Laikinoji Generalinės prokuratūros galva Darius Raulušaitis į Seimo narių klausimus, ar jų kolegė Neringa Venckienė dar gyva, atsakė kaip ir dera valdiškam valdiška informacija disponuojančiam žmogui: „prokuratūra neturi duomenų, kad N.Venckienė būtų mirusi, ir tikisi, kad ji yra gyva“. Lietuvos Konstitucinis Teismas, matyt, žino daugiau, nes sakosi pagal visas taisykles informavęs buvusią teisėją, kad ši sulaužė duotą Seimo nario priesaiką… Dabar Seimo eilė pademonstruoti savo išmonę – „teisingai informuoti“ N.Venckienę, kad jai rengiama apkalta.
Visas tas biurokratines vingrybes aš dar galiu suprasti, bet niekaip nenumanau, kaip jie „suorganizuos“ N.Venckienės pasisakymą Seime, jos apklausą ir t.t., ir pan. LR Seimui iškilo reali spiritizmo seanso grėsmė – jei į apkaltos posėdį neatvyks kaltinamos nebūtais nusikaltimais moters dvasia, D.Raulušaičiu pasitikėti galima – N.Venckienė gyva.
Tačiau tuomet neatstoja klausimas, o kodėl jos nesugrąžina į Lietuvą? Juk tiek kartų mūsų prokurorai kreipėsi į JAV pareigūnus. Vos ne paštininkais FTB ir CŽV ir kitas struktūras pavertė, kad tik įteiktų N.Venckienei kvietimą atvykti pas prokurorę Niną į apklausą. Bet kvietimas apklausai ir ekstradicijos procesas – du skirtingi procesiniai veiksmai. Viešojoje erdvėje jau pasirodė nedrąsūs prokurorų postringavimai, esą N.Venckienė nepadarė nusikaltimų, už kuriuos ją susigrąžinti vertėtų. Štai čia ir strykteli mintis ekstremistė – tiek kaltino, Seimo narės imunitetą atėmė, viešojoje erdvėje vos ne recidyviste padarė ir… nėra už ką ekstradiciją rengti. O gal nebėra žmogaus, kurį būtų galima susigrąžinti? Gal ir apkaltų cirkai Seime „nė prie ko“? Nes kai tik Seimo populistai ima puldinėti nežinia kur esančią [ar tebesančią?] Neringą Venckienę, iš karto imi galvoti: o ką šiuo metu valstybės vardu valdžios žmonės rezga, kokią aferą ar net Tautos referendumą sena istorija užmaskuoti nori?
Ar galima tikėti Lietuvos prokurorais, kai jų pačių tiek daug įtarimuose ir nusikalstamoje veikloje paskendusių? Kaip vertinti mūsų valstybės teisėtvarką ir teisėsaugą, kai po mirties žmonės apšaukiami psichikos ligoniais, narkomanais arba išėję Anapilin sulaukia išteisinamųjų nuosprendžių net pedofilijos bylose ?
Lietuvos žmonės iškentė stalininių „trojkų“ nuosprendžius „už akių“. Mūsų laukia tikras demokratijos išbandymas – užakinė apkalta LR Parlamente. Paskendę savose gražbylystėse, Seimo nariai pamiršta su Garliavos istorija susietų žmonių likimus, todėl labai skaudu, kad visas nežmoniškas netektis bei patyčias tiek metų kenčia darbšti, katalikiška Kedžių šeima, su pasimėgavimu varoma bylos žudikės link…