, kodėl šioje civilinėje byloje nenurodyta, kas tais vadinamaisiais „neteisėtais panaudojimais“ savivaldybei buvo padaryta – žala, negrąžinta skola ar aptiktas nepagrįstas praturtėjimas? Savivaldybei atstovaujantis juristas Ričardas Bosas teatsakęs: „Žala“. Teismo posėdį stebėję visuomenininkai ėmė šypsotis: vadinasi, besiskubindami „nuteisti“ visuomenininkus, miesto savivaldybės administracijos teisininkai nenurodė net ieškinio teisinio pagrindo?
Be to, teisėją R. Rusaką domino ir tai, kokie buvo vykdomo projekto tikslai. Tačiau savivaldybės teisininkas R.Bosas į šį klausimą atsakyti negalėjo – mat, jo teigimu, savivaldybės sutartyje su nevyriausybininkais projekto tikslai nėra nurodyti, tačiau pažadėjo kitam teismo posėdžiui pateikti ir projekto paraišką.
Gilindamasis į bylos dokumentus, teisėjas pageidavo sulaukti rašytinių ar žodinių įrodymų, kad nevyriausybininkų vykdomų projektų terminai buvo pratęsiami ir anksčiau.
Tikėdamasis šią bylą išnagrinėti per vieną posėdį, teisėjas po mėnesio numatė kitą datą.
Antrasis teismo posėdis gegužės 8 dieną neįvyko
Posėdžio išvakarėse sutelktomis asmeninėmis visuomenininkų pajėgomis samdoma advokatų kontora pranešė Šiaulių NVO konfederacijos prezidentei Vidai Pociuvienei, kad bylos svarstymas neįvyks, nes savivaldybė patikslino ieškinį. Jame padidinta ir iš nevyriausybininkų norima išsireikalauti suma. Šiaulių valdžia siekia susigrąžinti ne tik savivaldybės Vidaus audito skyriaus „aptiktus“ neva netinkamai projekto vykdymui išleistus pinigus – 399,52 euro.
Taigi „Vyriausybininkų“ ieškinys nevyriausybininkams padidėjo beveik PENKIS kartus ir tapo lygus viso „Gerumo Angelų“ projekto [tai svarbiausias metų renginys, kuriame padėkojama aktyviausiems miesto bendruomenės atstovams – aut. past.] sąmatai – 1864,44 eurų.
Ne man spręsti, kas ir kokių motyvų vedinas sugalvojo tokį ieškinio patikslinimą, tačiau niekas nedraudžia manyti, kad Šiaulių merui Artūrui Visockui iš pasalų „peršovė abi kojas“ … jam įsiteikti panorę savivaldybės klerkai. Ir ką kita galėčiau galvoti matydama, kai 2019-ųjų metų savivaldos rinkimų išvakarėse mero pavaldiniai sugalvoja atimti iš nevyriausybininkų pinigus ir už tą Gerumo Angelo statulėlę, kurią svarbiausiame miesto visuomenininkų renginyje įteikė pats meras A.Visockas? Čia norisi net pajuokauti: gal reikėtų pasiūlyti 2016 metų „Gerumo Angelų“ Mero nominacijos laimėtojui grąžinti merui ir Angelo skulptūrėlę?
Visuomenininkai renkasi stebėti teismo posėdžio.
Trečiasis, gegužės 18-osios, teismo posėdis, pademonstravęs visišką savivaldybės teisininko Ričardo Boso nekompetenciją?
Šiame posėdyje tapo akivaizdu, kad jauno ir kitomis aplinkybėmis neįtikėtinai įžvalgaus Šiaulių Apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo Aleksandro Rusako ketinimai išnagrinėti bylą per vieną posėdį neįgyvendinami. Matyt, šis teisininkas dar nėra nagrinėjęs bylų, kuriose viena iš šalių yra Šiaulių savivaldybė jos juristų asmenyje. Šie geba taip „veltis“ proceso procedūrose, kad – kas pajėgus atmesti ir tokią galimybę? – vilkindami laiką pirmiausia varo į bankrotą tuos, su kuriais bylinėjasi.
Tačiau tik aklas gali nematyti, kad šios bylos atsakovas – Šiaulių visuomenininkai: įvairios pensininkų organizacijos, negalios klubai ir pan., kaip jau rašiau, patys, iš savo asmeninių lėšų samdantys advokatus, visai kitaip nei pats R.Bosas – šis neva teisingumo tarnas, matyt, taip įjunkęs į biudžetą, kad net nesuvokia, kas jam algą moka, kad ir kaip prastai jis dirbtų… galų gale, negeba net paskaičiuoti, kad savivaldybė būtų daug daugiau sutaupiusi nesibylinėdama. O kas įvertins viešojo įvaizdžio nuostolius priešrinkiminiais metais?…
Taigi, kaip ir reikėjo tikėtis, patikslintame savivaldybės ieškinyje „Dėl neteisėtai panaudotų savivaldybės biudžeto lėšų priteisimo“ ir vėl buvo trūkumų – jiems ištaisyti prireikė dar vieno teismo posėdžio.
Šį kartą teisėjas A.Rusakas paprašė savivaldybės atstovo dar kartą perskaičiuoti ieškinio sumą, nes, pasirodo, ir pats paskaičiavo, ir po jo patikrinimo skaičiai pasirodė esą kitokie. Tai gana iškalbingas faktas, liudijantis, kad teisėjas su byla susipažįsta labai išsamiai, nepaviršutiniškai.
Be to, teisėjas pageidavo gauti ryškesnes sąskaitų faktūrų ir pirkimo čekių kopijas, nes savivaldybės pridėtosios yra vos įskaitomos. R. Bosas puolė aiškinti, neva tokios prastos kokybės kopijas gavo iš NVO konfederacijos, matyt, akimirką pamiršęs, kad savivaldybės Vidaus audito skyrius iš „Maximos“ yra išsireikalavęs kontrolinius, originalius visuomenininkų pirkimų čekius.
Verta pastebėti, kad tie čekiai, kuriuos 2016 metais prekindamiesi gavo visuomenininkai, turi gana keistą savybę blukti, o jų kopijos visada išeina prastesnės kokybės nei kokia nors, tarkime, paties kvailiausio savivaldybės rašto versija. Turiu teisę šitaip teigti, nes nagrinėdama Šiaulių „vyriausybininkų“ išpuolius prieš nevyriausybininkus esu gavusi tiek idiotiškų valdžios atsakymų, kad kai kuriuos jų net ir mano kompiuteris siųsdavęs į šlamštą.
Taigi, ir trečiasis Šiaulių savivaldybės bylos prieš visuomenininkus posėdis buvo tik tvarkomasis. Teisėjas A.Rusakas išsakė pastabų R.Bosui, teigdamas, kad tam tikri prie bylos pridėtieji priedai yra netikslingi ir ieškinio esmės neatspindi. Savivaldybei atstovaujančio tarnautojo prašyta tikslinti dokumentus, nes teisėjas nematantis turinio.
Galiausiai teisėjas pareikalavo patikslinti ir savivaldybės ieškinio patikslinimą, nes ir jame esama klaidų. Be to, teisėjas A.Rusakas klausė R.Boso, kodėl pradiniame ieškinyje vadovautasi savivaldybės vidaus audito išvadomis, o patikslintame variante šioms išvadoms jau prieštaraujama. Lieka nebeaišku, kokia Vidaus audito išvadų reikšmė.
Ir išties – situacija dėl tų vietinėje žiniasklaidoje taip „išreklamuotų“ išvadų gana paradoksali. Kaip jau rašėme, Šiaulių Apygardos prokuratūros Šiaulių Apylinkės prokuratūra tyrimą, pradėtą pagal poros nežinia kieno labai „aktyvuotų“ miesto skundikų raštą, pateiktą po Vidaus audito išvadų paviešinimo, nutraukė. beje, šis faktas didesnio žiniasklaidos dėmesio nesulaukė. O gaila. Gal tada ir Savivaldybė būtų įsiskaičiusi, kad prokuratūra savo atsakyme Šiaulių NVO konfederacijos prezidentei Vidai Pociuvienei teigia, jog „ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Šis dokumentas pridėtas prie Šiaulių Apylinkės teismo Šiaulių rūmuose dabar nagrinėjamos civilinės bylos – gal įsiskaitys teisėjas?
Savivaldybės teisininkas Ričardas Bosas.
Ketvirtasis teismo posėdis numatytas liepos 11 dieną
Taigi ieškovo atstovas R. Bosas turės atlikti nemažai namų darbų. Savivaldybės teisininkui kai kurias teisėjo A.Rusako išsakytas pastabas jau paminėjau, tačiau su daug kuo R.Bosui dar teks susipažinti, kad daugiau netektų bylos vilkinti ir lyg pirmokui prisipažinti, esą jis nežinojęs, kad NVO konfederacija kreipėsi dėl projekto vykdymo datos pakeitimo (dokumentas yra byloje – aut. past.) – savo prašymą jie pateikė Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintai Nevyriausybinių organizacijų tarybai.
Beje, pastaroji, vadovaujantis Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotu LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu, tam ir sukurta, kad visuomenininkai turėtų kontaktinį darinį su valdžia. Šiaulių NVO taryboje dirba 50 proc. nevyriausybininkų, 50 proc. savivaldybės tarybos narių ir administracijos tarnautojų, todėl R. Boso teigimas, kad NVO konfederacija dėl projekto vykdymo datos pakeitimo turėjo kreiptis į savivaldybės administraciją, yra puikiausia biurokratinio mąstymo iliustracija: ne tada, kai nevyriausybininkams yra sukurta įstatymais numatyta tvarka, jam maga matyti, kaip interesantai blaškosi po savivaldybės kabinetus.
Be to, klausantis kai kurių savivaldybės teisininko postringavimų susidarė įspūdis, kad valstybės tarnautojai nevyriausybinį sektorių laiko savo pavaldiniais arba mažų mažiausiai viešosiomis įstaigomis, kuriose esama savivaldybės dalininkų. Įmanomas ir kitoks mintijimas: girdi, mes jums davėme pinigų, tai jūs dabar ir šliaužiokite keliais apie mus.
Daug, oi, daug R.Bosui ir jo bosams teks įstatymų pasikartoti, kol suvoks, kuo „vyriausybininkai“, visokie uabai ir t.t., ir pan., nuo nevyriausybinių organizacijų skiriasi. O juk viskas labai paprasta: pagal minėtą įstatymą [ir kitus anksčiau priimtus bei tebegaliojančius NVO veiklą reglamentuojančius norminius aktus – aut. past.] nevyriausybinis sektorius yra finansuojamas turint tikslą – sutelkti aktyviausius vietos bendruomenių narius įvairiems sumanymams (vadinamiesiems projektams) vykdyti. Kas be ko, pastarieji yra ir gerai organizuoti rinkėjai. Tad kam Šiaulių savivaldybei reikėjo juos užsipulti – pradėti bylinėjimąsi su NVO konfederacija? Juk 2019-ųjų rinkimuose jie ir vėl prašys visuomenės paramos…
Žinant ne tik šios bylos priešistorę, bet ir praėjusių savivaldos rinkimų peripetijas, sunku atsikratyti įspūdžio, kad viskas daroma tarsi keršijant už drąsą praeityje ar iš baimės pajutus galimus konkurentus ateityje… Ir piršte peršasi išvada: dėl savivaldybės atstovo R.Boso „vėlimosi“ Šiaulių Apylinkės teismo (Šiaulių rūmai) niekaip iš esmės nepradedama nagrinėti civilinė byla įgyja politinį atspalvį. Tačiau apie tai vėliau.
Laukite tęsinio.